Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-29

NMA parama, žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Pagėgių rajono ūkiuose, susitiko su ūkininkais ir įteikė padėkas pažangiausiems galvijų augintojams

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pagėgių rajone susitiko su ūkininkais, su kuriais aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir kitus aktualius klausimus. Jis taip pat lankėsi Žukų, Bitėnų ir Vėžininkų kaimų ūkiuose. Pagėgių rajone du trečdaliai ūkių – smulkūs. Daugiausia čia pienininkystės ar mėsinės galvijininkystės ūkių. Juose laikoma nuo 50 iki 100 galvijų.

„Daugelyje ūkių karvidės statytos seniai, pačių ūkininkų pastangomis. Joms atnaujinti reikalingos investicijos, tačiau nugali nerimas prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. O kur dar statybų ribojimai saugomoje teritorijoje. Konkurencinėje rinkoje pranašumas, deja, ne šių ūkių pusėje“, – pastebi ministras K. Navickas.

Žukų kaime apie 60 karvių ūkio savininkas Mindaugas Pocius sako, kad jis mieliau rinktųsi ilgalaikes paskolas ir turėtų laisvę apsispręsti dėl investicijų panaudojimo. Pasak ūkininko, norėtųsi investuoti į ūkio plėtrą ir inovacijas, tačiau stabdo nežinomybė. Nemažai klausimų kyla ir dėl Strateginio plano įgyvendinimo, juos ūkininkas aptarė su ministru.

Kiek kitokį požiūrį į Strateginį planą turi Paulius Dargelis – kitas ministro aplankytas žemdirbys, kartu su šeima puoselėjantis ekologinės augalininkystės ūkį. Su žmona jiedu valdo 200 ha, kurio nederlingose žemėse ekologiškai auginami grikiai, rugiai, lubinai, žirniai, kviečiai ir kt. Pasak jo, šis planas ekologiniams ūkiams tikrai nėra prastas.

Tai, kad moderni įranga ir nauji tvartai yra be galo reikalingi tiek ūkio plėtrai, tiek darbams palengvinti, pabrėžė ir kiti du ministro aplankyti ūkininkai Vėžininkų kaime.

Petras Bagavičius, kurio pienininkystės ūkyje yra daugiau kaip 80 melžiamų karvių ir antra tiek prieauglio, su ministru aptarė paramos naujai fermai statyti galimybes, tai yra šio ūkininko svajonė, kurią jis tikisi įgyvendinti esant tinkamoms aplinkybėms. Nauja, moderni ferma ir įranga palengvintų ūkio darbus, kurių keliuose šimtuose ha tikrai netrūksta.

Su tuo, kad nauja įranga reikalinga, norint palengvinti kasdienius darbus, sutinka ir Vėžininkų kaime ūkininkaujanti Janina Savickienė. Jos šeimos 42 ha pienininkystės ūkyje yra daugiau kaip 50 galvijų, darbas, neslepia ūkininkė, labai sunkus, trūksta technikos (ypač – pašarų barstytuvo), reikėtų ir naujo tvarto, tačiau ji pabrėžė darbo rankų trūkumo problemą.

„Samdome žmogų, tačiau labai reikėtų dar vieno, kuris prireikus galėtų padėti ūkyje. Dabar sukamės kaip išmanome, juk karvei biuletenio neparodysi… Darbas sunkus fiziškai, o pagalbininkų rasti beveik neįmanoma“, – sako ūkininkė.

Bitėnų kaime esančiame Šarūno Mikelio mišriame ūkyje yra apie 60 galvijų, veiklą ūkininkas vykdo 42 ha plote. Jis mano, kad kartais reikalavimai ūkininkams yra per dideli ir baiminasi, kad reikės daugiau laiko skirti jų skaitymui, nei darbui. Tačiau optimizmo nestokoja.

„Viskas gerai, reikia dirbti. Reikia nebijoti, teikti projektus, viskas įgyvendinama, nors, žinoma, darbas sunkus“, – sako Šarūnas, kasdien po 12 valandų darbo skubantis namo pas šeimą.

Apsilankęs ūkiuose ministras K. Navickas Pagėgių rajono savivaldybėje susitiko su šio krašto ūkininkais ir aptarė žemės ūkio aktualijas.

Po susitikimo vykusiame renginyje „Metų ūkis 2022“ žemės ūkio ministras įteikė padėkas Pagėgių rajono ūkininkams.

