Žemės ūkio naujienos: 2022-10-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parama ūkiams modernizuoti bus teikiama ir kitąmet
Lietuvos ūkininkai ir 2023-iaisiais galės pretenduoti į paramą ūkiams modernizuoti. Tam bus skirta apie 38 mln. eurų. Tiek liko iš rekordinės sumos – 105,3 mln. eurų – skirtos neseniai vykusiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Ankstesniais paraiškų rinkimo laikotarpiais paprastai būdavo skiriamas perpus mažesnis lėšų biudžetas. Šį kartą, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkose, trūkinėjant tiekimo grandinėms, buvo nuspręsta skirti rekordiškai didelę paramos sumą, kad visi, kurie yra pasiryžę investuoti į gamybą, tą galėtų padaryti kuo greičiau ir patirtų kuo mažesnę konkurenciją dėl tinkamų projektų finansavimo.
Rugpjūtį ir rugsėjį gauta 350 paraiškų investicinei paramai gauti už 67,25 mln. Eur. Tad bendras paraiškų teikimo laikotarpiui skirtų ir nepanaudotų paramos lėšų likutis siekia 38,04 mln. Eur.
„Likusių milijonų nereikės grąžinti Europos Komisijai, tad jie bus skirti kitų metų kvietimui investuoti į žemės ūkio valdas. Šios investicijos ūkininkams padeda įsigyti našios, modernios žemės ūkio technikos, įrengti šiuolaikiškus ūkinius pastatus, atitinkančius aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės reikalavimus. Jos taip pat suteikia ūkininkams konkurencinį pranašumą. Pasinaudojus parama ūkiui modernizuoti reikia mažiau samdomos jėgos, pasiekiami geresni darbo rezultatai, sutaupoma ne tik lėšų, bet ir laiko“, – pastebi žemės ūkio ministras.
Aktyviausiai paraiškas ūkiams modernizuoti šįsyk teikė mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės bei augalininkystės sektorių pareiškėjai. Mažiau aktyvūs buvo pieninės galvijininkystės ir sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės sektorių pareiškėjai.
Sprendimai dėl lėšų perskirstymo sektoriams bus priimti įvertinus paskutinio paraiškų surinkimo rezultatus ir lėšų poreikį atskiriems sektoriams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-17
Ministro K. Navicko susitikime su Telšių rajono ūkininkais – dėmesys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis susitikime su Telšių rajono ūkininkais pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą ir atsakė į žemdirbių klausimus. Susitikime diskutuota, kaip ūkininkai efektyviau galėtų pasinaudoti Strateginiame plane numatytomis priemonėmis, kaip geriausiai būtų spręsti daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo klausimus. Taip pat kalbėta apie problemas, diegiant atsinaujinančios energetikos projektus.
Telšių rajone yra daugiau kaip 2000 ūkininkų, deklaruojančių pasėlius, daugiausia – pienininkystės ir gyvulininkystės.
Pasak mišriame 350 ha šeimos ūkyje karves, pieninius buliukus ir grūdus auginančio ūkininko Ginto Paleko, Strateginiame plane yra vietų, kur būtų galima tobulėti. Jam, kaip ir nemažai daliai kitų ūkininkų, nerimą kelia daugiamečių pievų atkūrimo klausimas. Tačiau ūkininkas įžvelgia ir daug teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, tai, kad didės išmokos už karves.
„Džiaugiuosi tokiais aktyviais Telšių rajono ūkininkais, kurie ne tik darbštūs, bet ir žingeidūs, siekia dirbti efektyviau, domisi plėtros galimybėmis ir į būsimus pokyčius, kad ir su atsargumu, bet žvelgia pozityviai. Kuo daugiau ūkininkai žinos apie Strateginiame plane numatytus pokyčius, tuo ramiau galės planuoti savo veiklą“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-17
Per pirmą avansų mokėjimo dieną ūkininkus pasiekė 175 mln. Eur
Spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo ūkininkams mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Per vieną dieną pareiškėjams pervesta beveik 175 mln. Eur. Per sekmadienį avansinės išmokos pasiekė net 93 tūkst. paramos gavėjų, kuriems išmokėta beveik 175 mln. Eur.
Primename, kad tiesioginių išmokų avansas sudaro iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.
Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Tai lengvai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo. Informaciniame portale pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną, planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius.
Šaltinis: nma.lt, 2022-10-17
Nustatomos apsaugos zonos
Savivaldybės iki šių metų gruodžio 31 d. privalo nustatyti melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonas, parenkant jų dydžius. Žemės ūkio ministerija praneša, kad savivaldybės, naudodamos Mel_DR2LT duomenis, turės parengti savo savivaldybės teritorijoje esančios melioruotos žemės ir melioracijos statinių teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinį (žemėlapį).
Žemėlapio projektai raštu derinami su Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybine priežiūrą atliekančia institucija.
Žemėlapio viešinimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, o suderintas bei paviešintas žemėlapio projektas pateikiamas tvirtinti Žemės ūkio ministerijai. Patvirtinus žemėlapį, žemės ūkio ministro įsakymas paskelbiamas ministerijos interneto svetainėje, apie priimtą įsakymą ministerija raštu informuoja atitinkamą savivaldybę.
Patvirtintą žemėlapį savivaldybės turės perduoti valstybės įmonei VĮ Registrų centrui, šių naujai nustatytų zonų žymens įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-17
Po vasaros praktikos studentai keičia požiūrį į žemės ūkį
Daugiau nei 50 studentų iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus ir Kauno kolegijų vasarą atliko darbo praktiką „Agrokoncerno“ įmonių grupės laboratorijose ir ūkiuose. Praktiką gerai atlikę studentai turi galimybę pasirašyti bendradarbiavimo sutartis ir po studijų gauti darbą.
Šansas darbui
Studentų vasaros praktikos darbai trečiakursiams prasideda nuo balandžio, žemesnių kursų studentai atvyksta pasibaigus studijoms. Praktika dažniausiai tęsiasi iki rugsėjo vidurio.
Pasak „Agrokoncerno“ įmonių grupės personalo-administracijos direktorės Rasos Šakauskienės, darbo praktika tarp studentų yra populiari, nes už ją yra mokamas darbo užmokestis, o gabiausieji tokiu būdu užsitikrina darbo vietas po studijų. Su perspektyviais jaunais specialistais yra pasirašomos bendradarbiavimo sutartys. Jas turintiems studentams yra mokamos 500 eurų stipendijos, taip pat po studijų suteikiama darbo vieta.
Jaunimas atneša modernų požiūrį
R.Šakauskienės teigimu, žemės ūkio sektorius yra vienas atspariausių įvairioms krizėms, todėl čia visada yra didelis specialistų poreikis. „Agrokoncerno“ įmonių grupė jau dvidešimt metų vasaromis priima studentus, kurie turi galimybę pamatyti darbo specifiką iš arti. Jiems yra sudaromos sąlygos dirbti kartu su patyrusiais specialistais ir iš jų mokytis. Tiesa, mokymasis būna abipusis, nes jauni žmonės atneša ir kitokį požiūrį.
Studentai už atliktą darbo praktiką gauna įvertinimus. Šiemet jie buvo tikrai aukšti – vidurkis svyravo nuo 8 iki 9 balų. Daugelis studentų yra motyvuoti ir vasarą išnaudojo žinioms gilinti. Žinoma, visuomet būna ir tokių, kurie supranta, kad pasirinkta sritis – ne jiems.
Personalo specialistė pastebi, kad nemažai yra ir tokių studentų, kurie savo nuomonę ir supratimą apie žemės ūkio sektorių po praktikos pakeičia į gerąją pusę.
„Agrokoncerno“ įmonių grupės atstovė sako, kad praktikantai yra ne tik imlūs technikos, mokslo naujovėms, bet jiems labai svarbi ir ekologija, tvarūs sprendimai. Jauni specialistai nori asmeninio dėmesio, būti išklausyti. Po praktikos jie grįžta į įmonę su idėjomis ir patarimais, ką galima daryti geriau ar tobulinti.
„Vasaros darbo praktikos jaunimui yra viena iš „Agrokoncerno“ įmonių grupės strategijos krypčių, nes žemės ūkis sparčiai modernėja. Sukauptų žinių nebeužtenka, reikia naujo požiūrio, imlumo technologijoms, be kurių neįsivaizduojamas ateities ūkis“, – sako personalo direktorė.
Perspektyvios, bet nepaklausios
Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje labiausiai trūksta inžinierių, agronomų, gyvūnų mokslų specialistų ir veterinarijos gydytojų, kurie dirbtų su stambiais gyvūnais.
„Veterinarijos studijos yra populiarios, tačiau tik maždaug 10 proc. studentų renkasi darbą su stambiaisiais gyvūnais. Universitetai nesurenka gyvūnų mokslų specialistų, pavyzdžiui, šiemet šias studijas pasirinko vos keli studentai. Tačiau šių sričių specialistai yra itin paklausūs, jų darbas gerai apmokamas, o daugelis stereotipų apie šias profesijas yra pasenę ir neatitinkantys realybės“, – pasakoja „Agrokoncerno“ įmonių grupės atstovė.
Kalbėdama apie vasaros praktiką, R.Šakauskienė pastebi tendenciją, kad žemės ūkio sektorius įdomus ne tik šios srities mokslus pasirinkusiems studentams. Laboratorijose vasaromis vietas bando gauti net ir humanitarinius, socialinius ar kitus mokslus studijuojantis jaunimas. Labiausiai motyvuoti taip pat yra priimami, svarbiausia yra noras dirbti ir mokytis.
Būsimų darbuotojų ieško ir mokyklose
„Agrokoncerno“ įmonių grupės planuose – ambicingi projektai, tokie kaip fermų plėtra, moderniausios Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklos statybos. Per ateinančius penkerius metus didės inžinierių poreikis, todėl daug dėmesio skiriama ir ryšiams su techninės pakraipos studentus ruošiančiais universitetais bei kolegijomis.
„Žemės ūkis sparčiai modernizuojamas. Mūsų „Ateities ūkyje“ jau yra taikomos ir testuojamos naujausios technologijos, laukuose dirba dronai, pavasarį pristatysime pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio darbams skirtą robotą. Taip pat turime laboratorijas, kuriose atliekami įvairūs moksliniai tyrimai. Dėl šios priežasties būsimų darbuotojų, kurių poreikis tikrai bus didelis, ieškome ne tik universitetuose, bet ir mokyklų suoluose”, – pasakoja R.Šakauskienė.
Metų pradžioje su kolegomis ji keliavo po Lietuvos mokyklas ir 9–12 klasių moksleiviams pristatinėjo būsimus projektus, pasakojo apie žemės ūkį. Personalo-administracijos direktorė pastebi įdomią tendenciją, kad miesto vaikai žemės ūkio sektoriumi domisi ne ką mažiau nei regionų moksleiviai.
„Regionų moksleivius traukia miestai, o štai miestų jaunimas į žemės ūkio sektorių žvelgia visai kitomis akimis. Jie neturi stereotipų ir mato daugiau galimybių, kaip galėtų realizuoti savo gebėjimus. Mokslas sparčiai žengia į žemės ūkį ir jie tai pastebi. Kitas svarbus aspektas – darbo užmokestis. Pavyzdžiui, sutartis su mumis pasirašiusiems studentams, kurie ateis dirbti įgyvendinant naujausius projektus, yra garantuojamas ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlyginimas. Šiuo metu tai sudarytų apie 2 tūkst. eurų atskaičius mokesčius“, – teigia personalo direktorė.
Ji įsitikinusi, kad su moksleiviais ir studentais būtina kalbėti apie darbo žemės ūkio sektoriuje teikiamas galimybes ir privalumus. Bendradarbiavimas su mokyklomis ir universitetais vyksta ne tik organizuojant praktikas. Susitikimai, ekskursijos, įvairūs bendri projektai, dalyvavimas parodose ir studentų renginiuose padeda formuoti kitokį žemės ūkio veidą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-17
Lietuvos grūdams atsiveria vis tolimesnės rinkos, bet augintojai skeptiški: dairomės per toli
Lietuva gavo oficialų leidimą eksportuoti kviečius į Meksiką. Neretai derybos trunka ne vienerius metus, kol bendradarbiavimas su kompetentingomis užsienio institucijomis ima duoti rezultatų. Valstybinė augalininkystės tarnyba į Meksikos nacionalinę augalų apsaugos organizaciją dėl grūdų eksporto kreipėsi dar 2017 metais.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako,kad nauja rinka pirmiausia yra gera žinia-žemdirbiams ir grūdus eksportuojančioms bendrovėms. „Gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką, tikrai didelius kiekius, daugiau nei galime išeksportuoti, tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – teigia ministras. Meksika importuoja per 5 mln. tonų kviečių kasmet. Didžiausia Meksikos partnerė yra JAV, kurios kviečių eksportas Meksikoje sudaro apie 80 proc., tai yra, apie 4 mln. tonų.
Grūdų augintojai: reikia žvalgytis į artimesnes rinkas
Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia skeptiškai vertinantis galimybes eksportuoti lietuviškus kviečius į Meksiką. „Meksika yra šalia labai didelių eksportuotojų, tokių pasaulinio lygio žaidėjų, kaip JAV, Kanados, Argentinos, kur europiečiams ten lygintis nėra ko“,– sako A.Macijauskas. Jo teigimu, Lietuva turi senas grūdų eksporto tradicijas bei tam puikiai pritaikytą Klaipėdos jūsų uostą.
„Mūsų grūdai puikiausiai yra parduodami ir rinkose, kurios yra arčiau mūsų ,nes pasižymi itin gera kokybe, nepaisant to,kad šiemet ta kokybė yra prastesnė, ji išliko vis tiek labai aukšta, viena aukščiausių pasaulyje“, – aiškina asociacijos vadovas. Jo teigimu, vyriausybės programoje parašyta,kad Lietuva turi eksportuoti ne žaliavą, ne grūdus, o kažkokį produktą, tai esą būtų didesnė nauda žemdirbiams. Bet dabar apie tai ministerija net nebekalba, teigia asociacijos vadovas.
Pasak jo, Lietuva per metus eksportuoja per 4 mln. tonų kviečių ir yra viena didžiausių Europoje ekportuotojų, panašius kiekius išveža tik Prancūzija. Tačiau A.Macijausko teigimu, tai grūdų augintojus šiek tiek liūdina. „Tai rodo, kad mūsų pačių auginama produkcija Lietuvoj nėra reikalinga. Viena iš priežasčių – mes neturim gyvulininkystės sektoriaus, gyvulius esame išnaikinę, sektorius traukiasi, neapsirūpiname nei mėsa, nei pienu“, – sako grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Grūdų perdirbėjai į Meksikos rinką deda daug vilčių
Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad svarbi bet kuri nauja rinka, ypač mažai šaliai, norinčiai išsikovoti vietą tarp stiprių eksportuotojų. „Mes žiūrime į šalis, nulemiančias importo arba eksporto galimybes, kiek pati šalis auga, kiek žmonių skaičius didėja, kiek auga BVP, tai Meksika pilnai atitinka tuos kriterijus, ji turi potencialą augti ir didinti grūdų eksportą“, – sako K.Šimas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva tikrai turės, ką pasiūlyti Meksikai. „Mūsų partneriai, tik pamatę žinutę, kad Lietuva gavo leidimą eksportuoti kviečius į Meksiką, jau kreipėsi su pirmais pasiūlymais“, – sako asociacijos prezidentas. Tačiau K. Šimas pripažįsta, kad tai tik pradžia, Lietuvos dar laukia nemažai namų darbų.
„Dar pačių komercijos sąlygų nelemia šis leidimas, tai daugiau galimybė, kad mes galime eksportuoti ir pripažįstami mūsų sertifikatai, kad kokybės standartai yra suderinti. Toliau lems mūsų komerciniai santykiai, be abejo, ar mes sugebėsime konkuruoti. Didžiausias mūsų konkurentas yra JAV, jos eksportuoja apie 4 mln. tonų kviečių, likusį milijoną – kitos pavienės šalys“, – teigia asociacijos prezidentas.
Tačiau jis prognozuoja, kad jau šiemet lietuviški grūdai gali pasiekti Meksiką. Anot K.Šimo, lietuviškų kviečių kokybė yra gera, šiuo metu dar yra gana didelis kiekis neparduotų, kurie tuoj pat gali keliauti Į Meksiką.
„Gal tik iš pradžių meksikiečiams gali atrodyti neįprasti mūsų grūdai, nes jie pripratę prie kitų šalių kviečių, neeuropietiški dažniausia yra kitokio kietumo, kitokių savybių. Dažniausiai užtrunka laiko, kol įtikinami malūnininkai, kad jiems nebūtina labai stipriai keisti receptūrų“, – pasakoja K.Šimas.
Lietuviškų kviečių kryptys – nuo Nigerijos iki Nyderlandų
Pasak K. Šimo, kviečių eksporto kryptys keičiasi nuolat. Anksčiau nemažai grūdų keliaudavo į Saudo Arabiją. Bet jau 2-3 metus pagrindinė eksporto rinka – Nigerija. Ji kasmet nuperka iki 2 milijonų tonų kviečių. Toliau rikiuojasi Ispanija (20 proc.), Latvija (8 proc.), Marokas (6 proc.), Egiptas (5 proc.), Nyderlandai (3 proc.). Lietuvoje užauginti javai šių metų pirmąjį pusmetį buvo vežami į 33 šalis. Jų eksportuota už 442,8 mln. Eur, o tai sudarė 13,8 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės.
Šaltinis: lrt.lt, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-10-15
Pienininkai priversti uždarinėti fermas: „Nublioviau ašarą, kai krovė išvežimui, pjovimui“
Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama.
Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves. Stovėdamas prie savo karvidžių, kur anksčiau laikė pusantro šimto karvių, vyras kaltina vyriausybę dėl tokios padėties. „Nublioviau ašarą, kai krovė išvežimui pjovimui. Gaila gyvulių 30 metų atidavus, rankos, kojos drebėjo“, – pasakoja ūkininkas Zigmas Ričkus.
Esą valdantieji visiškai likimo valiai paliko tokius kaip jis smulkius pieno gamintojus. Parama esą menka, o išbrangus elektrai ir pašarams, pieno gamyba tapo nuostolinga, pieno supirkimo kaina nepadengia gyvulių išlaikymo kaštų. Tad karvės iškeliavo mėsai. O fermą rengiasi paversti garažu.
„Tragedija, 30 metų išlaikiau melžiamas karves, rekonstrukcija pastatų padaryta, kainavo 1,3 mln. litų. Tikėjausi, kad gyvulininkystė klestės, reikalingas dirbantiems žmonėms darbas, atlyginimas. Po kiek laiko pradėjau nusivilti“, – kalba Z. Ričkus. Netoli ūkininkaujantis Romualdas dar laiko apie 50 melžiamų karvių, tačiau ir jis nerimauja, ar 30 metų ūkininkavęs ilgai betemps. „Labai sudėtinga, reikalavimai dideli, mėšlo tvarkymas. Yra mėšlidės, bet netalpina skysčio, kai lietus, reikia išvežti. Į laukus negalima vežti“, – sako ūkininkas Romualdas Gailius.
Kasmet karvių Lietuvoje sumažėja po 10 tūkst., o ūkių po 3 tūkst. Tad trečdalį pieno jau tenka įsivežti iš Latvijos ir Estijos. „Situacija yra tragedija. Ūkininkai traukiasi, mėsos kombinatuose gyvulį priduoti 2–3 savaites reikia laukti. Pieno gamintojai mažesni ir didesni, ferma pasaka, kiek pinigų investuota. Žmonėms neapsimoka pieną statyti“, – teigia pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Seimo Kaimo reikalų pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat ragina vyriausybę nenusisukti nuo kritinėje padėtyje atsidūrusių ūkininkų ir bendrovių. „Griūtys ateis, turėtume matyti, kad jei su mokesčiais per tiek laiko reikalinga paskola, dotacija, kuri per mokesčius ateity grįžtų su kaupu. Šiandien reikalingi pinigai. Jei jų nėra, griūčių bus daugiau. Jos kels socialinius neramumus“, – tvirtina V. Pranckietis. Žemės ūkio ministerijos vadovybė smulkių melžiamų karvių fermų remti nemato prasmės ir ragina kooperuotis, kad gamyba taptų efektyvesnė.
„Strateginiame plane numatytas didesnis intensyvumas vidutiniams ūkiams, paramos sąlygos bus palankesnės“, – tikina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pabrangus elektrai ir dujoms, skundžiasi ne tik pieno gamintojai, bet ir pieno, mėsos perdirbėjai. Jie perspėja, kad produkciją gali dar labiau pabranginti, jei vyriausybė nesuteiks subsidijų. Arba siūlo kitą išeitį – keturis kartus sumažinti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį maisto produktams – iki 5 proc.
„Jei valstybė neras būdų padėti maisto pramonei, gyventojams, mūsų laukia produkcijos brangimas 15–20 proc. kad energetinius kaštus padengtų. Energija sudarydavo 2–3 proc. savikainos, dabar iki 15 proc. Tai kaštai, kurių negali išvengti arba turi negaminti ir neparduoti“, – aiškina mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Tačiau finansų ministrė mažinti pridėtinės vertės mokestį nesutinka. Tiesa, vyriausybė parengė planą, kaip šį pusmetį kompensuos verslui dalį elektros išlaidų, kurį teikia kartu su kitų metų biudžetu.