Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-19

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Dėl vieno valdžios sprendimo pakibo nuomos sutartys su tūkstančiais ūkininkų.

Praėjusią vasarą Lietuvai vienintelei ES apribojus pramoninių saulės parkų plėtrą, nežinioje atsidūrė ne tik dešimtys reikalavimus atitinkančių investuotojų, bet ir regionų gyventojai, ūkininkai ir žemės savininkai. Nesulaukiant atsakymų, dideli lūkesčiai dėl investicijų regionuose gali virsti dideliu nusivylimu.

Dar prieš metus Lietuva buvo vienas karščiausių saulės energetikos taškų žemyne. Dešimtys saulės parkų vystytojų buvo atitikę įvairius reikalavimus ir suplanavę milijardines investicijas į beveik 4 gigavatų (GW) bendros galios pramoninius saulės parkus visoje šalyje.

Tačiau praėjusią vasarą Seimas netikėtai įvedė 2 GW saulės elektrinių instaliuotos galios apribojimą, nors šiuo metu Lietuvoje iš viso yra kiek daugiau nei 500 MW instaliuotų saulės elektrinių, rašoma pranešime. Šis sprendimas sustabdė visus saulės parkų projektus, netgi pateikusius prašymus dar iki apribojimo ir turinčius pasirašytas sutartis su žemės savininkais dėl tūkstančių hektarų žemės nuomos.

Be to, vystytojai buvo sumokėję milijoninius užstatus tinklo operatoriui ir investavę ne mažesnes sumas į įvairius parengiamuosius projektavimo, administracinius ar kitus darbus. Nors plika akimi žiūrint ši pauzė atrodo kaip vien saulės parkų vystytojų problema, jos reikšmė yra daug platesnė. Net nevertinant elektros kainų krizės ar vietinės bei švarios generacijos poreikio, saulės energetika jau dabar yra sukėlusi didelius regionų bendruomenių lūkesčius, kurie padėčiai nesikeičiant gali tapti atitinkamu nusivylimu.

Ūkininkai patenkinti, bet jau kyla klausimų

Vieni pirmųjų saulės parkų naudą pajuto regionų žemės savininkai, daugelis kurių yra ūkininkai. Netoli aukštos įtampos tinklo esančių sklypų savininkai jau kelis metus sudarinėja sutartis su vystytojais dėl ilgalaikės žemės nuomos. Kone visiems nuomotojams nuo pirmųjų dienų, net dar nevykstant statyboms, partnerystė su saulės vystytojais reiškia papildomas pajamas, įskaitant ir už anksčiau nenaudotus sklypus.

Jie taip pat iki statybų pradžios išnuomotuose sklypuose gali toliau tęsti ūkinę veiklą, o daliai jų tam tikra veikla bus galima ir pastačius infrastruktūrą. Ilgalaikę sutartį su saulės vystytoju turintis Aukštaitijoje ūkininkaujantis Mindaugas Ralys pasakoja, kad visų pirma ši partnerystė reiškia stabilumą. Avis auginantis ūkininkas pagal sutartį jau dabar gauna pajamas, kurios išaugs prasidėjus realiems saulės parko statybos darbams.

Kita vertus, jis su vystytoju yra sutaręs, kad galės ganyti avis žemėje po saulės kolektoriais, todėl saulės parkui numatyta teritorija iš dalies liks naudojama ūkio reikmėms. „Toks papildomas lėšų šaltinis leidžia išgyventi krentančių supirkimo kainų, kylančių energijos kainų ar kitų nesėkmių metais. Stabilumas daugeliui ūkininkų yra pirmas prioritetas. Pačią saulės energetiką palaikau, o dar iki susidūrimo su vystytoju domėjausi nuosava jėgaine, bet taip ir neprisiruošiau“, – sako M. Ralys.

