Žemės ūkio naujienos: 2023-01-10

Baltyminių augalų sektoriui parama skiriama siekiant palaikyti baltyminius augalus bei jų mišinius auginančių ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį ir jo potencialą bei prisidėti prie šių kultūrų augintojų konkurencingumo didinimo. Kaip teigiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginiame plane), Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai sudarė 7 proc. visų deklaruotų plotų.

Strateginiame plane taip pat akcentuojama, kad baltyminių augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą. Moksliškai įrodyta, kad baltyminių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui, taigi gali teigiamai paveikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą atmosferoje.

Sektoriui numatyta susietoji parama

Siekiant užtikrinti pakankamą baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų. Planuojamas išmokos dydis už hektarą kitąmet siektų 53,2 Eur, vėliau didėtų, kol 2027 m. pasiektų 55,6 Eur. Faktinis išmokos dydis priklausys nuo deklaruoto šiai paramos schemai ploto ir maksimaliai galės siekti iki 70 Eur/ha. Paramos galės kreiptis visus reikalavimus reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Parama bus mokama pareiškėjams, deklaruojantiems ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, apsodintą azotą kaupiančiais augalais – žirniais, pupomis (kai žirniai ir (ar) pupos auginami kaip baltyminiai augalai), lubinais, liucernomis, dobilais, vikiais, gargždeniais, seradėlėmis, esparcetais, barkūnais, ožiarūčiais, lęšiais, avinžirniais, pelėžirniais ir (ar) jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto.

Ekspertų vertinimu, baltyminių augalų augintojų sektoriui skiriamos išmokos turėtų sumažinti pajamų skirtumus lyginant su kitais sektoriais, užtikrintų šia veikla užsiimančių ūkių ekonominį tvarumą, padidintų baltyminių augalų sektoriaus patrauklumą, išlaikant ūkius šioje veikloje. Siekiant gauti susietąją paramą, kaip ir kitas tiesiogines išmokas, bus būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.

Parama dalyvaujantiems ekoschemose

Naujojo paramos laikotarpiu yra galimybė ūkininkams pasididinti bazines tiesiogines išmokas dalyvaujant Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus viršijančių Valdymo reikalavimų ir GAAB standartų laikymąsi. Taip pat reikės laikytis atitinkamų minimaliųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų. Baltyminius augalus ir jų mišinius auginantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (vadinamosios ekoschemos).

Baltyminių augalų augintojams aktuali kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Parama pagal šią eksochemą galės būti skiriama veikloms: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. Veikla „Augalų kaita“ yra skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkaujantis asmuo turės įsipareigoti kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas. Už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui bus mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį. Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turės būti ne mažesnis kaip 1 ha.

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, atitinkamus augalus ar jų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 sav. po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Taip pat galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Pasirinkus šias veiklas negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų, taip pat šių augalų neleidžiama naudoti pašarams ir nuimti jų derliaus. Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis.

Numatyta išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha, o išmokos gavėjo įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ skirta skatinti ūkiuose naudoti kokybišką sėklą bei mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ir aplinkos taršą. Tinkamas plotas išmokai gauti turės būti ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, nebus galima naudoti sėklos gamybai. Numatyta išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha, o išmokos gavėjo įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Baltyminius augalus sėjantys tiesiogine sėja ar naudojantys kitas nearimines technologas galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha.

Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).

Galimybės gauti paramą pagal priemones kaimo plėtrai

Baltyminis augalus auginantys ūkininkai be susietosios paramos ir išmokų pagal dalyvavimą ekoschemose gali gauti papildomą paramą pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Baltyminių augalų augintojai galės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones: „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Baltyminių augalų sektoriaus atstovai taip pat skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis paramos pagal intervencines priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“. Baltyminių augalų augintojai tai pat gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių projektuose bei įgyvendinti parodomuosius projektus.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-01-03

