Žemės ūkio naujienos: 2022-10-12

Kaip ir kokiomis sąlygomis yra teikiamos paskolos?

Lengvatinės paskolos teikiamos apyvartiniam kapitalui – pagal šios skatinamosios finansinės priemonės schemą numatytoms išlaidoms – finansuoti ūkio subjektams, kurie po 2022 m. vasario 1 d. dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą patyrė sunkumų, vertinant skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę arba apyvartos pokytį.

Lengvatinės paskolos teikiamos ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, savo pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Maksimali paskolos suma gali siekti iki 500 tūkst. eurų bei negali viršyti šių ribų: 15 proc. ūkio subjekto vidutinės bendros metinės apyvartos per paskutinius trejus pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius arba 50 proc. energijos išlaidų per 12 mėnesių. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiama viena paskola, o jos maksimali trukmė – iki 72 mėnesių. Taip pat galimas paskolos grąžinimo atidėjimas iki 12 mėnesių, tačiau neprailginant maksimalaus paskolos termino.

Paskolai, priklausomai nuo paskolos trukmės ir ūkio subjekto dydžio, taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 1,51 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų. Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto.

Paskolos nėra teikiamos 2022 m. gavusiems lengvatines paskolas pagal priemonę ūkio subjektams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, ir jei ūkio subjektui yra taikomos ES sankcijos.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-11

galvijininkystė;
avininkystė;
ožkininkystė;
arklininkystė;
kiaulininkystė;
paukštininkystė.

Galimi pareiškėjai

Paramos gali kreiptis žemės ūkio subjektas, kuris:

laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;
yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
yra apdraudęs ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali teikti vieną paramos paraišką, teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Paraiškų pateikimo tvarka

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Paraiška pateikiama asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžia LR viešųjų pirkimų įstatyme:

kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina;
kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus turi organizuoti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visus pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-10

Populiariausia išliko investicinė parama, kurią gauti, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, nori 350 paraiškų pateikę pareiškėjai, jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 67,2 mln. Eur. Paraiškos buvo teikiamos pagal skirtingus specializuotus žemės ūkio sektorius. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas.

Populiariausias buvo „kitas augalininkystės sektorius“ – užregistruota 119 paraiškų, kuriose prašoma daugiau kaip 19,3 mln., kai tuo tarpu šiam sektoriui yra skirta šiek tiek daugiau negu 14,8 mln. Eur. 106 paraiškas pateikė prašantys paramos pagal sektorių „mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai“ – bendra šiose paraiškose prašoma suma sudaro daugiau kaip 20,6 mln. Eur, o numatyta šiam sektoriui skirti beveik 15,5 mln. Eur. Taigi, kuriems šių sektorių pareiškėjams atiteks parama, paaiškės sudarius paraiškų atrankos prioritetines eiles.

Pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai pateikė 82 paraiškas ir paprašė beveik 18 mln. Eur – šiam sektoriui numatyta skirti 50 mln. Eur. Ūkininkai, vykdantys veiklą sodininkystės, uogininkystės bei daržininkystes sektoriuose, pateikė 43 paraiškas ir paprašė daugiau kaip 9,2 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirtas 25 mln. Eur biudžetas. Taigi, šiems sektoriams paramos lėšų paprašyta mažiau nei skirta, todėl paramos pakanka visiems pareiškėjams.

Atskiros investicinių priemonių paraiškų pirmumo eilės sektorių lygmeniu bus sudarytos ir paskelbtos per 30 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų teikimo dienos, įvertinus paraiškų atitiktį pagal atitinkamam sektoriui nustatytus atrankos kriterijus, o mažiausias balų skaičius norit gauti paramą – 35 atrankos balai.

Kiek mažiau ūkininkų susidomėjimo sulaukė galimybė gauti paramą lengvatinėms paskoloms: užregistruota 50 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma šiek tiek daugiau kaip 6,5 mln. Eur, kai finansinėms priemonėms numatyta skirti daugiau nei 13,8 Eur.

Pažymėtina, kad visos šio kvietimo paraiškos buvo teikiamos elektroniniu būdu: prašantys investicinės paramos paraiškos formą turėjo užpildyti Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) ir prisegti reikalingus dokumentus, o besikreipiantys paramos dėl lengvatinių paskolų užpildytas paraiškų formas turėjo pateikti naudodamiesi ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu atsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad naudojant ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumą duomenys apie paraiškos priėmimą sistemoje sugeneruojami ne iš karto, jie perduodami ir fiksuojami kitose Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenų bazėse, todėl lengvatinėms paskoloms teiktos paraiškos užregistruojamos NMA registruose šiek tiek vėliau negu paraiškos, užpildytos ŽŪMIS formoje. Dėl tos pačios priežasties NMA statistiniuose rodikliuose šiek tiek vėliau buvo fiksuojamos ir paraiškos, pateiktos el. paštu.

Pažymėtina, kad kai kuriais pavieniais atvejais pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų per ŽŪMIS, nors visus veiksmus atliko laiku ir tinkamai. Tokie, su ŽŪMIS funkcionalumu susiję nesklandumai yra numatyti ir sprendžiami KPP Administravimo taisyklių nustatyta tvarka: per 3 darbo dienas nuo paskutinės kvietimo teikti paramos paraiškas dienos pareiškėjas galėjo pateikti NMA paramos paraišką, prie jos pridedamus dokumentus bei motyvuotą prašymą su įrodymais, kad konkrečiam pareiškėjui paramos paraiškos nepavyko pateikti dėl ŽŪMIS funkcionalumo paskutiniąją kvietimo laikotarpio dieną. Kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas individualiai ir nustačius, kad paraiška nebuvo užregistruota ne dėl pareiškėjo kaltės, sprendimas priimamas pareiškėjo naudai. Taigi pagal Priemonę pateiktų paraiškų statistiniai duomenys dar gali šiek tiek keistis.

Primintina, kad sutrumpėjus paraiškų vertinimo laikui iki 2 mėn., svarbu iš karto pateikti kokybiškai užpildytą paraišką bei visus reikalaujamus ir tinkamai parengtus dokumentus. Tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų NMA negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo.

Paklausimas paskelbiamas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt), o pareiškėjas dar ir informuojamas paramos paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Paklausimas laikomas įteiktu paklausimo NMA informaciniame portale paskelbimo dieną. NMA teikia tik vieną paklausimą, į kurį svarbu atsakyti per minimalų 5 darbo dienų terminą. Ne iki galo užpildytos paraiškos arba atsakymo į paklausimą nepateikimas per nurodytą terminą vertinamas kaip neatitiktis tinkamumo kriterijams, taigi tokiems projektams finansavimas nėra skiriamas.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-10

Organizacija pažymi, jog bendro grūdų derliaus prognozę dar labiau apkarpyti paskatino dėl nepakankamo kritulių kiekio sumažėjusios kukurūzų gamybos JAV perspektyvos, taip pat ir dėl tos pačios priežasties sumenkę jų derliaus Europoje lūkesčiai.

Pasaulinio miežių derliaus prognozė dėl pagerėjusių perspektyvų Rusijoje padidinta iki 147,9 mln. tonų – 1,7 proc. daugiau pernai. Naujausiais FAO vertinimais, ryžių derlius pasaulyje šiemet siektų 512,8 mln. tonų ir būtų 2,4 proc. kuklesnis už rekordinį praėjusių metų, o pagrindinės to priežastys – užsitęsusia vasaros sausra ir karščiai Kinijoje, potvyniai Pakistane. FAO prognozuoja, jog grūdų paklausa pasaulyje 2022-2023 žemės ūkio metais sumažės 0,5 proc. iki 2,788 mln. tonų, daugiausia dėl menkesnio jų naudojimo pašarams.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-10-10