Visgi jis teigia stebintis viešąją informaciją dėl saulės pauzės, kuri jau pradeda neraminti. „Turiu paprastą lūkestį: jei išnuomojau žemę, tai noriu, kad projektas būtų įgyvendintas. Tikiuosi, kad saulės plėtra nesustos. Bet kokie pažadai, skatinimai ir sukelti lūkesčiai, vėliau aplimpantys dviprasmybėmis, jau anksčiau yra nuvylę ir gali nuvilti vėl. Norisi tikėtis, kad galiausiai viršų paims ekspertinis ir toliaregiškas požiūris“, – komentuoja ūkininkas. Savo ruožtu žemę saulės parkui taip pat nuomojantis ūkininkas Vigas Purvinys be finansinės naudos jaučia ir moralinį pasitenkinimą. „Tiesiog džiaugiuosi, kad bent šitaip galiu prisidėti prie saulės energetikos plėtros Lietuvoje. Tai – progresas, ir pati švariausia energija, kurią galime gaminti patys. Manau, kad ją žmonės labiausiai palaiko“, – teigia ūkininkas.

Rizika reputacijai

Jau daugiau kaip pusmetį besitęsianti saulės parkų plėtros pauzė pradeda neraminti ir regionų gyventojus, o tai jaučia ir savivaldybių administracijos. Pasak Ignalinos rajono mero Justo Rasiko, be milijoninių investicijų ar darbo vietų, saulės plėtra regionui gali atnešti ir didelę reputacinę naudą. Vis dėlto dabartinė padėtis grasina nubraukti pastarųjų poros metų įdirbį. „Pernai mūsų rajone paskelbus apie kelių šimtų megavatų galios užsienio investuotojų saulės parką, mus sveikino net kitų rajonų vadovai. Tai – stipri žinia ir kitiems įvairiausių sričių investuotojams, kad esame patikimi partneriai, o pas mus įmanomi milžiniški strateginiai projektai. Vis dėlto tai, kas vyksta pastaruoju metu, gali visa tai nubraukti.

Nežinia atbaido, o dabartinė tyla gali kenkti tiek regiono, tiek visos Lietuvos patrauklumui“, – sako J. Rasikas. Jo teigimu, saulės parkų plėtra aktuali ne vien jų vystytojams, bet ir šimtams ūkininkų ar žemės savininkų, įvairias tiesiogines ir netiesiogines naudas gaunantiems regiono gyventojams, taip pat kitų sričių verslams bei investuotojams, analizuojantiems regiono energetinę ar administracinę aplinką. „Jei prieš kelis metus apie saulės energiją verslas ir ypač gyventojai turėjo nedaug žinių, tai dabar jaučiame didžiulį palaikymą ir lūkesčius: dėl elektros kainų krizės, vietinės švarios gamybos, energetinės nepriklausomybės, investicijų, darbo vietų, nuomos sutarčių, atnešamų kompetencijų ir daugybės kitų naudų. Tokie projektai labai vertingi regionų progresui, todėl tokios tylos ir pauzės kaip dabar neturėtų būti“, – tvirtina Ignalinos rajono meras.

Vienas didžiausių saulės parkų Lietuvoje ir Europoje yra numatytas Ignalinos rajono Dūkšto seniūnijoje. Šio krašto seniūnas Antanas Šakalys teigia, kad užsitarnauti gyventojų palankumą tokiems projektams kainavo nemažai laiko ir energijos, bet dabar svarbu jų nenuvilti. „Prieš kelis metus vietos žmonės nedaug suprato apie saulės energetiką, o kaip ir bet kokią naujovę planuojamus parkus pasitiko kiek atsargiai. Visiems teko atlikti didelį darbą bendraujant, pasakojant, aiškinant, kol pasiekėme tai, ką turime dabar: žmonės nekantriai laukia investicijų, saulės parkų, statybų, darbo vietų, įvairių iniciatyvų bendruomenėms. Mūsų seniūnijoje planų turintis vystytojas jau dabar kuria vertę: ne tik aktyviai informuoja, bet remia renginius, ketina prisidėti prie gyventojams svarbios infrastruktūros tobulinimo. Vis dėlto žmones pamažu pradeda pasiekti informacija dėl dabartinės pauzės, atsiranda klausimų“, – sako A. Šakalys.

Todėl jis tikisi, kad dabartinis stabtelėjimas tėra laikinas. Seniūno teigimu, Dūkšto kraštas, kaip ir daugybė kitų šalies regionų, susiduria su užimtumo, jaunimo „nutekėjimo“, investicijų trūkumo ir kitais iššūkiais, todėl šimtamilijoninių investicijų perspektyva regione jau spėjo tapti vilties spinduliu, kurį būtų itin apmaudu užgesinti.

Įsipareigojimų laikysis

Viena iš vystytojų, kurio projektai, dėl susidariusios situacijos negali judėti pirmyn, yra britų kapitalo bendrovė „Aura Power Developments“. Vienas jos projektų – 375 MW galios 300 mln. EUR vertės 1000 ha saulės parkas Dūkšto seniūnijoje – užsitikrino tinklo operatoriaus leidimą su 5,6 mln. Eur užstatu, bet kaip ir visi kiti 25 projektai, šiuo metu laukia, kada išsispręs susidariusi situacija, kad galėtų projektuoti toliau. Pasak bendrovės plėtros vadovo Aisčio Radavičiaus, „Aura Power“ šio projekto įgyvendinimui yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis dėl beveik 1000 ha žemės, o iš viso Lietuvoje turi nuomos sutarčių su maždaug 1600 ha žemės savininkų, yra investavusi reikšmingas sumas į paruošiamuosius darbus, gavusi savivaldybės pritarimą, pradėjusi projekto projektavimą, todėl vasarą netikėtai atsiradęs 2 GW apribojimas buvo visiškas siurprizas ir yra vertinamas kaip didelė žala teisėtiems bendrovės interesams. „2 GW instaliuotos galios saulės energijos ribojimas buvo priimtas be diskusijų su rinka, be ekonominio ar technologinio vertinimo, todėl vis dar tikimės, kad jis bus pakeistas. Jau net Konstitucinis teismas imasi nagrinėti šio ribojimo teisėtumą.

Noriu pabrėžti, kad ši situacija yra susidariusi ne dėl mūsų, bet dėl centrinės valdžios veiksmų, o pasekmės palies ištisus Lietuvos regionus ir jų bendruomenes, jau net nekalbant apie pigesnę elektrą, kurią galėtų užtikrinti saulės energetika jau už kelerių metų“, – sako A. Radavičius. Jis tvirtina, kad bendrovė kol kas laikysis sutartyse su visais partneriais prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant paramą vietinėms bendruomenėms, tačiau atkreipia dėmesį, kad tolesnis centrinės valdžios užsispyrimas ir toliau stabdyti saulės energetikos plėtrą Lietuvoje gali šią poziciją pakeisti.

„Nuoširdžiai stebiuosi: reikalavimus atitinka 25 stambūs projektai, bet valdžia nori praleisti vos 6. Visi be išimties vystytojai projektus pasiryžę įgyvendinti be jokių subsidijų, Lietuva turi stiprius tinklus, jungtis su kaimyninėmis valstybėmis, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę balansavimui, visas technologines galimybes turėti daug atsinaujinančios generacijos. Taip pat – didžiulį visuomenės palaikymą ir aukštas elektros kainas, kurias saulės energetika gali sumažinti, tačiau valdžia vis tiek sako „ne“. Akivaizdi nauda ir ūkininkams – vieno hektaro nuomos kaina gali siekti 1000 eurų per metus.

Projektų Lietuvoje suplanuota daugiau kaip 4000 MW, o tam reikia bent 4000 ha žemės. Taigi vien dėl nuomos per metus gali būti prarandama po keturis milijonus eurų. O kur dar parama bendruomenėms, mokesčiai savivaldybėms? Labai tikiuosi, kad situacija greitu metu pasikeis, nes toks delsimas tampa sunkiai protu suvokiamu“, – sako A. Radavičius.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-01-17

Tautinio paveldo produktų kūrėjams – mažiau apribojimų siekiant paramos

Žemės ūkio ministerija pakeitė Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles, siekdama, kad tautinio paveldo kūrėjams būtų paprasčiau pildyti paraiškas paramai gauti, o kontroliuojančiai institucijai – šias paraiškas administruoti. Tautinio paveldo produktai – tai ne tik tradiciniai gaminiai, bet ir tradicinės paslaugos, šventės, mugės, netgi tradicinių vietinių veislių gyvūnai, augalai ir jų produktai.

Valstybė, finansuodama tautinio paveldo veiklą, siekia skatinti tautinio paveldo produktų saugojimą, kūrimą ir realizavimą, populiarinti tradicinius amatus ir tautinio paveldo produktus, formuoti patrauklų šių produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

Finansavimo taisyklėse nustatytos valstybės pagalbos tautinio paveldo produktams saugoti, kurti, realizuoti ir populiarinti teikimo sąlygos. Ministerija, keisdama taisykles, aiškiau išdėstė finansuojamų išlaidų kategorijas. Taip pat sudarė sąlygas asociacijoms, vienijančioms tautinio paveldo produktų kūrėjus ir tradicinių amatų centrus, gauti valstybės pagalbą įrangai ir leidinių leidybai.

Taisyklėse supaprastintas reikalavimas, kad įranga gali būti įsigyjama tik kartą per 5 metus – dabar šis reikalavimas numatytas tik įsigyjant tos pačios rūšies įrangą. Ketinama finansuoti ne tik popierinių, bet ir elektroninių tautinio paveldo produktų populiarinimo leidinių rengimo ir leidybos išlaidas.

Anksčiau taisyklėse nebuvo numatyta didžiausia pagalbos suma tautinio paveldo kūrėjams, turintiems dviejų kategorijų (A ir B) sertifikatus, dabar jiems ketinama finansuoti 65 proc. visų tinkamų projektų išlaidų.

Finansavimo taisyklėse taip pat numatyta pakeitimų, kurie pagerins projekto vykdytojų kontrolę, ataskaitų vertinimą.

Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisyklių keitimo projektas šiuo metu derinamas su visuomene – su juo galite susipažinti čia.

Lietuvoje yra daugiau kaip 880 tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais. Amatininkai, kurie yra sertifikavę tautinio paveldo produktus, turi pakankamai įgūdžių, sugeba perduoti patirtį kitiems, gali būti atestuojami tradicinio amato meistrais. Tai rodo aukščiausio lygio meistrystę. Lietuvoje tokių meistrų yra 209.

Mūsų šalyje sertifikuotų tradicinių gaminių yra daugiau kaip 2,8 tūkst. O tautinio paveldo produktų – daugiau kaip 3,4 tūkst.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-18

2022 m. atlikta beveik 10 000 žemės naudojimo patikrinimų

2022 metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atliko 9 818 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje, iš kurių – 2 989 patikrinimai atlikti pagal gautus asmenų pranešimus ar skundus. Iš viso nustatyti 4 588 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai: 3 085 valstybinės ir privačios žemės užėmimo / savavališko naudojimo atvejai; 1 307 žemės naudojimo apleidimo atvejai; 76 žemės sklypų naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą), trukdymo žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą) atvejai;

17 priemonių nesiėmimo, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, atvejų; 2 derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimo atvejai; 1 privalomų dirvožemio apsaugos priemonių nevykdymo atvejis.

„2022 metais ypatingą dėmesį skyrėme savavališko žemės užėmimo (naudojimo) patikrinimams ir apleistų žemės sklypų patikrai“, – sako NŽT vadovas Saulius Mocevičius.

Tarnybos vadovo teigimu, žemės naudojimo valstybine kontrole siekiama užtikrinti tinkamą valstybės ir kitų asmenų teisėtų interesų įgyvendinimą, o ne skirti kuo daugiau baudų.

„Įvairiomis prevencinėmis priemonėmis raginame asmenis patiems susitvarkyti, pašalinti galimus pažeidimus nelaukiant mūsų darbuotojų atvykimo. Džiugu, kad pastaraisiais metais pastebime daugiau teigiamų žmonių mąstymo, požiūrio ir elgesio pokyčių. Visų pirma, dingsta ilgus metus buvusi gaji nuostata, kad valstybinė žemė yra „niekieno“ žemė ir joje galima daryti ką nori. Taip pat žmonės jau daug atsakingiau žiūri ir į savo žemės tvarkymą – abejodami dėl kokių nors savo planuojamų veiksmų (statybų, želdinių įveisimo ir pan.) daug dažniau konsultuojasi su mūsų specialistais, kad ateityje nepridaryti sau bereikalingų problemų, nes už pažeidimą galima gauti administracinę nuobaudą, tačiau pažeidimą juk vis tiek teks pašalinti. Taigi sąmoningai daryti pažeidimų tiesiog neapsimoka“, – atkreipia dėmesį S. Mocevičius.

S. Mocevičius palankiai vertina nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, suteikiančias NŽT teisę tam tikrais atvejais nepradėti administracinių nusižengimų teisenos procedūrų, o vietoj jų asmenims skirti žodinę pastabą.

„Vis dėlto, nepaisant to, kad asmenims yra skirta žodinė pastaba, nustatytus pažeidimus privaloma pašalinti. Aptikę, kad pažeidimai nepašalinti, antrą kartą žodinės pastabos skirti negalime ir privalome pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Dauguma asmenų įspėti, paraginti pašalina pažeidimus, tačiau yra ir piktybiškai nesitvarkančių, tad jų atžvilgiu, deja, privalome imtis kraštutinių priemonių“, – pažymi NŽT vadovas.

2022 m. iš viso už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus skirta 44 367 eurai baudų.

Išsami informacija apie 2022 m. atliktus patikrinimus ir nustatytus pažeidimus pateikiama interaktyvioje Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaitoje.
„Interaktyvioje ataskaitoje pateikiame ne tik šios veiklos rezultatus, bet ir duomenų analizę, skaitmeninius patikrinimų ir pažeidimų žemėlapius. Taip pat vaizdinę medžiagą apie tinkamą žemės naudojimą“, – sako NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vadovas Virgis Valentukevičius.

Pasak V. Valentukevičiaus, nuo 2021 m. pradėtos naudoti šiuolaikinės patikrinimų planavimo priemonės duoda teigiamų rezultatų.

„Platus modernių GIS priemonių naudojimas leidžia tiksliai identifikuoti rizikingiausius žemės sklypus (plotus), kuriuos būtina patikrinti, bei nuosekliai suplanuoti patikrinimus. Tokiu būdu žemės naudojimo valstybinė kontrolė vykdoma efektyviau, greičiau išaiškinami įvairūs žemės naudojimo tvarkos pažeidimai ir, žinoma, taupomi žmogiškieji ir finansiniai resursai“, – teigia V. Valentukevičius.
NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vadovas taip pat pabrėžia daug aktyvesnį žmonių susidomėjimą patiems dalyvauti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veikloje ir apie pastebėtus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pranešti NŽT. Žmonių patogumui nuo 2021 m. rudens veikia atskira Žemės naudojimo valstybinės kontrolės interneto svetainė, pritaikyta ir mobiliesiems įrenginiams, kurioje galima paprastai ir patogiu būdu pranešti apie pastebėtus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus.

Šaltinis: nzt.lt, 2023-01-18

Aplinkos ministras užtikrino ūkininkus, kad nacionalinio parko nepradės planuoti be sutarimo

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus galimai apims naujasis Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinis parkas. Susitikimų metu daugiausia diskutuota dėl planuojamo nacionalinio parko teritorijos apimčių. Susitikimuose dalyvavo ir naujoji Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė. Kudirkos Naumiestyje susirinko apie 150 gyventojų, o Vištytyje 400.

Aplinkos ministras užtikrino bendruomenių ir savivaldybių atstovus, kad Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinio parko planavimas atidėtas, kol nebus padaryti darbai, kurių per 30 metų nepadarė Vištyčio regioninio parko direkcija ir kol nebus sutarta dėl tikslių teritorijų, kurias ir kokiuose Suvalkijos miestuose, miesteliuose ir rajonuose reikia saugoti.

„Bendruomenės nepalaiko nacionalinio parko idėjos, nes nesusiklostė santykiai su Vištyčio regioninio parko administracija. Tai dar viena priežastis, kodėl kol kas parko steigimas nėra galimas“, – po susitikimų komentavo Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministras užtikrino, kad derlingiausios Suvalkijos krašto žemės, kuriose intensyviai ūkininkaujama, nebus įtrauktos į nacionalinio parko sudėtį. Taip pat pažymėjo, kad ūkininkavimo veiklai didelių pasikeitimų nebus.

Atsižvelgus į savivaldybių siūlymus, Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinio parko teritoriją planuojama papildyti etnokultūriniu požiūriu svarbiais objektais.

Vietiniai žmonės kalbėjo, kad į nacionalinio parko teritoriją galėtų būti įtrauktas Višakio Rūdos miestelis, Kudirkos Naumiestis, kitos Kazlų Rūdos regiono gyvenvietės, prezidento Kazio Griniaus memorialinė vietovė Selemoje.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-01-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos