Žemės ūkio naujienos: 2022-11-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Patvirtinti nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus dydžiai
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžius. Ši parama bus pradėta mokėti jau gruodžio mėnesį. Atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus sieks 23,4 Eur už hektarą.
Ji bus skiriama 2022 metais žemės ūkio naudmenas deklaravusiam pareiškėjui už jo 2011 metais deklaruotus ir 2011 metų susietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už baltyminių augalų pasėlius teikimo reikalavimus atitikusius plotus.
Nacionalinės paramos specialioji išmoka už vieną bulių sieks 212 Eur, už karvę žindenę ir telyčią – 111 Eur, o už ėriavedę – 3,22 Eur.
Visi šie nacionalinės paramos dydžiai nustatyti išlaikant ankstesniais metais skirtos paramos lygį. Paramos sumą kiekvienam pareiškėjui ar ūkinių gyvūnų laikytojui apskaičiuos ir išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Patiems pareiškėjams niekur kreiptis nereikia.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkų, vykdančių veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, įsipareigojimus. Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje užtikrina, kad dirvožemio paviršius neliktų atviras rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais.
Tokiu būdu dirvožemis apsaugomas ne tik nuo vėjo ir vandens erozijos, bet kartu praturtinamas organinėmis medžiagomis bei pagerinama jo struktūra. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo įsėti tarpiniai pasėliai mažina maistinių medžiagų išsiplovimą bei padeda apsaugoti vandens telkinius nuo taršos nitratais.
Ūkininkai, prisiėmę įsipareigojimus pagal KPP veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, gali suvoluoti tarpinius pasėlius. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nėra nurodyto konkretaus suvolavimo termino, todėl tai galima padaryti bet kokiu metu, t. y. prieš įterpimą į dirvą, įterpiant į dirvą arba kitu metu, pvz., įšalus žemei.
Įterpus tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją negalima ganyti gyvulių, ruošti pašaro, šienauti ir smulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Taip pat draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir srutas tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu.
NMA primena, jog iki kovo 1 d. reikia išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus. Augalai, už kuriuos gali būti mokama parama pagal KPP veiklą: aliejiniai ridikai, avižos, garstyčios, dobilai, gausiažiedės svidrės, liucerna, lubinai, paprastosios šunažolės, paprastieji gargždeniai, pupos, saulėgrąža, seradelės, sėjamasis grikis, sėjamasis vikis, šakniniai ridikai, vienmečiai lubinai, minėtų augalų mišiniai.
KPP veiklos „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ paramos dydis yra 134 Eur už ha.
Šiais metais dalyvauti veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pasirinko daugiau kaip 1,3 tūkst. žemdirbių. Tai yra viena populiariausių KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų.
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-28
Besiverčiantys augalininkyste galės teikti pasėlių draudimo įmokų kompensavimo paraiškas
Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 30 d. renkamos paraiškos iš pareiškėjų, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis. Tai antrasis š. m. paraiškų surinkimo etapas, kuriam skirta 941 464 Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.
Galimi pareiškėjai
Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.
Remiama veikla
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama šių sektorių draudimo nuo iššalimo ir (arba) sausros išlaidų dalis:
augalininkystės;
sodininkystės;
daržininkystės.
Paramos intensyvumas
Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne:
pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos;
kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui
Draudimo sutartis / draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.
Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Pareiškėjas savo produkciją nuo iššalimo ir (arba) sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:
pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas (-a) ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jame / joje turi būti nurodyta:
duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;
kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;
kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;
subjekto įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.
Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.
Žinotina, kad draudimo liudijime nereikalaujama nurodyti pareiškėjo būsimos gamybos tipo ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.
Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai
Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.
Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.
Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.
Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Paramos išmokėjimo tvarka
Taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Tokiu atveju, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei pateikia:
draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti;
visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas,
dokumentai pateikiami savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-28
Pritarta įvairesnių pluoštinių kanapių veislių auginimui Lietuvoje
Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė patobulintam Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kuriuo siūloma išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje. Projekte numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. būtų leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 proc. (šiuo metu leidžiama ne daugiau 0,2 proc.), leidžiama pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius.
Taip pat numatoma leisti mokslinių tyrimų institutams, mokslo ir studijų institucijoms uždaruose gruntuose pluoštines kanapes auginti ne vien tik selekcijos tikslais, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais. Projektu nustatomos poveikio priemonės už pluoštinių kanapių gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kuriuose THC kiekis viršija leidžiamą 0,2 procento ribą, ir tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus.
Kokios pluoštinių kanapių veislės bus leidžiamos papildomai auginti priėmus šį įstatymą, bus skelbiama Europos Sąjungos Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir Nacionaliniame augalų veislių sąraše. Šiam projektui dar turės pritarti Seimas 2022 m. gruodžio mėnesį.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-24
ŽŪM raginama parengti Dirvožemio įstatymo projektą
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie Dirvožemio įstatymo projekto, kuriuo būtų užtikrintas dirvožemio tvarumo išsaugojimas, inicijavimą ir parengimą, teigiama pranešime žiniasklaidai. Europos Komisija (EK) jau yra pradėjusi rengti pasiūlymą dėl Dirvožemio sveikatos įstatymo projekto (angl. Soil Health Law), kuriuo siekiama sukurti dirvožemio apsaugos teisinį pagrindą Europos Sąjungos (ES) lygiu ir padėti integruoti dirvožemio apsaugos nuostatas į ES valstybių nacionalinį teisyną.
Parengtą teisės akto projektą EK numato pateikti 2023 metų viduryje.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė Žemės ūkio ministerijai būti aktyviai teikiant mūsų šalies specifines sąlygas EK rengiamam dokumentui, o Lietuvos Dirvožemio įstatymo projektą pradėti rengti jau dabar, pažymima pranešime.
KRK nuo 2020 metų ragina Žemės ūkio ministeriją kartu su kitų institucijų specialistais, žemdirbių organizacijų, mokslo ir mokymo institucijų atstovais parengti Dirvožemio įstatymo projektą.
Dirvožemis yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Geros būklės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės verslo tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-24
USDA sumažino 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2022 m. spalio mėn. prognozės duomenimis, 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su rugsėjo mėn. derliaus prognoze, sumažinta 2,22 mln. t ir turėtų sudaryti 781,7 mln. t. Kviečių derliaus prognozė sumažinta JAV ir Argentinoje. Argentinoje derliaus prognozė dėl mažesnio pasėlio ploto ir derlingumo (trūkumo drėgmės) sumažinta 1,5 mln. t (iki 17,5 mln. t). ES kviečių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu dėl laukiamo didesnio derliaus Lenkijoje ir Vokietijoje gali būti padidinta 2,7 mln. t (iki 134,8 mln. t).
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022– 2023 m. prognozė sumažinta 0,85 mln. t (iki 790,17 mln. t). Prognozė sumažinta dėl mažesnio maistui ir pramonėje skirtų kviečių sunaudojimo, nors šį sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti didesnis pašarinių kviečių sunaudojimas. USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių USDA sumažino 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje. JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2022 m. spalio mėn. prognozės duomenimis, 2022–2023 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su rugsėjo mėn. derliaus prognoze, sumažinta 2,22 mln. t ir turėtų sudaryti 781,7 mln. t.
Kviečių derliaus prognozė sumažinta JAV ir Argentinoje. Argentinoje derliaus prognozė dėl mažesnio pasėlio ploto ir derlingumo (trūkumo drėgmės) sumažinta 1,5 mln. t (iki 17,5 mln. t). ES kviečių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu dėl laukiamo didesnio derliaus Lenkijoje ir Vokietijoje gali būti padidinta 2,7 mln. t (iki 134,8 mln. t). Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022– 2023 m. prognozė sumažinta 0,85 mln. t (iki 790,17 mln. t).
Prognozė sumažinta dėl mažesnio maistui ir pramonėje skirtų kviečių sunaudojimo, nors šį sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti didesnis pašarinių kviečių sunaudojimas. USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų sumažėti 0,56 mln. t ir sudaryti 208,33 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl sumažėjusio JAV ir Argentinos eksporto, bet prognozuojamas didesnis kviečių eksportas iš ES minėtą sumažėjimą turėtų dalinai kompensuoti. Kviečių importo prognozė pasaulyje sumažinta 0,28 mln. t ir turėtų sudaryti 203,86 mln. t.