Kaip informavo konferencijai moderavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR prieš keturis metus – 2018 m. organizavo respublikinę konferenciją melioracijos klausimams spręsti, po kurios pateikė siūlymus žemės ūkio ministerijai, į kuriuos buvo atsižvelgta.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis įsitraukęs į diskusiją pažymėjo, kad dabartinė situacija rodo, jog melioracijos sistema Lietuvoje yra žlugusi. „Fondas reikalingas, jis turėtų būti pavestas savivaldybėms, o lėšos turėtų būti skiriamas ir iš valstybės, ir iš ES fondų. Valstybė turėtų peržiūrėti prioritetus ir numatyti trūkstamas lėšas. Žemės savininkai turėtų prisidėti savo lėšomis iki 10 proc. nuo bendros projekto vertės. Žmonės turi būti motyvuoti gerinti melioracijos būklę. Štai visi miško valdytojai moka privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką, tačiau neaišku, kur tie mokesčiai nukeliauja, nes nors ir buvo žadėta sutvarkyti miško kelius, kaip matome to nėra”, – sakė dr. A. Gaižutis.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius pažymėjo, kad melioracijos fondas reikalingas. „Jau 15 metų apie tai kalbame. Marijampolės savivaldybė skiria apie 280 tūkst. eurų melioracijai, Kauno r. – apie 300 tūkst. eurų per metus. Taigi kasmet šalies savivaldybės skiria apie 2 mln. eurų melioracijos funkcijoms įgyvendinti. Fondas galėtų būti bendras, tačiau surinktos lėšos turėtų sugrįžti į savivaldybes. Dėl fondo veiklos reikalinga diskusija”, – sakė E. Alesius.

„Melioracija – sistema, kuria naudojasi ne tik žemės savininkai ir ūkininkai, bet visa Lietuva. Visų pirma būtina pasitvirtinti taisykles, nustatyti įkainius, kad efektyviai tvarkyti ir valdyti valstybės turtą. Štai pavyzdžiui dėl netvarkingos melioracijos ūkininkai kasmet patiria didelius finansinius nuostolius. Taigi valstybė turėtų už tai atsakyti. Fondas tikrai reikalingas, tačiau visų pirma būtina pasitvirtinti tvarką”, – kalbėjo LEŪA vadovas S.Daniulis.

VDU ŽŪA prof. Rimantas Dapkus pažymėjo, kad eilę metų mažėja studentų priėmimas į melioracijos studijas. „Tiesiog studentai nesirenka tokios specialybės. Dėstytojai ir mokslas nėra finansuojamas adekvačiai. Nusimato didelė praraja, kadangi šiandien rengiamuose strateginiuose planuose pasigendama žemės ūkio ministerijos ir finansų ministerijos bendradarbiavimo ir žinoma, finansavimo modelio melioracijai numatymo”, – sakė prof. R.Dapkus.

Kad pagaliau pradeda judėti pirmyn melioracijos reikalai, pasidžiaugė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Jonas Račas. „Melioratorių požiūriu – fondas būtinas, nes turime 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, iš kurių net 2,0 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. Yra rekonstruota apie 750 tūkst ha, o užpelkėjusių dar turime apie 250 tūkst. ha. Taigi lieka sutvarkyti 1,5 mln. ha žemių. Kiekvienais metais turėtume rekonstruoti apie 83 tūkst. ha, tačiau tempai yra kur kas menkesni ir tesiekia po 11-12 tūkst. ha kasmet, t.y. tempai mažesni 5-6 kartus nei reikėtų. Dar neturėtume užmiršti ir magistralinių kelių, kuriais taip pat visi naudojamės”, – akcentavo J.Račas.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pažymėjo, kad suinteresuotumas ir perspektyvos sukūrimas yra pradžių pradžia. „Turime galvoti plačiau. Melioracijos sistema turi būti daroma baseinų principu, nes savivaldybės niekada neturės pakankamai lėšų. Bus patvirtinti melioracijos fondo principai, išrinkta ir patvirtinta taryba, aiškiai numatyta metodika, kaip bus skirstomos lėšos. Aišku, kad fondo lėšos turi būti daugiau negu pusė, o kita pusė ir proporcijos – yra diskusijų objektas”, – paaiškino D.Dudutis.

Į diskusiją įsitraukęs individualios įmonės savininkas Algimantas Žiukas pabrėžė, kad melioracijos fondas būtinas. „30 metų dirbu melioracijos sistemoje, sprendžiame įvairius inžinerinius klausimus bei sunkius techninius sprendimus. Rezultatą pasiekiame, kai sutaria dvi šalys, turime ne vieną gerą pavyzdį. Fondo dalininkai (fiziniai ir juridiniai) asmenys turi turėti daugiau kaip 50 proc., kad būtų galima kalbėtis su valdžios institucijomis, dalyvauti projektuose ir pan.”, – informavo A.Žiukas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-11