Algirdui ir sūnums Mindaugui bei Deivydui Obrikiams padėka įteikta už ūkio plėtrą ir aktyvų įsitraukimą į bendruomenės veiklą, Šarūnui Mikeliui – už modernaus pieno ūkio plėtrą, Egidijui ir Loretai Masidunskams – už pieno ūkio plėtrą, o Sigitai ir Audriui Rakšniams – už sėkmingą pažangaus pieno ūkio plėtrą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-28

Nuo gruodžio 1 d. NMA pradeda mokėti likusią išmokų dalį

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo gruodžio 1 d. ūkininkams pradeda mokėti likusią išmokų už deklaruotus plotus dalį. Ūkininkams, negavusiems avansinių išmokų, išmokama visa apskaičiuota išmokų suma. Planuojama, kad likusi tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones dalis per pirmąsias dvi mokėjimo savaites pasieks daugumos pareiškėjų sąskaitas.

NMA iš viso net 99,6 proc. pareiškėjų išmokėjo tiesioginių išmokų avansus ir avansines išmokas pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Per pirmąsias dvi mokėjimo savaites iš viso išmokėta net 402,5 mln. Eur avansinių išmokų.
 
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos bus pradėtos pildyti likusia minėtų išmokų dalimi, taip pat bus pradėta mokėti parama pagal KPP priemones „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, atitinkamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas („Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir kt.) ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus.
 
Likusią išmokų dalį Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., tačiau NMA daugumą galutinių išmokų planuoja pervesti per pirmąsias dvi mokėjimo savaites.
 
Įsipareigojimai, kurių reikia laikytis norint gauti galutines išmokas
 
NMA primena, jog ūkininkai, pateikę paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, įsipareigojo neišregistruoti valdos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Tais atvejais, kai valda yra išregistruojama iki metų pabaigos, yra laikoma, jog ūkininkas nevykdo prisiimto įsipareigojimo ir nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o jei parama būtų išmokėta, ją reikėtų grąžinti.
 
Ūkininkaujantys nederlingose žemėse ir pateikę paraiškas pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ turėtų neišregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų pagal priemonę teikimo pradžios. Tuo atveju, kai valda išregistruojama anksčiau, pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o jei parama ar jos dalis iki nurodytos datos pareiškėjui būtų išmokėta, jis privalėtų išmokėtą paramą grąžinti.
 
Avansinės išmokos ir likusi išmokų dalis yra mokama pareiškėjams, vykdantiems veiklą pagal KPP priemones, kurie neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, todėl svarbu panaikinti įsiskolinimus, kad būtų išmokėtos išmokos.
 
Fiziniai asmenys gali gauti išmokas tik tuo atveju, jei neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui („Sodrai“) arba šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.
 
Juridiniai asmenys gali gauti išmokas, jei neturi įsiskolinimų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bei juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai).
 
Informacija apie likusios išmokų dalies išmokėjimo laikotarpius ir sumas – NMA informaciniame portale
 
Išmokos yra pervedamos į paraiškose nurodytas banko sąskaitas, todėl svarbu, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Tai lengvai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu portal.nma.lt.
 
Informaciniame portale pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną ir, paspaudę 2022 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus.
 
Taip pat apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei tik pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.
 
Išmokų dydžiai
 
Lentelėje žemiau pateikiami tiesioginių išmokų už 2022 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai, taip pat paramos pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
 
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-28

Konkurso „Metų ūkis 2022“ nominantai jaunėja, ūkiai modernėja

Yra laikas atsakingai dirbti, yra laikas nuotaikingai ilsėtis – tokia prasminga nuostata vyravo Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus tradicinėje vakaronėje. Šventiniame susibūrime pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai, visuomeniškai aktyvūs ūkininkai. Šiais metais konkurse „Metų ūkis 2022“ sėkmė lydėjo Rasmos ir Tomo Balčėnų iš Venckų, Ramunės ir Algirdo Skroblių iš Peskojų, Loretos ir Kęstučio Kareivų iš Šalpėnų ūkius.

