Žemės ūkio naujienos: 2022-12-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NMA dalyvavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarptautinėje konferencijoje
Gruodžio 20 d. Babtų sen. vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Aleksandras Muzikevičius ir Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento (KPŽND) vyr. patarėjas Jonas Pupius. Susitikimo metu aptarti aktualūs klausimai, susiję su Lietuvos pieno ūkiais ir jų ateitimi.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarptautinėje konferencijoje NMA direktorius A. Muzikevičius pristatė 2022 m. paramos administravimo rezultatus, planuojamus pokyčius bei atsakė į susirinkusių dalyvių klausimus. KPŽND vyr. patarėjas J. Pupius skaitė pranešimą tema „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas administravimo 2022 m. apžvalga. Patikrų statistika“.
Konferencijoje dalyvavo ne tik asociacijos nariai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Europos Parlamento narys B. Ropė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovai, taip pat pieno asociacijų atstovai iš užsienio šalių.
Susitikimo metu vyko diskusijos apie situaciją pieno ir pieno produktų rinkoje, perspektyvas 2023 metais, Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius, žemės ūkio politikos ateitį, galimybes žemdirbiams pasinaudoti parama įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius ir kitas aktualias temas. Taip pat buvo aptarta Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarptautinė veikla ir Europos pieno tarybos siekiai.
Šaltinis: nma.lt, 2022-12-23
Ar tinkamai naudojami glifosato turintys augalų apsaugos produktai?
Gali grėsti nemalonumai. Daugelį glifosato turinčius herbicidus leidžiama naudoti tik piktžolėtuose pasėliuose siekiant juose sunaikinti žaliuojančias (vegetuojančias) piktžoles, kurias būtina nupurkšti ne vėliau kaip likus 10–14 kalendorinių dienų (priklauso nuo konkretaus naudojamo AAP) iki pjūties. Liepos – spalio mėnesiais Augalininkystės tarnybos specialistai kasmet atidžiai stebi, ar tokie herbicidai pasėliuose naudojami tik kovai su piktžolėmis, ar laikomasi AAP etiketėje nustatyto naudoti termino iki derliaus dorojimo.
Ypač didelis dėmesys skiriamas grikiams, kurie jokiame augimo tarpsnyje negali būti apdoroti glifosato turinčiais herbicidais. Gavus skundą apie galimai netinkamą AAP naudojimą, nedelsiant atliekamas išsamus ūkio patikrinimas. Nustačius pažeidimus dėl netinkamo glifosato turinčių AAP naudojimo, ūkio subjektams (ūkininkams) taikoma administracinė atsakomybė, informacija apie pažeidimus perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri remdamasi savo tvarka mažina paramos išmokas. Apie galimai užterštą žemės ūkio produkciją taip pat informuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri, prireikus, atlieka augalinės produkcijos tyrimus ir pagal kompetenciją pažeidėjams taiko sankcijas.
Pažeidimų skaičius mažėja. Augalininkystės tarnyba didelį dėmesį skiria AAP naudojimo teisiniams reikalavimams skleisti ir viešinti. Be to, apie AAP naudojimo reikalavimus, jų laikymosi svarbą siekiant gauti sveiką ir kokybišką maistą, taip pat – pašarus, ūkininkai nuolat informuojami viešų konsultacijų metu, spaudoje, įvairių renginių, konferencijų metu bei atliekant AAP naudojimo veiklos patikrinimus. Jų metu nustatytų glifosato veikliosios medžiagos turinčių herbicidų naudojimo pažeidimų statistika rodo:
2017 m. buvo nustatyta12 pažeidimų, iš jų – 9, kai neleistinai buvo apdoroti grikių pasėliai, 3, kai glifosato turintys AAP buvo naudojami ne pagal paskirtį, t. y. neregistruoti tiems pasėliams nuo piktžolių purkšti;
2018 m. buvo nustatyti 9 pažeidimai, iš jų – 4 grikių apdorojimo atvejai, 1 atvejis, kai rapsai buvo nukulti anksčiau laiko panaudojus AAP piktžolėms naikinti ir 4 pažeidimų atvejai, kai glifosato turinčius AAP naudojo ne pagal paskirtį;
2019 m. nustatyti 5 pažeidimai, kai glifosato turinčius AAP naudojo ne pagal paskirtį, t. y. jie buvo skirti kitiems augalams purkšti.
Pastaraisiais metais pastebime, kad Augalininkystės tarnybos specialistų darbas ir pastangos nenuėjo perniek. „Džiaugiamės, kad ūkininkai tampa sąmoningesni – nuo 2020 m glifosato naudojimo prieš derliaus nuėmimą pažeidimo atvejų nebuvo nustatyta“, – sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas, tikindamas, kad tokiems geriems rezultatams be jokios abejonės turėjo ir 2019 m. su Augalininkystės tarnyba ir žemdirbius vienijančių organizacijų vadovais pasirašyta deklaracija „Dėl augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudojimo“. Deklaraciją pasirašiusios žemdirbius vienijančios organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos – įsipareigojo nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, auginamų maistui ir pašarui javų, žirnių, rapsų, linų, pupų, garstyčių, lubinų pasėliuose jų vegetacijos metu (t. y. nuo sėklos sudygimo iki derliaus nuėmimo).
Pratęstas glifosato turinčių AAP naudojimas. Šiuo metu Lietuvoje profesionaliam naudojimui yra registruoti 27 AAP, kurių sudėtyje yra glifosato, ir 9 AAP, skirti daržininkams mėgėjams. Daugelio Lietuvoje registruotų AAP, sudėtyje turinčių glifosato, paskirtis – naikinti daugiametes ir vienmetes vienaskiltes bei dviskiltes piktžoles prieš ir po derliaus nuėmimo varpinių javų pasėliuose, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose, pūdymuose, taip pat – laukuose po derliaus nuėmimo bei vaismedžių pomedžiuose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose.
Europos Komisija 2022 m. gruodžio 2 d. pratęsė augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos glifosato naudojimą Europos Sąjungoje iki 2023 m. gruodžio 15 d., kol bus baigta veikliosios medžiagos vertinimo ataskaitos peržiūra ir priimtas galutinis sprendimas dėl jos likimo.
Šaltinis: vatzum.lt, 2022-12-08
Informacija apie 2022 m. spalio mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir grupes
Informuojame, kad paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį žalią pieną iš pieno gamintojų, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes. Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. spalio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. spalio mėn.).
Šaltinis: vic.lt, 2022-12-21
Seimas leido auginti daugiau pluoštinių kanapių
Seimas leido Lietuvoje auginti daugiau pluoštinių kanapių, sodinti daugiau šių augalų veislių. Už tokias Vyriausybės inicijuotas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 16, o 13 susilaikė. Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tikino, kad pataisos leis stiprinti pluoštinių kanapių gaminių pramonę Lietuvoje, o verslininkai galės auginti daugiau šių augalų.
„Pluoštinė kanapė yra perspektyvi medžiaga ir ja verslininkai ir ūkininkai augina, dar galime stiprinti šią industriją“, – Seimo posėdyje teigė I. Pakarklytė. „Valstietis“ Gintautas Kindurys piktinosi, kad pataisomis didinama leistina psichiką veikiančios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija.
„Tai tas pats, jeigu kalbėdami apie hibridinius automobilius leistume juose naudoti taršesnius ir galingesnius benzininius ar dyzelinius variklius sakant, kad jie geriau važiuos. Tai neturi įtakos produktų kokybei, tai neaišku, kam tai reikalinga“, – kalbėjo G. Kindurys. Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškinosi, kuo skirsis marškiniai ar kelnės, pasiuvus iš kanapių, turinčių skirtingą THC kiekį.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis siūlė „nebemaišyti braškių su serbentais – pluoštinių kanapių su narkotinėmis“, nes, anot jo, tai du skirtingi augalai. Tuo metu valstietis Dainius Kepenis tvirtino priešingai – pasak jo, iš kanapių narkotikus išgaunantys žmonės teigia, kad visi šie augalai yra vienodi, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo technologijos.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika prognozavo, kad nė vienas pluoštines kanapes auginsiantis ūkininkas nerizikuos ir neįterps į šių augalų augimvietes haliucigeninį poveikį turinčių kanapių. Pakeitimai įsigalios nuo sausio, išskyrus reikalavimus, susijusius su THC. Nuo kitų metų gegužės bus galima atsivežti sėklų ir auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,3 proc.(dabar – 0,2 proc.). Pluoštinių kanapių gaminiuose THC riba nekeičiama ir lieka 0,2 procento. Taip pat nebus reikalaujama, kad tiekiant rinkai gaminius būtų pateikiama laboratorinių tyrimų išvada dėl THC kiekio.
Pluoštinių kanapių augintojai sodininkystei galės auginti jas ne didesniame kaip 10 arų plote sėjant iki 20 sėklų į arą, tik atvirame grunte, o uždarame grunte ar laboratorijose būtų galima auginti tik mokslo institucijoms moksliniais eksperimentiniais, selekcijos tikslais ir su specialiu leidimu. Nustačiusias, kad įmonės pluoštines kanapes gamina be leidimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos privalės apie tai informuoti Policijos departamentą. Už tvarkos pažeidimus įmonėms būtų skiriamos nuo 500 iki 1 tūkst. eurų baudos.
Be to, produkcijos gamintojai ir platintojai įpareigoti ant pakuočių nurodyti galutinę vartojimo paskirtį ir būdą. Lietuvoje nuo 2021 metų lapkričio leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nebuvo nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.
Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido 2021-ųjų birželį. Europos Komisija yra priekaištavusi Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje
Šaltinis: lrt.lt, 2022-12-22
Stumbrai ūkininkams sukėlė nerimą dėl bulvių ir javų likimo
Laisvėje esančių stumbrų skaičiui nevaldomai didėjant, auga ir jų daroma žala Kėdainių bei Panevėžio rajonų ūkiams. Skaičiuojama, kad per pastaruosius šešerius metus šių gyvūnų beveik patrigubėjo, laisvėje dabar gyvena beveik 300 stumbrų. Į Raudonąją knygą įrašytų stumbrų medžioti negalima, leidžiama nušauti vieną kitą paliegusį gyvūną. Pasak žinovų, stumbrai gali misti maždaug 200-tų pavadinimų miško, pievų augalais, medžių žievėmis, tačiau Lietuvoje jie nuėjo lengviausiu keliu– tapo žemės ūkio produkcijos vartotojais.
Nuėda, ištrypia nemažai pasėlių, sudarko laukus. Pastaruoju metu, perėję iš vadinamojo Aristavos trikampio per magistralę „Via Baltica“, kelia grėsmę čia esantiems daržininkystės ūkiams, rašoma pranešime.
Tad bendro rūpesčio suvienyti į Aplinkos ministeriją, Grūdų augintojų asociacijos iniciatyva, susitikti su aplinkos ir žemės ūkio ministrais kartu atvyko ir Daržovių augintojų asociacijos atstovai. Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, blogiausia situacija tose vietose, kur įsikūrę ūkiai, auginantys daug daržovių, bulvių. Nors plotai nėra dideli– 200– 500 ha, į juos nemažai investuota, ūkininkai turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams. Kaip rodo ūkininkų patirtis, stumbrai ir per keliolika minučių gali nusiaubti, ištrypti pasėlius, žala padaryta daržovių hektarui gali siekti ir 100-tą tūkstančių eurų.
Taip atsitikus ūkiams grėstų bankrotai. „Prieš kelis metus stumbrai mano ankstyvųjų bulvių lauke pabuvo apie 15 minučių, neėdė, tik perėjo lauką, o padaryti nuostoliai siekė 8 tūkst. eurų. Tuomet šioje bandoje buvo 36 stumbrai, dabar – jų dvigubai daugiau. Kad daržininkystės ūkiai būtų apsaugoti, reikia tverti tvoras. Bet tai brangu, vien tik už medžiagas tokios tvoros kilometrui tektų pakloti daugiau nei 10 tūkst. eurų be PVM. Jokių kompensacijų tvoroms nuo šių žvėrių nėra. Reikia surasti kompensavimo mechanizmą“, – aiškino ankstyvųjų bulvių augintojas iš Kėdainių rajono Rimantas Žebarauskas. Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio teigimu, – didžiausia problema ne patys stumbrai, o tai, kad mažoje teritorijoje gyvena daug šių žvėrių, darančių žalą ūkininkams.
Esą efektyviausias būdas būtų išginti stumbrus į kitas vietoves. „Reikėtų juos vyti link Taujėnų, Ukmergės, per Nevėžį pervaryti, kad jie pasklistų didesnėje teritorijoje. Mūsų planas būtų pavaikyti stumbrus sniego motociklais, ginti juos toliau“, – sakė M. Čepulis. Tačiau žemdirbiai labai abejoja valdininko užmojais išblaškyti stumbrus. Pasak daržininko Vidmanto Kvedaro, banda nepaliaujamai didėja, gyvūnai nebebijo žmonių, įveikia elektrinius aptvarus, net išlaužia tvoras, o išvaryti iš pamėgtos teritorijos, vėl sugrįžta. Anot ūkininkų, apie stumbrų keliamas problemas kalbama daugybę metų, tačiau pokyčių taip ir nesulaukiama.
Taip pat jie skundėsi, kad sunku gauti kompensacijas už stumbrų padarytą žalą, kompensacijos per menkos, neatstoja to, ką turėtų kompensuoti. „Prieš porą metų 70 stumbrų banda, išlaužusi tvorą per dvi valandas sunaikino kukurūzų lauką. Atsėjau grikiais, tačiau rudenį ir juos žvėrys suniokojo. Bet už tai kompensacijos negavau, nes esą tuo metu grūdinės kultūros turėjo būti nuimtos, nors grikiai dar žydėjo. Tai kompensavimo mechanizmą reikia tobulinti“, – susitikime kalbėjo Kėdainių rajono ūkininkas Paulius Bieliauskas.
Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, valstybė turėtų reguliuoti stumbrų populiaciją ir gerbti privačią nuosavybę, kuri pagal Lietuvos Konstituciją yra neliečiama, o ją paėmus visuomenės poreikiams turi būti teisingai atlyginta. „Privati nuosavybė turi būti gerbiama. Visuomenė nori, kad Lietuvoje būtų stumbrai, kurie daro žalą asmenų nuosavybei. Galima sakyti, kad tokiu būdu nuosavybė yra nusavinama, už ją tinkamai neatlyginant. Visuomenės mastu tokių ūkininkų, savininkų – mažuma, tad valstybė turi juos apginti. Už patirtus nuostolius ūkininkams turi būti tinkamai atlyginta, taip pat biudžete reikia surasti lėšų kompensacijoms už tvoras“, – teigė A. Macijauskas.
Susitikime su ūkininkais aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad Stumbro apsaugos ir valdymo plano, numatančio dalį gyvūnų perkelti į Dzūkiją bei kitas populiacijos reguliavimo priemones, įgyvendinimas vėluoja, baigiasi perkėlimui numatytas finansavimas. Pasak Aplinkos ministerijai pavaldžios Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, skaičiuojama, kad dabar laisvėje gyvena trys populiacijos, Kėdainių ir Panevėžio rajonuose ganosi 270 stumbrų. Kol kas bandų mažinimas, išskaidymas nėra sėkmingas. Šiemet leista išimti iš bandos, kitaip tariant nušauti 15 kraujomaišos paveiktų, paliegusių stumbrų, sumedžiota 14.
Į Dzūkijos nacionalinio parko stumbryną atvežtos septynios stumbrų patelės. Iki žiemos pabaigos iš Vidurio Lietuvos planuojama perkelti 25 stumbrus. Šie gyvūnai specialiomis gaudyklėmis gaudomi tik žiemą, perkelti juos sunku. Tad artimiausiais metais dėl stumbrų kaimynystės Vidurio Lietuvos ūkininkams rūpesčių, vargu, ar sumažės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, nelogiška atsisakyti žemdirbystės šiuose derlinguose plotuose, todėl stumbrų kaimenė turi būti gerokai mažinama.
Tam reikėtų keisti Stumbrų apsaugos ir populiacijos valdymo planą. Susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais sutarta ieškoti pinigų kompensacijoms už tvoras nuo stumbrų. A. Macijausko teigimu, lėšų tam turėtų būti skirta iš nacionalinio biudžeto. Taip pat sutarta, kad artimiausiu metu Daržovių augintojų ir Grūdų augintojų asociacijos pateiks duomenis, koks būtų lėšų poreikis, kuriose vietovėse pirmiausia reikalingos tvoros. Numatyta, kad kitas ūkininkų susitikimas su minėtų ministerijų vadovais bei specialistais vyks nuotoliniu būdu sausio 12 dieną.
