Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-08

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Transliacija apie paramą žemės ūkio produktų perdirbimui

Trečiadienį, birželio 8 d., bus vykdoma tiesioginė transliacija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.   Transliaciją bus galima stebėti nuo 14 val. internetu Youtube platformoje naudojantis šia nuoroda https://youtu.be/cuI13jkLA4w.

Jos metu NMA atstovas pristatys paramos žemės ūkio produktų perdirbimui galimybes, reikalavimus, atrankos kriterijus. Žiūrovai kviečiami ne tik stebėti transliaciją, bet ir jos metu užduoti klausimus, į kuriuos bus atsakyta antroje transliacijos dalyje.

Pasibaigus transliacijai, bus paskelbtas jos įrašas.

Primename, kad paraiškos paramai gauti pagal KPP veiklos sritį jau renkamos nuo birželio 1 iki 30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-07

Siekiant išvengti sankcijų deklaruojant laukus – visos Lietuvos palydoviniai vaizdai teikiami 1 metro tikslumu

Šiais metais Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus yra prieinami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) įsigyti Sentinel Lietuvos palydoviniai vaizdai, teikiami 1 metro tikslumu. Jie padės išvengti vienos didžiausių deklaravimo problemų – neteisingo laukų įbraižymo.

Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus naudojama ortofotografinė medžiaga, kurios tik trečdalis yra atnaujinamas einamaisiais metais. Praėjusiais metais netiksliai buvo įbraižyta 11 proc. deklaruotų laukų. Šiais metais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus kaip pagalbinę priemonę bus galima naudoti visos Lietuvos teritorijos palydovinius vaizdus. Šiuose palydoviniuose vaizduose užfiksuota Lietuvos teritorija, buvusi 2022 m. kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Taigi, pareiškėjai galės pasitikrinti, ar įbraižomi laukai nepakito, ir patvirtinti, jog įbraižytų laukų dirbimo ribos sutampa su palydoviniame vaizde užfiksuotomis dirbimo ribomis, o jei reikės – atnaujinti bei įbraižyti laukus taip, kad deklaruojami plotai būtų nurodyti tiksliai.

Sentinel Lietuvos teritorijos palydoviniai vaizdai, teikiami 1 metro tikslumu, leis užtikrinti žemės ūkio naudmenų sluoksnio duomenų atnaujinimą laiku. Taip pat šie palydoviniai vaizdai padės tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus ir taip išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą, o NMA galės greičiau administruoti paraiškas su aktualiausiais duomenimis ir išmokėti paramą.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-06

Pristatytas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas Strateginiam planui

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) pristatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. Strateginio plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. SPAV parengė VšĮ Aplinkos apsaugos politikos centras, ataskaita yra viešai prieinama Žemės ūkio ministerijos svetainėje.

ŽŪM socialinius partnerius ir ūkininkus ir visuomenę kviečia susipažinti su SPAV ataskaita ir joje pateiktomis pastabomis bei rekomendacijomis Strateginiam planui. Ministerija planuoja artimiausiu metu su socialiniais partneriais aptarti SPAV ataskaitoje pateiktas pastabas ir susitarti, kaip į jas reaguoti Strateginiame plane.

SPAV ataskaitoje, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nagrinėjamos tikėtinos strateginio plano pasekmės aplinkos ir socialiniams aspektams bei jų tarpusavio sąveikai: biologinei įvairovei ir saugomoms bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, visuomenės sveikatai, dirvožemiui, vandeniui, klimatui, orui, kultūros paveldui ir gamtos paveldo objektams, kraštovaizdžiui, gamtos ištekliams ir materialiajam turtui.

Strateginio plano priemonių vertinimas rodo, kad palyginti su ankstesniu laikotarpiu, aplinkai ir klimatui palankus poveikis turėtų būti didesnis – numatyta daugiau aplinkos būklę palaikyti ir gerinti galinčių intervencinių priemonių bei sąlygų, didėja ir dalies prie aplinkos būklės gerinimo prisidedančių priemonių įgyvendinimo apimtys.