Dvigubai daugiau ekologinės gamybos plotų

Pernai buvo sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su 2020-aisiais, o ekologinės gamybos plotai sudarė 8 proc. visos dirbamos žemės. Iki 2027 m. ekologiniam ūkininkavimui numatyta naudoti 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Taigi Strateginiame plane numatyti tikslai sutampa su ES Žaliojo kurso siekiu iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čeponienės, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2022 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo deklaruota apie 259 251,23 ha. Palyginti su 2021 m., deklaruoti plotai išaugo 11 134,04 ha, tad ekologinės gamybos plėtra – akivaizdi. Plečiant ekologinę gamybą ir siekiant ambicingų tikslų didelę įtaką turi finansinė parama naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą. 2014–2020 m. KPP ekologiniams ūkiams remti buvo numatyta paramos priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“, pagal kurią remiamos dvi veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, skirta pradedantiesiems ekologiškai ūkininkauti arba deklaruojantiesiems naujus plotus pareiškėjams, ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ – ekologiškus sertifikuotus plotus deklaruojantiesiems ne pirmus metus.

Bus skiriamos didesnės išmokos

Pasak J. Čeponienės, siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, Strateginiame plane numatytos trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, kuriose ekologiniams ūkiams nustatytos kompensacinės išmokos yra didesnės nei 2014–2020 m. laikotarpyje. KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatyta 16 kompensacinių išmokų dydžių: 8 kompensacinės išmokos pagal veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir 8 kompensacinės išmokos pagal veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. ŽŪM atstovės teigimu, 2023–2027 m. laikotarpiu lieka 6 kompensacinių išmokų dydžiai ekologiniams ūkiams.

Pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo intervencinėje priemonėje numatytos trys išmokų kategorijos: už daugiametes žoles – 206 Eur/ha; už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 652 Eur/ha; už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai – 280 Eur/ha. Intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ suplanuota viena išmoka už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 560 Eur/ha. Priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ yra numatytos dvi išmokų kategorijos: už javus, javus pašarams, javus sėklai – 239 Eur/ha ir už daugiametes žoles – 198 Eur/ha.

Siekiama suvienodinti išmokų dydžius

ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės J. Čeponienės teigimu, planuojama, kad 2023 m. . KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ kompensacinių išmokų dydžiai bus suvienodinti, atsižvelgiant į Strateginiame plane numatytus kompensacinių išmokų dydžius, tad toliau šią priemonę įgyvendinantys ūkiai gaus jau didesnę ES paramą. J. Čeponienė primena, kad tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha. Strateginiame plane 2023–2027 m. ekologiniam ūkininkavimui, įskaitant ir tęstinius įsipareigojimus, per kaimo plėtrą numatoma išmokėti 292,6 mln. Eur. O „Paramai ekologiniam ūkininkavimui“ (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) per ekoschemą paskirta 32,5 mln. Eur, „Perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ – 77,7 mln. Eur. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo ir tęstiniais įsipareigojimais) skirta 318,6 mln. Eur, išmokėta – 254,4 mln. Eur.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-01-05

Šeimos verslą įkūręs Robertas Audėjus savo sode augina graikinius riešutmedžius, lazdynus ir vaismedžius bei galvoja sklype statytis pagalbinius statinius bei sodybą. Tačiau ūkininką papiktino gruodžio 20 d. Seimo priimtas Ūkininkų ūkio įstatymo nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimas. Pagal siūlomus pakeitimus, ūkininkai sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermas, ūkio, šiltnamius ir kita) pastatus savo žemėje galės statyti tik tokiu atveju, jei sklypo plotas yra ne mažesnis nei 2 ha ir iš ūkio veiklos per pastaruosius 3 metus yra gauta ne mažiau kaip pusė pajamų. Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Pavyzdžiui, Seimo Kaimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas su 15min atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Trakų rajone, kuris labiau garsėja gražiomis apylinkėmis nei žemės ūkio produkcija, veiklą yra įregistravę apie 2,4 tūkst. formalių ūkininkų. Įstatymo pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje. Vis dėlto šį įstatymo pakeitimą gruodžio 30 d. vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, todėl Seimas dar turės spręsti dėl jo likimo – priimti šį veto ar jį atmesti. Numatytas naujojo įstatymo įsigaliojimo laikas – liepos 1 d. R.Audėjų piktina tai, kad, jo teigimu, Seimas neatsižvelgia į realią situaciją kaime. Ypač skaudžiai ir diskriminuojančiai šis įstatymas kirstų sodininkams, uogininkams, daržininkams, gyvulių augintojams, nurodo jis.

„Pavyzdžiui, mes prieš trejus metus pradėjome auginti lazdynus ir veislinius skiepytus graikinius riešutmedžius. Naujame įstatyme nurodytas 2 ha plotas mums problemos nesudaro, nes jau esame užsodinę gerokai daugiau. Bet apie pajamas iš riešutinių kultūrų pirmus trejus metus kalbėti netenka, o per tą laiką reikia gana daug investuoti ir dirbti prižiūrint augantį sodą. Tam reikalinga technika, padargai, įvairūs įrankiai ir priemonės“, – savo įraše feisbuke dėstė jis. Audėjų šeimyna pradėjo ūkininkauti nepastatę ūkyje sodybos, o patį sodą sodina etapais. Argumentuodami savo siūlomas pataisas parlamentarai aiškino, kad reikalingus ūkinius pastatus nauji ūkininkai kelis metus, kol atitiks pajamų kartelę, gali kur nors nuomotis.

Anot R.Audėjaus, toks reikalavimas yra neteisingas. „Dirbti jau reikia, reikia technikos padargų, kad kai prasidės derlius, kad iš jo gauti kažkiek procentų pajamų, reikia surinkimui specialios įrangos, valymui, džiovinimui ir visam tam reikia pastatų, visų pirma ūkinių. Bet kai statai ūkinius pastatus, įsikūrinėji laukuose, irgi nesaugu. Būtų nelogiška, kad sodybos neleidžia statyti. Pirmai pradžiai reikalingi bent ūkiniai pastatai“, – 15min pasakojo jis. „Iš kur tu trejus metus parodysi pajamų, kai tik pradedi? Seimo nariai siūlo nuomotis – kur nuomotis, o paskui, kai jau praeis keli metai ir turėsi pajamų, vėl iš naujo kurtis?“, – pridūrė ūkininkas.

Jam antrina ir su 15min kalbėjęs Jaunųjų ūkininkų asociacijos vadovas Vytautas Buivydas, teigiantis, kad 2 ha ploto reikalavimas yra perteklinis. „Jeigu mes kalbame apie gyvulininkystę, grūdininkystę – taip, tai plotas nedidelis. Bet jeigu mes kalbame apie ūkininkavimą ir pajamų gavimą, yra, pavyzdžiui, šiltnamininkystė: kad pastatytum 1 hektaro šiltnamį, reikia mažų mažiausiai 1 mln. eurų. Realiai 10 arų pastatytas šiltnamis jau gali kurti pridėtinę vertę. O kam dar man reikalinga turėti 1,5 ha? Ploto reikalavimas nėra pagrįstas keliamais tikslais“, – komentavo jis.

„Sofos ūkininkus“ siūlo pažaboti kitais būdais

Nors įstatymo pakeitimas skirtas užkirsti kelią vadinamųjų „sofos ūkininkų“ – taip vadinami žemės ūkio veiklą deklaravę, lengvatomis besinaudojantys, tačiau realios veiklos nevykdantys asmenys – piktnaudžiavimui, R.Audėjus mano, kad riboti reikėtų kitais būdais. Pašnekovas teigė, kad panašiais atvejais būtų galima pasirašyti įsipareigojimą ūkininkauti, tačiau jo nesilaikant, būtų taikomas apmokestinimas. Jis pabrėžė, kad konkrečiai jo ūkiui ploto reikalavimai nebūtų aktualūs, tačiau kai kurios ūkio šakos, kaip uogų ar grybų auginimas, gali būti vystomas mažesniame plote nei reikalaujami 2 ha. „Jei įstatymo keitimo tikslas buvo suvaldyti netikrų ūkininkų statybas, tai jis suformuluotas labai netaikliai. Tikrai tą tikslą galima pasiekti kitais būdais, nepakenkiant ūkininkavimą pradedantiems žmonėms“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.

V.Pranckietis: prezidento siūlymas – panašus, todėl nauji apribojimai bus įgyvendinti

Tai, kokia tvarka galiausiai bus priimta, bus sprendžiama parlamente. Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 d. Atmesdamas Seimo pakeitimą G.Nausėda pačiai tvarkai neprieštaravo, tačiau įvedė keletą siūlymų – pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.). Prezidentas siūlo įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha. Tokį pasiūlymą teigiamai vertina ir jau minėtas riešutmedžių augintojas R.Audėjus – jis pabrėžė iš esmės pritariantis G.Nausėdos siūlymui dėl 0,5 ha reikalavimo. Vis dėlto tvarka keisis ir vienoks ar kitoks įstatymo pakeitimas dėl ribojimų statyboms bus įgyvendintas, 15min sakė vienas iš pakeitimo iniciatorių V.Pranckietis. Jo teigimu, tiek pirminiame jo bei kolegų pasiūlytame variante, tiek prezidento rašte pateikti pasiūlymai savo esme yra panašūs. „Ir vienu, ir kitu atveju lieka tie 2 hektarai. Ir Prezidentūros rašte sakoma, kad idėja yra gera – todėl tą idėją ir reikia vystyti“, – 15min kalbėjo pašnekovas.

Politikas teigė, kad įstatymo formuluotėje šiandien jis ir pats matantis taisytinų vietų – pavyzdžiui, vietoj žodžio „sklypas“ galima būtų įrašyti „valda“, taip įtraukiant visą to ūkio žemę. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi 2 vietas po 1 ha – tada viskas tvarkoje, jis turi pakankamą teritoriją, kurioje gali statyti“, – kalbėjo V.Pranckietis. Netiesiogiai atsakydamas į R.Audėjaus kritiką dėl savo pasiūlyto pakeitimo ir jo įtakos smulkiems augintojams, V.Pranckietis teigė, kad būna daug situacijų, kai žmonės tampa „riešutmedžių augintojais“ dėl savų tikslų. „Ar tai yra siekiamybė ūkininkauti? Ūkininkavimas yra produkcijos gaminimas, o jeigu tai tik imitacija, tada tai yra kas kita. Niekas nepradeda nuo riešutmedžio sodinimo tam, kad įsikurtų ūkį. Ūkis yra ūkis ir gana vaidinti mums gražius, jei esame tik vidutinio grožio“, – 15min kalbėjo politikas.

Ūkininkų atstovas ir V.Pranckietis sutinka dėl vieno – reikėtų leisti laisviau

Nors požiūriai ir skiriasi, abi pusės įvardija panašią problemą – galimi piktnaudžiavimai apsimentant ūkininkais ir tokių įstatymų poreikis kyla iš apribotų galimybių statyti savo žemėje. V.Buivydas15min teigė, kad siūlomas įstatymas yra mažų mažiausiai keistas, o kaimiškose vietovėse įvairias statybas reikėtų riboti kuo mažiau. „Šiai dienai tą žemę mes galime matyti ne tik žemės ūkio veiklai vykdyti, bet toje vietoje, jeigu turiu žemės, pasistatyti namą, sodybą, pirtukę, išsikasti kūdrą. Galbūt aš nebūsiu 100 proc. ūkininkas, bet jeigu aš tam kaime gyvenu, aš atnešiu į jį gyvybės <…>. Jeigu nori į kaimą pritraukti jaunimą, tam reikia šiuolaikiškos sodybos, šiuolaikiškos infrastruktūros“, – argumentavo V.Buivydas. Jis pridūrė, kad politikai kalbėdami, kad kaimas miršta, veidmainiauja: „Po šito įstatymo dar labiau kaimas mirs“. Vis dėlto, jis sutiko, kad tam tikrose vietose fiktyvių ūkininkų statybų problema yra opi. Siūlant įstatymo pakeitimą taip pat argumentuota, kad jis galėtų apriboti „ūkininkų“ statybas netoli Trakų ar Vilniaus.

Vis dėlto V.Buivydas mano, kad fiktyvų ūkininkavimą šalia didelių miestų galima būtų riboti taikant konkrečius į tokias teritorijas nukreiptus įstatymus. „Visą Lietuvą pastatyti į tokią situaciją, kad kaimuose draudžiama statyti sodybas, bet tikslas yra kovoti su šalia Vilniaus augančiais pastatais? Galbūt įtraukime nuostatą, kad dėl statybų šalia didžiųjų miestų – turbūt ta problema yra ir aš tam neprieštarauju“, – aiškino pašnekovas. Tam, kad sodybas ir kitus pastatus savo žemėje galėtų turėti daugiau žmonių, pritaria ir V.Pranckietis, tiesa, jo nuomone, tai turėtų būti įtvirtinama atskirais įstatymais. „Teritorijų planavimo įstatyme reikėtų numatyti rekreacinių teritorijų, antrųjų būstų statybos galimybes, nes dabar žmonės neturi teisės naudotis savo žeme taip, kaip jie norėtų, jeigu savivaldybėje nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtros.

<…> Taisykite teritorijų planavimo įstatymą, numatykite galimybę žmonėms vystyti rekreacines teritorijas ir tiek tų rūpesčių – o ne žmones verskite „pseudoūkininkais“, – 15min aiškino politikas. Tiesa, V.Buivydo, kuris yra ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, poziciją, kad ūkininkų statybų riboti nereikėtų iš viso, V.Pranckietis vadino noru „papolitikuoti“ ir lieka įsitikinęs, kad Seimo siūlomo Ūkininkų ūkio įstatymo reikia. „Parašėme raštą – ŽŪR pirmininkui, kad jis surinktų informaciją, kuriems projektams [įstatymo pakeitimas] trukdo – ar tie projektai yra ūkininkavimui, ar apsigyvenimui. Tegul surašo tikslius projektus, kas kam trukdo. Reikėtų pažiūrėti: ar tai ūkininkai, kurie skelbiasi ūkininkais dėl statybų, ar tie, kurie vykdo ūkinę veiklą? Jeigu jie nevykdo jokios ūkinės veiklos, jie yra ne ūkininkai“, – sakė politikas.

Šaltinis: 15min.lt, Gytis Kapsevičius, 2023-01-09

Rusija užblokavo Ukrainos uostus, užkirsdama kelią Ukrainos grūdų eksportui, o blokada buvo panaikinta tik liepos mėnesį, kai buvo sudarytas susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) penktadienį pranešė, kad jos kainų indeksas, stebintis mėnesinį tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų pokytį, gruodį nukrito iki 132,4 punkto ir buvo 1,9 proc. mažesnis nei lapkritį. 

Indeksas taip pat buvo 1 proc. mažesnis nei 2021 metų gruodį. Visgi 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, bendras indeksas buvo 14,3 proc. didesnis ir pasiekė visų laikų rekordą – 143,7 punkto. Po dvejų labai nepastovių metų laukiame ramesnių maisto prekių kainų“, – pranešime teigė FAO vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero. „Svarbu išlikti budriems ir sutelkti dėmesį į pasaulinio maisto trūkumo mažinimą, nes pasaulinės maisto kainos išlieka aukštos“, – pažymėjo jis. Pasak M. Torero, daugelio pagrindinių produktų kainos yra netoli rekordinių aukštumų, o brangstant ryžiams, „vis dar kyla daug rizikų, susijusių su būsimais tiekimais“. FAO duomenimis, pasaulinės kukurūzų kainos 2022 metais buvo vidutiniškai 24,8 proc. didesnės nei 2021-aisiais.

