Žemės ūkio naujienos: 2023-01-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K. Navickas: 2022 m. žemės ūkis susidūrė su išteklių brangimu, tačiau metai buvo neblogi
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad 2022 m. Lietuvos žemės ūkis susidūrė su dideliu trąšų, žaliavų ir energetikos išteklių brangimu, tačiau derlius buvo neblogas – per metus padidėjo 0,8 proc. „Derlius buvo 0,8 proc. didesnis, kalbant apie nuimtą produkciją. Bet kainos buvo ženkliai didesnės ir nuostolių nepatirta. Metus galima vadinti neblogais“, – „Žinių radijui“ sakė K. Navickas.
Anot jo, sektorius patyrė sunkumų dėl karo Ukrainoje – išaugusių trąšų, žaliavų ir energijos kainų, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių.
„Rusijos sukeltas karas įnešė labai daug neigiamų pasekmių, pirmiausia, didelį nerimą, dėl kurio subangavo biržos. Kilo grūdų, trąšų kainos, nerimas, ar jomis pavyks apsirūpinti. Bet šiandien viskas, karo sąlygomis, yra stabilu“, – kalbėjo jis, pridūręs, jog žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, įmones itin paveikė smarkiai brangusios dujos, elektra.
„Mūsų žemės ūkio sektoriuje dujos yra svarbi dedamoji, kalbant apie gyvulininkystę. Tada turime galutinį rezultatą, kuris nusėdo į 34 proc. bendrą maisto produktų kainų padidėjimą“, – teigė K. Navickas.
Be to, pastebi jis, auga Lietuvos maisto eksporto potencialas į anksčiau svetimas rinkas. Ministro teigimu, Lietuvos maisto eksportuotojams, užsivėrus Kinijos rinkai, atsirado gerų galimybių produkciją vežti į kitas regiono valstybes.
Anot jo, atsivėrė Taivano rinka, taip pat proveržis įvyko ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, leidusioms į šalį vežti lietuviškus mėsos, kiaušinių produktus.
„Taivano rinka atsivėrė, bet atsivėrė ir kitos rinkos, kurios mums buvo neįprastos. Labai greitai sulaukėme JAV leidimų mėsos produktams, kiaušiniams, (…) jautienos produktams atsivėrė Japonijos rinka“, – dėstė K. Navickas.
Kartu jis pažymėjo, kad Vilniuje leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę, kitos demokratiškos Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės tapo atviresnės Lietuvos verslui.
„Galimybių matau tikrai daugiau, pats neseniai lankiausi Pietų Korėjoje, Japonijoje. Matosi, kad mūsų verslui yra geros tendencijos, atviros durys“, – teigė K. Navickas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-29
Grūdų, ankštinių augalų ir rapsų derlius per metus augo 7 proc. iki 7,3 mln. tonų
Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.
„Buvo sunkūs metai, tačiau sektorius šiandien pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių, kuris jau artimiausioje ateityje šaliai uždirbs dar daugiau, jei bus užaugintas kokybiškas derlius“, – pranešime sakė K. Šimas.
Vasarą asociacija prognozavo, kad šiemetinis derlius savo apimtimi bus panašus į pernykštį. Anot K. Šimo, šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo prastesnės kokybės, tiko ne visiems pirkėjams, todėl teko ieškoti naujų rinkų.
„Šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo specifiniai, maži, turintys mažesnį baltymingumą, ne visoms šalims jie įtiko. Todėl pardavėjams teko ieškoti naujų rinkų, nemaža dalis parduota ne maisto sektoriui, o pramoniniam perdirbimui. Didžioji dalis jau eksportuota. Tikimasi, kad ir likusi antra sezono pusė leis Lietuvai surasti rinkas ir pabaigti sezoną be didelių nuostolių“, – sakė jis.
Per sezoną, kuris prasidėjo pernai liepą ir baigėsi šių metų birželį, Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas siekė 4,23 mln. tonų, kurio vertė – 1,33 mlrd. eurų, pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke.
K. Šimas sako, kad praėjęs sezonas iki javapjūtės buvo vienas iš geriausių istorijoje, nes atrasta daug naujų rinkų, tokių kaip Irakas, Indonezija, Meksika.
„Įmonės suvaldė kainų svyravimus, parodė atsparumą krizėms ir karo Ukrainoje pasekmėms Lietuvos ekonomikai. Ką tik iškrautas „Agrokoncerno grūdų“ laivas Irake, „Linas Agro“ grūdus gabenantis laivas yra pakeliui į Indoneziją. Atidaryta Meksikos rinka“, – sakė K. Šimas.
Asociacija pažymi, kad 2023 metų pradžioje laukiama derliaus ir eksporto duomenų atnaujinimo.
Pasak K. Šimo, kitų metų javapjūtė kelia nerimą dėl grūdų kokybės, neįmanoma nuspėti būsimo derliau kainos.
„Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai, mes galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, dabar ne, nes nesame užtikrinti, ar galėtume įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus. Kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės. Taip pat išlieka neaiškumas dėl grūdų kainos, šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti būsimo derliaus kainas“, – teigia K. Šimas.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-12-30
Prezidentas vetavo ūkininkų sodybų statybas griežtinančias pataisas
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias sodybų statybas. „Vakar aš pasirašiau savo dekretą, kuriuo vetuoju šį įstatymą, pateikiau savo pasiūlymus, kurie, mano nuomone, padės atsižvelgti į šių ūkininkų interesus“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikisi, kad Seimas priims veto ir atsižvelgs į pastabas, kuriomis siūloma užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviai registruojant ūkininko veiklą bei suteikti galimybę tikriesiems jauniesiems ūkininkams.
„Šiandien bus mano veto paskelbtas, tikiuosi, kad Seimas, atsižvelgęs į problemas, kurias aš aiškinamajame tekste išdėsčiau, priims veto, įgyvendins reikiamus pasiūlymus ir mes išspręsime tiek sofos ūkininkų problemą, tiek ir suteiksime galimybes toliau dirbti ir investuoti jauniesiems ūkininkams regionuose“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Man regionų klausimas yra labai svarbus – aš noriu, kad regionuose liktų jauni žmonės, kad ten jie kurtų savo gyvenimą, kurtų savo ateitį ir kaip prezidentas darysiu viską, kad jiems tai daryti būtų patogiau ir priimtiniau“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sako, kad įstatymo pataisų idėja yra gera, bet dėl to negali kentėti tie, kurie realiai ūkininkauja.
„Manau, kad pati įstatymo idėja buvo teisinga ir noras kovoti su vadinamaisiais sofos ūkininkais yra teisingas, suprantamas, tačiau tai tai negali vykti sąskaita tų žmonių, kurie tikrai realiai ūkininkauja ir susiduria su realiomis problemomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Praėjusią savaitę Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas ne mažesnis negu du hektarai. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.
Pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Kaip ir dabar, negalės būti daugiau nei viena sodyba su pagalbiniais pastatais: fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo statiniais.
Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė sumažinta 1,64 mln. t (iki 789,53 mln. t)
Prognozė sumažinta dėl mažesnio pašarams ir pramonėje skirtų kviečių sunaudojimo ES ir Ukrainoje. USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 2,2 mln. t ir sudaryti 210,85 mln. t.Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio jų eksporto Australijoje, Ukrainoje, ES ir Rusijoje, tai turėtų daugiau nei kompensuoti laukiamą mažesnį kviečių eksportą iš Argentinos. Australijoje kviečių eksportas padidintas 1,5 mln. t (iki beveik rekordinio 27,5 mln. t dydžio).
Dėl gausių liūčių Naujajame Pietų Velse derliaus nuėmimo metu Australijoje pašarinių kviečių pasiūla gali padidėti iki rekordinio dydžio, o jų kaina gali būti konkurencinga, palyginti su iš Rytų Azijos šalių vežamų pašarinių grūdų kaina. Kol kas Pietų Korėjoje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse kviečių importas buvo didesnis, palyginti gruodžio mėn. su lapkričio mėn. prognoze. Ukrainoje eksporto prognozė gruodžio mėn. padidinta 1,5 mln. tonų (iki 12,5 mln. t).
Argentinoje eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu dėl sumažėjusios pasiūlossumažinta 2,5 mln. t (iki 7,5 mln. t), tai būtų mažiausias Argentinos eksportas nuo 2014–2015 m. Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 1,71 mln. t ir turėtų sudaryti 204,3 mln. t.Naujausiais USDA duomenimis, 2022– 2023 m. kviečių atsargos pasaulyje gali sumažėti 0,49 mln. t (iki 267,33 mln. t). Kviečių atsargų sumažėjimas prognozuojamas Kanadoje, Argentinoje ir Ukrainoje. Šio sumažėjimo nedidelę dalį turėtų kompensuoti numatomos didesnės kviečių atsargos ES ir Australijoje.