Kita vertus, ekspertų vertinimu, neigiamo poveikio aplinkai rizikų išlieka, o bendras plano indėlis siekiant strateginių aplinkos apsaugos tikslų, bus palyginti nedidelis. Ekspertai taip pat pateikė siūlymų, kaip šį poveikį galima būtų sustiprinti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-07

Kaimo bendruomenes pasieks 1,1 mln. eurų

Kaimo bendruomenės dėl paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) galėjo kreiptis nuo vasario 17 d. iki kovo 21 d. Atlikus pirmumo vertinimą, paaiškėjo, kad paramos lėšų pakanka finansuoti apie 300 projektų. Daugiausia paramos bus skirta bendruomeniškumą kaime skatinantiems projektams ir tradicinių renginių organizavimui.

Kaimo bendruomenėms parama skiriama pagal 3 veiklos sritis:

kaimo bendruomenės materialinės bazė sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);
kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (pvz., poilsio ir (arba) laisvalaikio vietos įrengimas), ir priežiūra (antroji veiklos sritis);
bendruomeniškumą kaime skatinančių (įskaitant gerosios patirties sklaidos ir mokomuosius vizitus) ir tradicinių renginių organizavimas (trečioji veiklos sritis).

Daugiausia paraiškų pateikta dėl renginių organizavimo (trečioji veiklos sritis) – 228 paraiškos ir viešųjų erdvių sutvarkymo – 143 paraiškos. Dėl materialinės bazės stiprinimo pateikta 70 paraiškų. Renginių organizavimo paraiškos sudarė 52 proc., viešųjų erdvių sutvarkymo 32 proc., materialinės bazės stiprinimo 16 proc. visų gautųjų paraiškų.

Bendra prašoma paramos suma projektams finansuoti sudarė daugiau nei 1,4 mln. Eur, tuo tarpu šio paraiškų rinkimo paramos biudžetas siekė 1,1 mln. Eur. Prašomai paramos sumai viršijus skirtą biudžetą, lemiamą reikšmę dėl projektų finansavimo turi už atitiktį atrankos kriterijams suteikti balai. Susipažinti su atrankos kriterijais galima priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Didžiausia atrankos balų suma – 100 balų

Pagal kiekvieną veiklos sritį didžiausia galima atrankos balų suma – 100 balų. Sudarius pateiktų projektų pirmumo eiles paaiškėjo, kad:

pagal pirmą veiklos sritį bus finansuojami 65 projektai, surinkę 20–80 atrankos balų, kuriems bus skirta 195 tūkst. Eur;
pagal antrą veiklos sritį bus finansuojama 120 projektų, surinkusių 70–100 balų, kuriems bus skirta 612 tūkst. Eur;
pagal trečią veiklos sritį bus finansuojami 137 projektai, surinkę 60–100 balų, kuriems bus skirta 298 tūkst. Eur paramos suma.

Daugiausiai paraiškų bus finansuojama Raseinių r. (21), Tauragės r. (14), Biržų r. (11), Panevėžio (10), Kauno r. (9), Klaipėdos r. (9), Šiaulių (8), Alytaus r. (7), Utenos (7), Vilkaviškio r. (7), Joniškio r. (6 ) savivaldybėse.

Apie skirtos paramos dydį NMA paramos gavėjus informuos artimiausiu metu išsiųsdama sprendimus elektroniniu paštu, kurie bus matomi ir NMA informaciniame portale. Pareiškėjai, kuriems neskirta parama, taip pat bus informuoti.

Birželio mėnesį paramos gavėjų sąskaitas, nurodytas paraiškose, papildys 70 proc. skiriamos paramos dydžio avansai.

Projektų įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. spalio 31 d.

Projektai turi būti įgyvendinti ir mokėjimo prašymai NMA pateikti iki 2022 m. spalio 31 d. Pavėluotai teikiamas mokėjimo prašymas gali būti priimamas (užregistruojamas) dar 15 darbo dienų, tačiau taikomos sankcijos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Išimtis gali būti taikoma projektams, pateiktiems pagal trečiąją veiklos sritį, ir tik tais atvejais, kai renginys vyksta lapkričio mėn. Minimu atveju projektas turi būti įgyvendintas ir mokėjimo prašymas pateiktas ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 29 d.

Kai projektas įgyvendinamas pagal antrąją veiklos sritį, mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui, jeigu NMA iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos pateikiamas motyvuotas prašymas raštu, kuriame nurodoma projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo termino pratęsimo priežastis ir kuriam laikui prašoma terminą pratęsti.

Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 10 darbo dienų iki organizuojamo renginio datos informuoti NMA el. p. nacparama.kb@nma.lt, jei keičiasi organizuojamo renginio data, valanda ir (arba) vieta, nei buvo nurodyta paramos paraiškoje.

Primename, jog paramos gavėjai įsipareigoja viešinti gautą paramą – viešinimo priemonėms turi būti naudojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) logotipas ir nurodyta, kad lėšas projektui įgyvendinti skyrė ŽŪM (logotipai skelbiami ŽŪM internetinėje svetainėje).

Įgyvendinę projektą, kartu su mokėjimo prašymu NMA bei VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai el. paštu bendruomenes@litfood.lt paramos gavėjai turi pateikti ne mažiau kaip 1 lapo apimties aprašymą apie įgyvendinto projekto rezultatus su projektą iliustruojančia medžiaga. Įgyvendinto projekto ataskaitos forma pateikiama taisyklių 5 priede.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-06

Kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 5,0 mln. t ir pasiekti rekordą – 204,89 mln. t.

Prognozuojama, kad Rusija 2022–2023 m. gali būti viena iš didžiausių kviečių eksportuotojų. Iš minėtos šalies kviečių eksportas 2022–2023 m. gali sudaryti 39,0 mln. t. Iš ES, Kanados ir JAV kviečių eksportas taip pat turėtų būti didesnis negu 2021–2022 m. Ukrainoje kviečių eksporto prognozė sumažinta 10,0 mln. t. Tikimasi, kad Indija turėtų išlikti reikšminga kviečių eksportuotoja 2022–2023 m.

Kviečių importas 2022–2023 m. pasaulyje gali sudaryti 201,26 mln. t ir tai būtų 4,77 mln. t daugiau nei 2021–2022 m. Prognozuojama, kad, padidėjus kviečių pasiūlai iš Rusijos ir Kanados, tai turėtų daugiau nei kompensuoti kviečių pasiūlos sumažėjimą iš Ukrainos ir Australijos. Naujausiais USDA duomenimis, 2022–2023 m. kviečių atsargos pasaulyje, palyginti su 2021– 2022 m., gali būti mažesnės 5 proc. ir sudaryti 267,02 mln. t, tai būtų pačios mažiausios atsargos per paskutinius šešerius metus.

Didžiausias kviečių atsargų sumažėjimas prognozuojamas Indijoje, kur atsargos gali sumažėti iki 16,38 mln. t, tai būtų pačios mažiausios atsargos šalyje per paskutinius penkerius metus.2022 m. gegužės mėn. USDA prognozės duomenimis, 2022–2023 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su 2021– 2022 m. prognoze, sumažinta 25,55 mln. t ir turėtų sudaryti 1 475,87 mln. t.

Prognozuojama, kad po rekordinio kukurūzų derlius pasaulyje labiausiai kukurūzų derlius gali sumažėti Ukrainoje, JAV, ES ir Kinijoje. Minėtą sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kukurūzų derlius Brazilijoje, Argentinoje, Serbijoje ir Pietų Afrikoje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (401) / 2022 m

Scholzas apie būdus išvežti grūdus iš Ukrainos: tai neturi tapti prielaida sankcijoms Lukašenkai atšaukti

Lietuvoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip eksportuoti grūdus iš Ukrainos. Jeigu tam būtų atidaryti tam tikri koridoriai, pabrėžė jis, reikėtų užtikrinti, kad tuo nepiktnaudžiautų Rusija.

„Labai svarbu, kad mums pavyktų eksportuoti grūdus iš Ukrainos. Ukrainai tai taip pat labai svarbu, nes tai yra labai svarbi Ukrainos ūkio šaka. Tai itin svarbu ir visam pasauliui, nes daugybė šalių priklauso nuo Ukrainos grūdų, kad galėtų išvengti bado ir sunkumų. Tai, kad grūdai negali būti išgabenti iš Ukrainos, yra Rusijos atsakomybė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo O. Scholzas.

„Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija nepiktnaudžiautų šiais koridoriais, jeigu būtų priimti tokie sprendimai ir būtų atidaryti transportavimo koridoriai“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris atkreipė dėmesį, kad svarstomos ir kitos alternatyvos, kaip eksportuoti grūdus iš Ukrainos: „Kita galimybė yra vežti traukiniais per Europos vidaus uostus, taip pat į Baltijos šalis per Baltijos jūros uostus, galbūt būtų galima organizuoti tokį transportą.“ Vis dėlto galimų koridorių paieškos jokiu būdu nereikštų, kad reikėtų atsisakyti šiuo metu taikomų sankcijų A. Lukašenkai, pabrėžė O. Scholzas.

„Jokiu būdu tai nereikštų, kad mes turėtume atsisakyti sankcijų, kurias esame priėmę Lukašenkos atžvilgiu. Tas transportas jokiu būdu neturi tapti prielaida, kad mes atšauksime sankcijas Lukašenkai. Tai yra sudėtingas ir didelis uždavinys. Mes mėginsime ieškoti bendro sprendimo su kitomis valstybėmis ir Jungtinėmis Tautomis“, – pažymėjo O. Scholzas.
Vokietijos kancleris teigė manantis, kad šeštasis sankcijų Rusijai paketas yra „labai stiprus“, o Rusijos ekonomika smuks į ilgus metus nematytas žemumas.

O. Scholzas patikino, kad rusiškos naftos jo šalis atsisakys baigiantis 2022 m., o naudoti suskystintąsias gamtines dujas (SGD) Berlynas pradės kitų metų pradžioje. „Priėmėme labai veiksmingas, labai stiprias sankcijas, jos Rusijos ekonomiką nublokš kelis dešimtmečius atgal. […] Rusija nebegalės dalyvauti techninėje pažangoje – tai visiškai akivaizdu ir yra labai didelė žala Rusijai“, – tvirtino jis.

„Tai pats didžiausias priimtas sankcijų paketas. Ketiname atsisakyti ir naftos importo iki metų pabaigos – atliekame didelius tyrimus, kaip pakeisti šiuos energetinius išteklius“, – pridūrė O. Scholzas. Atsakydamas į klausimą, kaip vertina Lukašenkos siūlymą gabenti grūdus iš Ukrainos per Baltarusiją, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tvirtino, kad jo nuomonė šiuo klausimu nesikeičia ir būtina ieškoti kitų alternatyvų.

„Norima pasakyti, kad reikia sutvarkyti visą infrastruktūrą, judėjimą taip, kad trąšos judėtų iš Ukrainos teritorijos per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus. Bet ar neatsitiks taip, kad šia sutvarkyta infrastruktūra kažkuriame karo etape vėl judės karinė technika į priešingą pusę?“ – klausė Lietuvos prezidentas.

LRT.lt primena, kad Ukraina negali išvežti maždaug 20 mln. tonų grūdų, nes Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių padėti išvežti grūdines kultūras, plačiau atverti logistinius kanalus ir riboti patikras. Vien kviečių ir kukurūzų per metus Ukraina eksportuodavo apie 50 mln. tonų.

Pirmasis vizitas Lietuvoje

Per G. Nausėdos inicijuotą susitikimą su O. Scholzu daugiausia dėmesio buvo skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti. Tai pirmas O. Scholzo vizitas Lietuvoje. Vokietijos kanclerio pareigas jis eina nuo praėjusių metų gruodžio.

Į Lietuvą antradienį taip pat atvyko Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai Krišjanis Kairinis ir Kaja Kallas. Jie su G. Nausėda ir O. Scholzu dalyvavo keturšaliame susitikime. Per susitikimą aptartas ir paramos Ukrainai klausimas. Gegužės pabaigoje O. Scholzas pareiškė, kad Kremlius karo Ukrainoje nelaimės, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos sąlygų.

Šaltinis: lrt.lt, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt, BNS, ELTA, 2022-06-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos