Žemės ūkio naujienos: 2023-01-24

Lenkai rodo pavyzdį

Šių metų pradžioje Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad lenkų Ministrų Taryba priėmė programą, kurioje numatoma skirti pagalbą daug energijos vartojantiems sektoriams, susijusiems su staigiu gamtinių dujų ir elektros kainų augimu 2022 m. Tarp šių verslų – ir trąšų gamintojai. Šią programą Europos Komisija „palaimino“ 2022 m. gruodį. Programos biudžetas – 5 mlrd. zlotų, maždaug 1,1 mlrd. eurų.

Lenkijos Plėtros ir technologijų ministras Waldemaras Buda portalui poland.posten.com sakė, kad valstybės parama yra būtina tose pramonės šakose, kurias labiausiai veikia energijos kainos. „Šiandien kai kurios daug energijos suvartojančios Lenkijos įmonės susiduria su problemomis, dėl kurių gamyba gali būti iš dalies arba visiškai sustabdyta. Tai sukeltų žaliavų ir pusgaminių trūkumą, o kartu ir daugelio produktų tiekimo grandinės sutrikimus.

Nutrūkus pagrindinių dalių ir žaliavų tiekimui, sustabdoma daugelio kasdieniame gyvenime reikalingų prekių gamyba“, – kalbėjo ministras W.Buda, pridūręs, kad daug energijos suvartojančiose pramonės šakose veikiančios įmonės dažnai yra reikšmingas darbdavys vietos darbo rinkoje. Pavyzdžiui, vienoje gamykloje jie įdarbina iki kelių tūkstančių darbuotojų. Kai kuriuose miestuose pramonės įmonės tiekia sistemos šilumą vietos bendruomenėms. Pasak jo, dabartinė situacija energetikos rinkoje gali kelti grėsmę tūkstančiams darbo vietų, taip pat galimybei tiekti šilumą mikrorajonų gyventojams.

Praėjusiais metais Europos Komisijai paskelbus, kad atveriamas kelias remti daug energijos vartojančias ES įmones (įskaitant trąšų gamintojus), tiek už žemės ūkį atsakingas ES komisaras Janušas Woicehowskis, tiek Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir žemės ūkio ministras Henrykas Kowalčikas prognozavo, kad tai reikš trąšų kainų mažėjimą artimiausiu metu.

Vilčių daug nededa

Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas Arminas Kildišis, išgirdęs naujienas iš Lenkijos, optimizmu netrykšta. Jo manymu, tai tik dar labiau apsunkins konkurenciją tarp vietos trąšų ir įvežtinės produkcijos. „Nėra ką pridurti. Mes ir taip mažai konkurencingi, turint omenyje tai, kad lenkiškas PVM yra mažesnis, o dabar dar tokios naujienos… Jau ir iki tol netrūko Lenkijos įmonių, zujančių Lietuvoje. Mūsų ūkininkai irgi veždavosi trąšas iš lenkų“, – sako A.Kildišis.

Trąšų gamintojus vienijančios asociacijos vadovas sako, kad jokių derybų su mūsų Vyriausybe dėl pagalbos trąšų gamintojams nevedė. Vis tik jis neatmeta galimybės kviesti atsakingus ministrus, siekiant pagelbėti vietos verslams, kurie dar nuo praėjusių metų susiduria su dideliais iššūkiais. Tačiau pašnekovas atviras – vilčių, kad pavyktų išsiderėti bent simbolinį paramos paketą, beveik nėra.

Pasiteiravus, ar mūsų trąšų gamintojai būtų pajėgūs aprūpinti rinką vietoje pagamintomis trąšomis, jei būtų skirta papildoma parama, A.Kildišis paaiškino, kad kai kurios trąšos Lietuvoje nėra gaminamos, pavyzdžiui, kalio trąšos. Tačiau jis patikina, kad vietos gamintojai pagamina žymią dalį visų sunaudojamų trąšų. „Bet kuriuo atveju mūsų trąšos pigs, nes mes konkuruojame plačioje rinkoje. Tačiau čia labai svarbus dalykas – arba pas mus pardavinės lenkai ir jie savo šalyje kurs darbo vietas, arba tai darysime mes. Ir dar – kas tikrina lenkų trąšų produkcijos kokybę? Kokią koncentraciją jie užrašo ant pakuotės, tokią ir turime. Kaip apsaugomas mūsų vartotojas?“, – kėlė klausimus Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas A.Kildišis.

Didesnė rizika – „juodojoje“ rinkoje

Tuo metu AB „Lifosa“ pirkimų ir logistikos direktorius Linas Kieras sako, kad jų bendrovei dėl energijos iššūkių per daug nekyla, nes jie patys gamina energiją sau, šildo miestą ir dalį elektros parduoda. „Kai dirbame pilnu našumu, viskas gerai, didelių problemų neturime. Tačiau daugiausia iššūkių dabar, kai dirbame ne visu pajėgumu, nes naudojame daug dujų, elektros. Lenkai padarė tikrai rimtą ir gerą ėjimą, tačiau ar mes galėtume padaryti tokią pačią įtaką mūsų politikams?“, – abejoja L.Kieras.

Pasak jo, jam didesnį susirūpinimą kelia ne pigesnės lenkiškos trąšos, o produkcija iš „juodosios“ rinkos, kuri vis dar patenka ir į Lietuvą. „Lifosos“ atstovas pabrėžia, kad europinės įmonės nebegamina trąšų iš sankcionuotų šalių žaliavų, todėl už žaliavas jiems tenka mokėti brangiau.

Pasiteiravus, kokių trąšų kainų galima laukti ir tikėtis artimiausiu laiku, L.Kieras pastebėjo, kad šiuo metu pinga fosfatinės trąšos. „Ūkininkai, tikėdamiesi, kad pavasarį jiems bus reikalingos azotinės trąšos, labai daug investavo ir daug jų įsigijo, ir tik dabar pradėjo galvoti apie fosfatines trąšas, kai jų jau kai kas nebeturi kur sandėliuoti. Kainos krenta ir prognozuoti, kur bus jų dugnas – pasakyti sunku. Gruodis mums buvo visiškai tuščias, net neturėjome užklausų. Sausis irgi silpnas, tikimės, kad šio mėnesio pabaigoje, vasario pradžioje prasidės aktyvesni užsakymai. Žinome, kad pas ūkininkus nėra fosfatinių trąšų, o jų jiems vis tiek reikės“, – aiškina „Lifosos“ pirkimų ir logistikos direktorius L.Kieras.

Gavo pasiūlymą, bet susilaikė

Apie tai, kad trąšų rinkoje nustovėjo štilis, kalba ir žinomas Kaišiadorių krašto ūkininkas Saulius Stirna. Jo teigimu, žemdirbiai iš rudens aktyviai pirko trąšas, šiam sezonui azotinių trąšų turi įsigiję maždaug pusę reikiamo kiekio. „Trąšų rinkoje – štilis. Kadangi gamtinės dujos pigo, jos kainuoja trečdalį tiek, kiek kainavo rugpjūtį, rugsėjį, mažėja grūdų supirkimo kainos, todėl laukiame, tikimės trąšų kainų mažėjimo. Natūralu, kad visi bijome prisipirkti brangių trąšų“, – atvirai kalba S.Stirna.

Ūkininkas sako niekuomet per daug į lenkų trąšų gamintojus nesidairęs. Trąšas jis perka per kooperatyvą, prieš karą Ukrainoje į ūkį dažniausiai atvykdavo skandinaviškos ir rusiškos trąšos. Įvedus sankcijas, dabar trąšų pardavėjai ėmė gabenti trąšas iš Kazachstano, Uzbekistano. Dar iki naujienų iš Lenkijos paskelbimo, ūkininkas sako girdėjęs apie lenkų pasiūlymą įsigyti amonio salietrą. Nors pasiūlyta kaina buvo viliojanti, kooperatyvas nusprendė kol kas susilaikyti ir palaukti dar palankesnių kainų.

Tačiau po paskelbtos žinios, kad Lenkijos trąšų gamintojai gaus paramą iš nacionalinio biudžeto lėšų, S.Stirna mano, kad gali būti apribotas lenkiškų trąšų išvežimas iš šalies. „Manau, kad jų valstybė bandys šią situaciją sekti, ir jeigu gamintojai gauna dotacijas iš nacionalinių lėšų, jiems gali būti apribotos galimybės trąšas išvežti į kitas ES šalis“, – svarsto ūkininkas.

Nenori nuleisti kainos

Tręšimo žemėlapiais nuo 2014 metų besinaudojantis Pakruojo krašto žemdirbys Albinas Navickas sako, kad jo dirbami laukai visiškai prisotinti kalio ir fosforo trąšomis, o azotinių trąšų pirmajam tręšimui jau spėjo įsigyti. Į lenkiškas trąšas jis taip pat nesidairo, nes jam esą jos pabrangtų dėl transportavimo kaštų. Be to, pradėjus pirkti lenkiškas trąšas, jam kaip augalininkystės ūkio šeimininkui tektų skaičiuoti PVM ne kas pusmetį, o kas mėnesį. „Tai būtų savotiškas nepatogumas. Esu kooperatyvo „Joniškio aruodas“ narys ir trąšas perkame kartu. Bet pirkti dar neskubame, laukiame, kaip trąšų rinką paveiks energetinių kainų pokytis. Trąšos Europoje po truputį pinga. Visiškai suprantu tuos pardavėjus, kurie prisipirko brangių trąšų. Jiems jas reikia mirk gyvenk parduoti, jie juk nesiruošia dirbti nuostolingai. Kol kas rinkoje štilis, nes pardavėjai turi brangių trąšų ir kol kas jų kainų nenuleidžia“, – įsitikinęs A.Navickas.