Gausiai vakaronėje susirinkę ūkininkai laureatus pasitiko aud­ringais plojimais, pradžiugino įspūdingomis gėlių puokštėmis. Nuoširdžius linkėjimus visiems žemdirbiams toliau sėkmingai vystyti ūkius ir padėkas už svarų indėlį į rajono ekonomikos vystymąsi, mokesčius į biudžetą, didelę paramą Ukrainai išsakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vicemerės Violeta Riaukienė (Žemės ūkio ir kaimo rėmimo fondo komisijos pirmininkė), Ligita Liutikienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, ūkininkų darbais ir atkaklumu pasidžiaugė ir kiti vakaronės svečiai, žemdirbių partneriai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas pareiškė padėkas renginio rėmėjams ir kartu su kitais ūkininkais sakė galintis drąsiai teigti, jog šiemet orai buvo geri, leido žemdirbiams visus darbus laiku nudirbti. „Tad prieškalėdinis laikas yra pats prasmingiausias susitikti, kartu pasibūti, pasilinksminti, labiau susivienyti“, – nuotaikingai kalbėjo V. Buivydas, atkreipęs dėmesį, kad būtent šiemet nereikėjo raginti į vakaronę – priešingai visus norinčius sunku buvo sutalpinti.

Spalvingų gėlių puokšte jis padėkojo LŪS Klaipėdos rajono skyriaus tarybos narei Lidijai Mažutytei, kuri visada nuoširdžiai padeda organizuoti vakaronę. Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas visų vardu pagarsino jautrią padėką už ilgametį ūkininkavimą, darbštumą, prieraišumą žemei ir puikų tvarkymąsi ūkyje vakaronėje negalėjusiam dalyvauti Petrui Montvydui.
„Swedbanko“ atstovė už ilgametę ir produktyvią partnerystę pasveikino ūkininkus Raimondą Ruškį ir Mindaugą Žąsytį.

Ir juokais, ir rimtai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius, nestokojantis humoro jausmo, visus vakaronės dalyvius užkrėtė gera nuotaika. LŪS padėką už visuomeniškumą, pienininkystės ūkio vystymą jis įteikė Vidai ir Gedui Gedmintams iš Balsėnų. Kupiškio rajone ūkininkaujantis Z. Aleksandravičius pats puikiai išmano ūkininkų problemas, tad užsiminė ir apie itin aktualų pievų klausimą. Neseniai vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui jis tiesiai iškėlė visiems žemdirbiams šiuo metu itin svarbią problemą: „Ministre, ar prižadate pievų klausimą išspręsti teigiamai?“

Ministras vengė tiesaus atsakymo, todėl LŪS pirmininko pavaduotojas Z. Aleksandravičius pakartojo klausimą. ŽŪM vadovas tepasakė: „Labai tikiuosi. Stengsimės, kad taip ir būtų.“ Ūkininkai tai suprato kaip netiesioginį ministro pažadą. ES reglamentas dabar įpareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, kad jiems teks atkurti pievas.

K. Navickas yra sakęs, kad didžiausią nerimą dėl pievų atkūrimo kelia laikotarpis nuo 2023 metų, kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą. Vakaronėje paskelbta žinia, kad lapkričio 29 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas planuoja lankytis Klaipėdos rajone ir susitikti su ūkininkais.

Laureatai – naujoji karta

Džiugios nuotaikos skalė vakaronėje dar labiau pakilo skelbiant konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojus. Gyvulininkystės ūkį plėtojantiems Loretai ir Kęstučiui Kareivoms iš Šalpėnų kaimo Veiviržėnų seniūnijos paskirta trečioji vieta. Tai nedidelis šeimos ūkis, kur žemdirbiška patirtis iš kartos į kartą perduodama nuo 1992 m. Ūkio specializacija – gyvulininkystė, auginami pieniniai galvijai, taip pat buliukai pardavimui. Ūkininkai stengiasi ūkį nuolat atnaujinti: savo jėgomis neseniai pastatyta nauja karvidė.

Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje, mėsinių galvijų ūkį nuo 2020 m. puoselėjantiems Ramunei ir Algirdui Skrobliams atiteko antroji vieta. Šiame ūkyje auga jau ketvirtoji šeimos karta. Ūkyje auginama apie 200 raguočių, apie 60 žindenių karvių, augalininkystė puoselėjama tik saviems gyvuliams šerti – tad auginama apie 20 ha kukurūzų, pievos sudaro 60 ha. Ūkis pasižymi gražiai sutvarkyta aplinka, čia netrūksta šiuolaikiškos technikos.

Pirmoji vieta konkurse pripažinta Rasmai ir Tomui Balčėnams iš Venckų Priekulės seniūnijos. Seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pastebėjo, jog praėjo laikas, kai buvo nuogąstaujama, kas dirbs ūkiuose: ateina jauna, veržli karta. Ji itin pagyrė šių jaunų ūkininkų inovatyvumą, šeimos pagalbą ekstremaliose situacijose, visuomenišką aktyvumą remiant sporto renginius. Modernaus ūkio savininkai ūkininkauja nuo 2014-ųjų, verčiasi augalininkyste, valdo 700 ha. Ūkininkai daug dėmesio skiria ekologijai, tvarumui. „Sekasi labai gerai, domimės visomis naujovėmis, stengiamės racionaliai planuoti sėjomainą. Tikimės, kad ūkis ir toliau neš pelną“, – optimistiškai nusiteikęs T. Balčėnas, LŪS, Lietuvos grūdininkų asociacijos narys.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-28

Svarbiausi tręšimo reikalavimai šaltuoju metų laiku

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šią savaitęplanuoja vykti į ūkius tikrinti, ar ūkininkailaikosi reikalavimo šaltuoju metų laikotarpiu neskleisti laukuose mėšlo ir (ar) srutų deklaruotuose plotuoseparamai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones ir kituose žemės ūkio paskirties žemės, todėl primenapagrindinius mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus.

Reikalavimas šaltuoju metų laiku neskleisti laukuose mėšlo ir (ar) srutų yra vienas iš kompleksinės paramos reikalavimų, kuris yra taikomas visiems ūkininkams, siekiantiems gauti paramą tiesioginėmis išmokomis, taip pat pagal KPP priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ bei priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Ribojant žemės tręšimą mėšlu siekiama apsaugoti upes, ežerus, jūras bei kitus vandens telkinius nuo taršos. Nustačius kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms, taigi ūkininkai gali prarasti reikšmingą paramos sumą.

Draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo š. m. lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

Tirštąjį mėšlą laikant laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30  cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

NMA atkreipia dėmesį, jog patikrų metu nustačius bent vieną neatitikimą, tai bus laikoma reikalavimų pažeidimu ir taikoma sankcija.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-24

Ūkininkai, smulkieji verslai ir energetinės bendrijos gali kreiptis dėl paramos saulės jėgainėms: jau aišku, kiek pinigų tam skirta

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams.

„Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos. Ta pagalbos schema dar tik konstruojama, gyventojai į ją pretenduoti galės tik per bendrijas“, – pirmadienį BNS sakė V. Poderys. Pasak jo, kvietimus paramai gauti LEA bus galima teikti nuo kitų metų pradžios. „Dėl bendrijų ir kitų mažųjų darinių, tokie kaip ūkininkai ar maži labai verslai, tai kvietimas tokiai paramai bus nuo kitų metų pradžios, mūsų agentūra tą pasiūlys. Numatomas biudžetas – 67 milijonai eurų, tai labai tikimės, kad ir mažieji ūkininkai, vadinkime, mažieji verslai ir bendrijos kreipsis“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Poderys.

Anot jo, parama sieks 35-45 proc. elektrinės įsirengimo ar įsigijimo vertės: „Paramą teiksime pagal profilį, vieniems – 35 proc., kitiems – 45 proc.“ Jo manymu, gyventojai prioritetą turėtų teikti nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti. „Labai logiška pasiimti tą paramą, kurią valstybė siūlo. Atsipirkimas yra didelis visų pirma ir jeigu turi pasirinkimą – ant stogo ar nuotolinė – tai ant stogo turi būti pirmas pasirinkimas“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovas. Šiemet gyventojų saulės elektrinėms ant namų stogų skirta daugiau nei 46 mln. eurų paramos, o nutolusioms elektrinėms įsigyti – 20 mln. eurų. Dar 4 mln. eurų gyventojams, savivaldybių bei valstybės įstaigoms skirta saulės elektrinių energijos kaupikliams. 

Šaltinis: tv3.lt, 2022-11-28

Ateinantys metai ūkininkams bus sumaišties metai: gali sumažėti tiesioginės išmokos

Europos Komisija patvirtino Lietuvos strateginį planą, pagal kurį Lietuvos ūkininkai gyvens keletą ateinančių metų. Jau pasigirdo kalbų, kad ateinančiais metais, kai reikės rinktis, kuriose ekoschemose dalyvauti, kils sumaištis ir daliai žemdirbių pajamos sumažės, nes nieko nepasirinkus liks tik bazinės tiesioginės išmokos, kurios bus kur kas mažesnės nei iki šiol.

„Manau, kad kardinaliai niekas nesikeis, nors naujasis Strateginis planas atneša naujovių ir net neabejojame, kad kiti metai bus sumaišties metais. Dėl to susitikinėjame su ūkininkais, aiškiname, kas jų laukia“, – aiškina Egidijus Giedraitis, žemės ūkio viceministras ir tikina, kad atsiranda ekoschemos, kurios pakeis buvusį žalinimą, kuriam atsiradus taip pat buvo įtampos.

Tačiau ekoschemos kur kas sudėtingesnės ir užtruks, kol žmonės jas perpras. E. Giedraitis, sako, kad tokie reikalavimai kaip negamybiniai ar kraštovaizdžio elementai, kurie turės užimti iki 4 proc. plotų, draudimas atsėliuoti bendri visai ES. Moderniems ūkiams čia nekils sunkumų, tačiau smulkiems gali būti sudėtinga prisitaikyta. Visos ES ambicija, kad ekologinių ūkių padvigubėtų. Viceministras aiškina ir kur kils sumaištis: „Geros agrarinės būklės reikalavimų dvigubai daugiau nei iki šiol.

Dėl karo Ukrainoje dalis jų atidėti ir bus laiko priprasti. Tačiau neleista išimčių daryti ekoschemoms. Jas bus galima rinktis laisvanoriškai ir ja pasirinkę turės laikytis reikalavimų nuo 2023 m.“. Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad pats Strateginis kurtas daugiau kaip prieš trejus metus, kai buvo optimistiškai žiūrima į augančią ekonomiką ir vartojimą. Dabar visi supranta, kad teks naudotis EK tvarka, kad jį būtų galima keletą kartų taisyti.

„Dabar turime susitelkti, kaip šis planas bus nuleistas ant žemės ir sukurti taisykles, kurias vienodai supras tiek ūkininkai, tiek kontroliuojančios institucijos. Kitas niuansas – iki deklaravimo pradžios visi turi būti bent jau girdėję kas yra ekoschemos ir ar verta jas rinktis. Jų esmė yra aplinkai ir kraštovaizdžiui naudingos veiklos. Tai reiškia, kad norinti gauti tokias pat pajamas kaip iki šiol žmonėms reikės daryti kur kas daugiau darbų nei iki šiol. Turint galvoje, kad deklaruoja 120 tūkst. ūkininkų, rizikos, kad kils sąmyšis užprogramuota.“ Alfredas Bardauskas, ūkininkas, sako, kad nauja sistema gremėzdiška ir negali tapti paprasta ir tai užprogramuota pačiame Strateginiame plane.

„Sumaišties bus. Mes matome, kaip sudėtinga dabar deklaruoti pasėlius ir kad seniūnijose ne visi specialistai patyrę. Šiemet jie turės dvigubai daugiau darbo ir iki šiol net nežino, ką turės daryti. Be to, dar nėra taisyklių ir žmonės nežino ką gali gauti ir kaip. Dar daug darbo, o pavasaris ateis labai greitai“, – dėlioja A. Bardauskas ir sako, kad kur kas daugiau namų darbų turės padaryti ir patys deklaruojantys – suskaičiuoti sodybvietes, akmenis, apsaugines zonas. Tai kelis kartus sudėtingesnis darbas nei buvo iki šiol. „Vėlų rudenį kils kita sumaištis, kai žmonės pamatys, kiek pinigų bus perversta už plotus.

Jei iki šiol už hektarą tiesioginių išmokų buvo apie 140 eurų, dabar žmogui, nedalyvaujančiam ekoschemose, bus apie 80“, – skirtumus aiškina ūkininkas ir sako, kad jis pats stengsis dalyvauti kuo daugiau įvairių galimybių, tačiau jau spėja, kad su visomis ekoschemomis išmokos bus mažesnės nei anksčiau. Be to, neoficialiais duomenimis, 40 proc. žemdirbių nesirinks ekoschemų ir tenkinsis tik sumažėjusiomis tiesioginėmis išmokomis.

R. Juknevčius pastebi, kad didesni ir profesionalūs žemdirbiai jau tiesiog taiko įvairias aplinkosaugines ir gamtą tausojančias priemones ir tiesiog gaus pinigus už tai, ką jau ir dabar daro. Smulkieji, kurie ūkininkauja „senoviniais“ metodais, praras dalį pajamų. A. Bardauskas pastebi, kad dabar susidarė keista situacija – žemės ūkis 30 metų ėjo į priekį, tačiau dabar politikai žemdirbius nori sparčiau ginti pirmyn, nors tam nepasiruošusi nei valdžia, nei patys ūkininkai.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-11-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos