Žemės ūkio naujienos: 2022-07-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mėnesiu pavėlintas pievų sutvarkymo terminas
Šienavimo terminai pievose ir sodų tarpueiliuose šiemet pavėlinami mėnesiu – tai atlikti reikės iki rugsėjo 1 dienos, kai įprastas terminas buvo rugpjūčio 1 diena. Įsakymą pavėlinti terminus žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė dėl itin lietingos liepos ir vis dar labai didelio drėgmės kiekio laukuose.
Dėl didelio kritulių kiekio ir vidutinių temperatūrų dirbamuose laukuose susidarė didelis drėgmės perteklius – dėl to ūkininkai kreipėsi į ministeriją.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-22
Ką turės daryti ir kokios paramos galės tikėtis Lietuvos ūkininkai nuo kitų metų?
Nuo kitų metų Lietuvoje didesnės paramos sulauks jaunieji ūkininkai, smulkūs susikooperavę ūkiai ir tie, kurie ūkininkauja tvariai, saugo dirvožemį ir kraštovaizdį. Žemės ūkio ministerija nuotoliniame renginyje ūkininkų bendruomenei pristatė naujausią Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Iš viso ūkininkus per šį laikotarpį pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos. Beveik pusė šių lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams.
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Parama skirta prisitaikyti prie šių iššūkių, Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą.
EK palankiai įvertino mūsų paramą jauniesiems ūkininkams, išmokų ribojimą ir perskirstymą, priklausomybės nuo importo mažinimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tiesioginės išmokos augs, bet sieks lubas
Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 eurų už hektarą. Taip pat įvedamos išmokų lubos. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. eurų bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su jais susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. Sutaupytos lėšos būtų nukreiptos jauniesiems ūkininkams remti.
Jaunieji ūkininkai sulauks išskirtinės paramos. Vien jiems kasmet numatyta skirti po 14 mln. eurų tiesioginių išmokų ir parama sieks, tikėtina, 140 eurų už hektarą. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiame finansiniame laikotarpyje.
Įvertinus paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kuri didėja nuo 40 iki 60 tūkst. eurų, taip pat siūlome finansinės inžinerijos priemones – lengvatines paskolas žemei ir įrangai įsigyti, ūkininkavimo pradžiai kaime žmogus galės gauti iki 100 tūkst. eurų paramos.
Ženkliai didės perskirstymo išmokos smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Perskirstymo išmokų vokas sieks 20 proc. visų tiesioginių išmokų (iki šiol jos sudarė 15 proc.). Šios lėšos bus nukreiptos tikslingai tik smulkiems ir vidutiniams ūkiams, mat jas gauti galės tik ne didesni nei 500 ha ūkiai. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 hektarų ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 euro už hektarą.
15 proc. tiesioginių išmokų bus skiriama susietajai paramai – tikslingai remti tam tikrus prioritetinius sektorius.
Prioritetiniais sektoriais Žemės ūkio ministerija mato pienininkystės bei vaisių ir daržovių sektorius, kuriems susietoji parama ženkliai išauga. Pienininkystei parama didėja net 25 proc. ir preliminari vidutinė metinė išmoka sieks 205 eurus už pieninę karvę, bet atsisakoma paramos pieniniams buliams. Lėšos, kurios galėjo būti skirtos pieniniams buliams remti, nukreiptos pieninėms karvėms. Tuo pačiu didėja susietoji parama auginantiems mėsinius galvijus.
Lauko daržovėms parama auga 47 proc., vidutiniškai iki 424 eur už ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams. Kiek mažesnė, bet vis tiek ženkli (321 eur už ha) – uogų ir riešutų augintojams.
Parama – jauniems ir smulkiems ūkininkams
Be tiesioginių išmokų ūkininkai gali pasinaudoti ir parama investicijoms į kaimo plėtrą. Čia prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.
