Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-18

NMA parama, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-01-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Svarbūs Lietuvos kaimo plėtros programos administravimo taisyklių pakeitimai

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos kai kurios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP)  administravimo taisyklių (Administravimo taisyklės) nuostatos. Informuojame apie svarbiausius pakeitimus.   Vadovaujantis minėtu žemės ūkio ministro įsakymu, Administravimo taisyklės papildytos nuostata dėl pirkimų pagal paraiškas, kurių teikimo laikotarpis prasidės nuo šio įsakymo įsigaliojimo: prekės, kurių kilmės šalis ir / arba kurios pagamintos Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme.

Taip pat Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, tai pat paslaugos bei darbai, atlikti šių šalių paslaugų ar darbų teikėjų, yra netinkami finansuoti paramos lėšomis.

Svarbus Administravimo taisyklių pakeitimas – teikiantiems dokumentus per įgaliotą asmenį:

– kai paramos paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas įgaliojimas turi būti pateiktas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu ir išsiųstas el. paštu dokumentai@nma.lt likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos. Įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu. Primintina, kad, paramos paraišką pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, ji turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o paramos paraišką pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, paramos paraiška nepriimama;
– kai įgaliotas asmuo teikia mokėjimo prašymą, pareiškėjo suteiktas įgaliojimas turi būti pateiktas NMA per ŽŪMIS arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu ir išsiųstas el. paštu dokumentai@nma.lt likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms iki paramos sutartyje ar paramos paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino. Įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu.

Primintina, kad mokėjimo prašymas, pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki paramos sutartyje ar paramos paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino 24 valandos. Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o mokėjimo prašymą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, mokėjimo prašymas nepriimamas.

Kai įgaliotas asmuo teikia projekto ataskaitą, pareiškėjo suteiktas įgaliojimas turi būti pateiktas NMA per ŽŪMIS arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu ir išsiųstas el. paštu dokumentai@nma.lt likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms paramos sutartyje numatyto projekto ataskaitos pateikimo termino. Įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu.

Primintina, kad projekto ataskaita ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki paramos sutartyje numatyto projekto ataskaitos pateikimo termino 24 val.

Pažymėtina, kad Administravimo taisyklės papildytos nuostata vykdantiems mokymų, konsultavimo, informacinių renginių, viešinimo renginių ir panašias veiklas, remiamas pagal KPP priemonę „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“, priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“, „LEADER programa“, „Techninė pagalba“: mokymų, renginių atveju NMA gali jungtis nuotoliniu būdu prie projekto vykdytojų pateiktų prisijungimo platformų.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis naujai patvirtintomis taisyklėmis, esant poreikiui, sudėtingų projektų (didelė projekto apimtis, naudojamos sudėtingos / pažangios technologijos, procesai) atveju, pareiškėjas ir / ar jo atstovas gali būti kviečiamas į projektų atrankos komiteto, kuris teikia rekomendacijas dėl įvertintų paramos paraiškų ir paramos skyrimo arba neskyrimo, posėdžius.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-18

Į Taivaną eksportuoti galės ir Lietuvos organinių trąšų gamintoja

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gavo oficialų patvirtinimą, kad Lietuvos įmonė gaminanti organines trąšas jau gali eksportuoti savo produkciją į Taivaną. Praėjusių metų rudenį, Lietuvoje vykusio Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro (BAPHIQ) audito dėl lietuviškos jautienos eksporto metu, taip pat buvo vertinama ir vienos įmonės, gaminančios organines trąšas iš mėsinių galvijų mėšlo, veikla.

„Intensyvaus bendradarbiavimo su kolegomis Taivane dėka, plečiasi eksportui patvirtintų produktų sąrašas, tikimės, kad įvairiems Lietuvos gamintojams gauti leidimai artimiausiu metu atneš reikšmingą ekonominę naudą“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas Audronė Mikalauskienė.

Praėjusią savaitę Taivanas patvirtino 3 Lietuvos įmones jautienos eksportui. Pernai Taivano atstovai taip pat vykdė jungtinį Lietuvos kiaušinių, pieno, žuvies produktų gamintojų auditą, kurio metu buvo audituotos ir vėliau patvirtintos, kaip galinčios eksportuoti savo produkciją į Taivaną: trys pieno, trys žuvininkystės bei viena kiaušinių produktų įmonė.

Šaltinis: vmvt.lt, 2023-01-17

Me­tų ūki­nin­ką pa­sie­ki­mai įkve­pia nau­jiems tiks­lams

„Me­tų ūki­nin­ko“ no­mi­na­ci­ją pel­nęs Aly­taus ra­jo­no ūki­nin­kas Ar­vy­das Kė­rys ap­si­ri­bo­ti pa­sie­ki­mais ne­ke­ti­na. „Kol kas at­ei­ties pla­nų įgy­ven­di­ni­mą ri­bo­ja ne­ži­nia dėl trą­šų, grū­dų su­pir­ki­mo ir ku­ro kai­nų bei eko­lo­gi­nių rei­ka­la­vi­mų, ta­čiau ūkio plėt­ra tik lai­ko klau­si­mas“, – sa­kė an­trą de­šim­tį sėk­min­gai ūki­nin­kau­jan­tis A.Kė­rys. Van­kiš­kių kai­me įsi­kū­ręs A.Kė­rys ūki­nin­kau­ti mo­kė­si ne­di­de­lia­me miš­ria­me tė­vo Al­vy­do ūky­je. Vy­res­ny­sis Kė­rys dir­bo per 20 hek­ta­rų že­mės ir lai­kė apie 10 kar­vių. Sū­nus jam pa­dė­jo ūkio dar­buo­se ir pa­ma­žu kau­pė pa­tir­tį sa­va­ran­kiš­kam ūki­nin­ka­vi­mui, apie ku­rį ta­da ne­gal­vo­jo.

Rim­tai im­tis ūki­nin­ka­vi­mo A.Kė­rys ap­si­spren­dė Že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je (da­bar Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio aka­de­mi­ja) stu­di­juo­da­mas že­mės ūkio in­ži­ne­ri­ją ir va­dy­bą. „Tarp gru­pio­kų bu­vo daug ūki­nin­kų vai­kų, ku­rie jau ūki­nin­ka­vo pa­tys. Ben­dri po­kal­biai, dis­ku­si­jos dar la­biau su­stip­ri­no no­rą im­tis ūki­nin­ka­vi­mo“, – pa­sa­ko­jo A.Kė­rys.

Bai­gęs stu­di­jas jau­na­sis dzū­kas pra­dė­jo sa­va­ran­kiš­kai ūki­nin­kau­ti ir 2010 me­tais įre­gist­ra­vo sa­vo au­ga­li­nin­kys­tės ūkį. Pra­dė­jo nuo 3 hek­ta­rų, ta­čiau la­bai grei­tai iš­plė­tė že­mės plo­tus ir, teik­da­mas pa­raiš­ką jau­no­jo ūki­nin­ko įsi­kū­ri­mo pa­ra­mai gau­ti, val­dė jau ke­lio­li­ka hek­ta­rų, kas­met vis plės­da­mas ūkį. A.Kė­rio nuo­mo­ne, pa­grin­di­nės są­ly­gos, no­rint sėk­min­gai ir pel­nin­gai ūki­nin­kau­ti – ūkio plėt­ra ir pa­žan­gių tech­no­lo­gi­jų die­gi­mas, to­dėl ūki­nin­kau­da­mas jis nuo­sek­liai ir va­do­vau­ja­si šio­mis nuo­sta­to­mis.

Sėk­min­gas ūkis

Šian­dien vie­na­me di­džiau­sių Aly­taus ra­jo­no ūkių dar­buo­ja­si trys Kė­rių šei­mos vy­rai – tė­vas su sū­nu­mis Ar­vy­du ir Re­gi­man­tu. Jiems tal­ki­na ke­tu­ri nuo­la­ti­niai dar­buo­to­jai, prie ku­rių se­zo­no me­tu pri­si­jun­gia dar du pa­gal­bi­nin­kai.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Kė­riai dir­ba be­veik 800 hek­ta­rų že­mės, ku­rios 300 hek­ta­rų yra nuo­sa­vi. Ūky­je lai­ko­ma apie 120 gal­vi­jų – dau­giau kaip 50 juod­mar­gių veis­lės pie­ni­nių kar­vių ir be­veik 70 prie­aug­lio, ku­rį pa­au­gi­nę par­duo­da.

Vi­sus pa­ša­rus, rei­ka­lin­gus gal­vi­jams, tu­rė­da­mi rei­ka­lin­gą tech­ni­ką, ruo­šia­si pa­tys. Iš ki­tų ūki­nin­kų per­ka tik ku­ku­rū­zų smul­ki­ni­mo ir su­ki­mo į ri­ti­nius pa­slau­gą.

„Su tė­čiu esa­me pa­si­skirs­tę veik­los kryp­ti­mis – jis rū­pi­na­si gy­vu­li­nin­kys­te, aš au­ga­li­nin­kys­te, nes man nuo vai­kys­tės la­biau pa­ti­ko tech­ni­ka ir ši sri­tis la­biau trau­kė, ta­čiau vie­nas ki­tam vi­sa­da pa­de­da­me“, – sa­kė ūki­nin­kas.

A.Kė­rys au­gi­na va­sa­ri­nius ir žie­mi­nius kvie­čius, žie­mi­nius rap­sus, va­sa­ri­nius mie­žius bei šiek tiek žir­nių. Per­nai ūki­nin­kas sa­vo ūky­je iš­ban­dė nau­jo­vę – ku­ku­rū­zus. „Pa­sė­jo­me per 40 hek­ta­rų ku­ku­rū­zų, ta­čiau įspū­din­go der­liaus už­au­gin­ti ne­pa­vy­ko. Iš hek­ta­ro pri­kū­lė­me tik po 5 to­nas. Tik­riau­siai to­kį der­lių lė­mė šal­tas pa­va­sa­ris ir di­de­lis dir­vos drėg­nu­mas“, – apie ne­pa­lan­kias gam­tos są­ly­gas, au­gi­nant ku­ku­rū­zus, kal­bė­jo A.Kė­rys.

Ar ki­tais me­tais au­gins ku­ku­rū­zus, ūki­nin­kas sa­kė, jog spren­di­mas di­džia da­li­mi pri­klau­sys nuo to, ko­kia pa­dė­tis bus rin­ko­je. Jei trą­šų, de­ga­lų ir grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos bus ne­pa­lan­kios, juos pa­keis ankš­ti­nė­mis kul­tū­ro­mis.

Anot A.Kė­rio, ka­dan­gi ūkiui pri­klau­san­čios že­mės svy­ruo­ja nuo sun­kių iki la­bai leng­vų, be to, yra ne­ma­žai įsi­ter­pu­sių šla­pių durp­že­mių, to­dėl įver­ti­nant tai, ko­kius aki­brokš­tus ga­li iš­krės­ti gam­ta, šia­me Aly­taus ra­jo­no kam­pe­ly­je per­spek­ty­viau­sia yra au­gin­ti kvie­čius ir rap­sus.

At­ei­ty­je ūkio plėt­ra

A.Kė­rys sa­vo ūky­je jau ne vie­nus me­tus prak­ti­kuo­ja ne­ari­mi­nę žem­dir­bys­tę, su­ar­da­mas ma­žiau nei 10 proc. dir­ba­mų lau­kų. Že­mę ūki­nin­kas įdir­ba sku­tik­liais. Rap­sus dėl drėg­mės iš­sau­go­ji­mo ir lai­ko tau­py­mo sė­ja tai­ky­da­mas juos­ti­nės sė­jos tech­no­lo­gi­ją, o kvie­čius sė­ja į sku­ti­mą. „Ne­ari­mi­nė žem­dir­bys­tė vien dėl ku­ro ir dar­bo są­nau­dų, ne­kal­bant apie nau­dą dir­vo­že­miui, la­bai pa­si­tei­si­na“, – įsi­ti­ki­nęs A.Kė­rys. Pa­žan­gus ūki­nin­kas lau­kus trę­šia iš­ma­niuo­ju bars­ty­tu­vu ir purkš­tu­vu, o at­ei­ty­je, kad bū­tų dar di­des­nis trę­ši­mo efek­tas, pla­nuo­ja nau­do­ti ir azo­to sen­so­rių. Prieš ero­zi­ją veiks­min­gai ko­vo­ja po der­liaus nu­ė­mi­mo lau­kuo­se pa­lik­da­mas ra­žie­nas.

Dėl ne­ma­lo­nių gam­tos aki­brokš­tų, steng­da­ma­sis iš­veng­ti nuos­to­lių, ūki­nin­kas pa­sė­lius drau­džia nuo iš­ša­li­mo ir nuo iš­gu­li­mo ri­zi­kų. „Iš ru­dens į pa­sė­lius in­ves­tuo­ja­me daug pi­ni­gų ir dar­bo, to­dėl gam­tos sti­chi­joms stip­riai pa­žei­dus ar net vi­sai su­nai­ki­nus au­ga­lus, drau­di­mo iš­mo­ka bū­tų šio­kia to­kia at­sva­ra to­les­niems dar­bams“, – tvir­ti­na A.Kė­rys.

Vis tik, kad ir sun­ku, o kar­tais ir ne­įma­no­ma ap­si­sau­go­ti nuo gam­tos iš­dai­gų, ūki­nin­ka­vi­mo sėk­mė di­džia da­li­mi pri­klau­so ir nuo ūki­nin­ko ži­nių, pa­tir­ties, su­ma­nu­mo. Siek­da­mi ge­riau­sio re­zul­ta­to, Kė­riai die­gia nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas, in­ves­tuo­ja į tech­ni­ką, fer­mų įran­gą, pa­ša­rų ruo­ši­mo tech­no­lo­gi­jas. Už ap­lin­kos tau­so­ji­mą A.Kė­rys yra pel­nęs drau­giš­kiau­sio gam­tai Dzū­ki­jos ūki­nin­ko var­dą.

A.Kė­rio ūky­je do­mi­nuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­ta vo­kie­čių „Cla­as“ fir­mos tech­ni­ka, su­da­ran­ti net 70 proc. vi­so tech­ni­kos par­ko, ir gar­sios aust­rų „Ca­se IH“ fir­mos tech­ni­ka. Da­lį tech­ni­kos ūki­nin­kas įsi­gi­jo už sa­vas lė­šas, da­lį – su ban­ko pa­gal­ba. „Kai jau­nas ūkis ei­na į plėt­rą, su­kaup­ti lė­šų tech­ni­kai, ypač ga­lin­ges­nei, kai­nuo­jan­čiai virš 100 tūkst. eu­rų, ga­na sun­ku, o be na­šios, žen­kliai dar­bus pa­spar­ti­nan­čios, tech­ni­kos plėt­ra ne­įma­no­ma, to­dėl kre­di­tai pa­leng­vi­na šį sie­kį“, – kal­bė­jo A.Kė­rys.

Ūki­nin­ko at­ei­ties pla­nuo­se ūkio plėt­ra, ta­čiau be­ato­dai­riš­kai jis že­mės nei per­ka, nei nuo­mo­ja. „Jei yra ga­li­my­bė ir už že­mę pra­šo­ma kai­na ati­tin­ka re­a­ly­bę, pirk­ti vi­sa­da ver­ta. Ne­ina­me tuo ke­liu, kad iš­si­nuo­mo­tu­me kuo di­des­nius že­mės plo­tus, ne­pai­sy­da­mi jos ver­tės“, – apie ūki­nin­ka­vi­mo prin­ci­pus sa­kė ūki­nin­kas.

Kul­tū­ros ren­gi­nių rė­mė­jas

A.Kė­rys yra ne tik sėk­min­gas ir darbš­tus ūki­nin­kas, bet ak­ty­vus ben­druo­me­nės na­rys. Anot Mi­ros­la­vo se­niū­nės Ok­sa­nos Če­po­nie­nės, jis pa­grin­di­nis ir di­džiau­sias se­niū­ni­jo­je vyks­tan­čių kul­tū­ros ren­gi­nių rė­mė­jas, jaut­rus ki­to ne­lai­mei, la­bai drau­giš­kas ir nuo­šir­džiai ben­drau­jan­tis žmo­gus.

Pats A.Kė­rys fi­nan­si­nės pa­ra­mos se­niū­ni­jai ne­su­reikš­mi­na: „Kai ma­tau, kad žmo­nės no­ri kaž­ką pa­da­ry­ti vi­sos ben­druo­me­nės la­bui, bet ne­tu­ri lė­šų, pa­de­du. Kiek­vie­nais me­tais pa­re­miu pa­gal ga­li­my­bes – vie­nais dau­giau, ki­tais ma­žiau, bet nie­ka­da ne­ky­la klau­si­mas – pa­rem­ti ar ne. Gy­ve­ni­me vi­sa­da sten­giuo­si lai­ky­tis žmo­giš­ku­mo prin­ci­po, iš­lik­ti žmo­gu­mi bet ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-17

Registrų centras iš naujo nustatė žemės sklypų vertes: kai kurie savininkai sulauks didesnių mokesčių

Pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti.

Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus yra prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuoja mokesčių mokėtojams mokėtinas sumas.

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios naujos žemės sklypų mokestinės vertės žemės mokesčio dydžiui apskaičiuoti bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei. Žemės masinio vertinimo dokumentai bei nustatytos žemės sklypų mokestinės vertės yra skelbiamos Registrų centro interneto svetainėje bei regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapyje REGIA.

Kaip keitėsi žemės mokestinės vertės?

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras, nustatęs 1 464 verčių zonas ir sudaręs 300 žemės sklypų vertinimo modelių, iš viso įvertino daugiau kaip 2,5 mln. žemės sklypų.

„Bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias – net 77 proc. – mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės – 26 proc., mėgėjų sodo žemės – 23 proc.“, – teigia Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Ką daryti, norint patikslinti mokestinę vertę?

Žemės mokesčio mokėtojai – žemės savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nesutikdami su Registrų centro nustatyta mokestine verte, kiekvieno mokestinio laikotarpio pirmąjį ketvirtį, t. y. sausio 1 d. – kovo 31 dienomis, gali pateikti prašymą Registrų centrui žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus žemės sklypo individualų vertinimą.

Kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą. 2023 metų pareiškėjų prašymai bus nagrinėjami ir sprendimai priimami ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Registrų centrui patikslinus mokestinę vertę pagal individualiu vertinimo būdu nustatytą rinkos vertę, nauja žemės sklypo mokestinė vertė įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos ir būtų taikoma 5 metus, jei nesikeistų žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos žemės sklypo vertei.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą masinio vertinimo metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.

Nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau nustatant vertes neatsižvelgiama į vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo žemės sklypu apribojimų ir kitų individualių turto savybių.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-01-17

Ankstesnės žemės ūkio naujienos