Kviečiai pabrango 15,6 procento. Visgi kukurūzų kainos gruodį sumenko daugiausia dėl „stiprios konkurencijos“ iš Brazilijos pusės, nurodė FAO. Palyginti su lapkritį fiksuotomis kainomis, kviečiai taip pat pigo, „nes besitęsiantis derliaus nuėmimas pietiniame pusrutulyje padidino tiekimą, o konkurencija tarp eksportuotojų išliko stipri“. FAO augalinės kilmės riebalų aliejaus kainų indeksas 2022 metais pasiekė naują rekordą, bet gruodį, palyginti su lapkritį fiksuotomis kainomis, nukrito 6,7 proc. iki žemiausio lygio nuo 2021 metų vasario. Pasak agentūros, pieno ir mėsos kainos 2022-aisiais pasiekė aukščiausią lygį nuo 1990 metų, o palyginti su lapkričiu, mėsos kainos gruodį sumažėjo 1,2 proc., tuo metu pieno produktų kainos per mėnesį išaugo 1,1 procento.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-01-06

Palyginti su 2021 m. sausio–lapkričio mėn., pieno supirkimas padidėjo 0,8 proc., arba 9,28 tūkst. t. Per 2022 m. lapkričio mėn. buvo supirkta 99,87 tūkst. t pieno arba 2,5 proc. mažiau nei 2021 m. lapkričio mėn. ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. lapkričio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. lapkričio mėn., padidėjo 37,2 proc. ir sudarė 410,64 Eur/t. Palyginus su 2022 m. spalio mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 1,7 proc. mažesnė.

Šaltinis: vic.lt, 2023-01-10

Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip šeši milijardai pieno ir pieno produktų vartotojų, o Lietuvoje šių produktų vartojimas – vienas didžiausių Europoje. Žinant, kad 2015 metais Europos Sąjungos šalys suvartojo 26 proc. viso vartojimo krepšelio, galima teigti, kad mūsų šalis – viena iš pienininkystės lyderių. Tais pačiais 2015 metais vienam planetos gyventojų teko apie 110 kg pieno, o ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis siekė 223 kg. Gi Lietuvoje vidutinis pieno suvartojimas vienam gyventojui 2015 metais buvo 315 kg, 2018 metais – 328 kg, 2021 metais – 351 kg.

Tiesa, neturėtume užmiršti, kad didesnę pieno produkcijos dalį sudaro saldinti pieno produktai, galintys būti ir žalingi. Mūsų visuomenė dabar gerai supranta, kad tinkama mityba pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Šiandien internetiniuose portaluose, periodinėje spaudoje gausu pasisakymų kaip sveikai maitintis. To mus moko mokslininkai, gydytojai, žolininkai ir šiaip įvairių sričių „žinovai“. Būna, kad ką tik perskaitę ar išgirdę vieną tiesą apie maistą, skaitome jau kitą – visiškai priešingą. Sūrininkas A.Frosio apie tai rašo taip: „Kai matau televizoriaus ekrane specialistus, neigiamai vertinančius pieną ir sūrį, man dažnai kyla įtarimas, kad kai kurie iš jų nėra stovėję šalia karvės, kad neturi jokios darbo su pienu patirties ir tai, ką jie tvirtina yra gryni teoriniai išvedžiojimai.“

Maža to, jis tvirtina, kad „sūriai, pagaminti iš lietuviško pieno, išsiskiriančio savo biologine ir maistine verte, yra tarsi vaistai, galintys ne tik pagydyti, bet ir užkirsti kelią bakterinėms bei virusinėms infekcijoms; Lietuva galėtų išdrįsti prisistatyti pasauliui ne tik kaip geografinis, bet ir kaip Europos ekonominis ir sveikatos centras“. Vienu iš svarbių, šiandien pamirštamų dalykų yra pieno išrūgos, neretai vadinamos gyvybės eleksyru. Jos organizmui suteikia kalcio, kalio, natrio, chloro, fosforo, riebaluose tirpių vitaminų, raumenims svarbių baltymų, stiprina imuninę sistemą, padeda atkurti vandens ir druskų pusiausvyrą, šalina skysčių perteklių. Išrūgos padeda pašalinti toksinus, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi.

A.Frosio, prisimindamas savo vaikystę, pasakoja: „Šimto kilometrų spinduliu aplink mano kaimelį nebuvo nei gydytojo, nei vaistininko, todėl žmonės gydėsi karvių pieno išrūgomis, kurių gaudavo iš sūrininkų. Kodėl išrūgų poveikis toks nuostabus sužinojau vėliau, studijuodamas pienininkystę ir sūrininkystę. Paslaptis – jose esančios gyvosios bakterijos“. Beje, apie 90 proc. naudojamo pieno virsta išrūgomis sūrio gamybos procese. Sūris – bene daugiausiai skirtingų skonių ir potyrių dovanojantis pieno produktas, kuris žinomas ir vartojamas nuo 2000 metų pr. Kr. Prancūzijoje galima rasti šimtus rūšių čia gaminamų sūrių rūšių.

Bene brangiausiu pasaulio sūriu yra laikomas Serbijoje iš asilės pieno gaminamas pulė sūris, kurio 1 kg pagaminimui reikia 25 litrų asilių pieno, o tokio kiekio kaina gali siekti 3–5 tūkstančius eurų. Pasaulio sūrių apdovanojimuose 2022 metų nugalėtoju yra išrinktas šveicariškas „gruyere“ sūris. 2016 metų daviniai rodo, kad labiausiai sūrį mėgsta danai – per metus jie suvalgo 28,1 kg šio produkto, antroje vietoje palikdami islandus (27,7 kg), trečioje – suomius (27,3 kg). Lietuvoje tais metais vienam gyventojui teko 17,4 kg sūrio, tuo tarpu Kinijoje – vos 0,1 kg per metus.

Įdomu ir tai, kad Britanijos prekybos centro duomenimis būtent sūris yra vienas dažniausiai vagiamų produktų pasaulio parduotuvėse. Yra paskaičiuota, kad vagys pasisavina apie 4 proc. pagaminamo sūrio! Iš to kas pasakyta matyti, kad pieno produktų gamyba ir vartojimu pasižyminti Lietuva nėra tarp labiausiai sūrį mėgstančių šalių. O gaila! A.Frosio tvirtina, kad yra sukūręs būdą, kaip suteikti atmintį bakterinėms pieno ląstelėms.

„Kai tokių savybių įgavusios ląstelės tampa pagrindiniu pieno raugo, iš kurio gaminamas sūris, komponentu, jį valgantys žmonės savo organizmui parūpina gydomųjų, atsparumą stiprinančių elementų. Sukūriau technologiją, kuri per dvidešimt valandų leidžia suteikti tokios patirties, tarsi jos būtų nugyvenusios 20 milijonų metų“, – sako jis. Mokslininkui kadaise pradėjus auginti bakterijas, tai buvo daroma rankiniu būdu, o dabar jau taikoma ypatinga technologija. „Rokiškio sūrio“ gamykloje pagamintas 10 gramų sveriantis sūrio gabalėlis turi apie pusę milijardo laktobakterijų.

A.Frosio siūlo kasdien suvalgyti bent 30 gramų tokio sūrio ir praturtinti savo organizmą gerosiomis bakterijomis. Maža to, jis ėmėsi viešai organizuoti tokius bandymus, kad gydytojai ir visuomenė įsitikintų kokios veiksmingos gyvosios bakterijos. Beje, rinkoje yra daug skanių sūrių, gaminamų su konservantais bei turinčių mažai natūralių, bet daug dirbtinių medžiagų. Neturėtume užmiršti ir to, kad šiandien pienu vadinamos ir iš avižų, sojų, migdolų ir kitų augalų išgaunamos substancijos. Visa tai nepriimtina garsiam sūrininkui, juk žmonių organizmas jau pasidaręs beveik sterilus, nes įpratome valgyti tai, kas termiškai apdorota ir negyva. Būtent ir dėl to jo siūlomas sūris tampa vis labiau aktualus.

Šaltinis: lrytas.lt, Petras Blaževičius, „Rokiškio sirena“, 2023-01-06