Bus remiamos investicijos į tvarų ūkininkavimą – mėšlo tvarkymo sistemas, gyvulininkystės objektų kvapų/oro taršos mažinimą, biodujų ūkio reikmėms gamybą, gyvūnų gerovę. Čia tikėtina vidutinė parama sieks 250 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Be kita ko, ūkininkai galės gauti ir lengvatinę paskolą iki 200 tūkst. Eur.
Tačiau jauniesiems ūkininkams ir išskirtinai kiaulininkystės sektoriui investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas galės pasiekti net 80 proc. Tai reiškia, kad patys ūkininkai į projektą galės įdėti tik penktadalį savo lėšų, o likusią dalį sudarys parama.
Skatinant konkurencingumą, paramos sulauks investicijos į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma sieks 1 mln. eurų, o intensyvumas – 50 proc. Tai reiškia, kad parama sieks iki pusės projekto vertės.
Prioritetai teikiami investuojantiems ir ūkininkaujantiems tvariai, jauniesiems ūkininkams, kooperacijai ir kolektyvinėms investicijoms.
Geros žinios labai smulkiems, smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie planuoja investuoti kooperuodamiesi. Nors nebelieka 15 tūkst. Eur paramos schemos, o įgyvendindami investicinius projektus smulkūs ūkininkai turės prisidėti nuosavomis lėšomis bent 15 proc., labai smulkiems ūkiams didžiausia paramos suma projektui priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus. Vienas ūkis gaus iki 25 tūkst. eurų paramą, 2 susikooperavę ūkiai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkiai – 75 tūkst. Eur, 4 ūkiai ir daugiau – 100 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Ženklios investicijos numatomos ir perdirbimui. Numatyta remti aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, kaip žaliavą panaudojant žemės ūkyje užaugintą produkciją. Vidutinis paramos dydis vienam projektui sieks net 5 mln. Eur; o parama sieks iki pusės investicijų vertės. Tiesa, didelėms įmonėms paramos intensyvumas sieks 20 proc. Maksimali lengvatinė paskola – 1 mln. Eur, paskolą reikės grąžinti per 5 metus.
Proveržio tikimasi ir trumposiose grandinėse, kai ūkininkai bendradarbiauja kurdami produkcijos realizacijos vietas, tiekdami produkciją mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms bei kurdami logistikos centrus. Realizavimo vietoms kurti parama sieks iki 150 tūkst. Eur vienam projektui, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. Eur, logistikos centrams – iki 1,5 mln. Eur. Paramos intensyvumas – iki 60 proc. investicijoms ir iki 100 proc. bendradarbiavimo ir einamosios išlaidoms.
Reikalavimai, kurių reikės laikytis
Vis dėlto ūkininkus labiausiai domina sąlygos, kuriomis jie turės ūkininkauti nuo kitų metų, reikalavimai, kurių reikės laikytis.
Geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimuose numatyta saugoti daugiametes pievas, prie melioracijos griovių palikti bent 3 metrų pločio palaukes su žoline danga, kurias bus leidžiama mulčiuoti.
Draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, įrengti naujas melioracijos sistemas.
Neleidžiama deginti ražienų. Draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o mažiausias atstumas turi būti 3 metrai. Tačiau čia leidžiama ganyti gyvulius ir mulčiuoti žolę.
Saugant dirbamus šlaitus erozijai jautriose teritorijose privaloma taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją, šlaituose negalima auginti bulvių, runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių, o per žiemą būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją.
Taip pat iki 50 hektarų ūkiuose per žiemą ne mažesnis nei 50 proc. žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos ražienos ar kitos augalų liekanos. O didesniuose ūkiuose siekiama, kad per žiemą būtų uždengtas ne mažesnis negu 60 proc. plotas. Dėl pastarojo rodiklio vyksta derybos su EK, kuri reikalauja, kad didesniuose ūkiuose būtų uždengtas visas plotas.
Ūkiuose turės būti vykdoma bent minimali augalų kaita.
Daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei išsaugoti. Čia ūkininkai galės pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų: ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti kraštovaizdžio elementams ir/arba pūdymui.
Kraštovaizdžio elementai turi atskirus koeficientus, kurie, priklausomai nuo kraštovaizdžio elemento vertingumo biologinės įvairovės kontekste, suteiks platesnes galimybes reikiamo ploto užskaitai.
Pareiškėjai taip pat gali ne mažiau negu 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirti tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.
Dalyvaujant ekoschemoje ir įsipareigojus kraštovaizdžio elementams ir/arba pūdymui skirti ne mažiau 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės, šio GAAB dėl bioįvairovės įgyvendinimui galima skirti ne mažiau nei 3 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės.
Tvarkant aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Bet tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane ir tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą.
Už pastangas ūkininkauti tvariau – papildomos išmokos
Už pastangas ūkininkauti tvariau nei numatyta, ūkininkai galės gauti papildomas išmokas dalyvaudami ekoschemose. Lietuvoje pasiūlyta nemažai ekoschemų, kad kiekvienas ūkininkas galėtų pasirinkti sau tinkamas pagal savo situaciją ir ūkininkavimo kryptį. Dalyvavimas ekoschemose ūkininkams nėra privalomas. Bet už jas mokamos papildomos išmokos turėtų paskatinti ūkininkus dalyvauti ekoschemose ir taip prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.
Pagrindinė yra kompleksinė ekoschema veiklai ariamoje žemėje. Ūkininkai, dalyvaujantys kompleksinėje ekoschemoje, turės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai vieną iš jų – negamybinę veiklą (jai skiriant ne mažiau kaip 5 proc. deklaruoto ploto), o ekologiniai ūkiai – ne daugiau 2 gamybinių veiklų. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos, taip pat ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir eroduotos žemės keitimas pievomis. Įskaitomas ir žaliasis pūdymas.
Taip ūkininkai galės rinktis taikyti ne mažiau kaip 4 augalų kaitą ketverius metus, auginti tarpinius pasėlius, naudoti sertifikuotą sėklą, taikyti neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas.
Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms. Sodininkai, daržininkai galės gauti papildomas išmokas už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, naudojant mažiau glifosato, įrengiant biologinę įvairovę palaikančius elementus, feromonų gaudykles vabzdžių kenkėjams, tarpueilius apsėjant žoliniais augalais (102 eur/ha).
Taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje (NKP) – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų (337 eur/ ha).
Dar viena ekoschema, už kurią skiriamos išmokos – ariamos žemės, ar tai būtų durpžemiai (225 eur/ ha), ar eroduota žemė (187 eur/ ha), keitimas pievomis. Atkurtų pievų nebus galima arti.
Išmokos pagal ekoschemas bus mokamos ir už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius (192 eur/ ha), prižiūrint pievas mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse, tvarkant Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveines (297 – 330 eur/ ha), tvarkant šlapynes (242 eur/ ha).
Ūkininkai galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Parama skiriama už mažiau teršiančių galvijų veisimą (154 eur/ SG (standartinį gyvulį), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę/ganyklas (22 eur / SG, o įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku – 48 eur/SG).
Ūkininkai, kurie naudos tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, taip pat galės gauti 50 eurų už kiekvieną standartinį gyvulį.
Viena iš ekoschemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo. Tokiu atveju išmoka sieks 206 Eur/ha – už daugiametes žoles; 652 Eur/ha – už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus; 280 Eur/ha – už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai.
Siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo dabar esamų 8 proc. iki 13 proc. Dėl to remiamas ne tik perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, bet ir investicijos. Vidutinis metinis kaimo plėtros finansinis vokas ekologiškai ūkininkaujantiems didėja dvigubai. Mažėja pačių išmokų skaičius (vietoj 8 išmokų lieka 3 – javams; sodams, uogynams, daržams ir vaistažolėms; daugiametėms žolėms), o pačios išmokos ženkliai auga.
Lietuva EK strateginį planą pateikė praėjusių metų pabaigoje. Pavasarį sulaukusi EK pastabų planui Žemės ūkio ministerija jas aptarė su socialiniais partneriais ir šiuo metu siūlomas korekcijas yra pateikusi EK įvertinti ir suderinti, tad kai kurios nuostatos dar gali keistis.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, tikisi greitos EK reakcijos ir strateginio plano patvirtinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-22
Nuo 2023 m. Ekologinės gamybos žurnalas bus pildomas el. būdu
Liepos 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Ekologinės gamybos žurnalo ir jo pildymo tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. daliai veiklos vykdytojų Ekologinės gamybos žurnalą bus privaloma pildyti elektroniniu būdu. Pakeistame tvarkos apraše nurodyta, jog veiklos vykdytojams, valdantiems daugiau kaip 150 ha žemės ūkio paskirties žemės plotų, kuriems kontrolės institucija atlieka oficialią kontrolę, Ekologinės gamybos žurnalą elektroniniu būdu privaloma pildyti ne vėliau kaip nuo 2023 m. sausio 1 d.
Taip pat pageidautina, kad veiklos vykdytojai, valdantys iki 50 ha žemės ūkio paskirties žemės plotų, nuo 2023 m. sausio 1 d. žurnalą pildytų elektroniniu būdu, o ne rašikliu.
Šaltinis: nma.lt, 2022-07-21
Ankara: Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą dėl grūdų gabenimo
Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę ir sudaryti sąlygas grūdų gabenimui per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos prezidentūra. „Grūdų gabenimo susitarimo pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, vyks penktadienį, dalyvaujant Ukrainai ir Rusijai“, – sakė Turkijos prezidento biuras.
Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.
Praėjusią savaitę Stambule vykusiose pirmosiose nuo kovo mėnesio tiesioginėse kariaujančių šalių delegacijų derybose, kuriose taip pat dalyvavo Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai, buvo parengtas pirminis susitarimo dėl išeities iš aklavietės projektas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, jog tikisi, kad bet koks susitarimas apims ir rusiškų grūdų eksporto apribojimų panaikinimą.
Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.
Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-07-21
Ar Lietuvai nereikia grynakraujų galvijų?
Apie tai, kad reikia stiprinti gyvulininkystę kalbame jau ne vienus metus. Norint padidinti mėsinių galvijų produktyvumą, buvo skirta parama veisliniams galvijams įsigyti. Tačiau ūkininkai piktinasi, kad nuo kitų metų kompensuoti dalį išlaidų už perkamus grynakraujus galvijus nebesiruošiama. Galvijų augintojai įsitikinę, kad be paramos geros veislinės medžiagos įsigyti nebepavyks, o tai didelis kirtis visam sektoriui. Tuo metu agropolitikos vairininkai atkerta, kad patys žemdirbiai neišnaudojo viso paramos potencialo, o tai, kad parama bus nutraukta, jiems neturėjo būti naujiena.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas apgailestauja, kad ir mėsinių galvijų sektorius traukiasi, vis sunkiau sekasi pritraukti jaunus, energingus ūkininkus. Sprendimai nutraukti paramą veisliniams galvijams įsigyti, pasak pašnekovo, apsunkins galimybes įsivežti grynaveislius galvijus ir net sąlygiškai nedidelė parama veikė kaip motyvacija juos pirkti. „Ūkininkai paprasčiausiai veislinių galvijų nepirks. Didelė rizika iškils dėl kraujomaišos. Laikui bėgant grynaveislių mėsinių galvijų neliks visai arba jų sumažės drastiškai. Nukentės ir mėsos kokybė. Nežinau, ką mes vėliau galėsime pasiūlyti užsienio rinkoms“, – atvirai kalba V.Barkauskas.
Anot LMGAGA prezidento, jei ganyklose sumažės mėsinių grynaveislių bulių, jų veisimas iš esmės pasikeis. Rujojančias karves sunku pastebėti, jų rujos nėra išreikštos, todėl dirbtinis jų veisimas – sudėtingas procesas. „Mėsiniai galvijai nėra rišami, o kiekvienam gyvuliui ganykloje apeiti ir apžiūrėti reikia nemažai laiko. Veisliniai buliai reproduktoriai labai svarbūs“, – užtikrina V.Barkauskas.
Ir simbolinė parama reikalinga
Biodinaminio ūkio Širvintų r. savininkas Arūnas Martinėlis taip pat sutinka, kad pagalbos grynaveisliams gyvūnams įsigyti priemonė itin svarbi šiam sektoriui. Jo įsitikinimu, net simbolinė parama ūkininkaujantiems yra papildoma motyvacija, todėl paramos atšaukimas gali būti skaudus kirtis mėsinių galvijų augintojams. Be to, griežtėja ir gyvūnų gerovės reikalavimai transportuojant gyvulius, todėl brangsta ir galvijų gabenimo logistika. Dėl to net ir simbolinė parama augintojams yra reikalinga. A.Martinėlis pasakoja pats šia parama pasinaudojęs iš Vokietijos pirkdamas 9 Hailendų veislės telyčaites ir bulių.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai primena, kad pagalbos grynaveisliams gyvūnams įsigyti priemonė parengta vadovaujantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m. Pasak specialistų, ši parama turėjo aiškų terminą, kuris artėja prie pabaigos, todėl ūkininkai neturėtų dėl to būti nustebę.
Paramos likimas – ant svarstyklių
Paprastai sakant, gairėse buvo numatyta, kad iš valstybės pagalbos lėšų neturi būti kompensuojamas gyvūnų įsigijimas, tačiau padaryta išimtis grynaveisliams mėsiniams galvijams, avims ir ožkoms įsigyti. Šį sprendimą Europos Komisija grindė tuo, kad ūkinių gyvūnų genetinė kokybė paprastai gali būti pagerinta taikant dirbtinį apvaisinimą naudojant aukštos vertės ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą (spermą, embrionus, kiaušialąstes). Tačiau dėl taikomos gyvulininkystės praktikos tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų dirbtinis apvaisinimas yra ribojamas. Todėl Europos Komisija nusprendė, kad pagalba gali būti skirta tik veisliniams gyvūnams įsigyti, siekiant pagerinti mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę. Tačiau minėtos gairės galioja 2014–2020 m., todėl ši galimybė numatyta iki 2020 m. pabaigos. Europos Komisija pratęsė schemos galiojimą dar dvejiems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ŽŪM patikino, kad šiuo metu Europos Komisija rengia naują Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairių projektą ateinančiam laikotarpiui. Atsižvelgus į jį, bus vertinama galimybė toliau teikti pagalbą grynaveisliams gyvūnams įsigyti.
Kol kas nėra aišku, kokį sprendimą priims Europos Komisija. Tačiau galutinis sprendimas dėl pagalbos tęsimo bus priimtas priėmus naujojo laikotarpio pagalbos reglamentą ir gaires, kurios vis dar rengiamos. Parama teikiama apmokant ne daugiau kaip iki 30 proc. gyvūnų įsigijimo kainos. Taip pat grynaveislių ūkinių gyvūnų, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas negali parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti jų kitiems asmenims ne mažiau kaip ketverius metus nuo jų įsigijimo dienos, privalo šiuos grynaveislius ūkinius gyvūnus naudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti gerinamoje bandoje esančių ūkinių gyvūnų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę.
Neišnaudoja visos paramos
ŽŪM specialistai atkreipia dėmesį į svarbią paramos skirstymo detalę. Esą skiriamos valstybės lėšos grynaveisliams gyvūnams įsigyti didesnės, nei yra panaudojamos. Savo teiginį jie iliustruoja ir konkrečia statistika. Štai 2018 m. panaudota tik 59,87 proc. skirtų lėšų ir įsigyta tik 51 proc. planuotų įsigyti visų grynaveislių gyvūnų (mėsinių galvijų, avių, ožkų). Tuomet buvo skirta 1,8 mln. Eur, o panaudota 1,1 mln. Eur. 2019 m. buvo panaudota dar mažiau skirtos valstybės pagalbos – 46 proc., 2020 m. – 52 proc., 2021 m. – 77 proc. „Nuo 2019 m. neįsigyta nė viena ožka pasinaudojus šia pagalba. Per pastaruosius trejus metus (2019–2021 m.) įsigytos vos 527 grynaveislės avys. Daugiausia įsigyta grynaveislių mėsinių galvijų – šiek tiek per tūkstantį kasmet, tik praėjusiais, 2021 m., kiek daugiau – 1719 galvijų“, – dėsto ŽŪM specialistai.
Dvigubai daugiau susietosios paramos
Specialistai pažymi, kad sektorius bus remiamas teikiant dvigubai didesnius susietosios paramos išmokų dydžius už grynaveislius mėsinius galvijus. Susietosios paramos dydžiai už mėsinius galvijus 2023–2027 m. bus diferencijuojami pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, t. y. išmokos grynaveisliams mėsiniams galvijams ir mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis ne mažesnė nei 51 proc., bei mėsinių ir pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis mažesnis nei 51 proc. Taip pat valdų valdytojams, taikantiems grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę, mokamas papildomas priedas.
Dvi nuomonės
A.Martinėlis sako, kad iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad mėsinių galvijų sektorius šiek tiek sustiprėjo, tačiau jiems dažnai priekaištaujama, kad mėsinė galvijininkystė dažnam ūkininkui tik papildoma veikla po darbo, o hobio ūkininkavimo remti valstybei nereikia. „Žiūrėkime ne į vieną segmentą, o bendrai į gyvulininkystę Lietuvoje. Mes tikrai tiek negauname išmokų kaip grūdininkai. Galiu pasakyti, kad Širvintų krašte galima suskaičiuoti ant rankų pirštų žmones, pasilikusius mėsines karves“, – apgailestauja patyręs mėsinių galvijų augintojas A.Martinėlis.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas ir ilgametis mėsinių galvijų augintojas doc. dr. Arūnas Rutkauskas ne toks pesimistas. Jo manymu, parama už grynaveislių mėsinių galvijų įsigijimą buvo ankstesnio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, kuris, ne paslaptis, buvo gerai susipažinęs su gyvulių laikymo specifika, nuopelnas. Jo teigimu, ūkininkai gerai žinojo, kad nuo kitų metų parama nebus mokama. Per visą paramos skirstymo laiką mėsinių galvijų – ir grynakraujų, ir mišrūnų – daugėjo.
„Parama čia nebereikalinga. Remti reikia tuos sektorius, kurie dar neatsigavo. Galiu pasakyti, kad mėsinės galvijininkystės sektorius jau kvėpuoja lengviau. Žinoma, visur yra skirtingų juridinių ir fizinių asmenų. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra ūkininkų, kurie veislinius galvijus pirko be jokios paramos. Jie pirko, perka ir pirks be valstybės ar Europos pagalbos. Tačiau yra ir tokių, kurie perka gyvulius tik dėl paramos“, – paramos nutraukimo nesureikšmina A.Rutkauskas, LSMU VA mokslų daktaras.
Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-07-19
Panevėžio rajono ūkininkas: „Nėra ko gailėtis. Reikia tik norėti, gerai suplanuoti ir spėsi visur“
Smilgių seniūnijos 46 metų ūkininkas Donatas Tumas žino aktyvaus gyvenimo receptą – 330 ha dydžio ūkyje nuobodžiauti nėra kada. Ūkio darbai vėja vienas kitą, o dabar kaip tik didysis darbymetis, pjaunama žolė ir renkamos miglės sėklos, todėl vasarą geriau jo nekalbinti.
Vasarą šokiams laiko mažiau
Pasak jaunatviško ūkininko, per vasaros darbymetį liaudies šokius tenka pamiršti, todėl, jeigu reikia koncertuoti su liaudies šokių kolektyvu „Smilgė“, išvykas būtina sudėlioti, kad nenukentėtų darbai. „Su liaudies šokiais vasarą sudėtingiau. Tačiau žiemą visai kitas reikalas, tik bėda, kad žiemą labai mažai festivalių organizuojama. Liaudies šokius, be manęs, „Smilgės“ šokių kolektyve šoka ir daugiau ūkininkų iš Smilgių seniūnijos, todėl vasarą nelabai galime užsiimti šokiais, o jeigu jau reikia sudalyvauti, laiką deriname iki smulkmenų, kad tik atvykus belieka sušokti ir vėl grįžti prie darbų“, – pasakoja D. Tumas ir aiškina, kaip dalyvauti teko per vasaros darbymetį praėjusioje Lietuvos dainų šventėje 2018 metais. „Liaudies šokių braižas nesikeičia ir į repeticijas važiuoja tie, kurie gali, kuriems netrukdo ūkio darbai. Jie išsiaiškina visas šokių subtilybes, kad atvykę į šventę žinotume, ką reikia daryti, kaip šokti, kurioje vietoje suktis. Atšokę vėl grįžtame prie darbų“, – aiškino ūkininkas šokėjas.
Krepšinis – didžioji aistra
D. Tumas neslepia, kad moka prisiderinti prie šokių repeticijų ir koncertų, krepšinio treniruočių bei varžybų tvarkaraščio. „Kita didžioji mano aistra – krepšinis. Žaidžiu seniai ir stengiuosi dalyvauti ne tik krepšinio treniruotėse, bet ir varžybose. Krepšinis man – atsipalaidavimas nuo darbų. Žmogui reikia turėti užsiėmimą, kad galėtum atitrūkti nuo darbų ir apie juos negalvoti. Vos tik paimu į rankas kamuolį, iškart persiorientuoju ir apie lauko darbus negalvoju – visas pasineriu į žaidimą. Tai pats geriausias poilsis ir minčių išvalymas po sunkių darbų“, – emocingai Donatas kalba apie savo aistras krepšiniui, liaudies šokiams.
Sodyba išlaikė pavadinimą
Ūkininkas iš Smilgių seniūnijos su šeima gyvena prosenelių sodyboje, kuri net turi savo pavadinimą – „Vanagynė“, o prie įvažiavimo į sodybą stovi koplytstulpis su vienkiemio pavadinimu. „Nors dabar kaimas vadinasi Kiaužeriai, bet sodybą, kiek aš atsimenu, visada vadindavo Vanagyne. Anksčiau ši teritorija priklausė Šeduvos rajonui ir čia buvo Vanagynės kaimas, bet prijungus prie Panevėžio rajono, pasirodė, kad Smilgių seniūnijoje jau buvo, šiek tiek toliau, vienas Vanagynės kaimas, todėl kaimo pavadinimas keitėsi.
Kadangi tai mano prosenelių žemė, tai įamžinau koplytstulpiu, kurį išdrožė medžio skulptorius Eduardas Titas iš Miežiškių. Proseneliams priklausė per 10 ha žemių, iš kurių 3 ha buvo dirbamos“, – prisiminė sodybos istoriją D. Tumas ir sakė, kad sovietmečiu, praėjus melioracijai, šalia buvusios sodybos buvo iškeltos. „Mūsiškė sodyba liko, mat buvo geresni sandėliai, kurie kolūkių laikais tiko grūdams laikyti. Proseneliai buvo ištremti į Sibirą ir, kai grįžo, jiems namai nebuvo grąžinti. Sodybą atsiėmėm tik 1992 metais. Iš seniausių pastatų – daržinė ir sandėlis, kurį rekonstravome ir pritaikėme dabartiniams ūkio reikalams. Gyvenamąjį namą pasistatėme, palikę senojo namo pamato fragmentus. Netinkamas senojo namo dalis sudeginome – liekanas panaudojome sukurti Baltijos keliui skirtam laužui. Gražiai apšvietėm Smilgių apylinkes“, – nestokojo prisiminimams žodžių D. Tumas.
Tęsia giminės tradicijas
Pasak ūkininko, jau ketvirta Tumų giminės karta tęsia žemdirbių tradicijas. „Dabar ūkis jau turi 330 hektarų. Daugiausia auginame miežius, kviečius, rapsus, žirnius, o pagrindinė kultūra – pievinės miglės sėklos“, – pristatė pagrindinį verslą D. Tumas. Keturiasdešimt šešerių metų vyro interesai neapsiriboja vien žemės ūkiu, krepšiniu ir šokiais. Jis – aktyvus visuomenininkas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos ir seniūnijos bendruomenės narys. „Panevėžio rajono tarybos nario darbui irgi pakanka laiko.
Įdomi veikla ir duoda naudos, nes tenka domėtis įstatymais, jų pokyčiams. Tenka daug skaityti, analizuoti. Juk negali Tarybos posėdžiui nepasiruošti. Kita vertus, kuo daugiau domiesi, tuo daugiau naudos turi. Žinios dar niekam nepakenkė“, – ramiai kalbėjo D. Tumas. Išgirdęs klausimą, ar nesigaili pasirinkęs tokį gyvenimo kelią, porina: „Nėra ko gailėtis. Reikia tik norėti, gerai suplanuoti ir spėsi visur. Smilgiai nėra užkampis. Netoli Panevėžys, Šeduva, o ir iki Vilniaus netoli. Netiesa, kad nėra ką veikti vienkiemyje, nedideliame miestelyje. Reikia tik turėti norą ir veiklos pakaks. Tik spėk suktis.“
Šaltinis: Raimonda Mikučionytė, Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“ 2022-07-20
Pragaras per javapjūtę: dėl savo derliaus ukrainiečiai neria į fronto liniją
Rusijos pajėgoms toliau be perstojo apšaudant Donecko sritį, daugeliui Rytų Ukrainos ūkininkų derliaus nuėmimas virsta kelione į mūšio lauką. 52 metų amžiaus ūkininkas Oleksandras, kurio laukai driekiasi per visą fronto liniją Vuhlehirsko miestelyje, netoli Bachmuto rajono, nepaisydamas rusų apšaudymų drąsiai važiuoja nuimti rudenį pasėtų kviečių derlių.
Kai kurie laukai apsėjami rudenį. Bet yra ir kitų laukų, kurie apsėjami pavasarį, pavyzdžiui, miežių. Štai čia – kviečių laukas“. Rusų pajėgos, anksčiau šį mėnesį užėmusios visą Luhansko sritį, suintensyvino puolimą prieš kaimyninę Donecko sritį. Maskva siekia perimti visišką Donbaso kontrolę Rytų Ukrainoje. Didžiąją Donbaso dalį jau prieš karą kontroliavo separatistai, Kyjivo vadinami Rusijos marionetėmis. Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko teigia, kad Bachmuto ir Siversko gyvenvietėse, taip pat aplink Slovjanską ir Kramatorską intensyviai telkiami rusų kariai.
Anot jo, visa fronto linija regione be perstojo apšaudoma, nes rusai vis nesėkmingai bando prasiveržti. Trečiadienį Ukraina pareiškė, kad susitarimas dėl Rusijos blokuojamo grūdų eksporto atnaujinimo gali būti greitai pasiektas. Turkijoje šiuo klausimu vyko keturšalės derybos. Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių tiekėjos visame pasaulyje. Rusija taip pat yra didelė trąšų eksportuotoja, o Ukraina – reikšminga kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus gamintoja.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-07-19
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
