Žemės ūkio naujienos: 2023-01-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas ir ūkininkaujantiems nenašiose žemėse
Jau kovo – balandžio mėnesiais šalies ūkininkai vėl galės teikti paraiškas pasinaudoti parama ir investuoti į savo žemės ūkio valdas. Žemės ūkio ministerija, atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik keičia fiksuotuosius įkainius, skatina kreiptis lengvatinių paskolų, bet ir didina paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad Europos Sąjungos paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61 550 tūkst. Eur.
Nauja tai, kad paramos intensyvumą norima padidinti 20 proc. punktų pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkystė, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste.
Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1 100 tūkst. Eur ir 1 500 tūkst. Eur.
Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
Taisyklėse atlikti ir tinkamumo sąlygų gauti paramą, tinkamų bei netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų patikslinimai, taip pat atnaujinti fiksuotieji įkainiai, kurie taikomi naujų pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statyboms.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-19
Kviečiame registruotis į „Lietuvos kaimo tinklo dirbtuves“
Sausio 24 d. 14 val. vyks „Lietuvos kaimo tinklo dirbtuvės“. Norintys jose dalyvauti turėtų suskubti – registracija vyksta iki sausio 20 d. 12 val.! Registruotis į renginį galima čia. Su renginio metu planuojamais pristatyti teisės aktų projektais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. Renginyje bus pristatomi du Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklių ir kitų susijusių teisės aktų projektai:
– susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklių projektas;
– sektorinės intervencinės priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ įgyvendinimo taisyklių projektas.
Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis „Microsoft Teams“ programa. Užsiregistravusiems dalyviams nuoroda bus atsiųsta artėjant susitikimo datai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-19
Pakeisti viešinimo išlaidoms kompensuoti skirti paramos dydžiai
nformuojame, kad žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) viešinimo taisyklės – jose pakeistos kelių tinkamų finansuoti viešinimo išlaidų sumos. Pakeitus Suteiktos paramos pagal KPP viešinimo taisykles, numatytos didesnės paramos sumos viešinimo tinkamoms išlaidoms kompensuoti projekto įgyvendinimo vietoje kabinamam plakatui kompensuoti – nuo šiol didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma plakatui yra:
– A3 formato plakatui su pristatymu – 24,30 Eur be PVM (buvo – 7,56 Eur be PVM);
– A2 formato plakatui su pristatymu – 23,28 Eur be PVM (buvo – 9,47 Eur be PVM).
Kitų dydžių plakatams, kai projektui skirta bendra viešoji paramos suma sudaro nuo 10 000 Eur iki 49 999,99 Eur, kompensuojama suma liko ta pati – ne daugiau kaip 30 Eur be PVM.
Didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma projekto įgyvendinimo vietoje įrengiamam stendui nuo šiol yra:
– 700 x 1 000 mm stendui (montuojamam prie objekto fasado), apimant stendo gamybą, transportavimą į stendo įrengimo vietą ir tvirtinimą arba montavimą prie objekto fasado – 289,87 Eur be PVM (buvo – 224,55 Eur be PVM);
– 700 x 1 000 mm stendui (įbetonuotam į žemę), apimant stendo gamybą, transportavimą į stendo įrengimo vietą ir tvirtinimą ant metalinių kojų, įbetonavimą į žemę – 447,33 Eur be PVM (buvo 354,28 Eur be PVM).
Kitų dydžių plakatams arba stendams, kai projektui skirta bendra viešoji paramos suma viršija 50 000 Eur, kompensuojama suma liko ta pati – ne didesnė kaip 290 Eur be PVM.
Primintina, jog plakatas yra būtina viešinimo priemonė, kai projektui skirta bendra viešoji paramos suma sudaro nuo 10 000 Eur iki 49 999,99 Eur, tuo tarpu, kai projektui skirta bendra viešoji paramos suma projektui viršija 50 000 Eur, projekto įgyvendinimo vietoje privalo būti kabinamas plakatas ir (arba) įrengtas viešinimo stendas.
Tuo tarpu kai projekte numatytos investicijos į infrastruktūrą, statybą ar turto įsigijimą ir projektui skirta bendra viešoji parama viršija 500 000 Eur, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo vietoje privalo įrengti laikiną informacinę lentą bei nuolatinį aiškinamąjį stendą – šioms viešinimo išlaidoms kompensuoti nuo šiol gali būti skiriama:
– 3500 x 3400 mm dydžio informacinei lentai, kai ji tvirtinama ant žemės paviršiaus, apimant informacinės lentos gamybą, transportavimą į informacinės lentos įrengimo vietą ir tvirtinimą ant metalinių kojų, įbetonavimą į žemę – 2 353,58 Eur be PVM (buvo – 1 205,56 Eur be PVM). Kai informacinė lenta montuojama prie objekto fasado, apimant informacinės lentos gamybą, transportavimą į informacinės lentos įrengimo vietą ir tvirtinimą arba montavimą prie objekto fasado – 1 200,20 Eur be PVM (buvo – 883,95 Eur be PVM).
Kitų dydžių informacinėms lentoms – ne daugiau kaip 434 Eur be PVM (ši suma išliko nepakitusi).
– 1400 x 2000 mm dydžio aiškinamajam stendui, kai jis įbetonuotas į žemę, apimant stendo gamybą, transportavimą į stendo įrengimo vietą ir tvirtinimą ant metalinių kojų, įbetonavimą į žemę – 762,13 Eur be PVM (buvo – 556,92 Eur be PVM). Kai aiškinamasis stendas montuojamas prie objekto fasado, apimant stendo gamybą, transportavimą į stendo įrengimo vietą ir tvirtinimą arba montavimą prie objekto fasado, – 415,67 Eur be PVM (buvo – 367,81 Eur be PVM).
Kitų dydžių aiškinamiesiems stendams įsigyti gali būti kompensuojama ne daugiau kaip 579 Eur be PVM (ši suma išliko nepakitusi).
Taip pat pakeistos viešinimo priemonės – straipsnio publikavimo laikraštyje arba žurnale – didžiausios tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kurios nuo šiol yra: 1 cm2 straipsnio regioninio dienraščio 3–5 puslapiuose – 1,03 Eur be PVM (buvo – 0,94 Eur be PVM), o 1 cm2 straipsnio nacionalinio dienraščio 3–5 puslapiuose – 1,96 Eur be PVM (buvo – 1,31 Eur be PVM).
Įsakymas, kuriuo keičiamos nurodytų viešinimo priemonių kompensuojamos sumos, įsigaliojo nuo sausio 19 d.
Šaltinis: nma.lt, 2023-01-20
Registrų centras: dėl skolų pernai buvo areštuojami ir orlaiviai, ir gyvuliai, ir derlius
Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, rašoma centro pranešime žiniasklaidai.
2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra beveik dešimtadaliu mažiau nei 2021 metais. Iš viso šiuo metu šiame registre yra įregistruota per 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.
Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota 44,4 tūkst. turto arešto aktų (2021 metais – 46,7 tūkst.).
Kaip įprasta, dažniausiai dėl skolų prašoma areštuoti nekilnojamąjį turtą – praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 61 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų, statinių ir inžinerinių įrenginių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsiduria ir transporto priemonės, žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos.
„Įdomiausių areštuoto turto pavyzdžių galima rasti neidentifikuoto turto skiltyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko unikalūs individualizuoti istoriniai automobiliai, elektriniai paspirtukai ir orlaivis. Jau tampa įprasta, kad tarp areštuojamo turto patenka naminiai augintiniai ir gyvuliai. Pernai buvo atvejų, kai buvo areštuotas žirnių, rapsų, kviečių ar bulvių derlius ar beveik 25 tūkst. vienetų menkių kepenų konservų“, – pasakoja Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.
2022 metais Turto arešto aktų registre įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriuose arešto mastas nesiekia 10 eurų, o vieno turto arešto mastas tėra 1 euras. Tuo tarpu didžiausias turto arešto akte nurodytas turto arešto dydis 2022 metais – daugiau nei 48 mln. eurų.
„Didžiąją dalį skolininkų, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo yra areštuojamas turtas, sudaro fiziniai asmenys, iš jų 70 proc. sudaro vyrai, likusią dalį – moterys. Juridiniai asmenys rečiau patenka tarp areštuoto turto savininkų, tačiau neretai jų areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei fizinių asmenų“, – sako A. Vdovenko.
Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 264 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.
Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“
Šaltinis: lrt.lt, 2023-01-20
Pieno produktų gamintojai griebiasi už galvų ir prognozuoja griūtį: lietuviai nebeperka produkcijos
Pieno produktų gamintojai į šiuos metus žvelgia be džiugesio, vieni jau kalba net apie griūtį, mat eksportuojamų prekių kainos drastiškai krito. Viena iš priežasčių – jau ir užsienio gyventojai ėmė taupyti, kai kurių maisto produktų atsisako ar stabtelėjo ir laukia dar mažesnių kainų. Visgi, nors kalbama apie sumažėjusias kainas, kol kas Lietuvoje to dar nematyti. Kada išvysime mažesnius skaičius mūsų parduotuvių lentynose?
Prognozuoja griūtį „Nuotaikos ne tokios geros kaip praėjusiais metais, – „Žinių radijuje“ pareiškė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. – Po gerų metų visada ateini blogesni. Praėję metai pieno pramonei buvo labai geri, galbūt geriausi per pastarąjį dešimtmetį, bet dabar pieno pramonei yra griūtis.“ Pernai pieno produktų kainos smarkiai pabrango dėl išaugusių kaštų, žaliavinis pienas taip pat pabrango 60 proc., bet po tokių šuolių visada laukia nuolydis, o vėliau grįžtama į normalų lygį.
„Visgi tokie svyravimai yra galvos skausmas visiems – tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams. 2023 m. bus blogesni už 2022 m., bet nebus mirtini“, – sakė jis. Kaip pasakojo D.Trumpa, šiuo metu eksportuojamų pieno produktų paklausa ir kainos „ne mažėja, o griūva“. Kilogramas eksportuojamo sūrio dar rudenį kainavo apie 5 eurus, o dabar nesiekia net 4 eurų. Anot jo, kainos ir taip greitai krenta, o pirkėjai ir toliau neperka, laukia, kol kainos dar sumenks.
„Nežinau, ar bus krizė, bet nuosmukis tikrai bus ir tai jaučiame iš vartojimo sumažėjimo mūsų pagrindinėse rinkose. Pavyzdžiui, Italijoje vartojimo sumažėjimas yra ženklus, ne 1–2 proc., o beveik 10 proc. Mūsų Italijos partneriai paaiškino, jog žmonės tiesiog turi už viską mokėti daugiau, tad jiems lieka mažiau pinigų, juk jie negali nesusimokėti už energiją, kitaip jiems atjungs dujas, elektrą.
Jie turi sumokėti ir už pabrangusias paskolas, tad lieka mažiau pinigų drabužiams, baldams, televizoriams, mažiau išleidžiama ir maistui. Žinoma, valgyti norisi, bet žmonės jau renkasi pigesnį maistą, o dalis mūsų sūrių nėra pigiausi, brangių kietų sūrių vartojimas mažėja“, – pasakojo pašnekovas. Be to, kaip sako D.Trumpa, Lietuvos pieno pramonės sveikata priklauso nuo eksporto rezultatų, mat didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama.
Štai „Rokiškio sūris“ eksportuoja daugiau nei du trečdalius savo produkcijos. „Pernai eksporto rezultatai buvo tokie geri, kokių neturėjome paskutinį dešimtmetį, bet vietinėje rinkoje patyrėme apie 1,5 mln. eurų nuostolį. Šį nuostolį galėjome toleruoti tik todėl, kad jį iš dalies dengėme eksporto pajamomis“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas, paminėdamas, jog apskritai jau ir pernai buvo matyti, kad žmonės perka mažiau, tad įmonių apyvartos didėjo tik todėl, kad kainos šoktelėjo.
Krito visų eksportuojamų produktų kainos
Pieno perdirbimo įmonių grupės „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius praėjusius metus taip pat prisiminė su džiaugsmu. Kaip jis sakė, rezultatai buvo geri visai grandinei – ir įmonių grupei, iš žemdirbiams. „Apskritai po pandemijos matėme didelį optimizmą, žmonės pajuto laisvę, ėmė keliauti, ėmė ir pirkti daugiau. Pieno produktų paklausa stipriai išaugo, o kainos reaguoja jautriai. Jei paklausa didėja, kainos auga, sumažėjus paklausai, kainos krenta“, – kalbėjo jis. Visgi dabartinės situacijos griūtimi nevadina ir tikisi geriausio. Turėdamas daug metų patirties jis jau įpratęs, kad verslą lydį pakilimai ir nuosmukiai, rinkose stebimi bangavimai, tad bet kuriuo atveju po kurio laiko viskas vėl turėtų sugrįžti į vėžias.
„Ryškų kainų kritimą jaučiame jau apie pusantro ar du mėnesius, nors simptomus ėmėme jausti jau anksčiau. Ir kainų kritimas tęsiasi toliau, o kiek jis truks – nežinau. Šiemet pesimizmo tikrai daugiau nei pernai, bet kai kainos kyla, mes niekada nežinome, kur yra viršus, o kai krenta – kur dugnas“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Bertašius. Anot jo, įmonė eksportuoja apie 90 proc. produkcijos ir šiuo metu nėra nė vieno eksportuojamo produkto, kurio kaina nebūtų kritusi.
G.Bertašius skaičiavo, jog, pavyzdžiui, jų eksportuojamų sūrių kainos sumažėjo apie 40 proc., grietinėlės – 35 proc. „Tai – drastiški sumažėjimai“, – pripažino jis. G.Bertašius taip pat kaip vieną iš priežasčių, kodėl eksportuojamų pieno produktų kainos ėmė mažėti, įvardijo vartotojų stabtelėjimą. Bijodami nuosmukio žmonės ėmė mažiau pirkti, o kai kurie, pašnekovo manymu, taip išaugus kainoms dalies prekių ir nebeįperka.
Lietuviai perka mažiau
Kad gyventojai perka kiek mažiau, pastebima ir Lietuvoje. Tai patvirtino ne tik įmonių vadovai, bet ir prekybininkai. „Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė patikino, kad pernai maistas stipriai brango, ypač pieno produktai, ir tai lėmė, kad parduodamų pieno produktų kiekio kritimas buvo bene didžiausias, palyginti su kitomis kategorijomis. „Pastebime, kad pirkėjai renkasi pigesnes prekes, dar daugiau dėmesio skiria akcijoms bei „Rimi“, „Rimi Basic“ privačių etikečių produktams, kurie, palyginti su kitų prekių ženklų pieno produktais, kainuoja mažiau“, – portalui lrytas.lt komentavo atstovė.
„Pieno produktų 2022 m. bendrai pardavėme 7 proc. mažiau nei 2021 m. Krito bazinių pieno produktų, t. y. sviesto, varškės, pieno pardavimai, tačiau turėjome augimą kitose kategorijose, tokiose kaip glaistyti pieno sūreliai, augaliniai gėrimai, tepieji riebalų mišiniai“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame prekybos tinklo „Iki“ atsakyme. „Norfos“ parduotuvėse pernai taip pat parduota mažiau pieno produktų nei 2021 m. – skaičiuojamas 4 proc. kiekio kritimas. Tačiau šis prekybos tinklas, kaip portalui lrytas.lt aiškino „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis, sumažėjimą labiau sieja ne su išaugusiomis kainomis, o pasibaigus pandemijos ribojimams atsiradusiomis galimybėmis vėl lankytis kavinėse bei restoranuose.
Kada kainos kris Lietuvoje?
Eksportuojamų pieno produktų kainos jau krenta, tad kainos kris ir Lietuvoje? „Vilvi Group“ vadovas purto galva – eksporto rinkos reaguoja greitai, o štai vidaus rinka – lėčiau. Jis priminė praėjusius metus, kada nuo pat metų pradžios eksportuojamų prekių kainos vis augo, bet Lietuvoje kainų šoktelėjimą išvydome tik apie vasarą. „Kainų pokyčiai vėluoja apie pusę metų, nes mes nežinome, kokia kaina galų gale nusistovės eksporto rinkose, tad šiemet kainos Lietuvoje galėtų sumažėti taip pat tik pavėluotai“, – teigė G.Bertašius.
