Žemės ūkio naujienos: 2022-12-13

Šiais metais per pirmąsias dvi avansinių išmokų mokėjimo savaites buvo išmokėta net 402,5 mln. Eur, jos pasiekė 99,6 proc. pareiškėjų. Nuo gruodžio 1 d. likusi išmokų dalis pasiekė net 72 proc. pareiškėjų, jiems pervesta daugiau kaip 148,7 mln. Eur.
 
Iki gruodžio 12 d. išmokėta beveik 140 mln. Eur tiesioginių išmokų, taip pat daugiau kaip 7 mln. Eur paramos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir beveik 2 mln. Eur pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“.
 
Nors likusią išmokų dalį Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares išmokėti iki kitų metų birželio 30 d., tačiau NMA daugumą galutinių išmokų perveda iki žiemos švenčių.
 
Primename, jog pareiškėjai, norėdami išmokas gauti laiku, turėtų pasitikrinti, ar nepasikeitė paraiškose nurodyti banko duomenys, ir, esant reikalui, juos atnaujinti. Tai lengva ir paprasta padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo.
 
Išmokų dydžiai už 2022 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai, taip pat paramos pagal KPP priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ yra pateikti NMA straipsnyje.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-12

Dvejų metų patirtis

Suvalkijos krašto ūkininko D.Isodos ūkis pastaraisiais metais atviras naujovėms. Šylant klimatui, žemdirbiui įdomu išbandyti netradicines kultūras, kaip jos adaptuotųsi lietuviškame ūkyje prie mūsų kraštui įprastų gamtos sąlygų, kiek naudos iš jų būtų ūkiui.

Pernai šis ūkininkas buvo pasėjęs kelis hektarus saulėgrąžų. Prisipažino, kad plotas buvo nedidelis – labiau dėl grožio ir žmonių fotosesijoms. Geltonai sužydęs saulėgrąžų laukas kvietė sustoti pravažiuojančius. Nors buvo mažas plotelis, bet pernai ūkininkas prikūlė saulėgrąžų ir iš jų išspaudė aliejaus saviems poreikiams ir skoniu nenusivylė.

Šiemet – atvirkščiai. Saulėgrąžų laukas buvo didelis, bet įspūdingo žydėjimo taip ir nesulaukė, ūkyje vėlavo ir kūlimo darbai. D.Isodos teigimu, jis tiksliai dar nežino, kokio Lietuvoje galėtų tikėtis saulėgrąžų sėklų derliaus. Poros metų patirtis rodo, kad dar ir technologiškai ūkyje reikia tam pasiruošti.

„Jeigu saulėgrąžas augini 70 cm vagutėmis, tai kuli tuo pačiu kederiu, kuriuo kuliame ir kukurūzus. Bet labai dideli derliaus nuostoliai. Kai traukia, sprogsta saulėgrąžos galvos ir sėklos pabyra ant žemės. Lapkričio mėnesį šiuo būdu mes vidutiniškai prikūlėme apie 2 t/ha. Girdėjau, kad vengrai prikulia 2,5–3 t/ha“, – derlius palygino liudvinavietis ūkininkas. Kaip pradedančiame saulėgrąžas auginti ūkyje Lietuvoje, tai būtų neblogas rezultatas.

D.Isoda užsiminė, kad yra ir kitas kūlimo būdas. Antruoju atveju saulėgrąžas pasėja paprasta sėjamąja į vagutes, kurių plotis nuo 12,5–25 cm. Tada, pasak ūkininko, jos kuliamos tradiciniu kombaino kederiu, bet reikia įsigyti ir papildomos įrangos – specialių skirtuvų, ant lenktuvų dedamų specialių menčių. Tokios įrangos D.Isodai šiemet dar neturėjo.

„Tik pabandžiau auginti saulėgrąžas ir nežinau, ar toliau jas auginsiu. Praėję metai buvo labai geri, o šie netiko, nes buvo per šalta ir per daug iškrito lietaus, tada įsimetė puvinys. Naudojau chemines apsaugos priemones, bet gal jų buvo per mažai“, – kas pakenkė derliui, analizavo Marijampolės krašto ūkininkas, primindamas, kad saulėgrąža – pietų augalas.

Išlesė dar ir paukščiai

Šį rudenį saulėgrąžų laukas nebuvo toks, kokio ūkininkas tikėjosi, vienu metu vaizdas jam kėlė rūpestį, net buvo pagalvojęs, kad jų nenukuls. Pasak D.Isodos, saulėgrąža – specifinis augalas, kai jos galva nusvyra, tai ties „kaklu“ pasidaro įdubimas, primenantis samtelį. Jame susikaupia ir stovi vanduo, paskui jis leidžiasi žemyn į saulėgrąžos galvos „kempinę“, tada prasideda puvimo procesas. Vėliau nukrinta visa saulėgrąžos galva.

D.Isoda pamena, kad šį rudenį buvo vienas labai tinkamas momentas saulėgrąžoms kulti, kai jos buvo gerai išdžiūvusios, bet tuo pačiu metu ūkyje reikėjo kulti ir kukurūzus. Žinoma, kukurūzams galėjo daryti pertrauką ir skubėti į saulėgrąžų lauką, jas išsikulti, bet to nepadarė. Tad ir saulėgrąžų auginimo rezultatas – ne koks. Ūkininko pastebėjimu, blogai, kai susidubliuoja dviejų vėlyviausių kultūrų – saulėgrąžų ir kukurūzų – kūlimas.

„Tai rimta bėda. Mes palikome saulėgrąžas pačiai pabaigai, nes jų kūlimui reikia pakeisti visą separavimo įrangą, liaudiškai vadinamus sietus, kurie atlieka valymo funkciją. Ne taip paprasta, reikia laiko perkeitinėjimui. Nebent turi du kombainus ir vieną pasiruoši saulėgrąžoms kulti, o kitu kuli kukurūzus. Saulėgrąžos subręsta kartu su kukurūzais. Jeigu oras rudenį geras, kaip pernai, saulėgrąžas galima kulti pabaigoje ir bus gerai, o šiemet – jau per vėlu buvo“, – apgailestavo ūkininkas.

Jis minėjo, kad daug nuostolio laukuose padarė ir paukščiai. Tose vietose, kur netoli krūmai, nuo upės pusės, 16 vagų iš viso buvo tuščios – iš saulėgrąžų galvų buvo išlestos visos sėklos. Tolimesnėse vagose – pusiau išlestos, ir tik giliau į lauko vidurį derlius buvo gausesnis.

„Aš nieko prieš dalintis su paukščiais, ir jiems skanu. Bet jeigu auginame pardavimui, tai reikia, kad laukas nebūtų arti upės, kur auga daug medžių. Kur gyvena paukščiai, saulėgrąžų derliaus rudenį beveik nebus“, – sakė jis.

Panaudojimas ir kenkėjai

Šiemet nukultos saulėgrąžos D.Isodos ūkyje neužsibuvo – dalį derliaus jau išsivežė kaimynai lenkai. Jomis domisi ir viena veterinarų firma – nori saulėgrąžų dėti į paukščių lesalų mišinius. „Nežinau, ar jas sumals, ar panaudos natūralias. Kad paukščiai saulėgrąžas mėgsta, ir pats žinau“, – pasakojo ūkininkas.

D.Isodos teigimu, kai sėklos kokybiškos, galima išsispausti puikaus saulėgrąžų aliejaus, bet kai pabandė šiemet, įsitikino, kad šiemečio aliejaus skonis šiek tiek kartokas. Sakė, kad taip yra dėl to, kad sėklos nuo drėgmės pertekliaus pradėjo gesti dar būdamos saulėgrąžų galvose. „Kaip pašaras jos šiemet tinkamos, bet aliejui, kurį naudotume maistui, – ne“, – dėl to, kad sėklos ne pačios geriausios kokybės, kiek apgailestavo jas auginęs ūkininkas.

Nors šiemet – ne saulėgrąžų metai, bet tuo pačiu metu kultiems kukurūzams – sezonas neblogas. D.Isoda pabrėžė, kad ypač kukurūzų grūdų kaina rinkoje labai gera. Iš jo ūkio didelė dalis produkcijos nukeliavo pas supirkėjus į Pasvalį. Dalį grūdų išdžiovino ūkio džiovykloje. Kai išdžiūvo, beliko apie 100 tonų kukurūzų grūdų. Produkcija domina ir gyvūnų entuziastus – kukurūzus perka šernams, paukščiams.

Kukurūzų derlingumas, anot D.Isodos, ne visai toks, kokio galima tikėtis derlingiausiais metais, nes laukuose pasidarbavo iš pietų atkeliavę ir įsiveisę kenkėjai. Šiemet Isodų ūkyje vidutiniškai prikulta apie 10–11 t/ha, kai kuriuose plotuose byrėjo 8 t/ha. Derlingais metais kuldavo iki 13 t/ha (nedžiovintų). „Kenkėjai ateina pas mus kartu su atšylančiais orais iš pietų. Jų daugėja ir daugėja, kitais metais turbūt teks kukurūzus nupurkšti papildomai“, – sakė D.Isoda.

Gerina dirvožemį 

Ūkininkui patiko, kad saulėgrąžų auginimas nereikalauja didelių įdėjimų. Jo skaičiavimu, 2 hektarams apsėti reikia vieno maišo sėklos, sėkla kainuoja apie 40 eurų, dar kažkiek – pasėjimas. KAS trąšų, anot jo, reikia labai minimaliai – 100 litrų. „Grubiai skaičiuojant, vienas saulėgrąžų hektaras pareikalauja 250 eurų išlaidų. Palyginus su kitomis kultūromis – nebrangu“, – patirtimi pasidalijo žemdirbys.

Saulėgrąžos nereiklios priežiūrai – užtenka kartą nupurkšti herbicidais. Jos mėgsta lengvą dirvožemį. Be to, jį tausoja. Po jų gerai auga kviečiai ir kiti augalai, todėl saulėgrąžas tinka naudoti kaip rotacinį augalą. „Jos turi kuokštinę šaknų sistemą, kuri užima didelį plotą, paima tas medžiagas iš dirvožemio, kurių įpaprasti augalai nepasiima. Į paviršių iš lauko iškelia daug kalio. Saulėgrąžos labai naudingas laukų augalas. Jų reikėtų sėti ūkiuose ir į mišinius. Paauginai, viską „sumalei“ ir sėjomainai tai puikus augalas“, – privalumus vardijo D.Isoda.

Ūkininko pastebėjimu, saulėgrąžos mėgsta lengvesnę žemę – šilainę arba priesmėlį. Durpėje irgi auga, bet joje greičiau nušąla. Auginant durpėje, nereikėtų pavasarį sėti per anksti. Pastaruosius metus jis pats saulėgrąžas kaitalioja su kukurūzais. Sakė, kad labai užsispyrus po saulėgrąžų būtų spėjęs pasėti ir žieminius kviečius, bet šiemet dirvoje liko žiemoti dideli saulėgrąžų kotai. Galėjo juos lėkštiniu skutiku, „lėkštėmis“ ar kitu padargu „sumalti“, bet jau ir pats buvo pavargęs, todėl nespartino darbų, nusprendė, kad šiemet užtenka, darbus paliko pavasariui. Per žiemą saulėgrąžų kotai, prisigėrę drėgmės, suyra ir supūva, ūkiui balasto nelieka.

Kol kas D.Isoda dar neapsisprendė, ar kitais metais augins saulėgrąžas. Planuoja pasitarti su ūkio darbuotojais, specialistais. Jeigu augintų, tada turėtų iš anksto ieškoti, kas jas laiku iškuls. Tuo tarpu išdžiovinti nukultas saulėgrąžas nėra sunku, bet tai atsakingas darbas. D.Isoda tikino, kad reikia labai sužiūrėti, nes yra pavojus, kad džiovykloje sausi, perkaitę lukštai gali užsidegti. „Saulėgrąžų lukštai – kaitrus, degus daiktas.

Rizika turi būti pamatuota

Daugelis sako, kad ūkininkai yra konservatyvūs, tačiau pažiūrėjus, kokius eksperimentus jie atlieka, pradedi galvoti, kad taip nėra. Yra ūkininkų grupės, kurios visuomet ieško naujovių, neapsiriboja augalais, kurių auginimo technologijos sukurtos ir patikrintos vietos sąlygomis.

Imantis naujo augalo, reikia labai gerai išstudijuoti jo fiziologiją, poreikius aplinkai ir auginimo technologijos ypatumus. Dažnai pakalbama apie netradicinius augalus, tokius kaip saulėgrąžos. Kintantis klimatas gali suklaidinti, atrodo, kad jis šiltėja, bet jaučiame tik šiltas žiemas, o vasarą klimatas tampa labiau „šėlstančiu“. Pavyzdžiui, ši vasara – iki birželio vidurio net tradiciniams augalams buvo per vėsu, o ką kalbėti apie neįprastus.

Saulėgrąžos – puikus augalas, augintojai gauna daugiau pajamų, lyginant su kviečiais ar rapsais. Pirmiausia augintojai turėtų gerai išstudijuoti rinkos sąlygas, kas nupirks sėklas ir kiek mokės. Saulėgrąžos – išskirtinai šilto klimato augalas ir didesnius jų plotus gali pamatyti pradedant Čekija.

Selekcininkai jau sukūrė veisles, kurios auga ir Vidutinio klimato zonoje, prisiminkime kukurūzus, – anksčiau Lietuvoje tai buvo egzotinis augalas, o dabar dėka selekcininkų tapo įprastiniu augalu, bet matome, kad kokybiškas grūdų derlius subręsta ne kiekvienais metais.

Saulėgrąžos yra puikus posėlinių augalų mišinių komponentas, bet auginti sėklas aliejui – rizikinga. Kodėl? Pirmiausia – nėra tyrimų. Antra – bus nusivylimų, kai nesubręs, nes augalas jautrus šalnoms, tai reiškia, kad sėją reikės vėlinti, o tuomet bus sunku prognozuoti brandą. Toliau kalbant išryškėtų klausimai, susiję su ligomis, nes specifinių kenkėjų gal nebus, bet ligų neišvengsime, o registruotų fungicidų nebus, tai reiškia, kad derlius sumažės iki minimumo, o kur dar kokybės reikalai.

Būtų galima išsamiai išdėstyti augimo technologiją, bet kol kas dar reikia susipažinti su šiuo mūsų regionui egzotiniu augalu. Pradžioje, kad nebūtų didelių nusivylimų, geriau apsiriboti saulėgrąžomis posėliuose, dekoratyvinėmis saulėgrąžomis, labai norint naujovių – pasibandyti nedideliuose ploteliuose.

Daugelis sako, kad ūkininkai yra konservatyvūs, tačiau pažiūrėjus, kokius eksperimentus jie atlieka, pradedi galvoti, kad taip nėra. Yra ūkininkų grupės, kurios visuomet ieško naujovių, neapsiriboja augalais, kurių auginimo technologijos sukurtos ir patikrintos vietos sąlygomis.

Imantis naujo augalo, reikia labai gerai išstudijuoti jo fiziologiją, poreikius aplinkai ir auginimo technologijos ypatumus. Dažnai pakalbama apie netradicinius augalus, tokius kaip saulėgrąžos. Kintantis klimatas gali suklaidinti, atrodo, kad jis šiltėja, bet jaučiame tik šiltas žiemas, o vasarą klimatas tampa labiau „šėlstančiu“. Pavyzdžiui, ši vasara – iki birželio vidurio net tradiciniams augalams buvo per vėsu, o ką kalbėti apie neįprastus.

Saulėgrąžos – puikus augalas, augintojai gauna daugiau pajamų, lyginant su kviečiais ar rapsais. Pirmiausia augintojai turėtų gerai išstudijuoti rinkos sąlygas, kas nupirks sėklas ir kiek mokės. Saulėgrąžos – išskirtinai šilto klimato augalas ir didesnius jų plotus gali pamatyti pradedant Čekija.

Selekcininkai jau sukūrė veisles, kurios auga ir Vidutinio klimato zonoje, prisiminkime kukurūzus, – anksčiau Lietuvoje tai buvo egzotinis augalas, o dabar dėka selekcininkų tapo įprastiniu augalu, bet matome, kad kokybiškas grūdų derlius subręsta ne kiekvienais metais.

Saulėgrąžos yra puikus posėlinių augalų mišinių komponentas, bet auginti sėklas aliejui – rizikinga. Kodėl? Pirmiausia – nėra tyrimų. Antra – bus nusivylimų, kai nesubręs, nes augalas jautrus šalnoms, tai reiškia, kad sėją reikės vėlinti, o tuomet bus sunku prognozuoti brandą. Toliau kalbant išryškėtų klausimai, susiję su ligomis, nes specifinių kenkėjų gal nebus, bet ligų neišvengsime, o registruotų fungicidų nebus, tai reiškia, kad derlius sumažės iki minimumo, o kur dar kokybės reikalai.

Būtų galima išsamiai išdėstyti augimo technologiją, bet kol kas dar reikia susipažinti su šiuo mūsų regionui egzotiniu augalu. Pradžioje, kad nebūtų didelių nusivylimų, geriau apsiriboti saulėgrąžomis posėliuose, dekoratyvinėmis saulėgrąžomis, labai norint naujovių – pasibandyti nedideliuose ploteliuose.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-12-12

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ yra viena iš ekstensyvaus ūkininkavimo būdų, kada ūkininkai prisideda prie biologinės įvairovės, stabilios ir stiprios ekosistemos išsaugojimo. Žiemos metu, kai dirvožemį dengia ražienos, gerėja jo struktūra ir derlingumas, ražienų plotai tampa svarbiu maisto šaltiniu žiemojantiems paukščiams, padeda peržiemoti kurapkoms, pilkiesiems kiškiams. 2022 m. duomenimis pagal KPP veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pateiktos 3 002 paraiškos, deklaruotas plotas siekia beveik 43 tūkst. ha.
 
Reikalavimai
 
Pagrindiniai įsipareigojimai, už kuriuos mokama kompensacinė išmoka pagal KPP veiklą „Ražienų laukai per žiemą“:

nupjovus javus, laukai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.;
įsipareigotame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo;
ražienų nekalkinti ir neskusti;
ražienų laukuose sužėlusių augalų nešienauti ir (arba) nesmulkinti.

Taip pat būtina laikytis papildomų reikalavimų:

Veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, yra neribojamas.
Kasmet per žiemą ražienų plotas gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau pagal veiklą įsipareigotas plotas kiekvienais metais neturi mažėti.
Pagal veiklą įsipareigotame plote po derliaus nuėmimo reikia sutvarkyti šiaudus, surišti į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Išmokos dalyvaujantiems KPP veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokamos už ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą bei už ne mažesnį kaip 1 ha lauko plotą. Už tą patį plotą, už kurį mokama parama pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, negali būti mokama ir žalinimo išmoka.
 
Kompensacinės išmokos dydis
 
Ūkininkų, vykdančių įsipareigojimus pagal KPP veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, patiriamos papildomos išlaidos ir negautos pajamos yra kompensuojamos KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis.
Kompensacinė išmoka už ražienų, paliktų per žiemą, vieną hektarą 99 Eur.

Šaltinis: nma.lt, 2022-12-13

Taip, chemizuotuose ūkiuose užauginti produktai dažniausiai pigesni ir brangstant maistui tai gali vilioti. Bet gal tada pakanka mažiau? Pripažinkime, kad po švenčių pas mus lieka pilni šaldytuvai maisto. O kiek dar brangiems svečiams į krepšius prikrauname! Man žymiai smagiau neturėti to likučių galvos skausmo, ir krimsti laimingą gero ūkininko užaugintą morką. Tik pažiūrėkit, kiek puikių, rūpestingų ūkininkų mūsų šalelėj! Šiandien apdovanojome keletą jų.“

Specialios „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių lentelės renginyje įteiktos be atliekų siekiančiam veikti Eglės ir Juliaus Stašauskų šeimos ūkiui „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“, ekologiniam biodinaminiam žemaičių Vaivos Jundulaitės ir Giedriaus Kosos ūkiui „Miško sodai“, Audriaus Jokubausko ir Giedriaus Tėvelio sūrinei iš Dzūkijos miškų „Varinis puodas“, neariminę technologiją propaguojančiam Vytauto Miliškevičiaus ūkiui bei akvaponikos technologiją taikančiam Vlado Vickuno ūkiui „Žuvies paštas“.

Apdovanojimus teikęs čempionato organizatorius Žymantas Morkvėnas sako, kad visi šie ūkininkai turi pamatinę gero ūkininko savybę – gaspadoriškumą. „Viskas prasideda nuo meilės ir dėmesio savo žemei. Kai jautiesi savų valdų gaspadoriumi, o ne kokiu kontrolieriumi, valdytoju ar administratoriumi, visai kitaip žvelgi į ūkyje auginamą maistą, netikėtai atsiradusį bebrą ar ilgus amžius vidury laukų augantį ąžuolą. Gaspadoriškumas galiausiai visada pasireiškia dėmesiu ir jautrumu gamtai. Nėra vienos formulės, ką reiškia būti gamtai palankiu ūkiu. Geras ūkininkas žino, kas jo ūkiui geriausia.“ Jis taip pat priduria, kad kiekvienas galime nuspręsti, kas mums yra geras ūkininkas, o lengviausias būdas tai padaryti – susipažinti su ūkininku.

Publikos simpatijas pelnė ūkis „Varinis puodas“

Apdovanojimų renginyje specialų titulą „Publikos simpatija“ laimėjo Audriaus Jokubausko ir Giedriaus Tėvelio sūrininkystės ūkis „Varinis puodas“. Šis ūkis per dvi savaites trukusį viešą balsavimą sulaukė daugiausiai visuomenės palaikymo. „Varinis puodas“ – tai vieta, kur Dzūkijos miškuose, Varėnos rajone, iš laisvai besiganančių karvių pieno gaminami brandinti sūriai. Ūkyje nenaudojamos cheminės trąšos, žemė dirbama tik tiek, kiek reikia atnaujinti pievas, taikomas rotacinis gyvulių ganymas. „Varinis puodas“ savo veiklą vykdo saugomose teritorijose, jiems suteiktas Dzūkijos nacionalinio parko produkto ženklas.

Agrarinę aplinkosaugą puoselėjančios seniūnijos – pagalba gamtai ir ūkininkams

Be ūkininkų renginyje taip pat buvo pagerbtos ir gamtai draugiškos seniūnijos. Specialius apdovanojimus „Gero ūkininko“ čempionate gavo didžiausią proveržį propaguojant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos.

„Seniūnijų specialistų vaidmuo yra esminis, kai ūkininkai sprendžia, kaip deklaruoti savo pasėlius, ar dalyvauti gamtą tausojančiose priemonėse. Tokios priemonės ir slepiasi po terminu agrarinė aplinkosauga. Aktyvus seniūnijos darbuotojas gali sukurti didelį proveržį saugant savo krašto gamtą, taip pat jis gali labai padėti ūkininkams – papasakoti apie gamtai draugiškų priemonių prasmę, priminti įsipareigojimus, paaiškinti, kaip viską teisingai atlikti“ – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Apdovanojimų ceremonijoje buvo apdovanota „Agrarinės aplinkosaugos čempionė“ – seniūnija, kurioje daugiausiai žemės ūkio naudmenų ploto deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Ja tapo Šilutės raj. sav. Kintų seniūnija. Taip pat pasveikinta „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė“ – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per 2022-uosius metus padariusi Kelmės raj. sav. Kražių seniūnija. Na, o didžiausią paraiškų pokytį 2022 metais (lyginant su 2021 m.) pasiekė Alytaus raj. sav. Nemunaičio seniūnija. Šių seniūnijų specialistams, dirbantiems su žemės ūkio klausimais, buvo įteiktos ir specialios LR žemės ūkio ministro pasirašytos padėkos.

„Gero ūkininko“ čempionato organizatoriai kviečia jau dabar siūlyti ūkius kitų metų apdovanojimams svetainėje gerasukininkas.lt.

„Gero ūkininko“ čempionatas organizuojamas įgyvendinant gamtosauginį projektą „Naturalit“. Juo siekiama paskatinti gamtai palankias ūkininkavimo praktikas.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-12-09

Kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, kiekvienais metais į Seimo Kaimo reikalų komitetą kreipiasi ūkininkai dėl aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyto reglamentavimo netobulumo. Šiemet ūkininkai kreipėsi ne tik dėl šio įsakymo, bet ir dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atliekamų patikrų, kurių metu vadovaujamasi ne teisės aktuose numatytomis, o NMA vidinėmis taisyklėmis.

Atsižvelgdamas į kasmet iškylančias tas pačias problemas, Seimo Kaimo reikalų komitetas ėmėsi iniciatyvos ir šią savaitę surengė pasitarimą, kuriame buvo aptarti reikalavimai dirvos tręšimui organinėmis trąšomis. Į šį pasitarimą buvo pakviesti Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus atstovai.

Pasitarime ieškota būdų, kaip keisti reglamentavimą, kad jis būtų kuo tikslesnis ir atitiktų žemdirbių lūkesčius. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad pagaliau turime susitarti ir nustatyti sąlygas, tenkinančias visas suinteresuotas puses. Pasitarime aptarti Seimo narių, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, mokslininkų, žemdirbių atstovų ir kitų specialistų pasiūlymai dėl reglamentavimo tobulinimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad siekiant kuo mažesnės taršos įsakyme turi būti nustatyta reali tiek rudeninio, tiek pavasarinio tręšimo data.

Šaltinis: delfi.lt, Jadvyga Beliavska, ELTA2022-12-09