Žemės ūkio naujienos: 2022-08-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parodoje „Inno panorama“ – pirmasis toks ekologijai skirtas renginys
Rugsėjo 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno r.) vyks ketvirtoji paroda „Inno panorama“. Šiemet ji skirta ekologijai, tvarumui ir Žaliajam kursui. Parodoje lankytojai galės susipažinti su žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei, pasidomėti ekologiškomis sėklomis, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ir biostimuliantais.
Dėmesys čia bus skiriamas ir ekologiškos žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei sveikatai palankiems, ekologiškiems ir natūraliems maisto bei kitiems produktams, ekoturizmo ir rekreacijos paslaugoms, atsinaujinančiai energetikai, mokslo tyrimams ir konsultavimo paslaugoms.
Paroda bus išskirtinė dėl jos metu rugsėjo 22 ir 23 d. vyksiančios tarptautinės konferencijos „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, skirtos ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams. Toks renginys Lietuvoje organizuojamas pirmąsyk. Savo įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio – aukščiausio lygio politikų, ekologijos vizionierių, patyrusių praktikų. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Konferencija išskaidyta į 4 sesijas. Pirmoji „Ekologinės politikos link“ – tai strateginė sesija apie esamą ekologinės rinkos situaciją bei jo ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste. Verslo sėkmės istorijos ir galimybės bus pristatomos antrojoje sesijoje „Ekologinės gamybos ir perdirbimo link“. Trečioji „Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos“ skirta Lietuvoje neseniai startavusiam ekologiškam viešajam maitinimui. Ir ketvirtoji „Ekologijos mokslo ir praktikos link“ – apie naujausias technologijas, mokslo tyrimus ir perspektyvas.
Parodą ir konferenciją organizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir VšĮ „Ekoagros“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-30
Nauji mokesčiai didina maisto produktų kainas
Planuojamas paviršinių vandens telkinių apmokestinimas dar labiau padidins ūkininkų išlaidas. Kurios galiausiai persikels į kainas, praneša LNK žinios. Daržininkystės ūkiuose pats darbymetis. „Derlius geresnis nei pernai, kai žemę labai džiovino. Šiemet trukdė liūtys, nes daug mineralinių medžiagų buvo išplauta iš dirvožemio“, – sezonų skirtumus aiškina svogūnus imantis Julius Šateika, ūkininkas.
Žmogus sako, kad laukia įdomūs, tačiau neramūs metai. Tuo labiau, kai neaiškios kainos, kurios šiemet turėtų būti didesnės, tačiau niekas nežino kaip bus iš tiesų. „Dėl infliacijos jos turėtų būti aukštesnės, tačiau jų mes nenustatome, nustato lenkai, kurie viską sugeba auginti pigiau“, – dėlioja J. Šateika.
Indrė Lukoševičienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės pavaduotoja, sako, kad kainos kils tik tada, jei rinkoje jų pritruks. Jei Lenkijoje derlius būna geras, gali būti, kad kaimynai rinką išbalansus veždami pigesnę, nors dažnai ne tokią kokybišką, produkciją. Anot ūkininko, sandėliavo sąnaudos šiemet išaugs labai stipriai, nes brango elektra ir dujos. „Dujos jau pernai buvo pabrangusios, nors naudojome tik pusę sandėlių, kuriuose reikėjo džiovinti svogūnus, tačiau mokėjome dvigubai daugiau nei užpernai“, – patirtimi dalinasi J. Šateika.
Ūkininkas po prekybos centrus pats išvežioja produkciją ir jaučia padidėjusias logistikos sąnaudas, tačiau tai savotiškas konkurencinis pranašumas, nes importas taip pat brangsta. I. Lukoševičienė pabrėžia, kad rudenį vien trąšos brango keturis kartus. Prie to prisidėjo kilęs darbo užmokestis, elektros, dujų kainos. Daržovės brangs ir dėl naujų mokesčių – apmokestinus paviršinių vandenų naudojimą, ūkininkai patirs dar didesnių išlaidų.
„Pagal tai, kiek naudojame upės vandens, kiekvieną dieną mūsų išlaidos didės dešimčia eurų. Dabar vanduo naudojamas laistyti morkoms, tačiau dėl prastų oro sąlygų neaišku, ar šios daržovės išvis užaugs“, – skaičiuoja J. Šateika ir neslepia, kad tai bus įskaičiuota į produkcijos kainą. Anot daržovių augintojų, šie metai jiems nepalankūs daugeliu aspektų, nuo nepalankių oro sąlygų iki rekordiškai brangių dujų ir elektros energijos.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-08-29
Raginame verslą aktyviau naudotis galimybe gauti paramą mažiau taršioms technologijoms diegti
Primename, kad verslo įmonės gali gauti paramą aplinkai draugiškoms, naujesnėms ir mažiau energijos vartojančioms technologijoms diegti. Tam šiais metais iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Aplinkos ministerija, konsultuodamasi su rinkos dalyviais, šiemet atnaujino Klimato kaitos programos priemonės „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo pagal energijos audito ataskaitas“ tvarkos aprašą, kuris numato šios priemonės finansavimo tvarką pareiškėjams ir jų įgyvendinamiems projektams.
Pakeitimais padidintos projektų finansavimo galimybių ribos nuo anksčiau buvusio maksimalaus paramos dydžio 200 tūkst. eurų iki 1,5 mln. eurų vienam pareiškėjui, vertinant ir susijusias įmones.
Taip pat numatyta galimybė pareiškėjui gauti iki 30 proc. avansą energijos efektyvumo priemonių diegimui. Labai mažoms ir mažoms įmonėms sudaryta galimybė energijos efektyvumo priemones diegti pateikus auditoriaus, kuriam suteikta kvalifikacija, supaprastintos apimties ataskaitą.
Pagal priemonę bus teikiamos subsidijos juridiniams asmenims energijos efektyvumo didinimui ir taip prisidedama ne tik prie racionalaus ir atsakingo energijos vartojimo, tačiau ir mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, darant teigiamą poveikį klimato kaitai.
Finansavimo tvarkos pakeitimai numato, kad maksimali subsidijos suma vienai įmonei gali siekti iki 1,5 mln. eurų, o jos intensyvumas priklausys nuo įmonės dydžio, prioritetą teikiant mažoms ir labai mažoms įmonėms.
Paraiškas valstybės subsidijai gauti verslo įmonės gali teikti per informacinę sistemą APVIS.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-08-30
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 2,3 karto didesnį grūdų kiekį
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų liepą eksportavo 127,884 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (90,01 proc. arba 115,110 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Daniją, Švediją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir Maršalo salas (vidutinė kaina – 403,19 EUR/t).
Miežiai (3,418 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 308,26 EUR/t), avižos – į Latviją (vidutinė kaina – 184,96 EUR/t). Rapsų eksportas 2022 m. liepos mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo mažesnis 90,31 proc. (sudarė 4,166 tūkst. t).
Jie buvo išvežti į Latviją ir Estiją (vidutinė kaina – 614,51 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (407) / 2022 m.
2022 m. I pusmetį Lietuvos įmonėse didėjo galvijų skerdimai ir galvijų supirkimo kaina
Analizuojamu laikotarpiu buvo paskersta 71,56 tūkst. galvijų – 1,00 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Galvijienos skerdenų gamyba, palyginti su gamyba prieš metus, padidėjo 2,05 proc. ir sudarė 20,685 tūkst. t. Pagal SEUROP skerdenų klasifkavimo skalę buvo suklasifkuota 64,188 tūkst. galvijų – 2,91 proc. daugiau nei 2021 m. I pusmetį.
Lietuvos įmonėse 2022 m. sausio–birželio mėn. vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę sudarė 376,13 EUR/100 kg, o vidutinė supirktų galvijų gyvojo svorio kaina* – 180,11 EUR/100 kg, atitinkamai 47,94 proc. ir 47,56 proc. aukštesnės kainos nei 2021 m. I pusmetį.