Į lenkišką produkciją nespjauna

Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas taip pat dėlioja tręšimo planus. Jis atviras – į Lenkijos trąšų pardavėjus tikrai nespjauna ir visada gerai apskaičiuoja, kur ir kokią produkciją labiausiai apsimoka pirkti. Štai pavyzdžiui laukams kalkinti kalkes, sulfatines trąšas perka iš lenkų pardavėjų. „Jų kokybė tikrai nebloga, gamintojas aiškus, produktai buvo patikimi. Lenkiškos produkcijos kokybė tikrai gera, aš išsitiriu medžiagų koncentraciją. Kitaip sakant, lenkiška kokybė visada atitiko tai, ką jie ir deklaravo. Kažkada teko įsigyti tokių lietuviškų sulfatinių trąšų, kad su pardavėju teko prieiti iki rimtų konfliktų. Minėjau, kad perku lenkiškas kalkes. Jos granuliuotos, lengviau išbarstomos, o Lietuvoje parduodamos dažnai būna miltų struktūros. Kiekvienas ūkis žino, kas jam geriausia ir patogiausia naudoti“, – tikina R.Majauskas.

Pasak jo, kritus grūdų supirkimo kainoms, ūkininkai dar labiau skaičiuos, už kiek ir kokį kiekį trąšų pirkti šiam sezonui. Ūkininkas sako, kad kalio ir fosforo trąšos nėra pirmos būtinybės, tačiau išsiversti be azotinių trąšų nepavyks. „Girdėjau, Lietuvoje vėl atnaujinama azotinių trąšų gamyba, tad galbūt ir lietuviškų trąšų nusipirksiu“, – dėsto patyręs ūkininkas R.Majauskas.

Lenkiškų trąšų neįperka

Nors Lazdijai visai Lenkijos pašonėje, šiame krašte ūkininkaujantis ir augalininkystės ūkį plėtojantis Virginijus Kazlauskas sako, kad Lenkijos gaminamos trąšomis jis savo laukų netręšia. Jis sako, kad norint pirkti lenkiškas trąšas, reikia nemažai pinigų, o tokias sumas iškart turėti būtų sudėtinga. Dėl to jis pasirašo sutartis su mūsų grūdų supirkėjais ir iš pastarųjų gauna jam reikalingų trąšų ir augalų apsaugos produktų. „Šiemet trąšų normos tikrai bus mažesnės. Jau pernai kaip reikiant jas taupėme, šiemet vėl laukia tas pats scenarijus. Jeigu pilsime bet kiek – nieko iš grūdų auginimo neuždirbsime“, – įsitikinęs V.Kazlauskas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-01-23

Galvos dar neskauda

Ūkininko Juozo Bekampio iš Kūlokų (Marijampolės sav.) teigimu, kol nėra įpusėjusi žiema, žemdirbiams dar nėra dėl ko gąsdintis. Tad nėra reikalo ir spėlioti, kas bus su pasėliais pavasarį, užsiimti dar kokiomis nors prognozėmis. „Pasėliuose nieko baisaus nematau. Didžiausias pavojus kultūriniams augalams yra kovo–balandžio mėnesiais, kada dieną saulė gerokai pašildo, o naktį – pašąla. Tuomet pats atsakingiausias metas. Dabar, sausio viduryje, dar ne laikas dairytis po laukus“, – tikino Kūlokų kaimo ūkininkas.

J.Bekampis:

Jis tvirtino, kad viskas, ką pastarosiomis savaitėmis matąs savame ūkyje, taip ir turėtų būti sausio mėnesį. Tiesa, ankstesniais metais tokiu metu laukai būdavo apšalę, nurudę, o šiemet žiemkenčiai labai gražiai žaliuoja. Bet dėl to jam jokių blogų minčių nekyla. „Įeiti į pasėlių laukus dar neįmanoma – šlapia. Bet važiuodami keliu aiškiai matome, kas laukuose darosi. Ir ramiai gyvename toliau“, – kalbėjo J.Bekampis.

Panašiai apie gražiai žaliuojančius pasėlius pasakojo ir Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Dalė Pielikienė, auginanti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius kviečius. Ji taip pat tikino, kad ankstoka spėlioti ir prognozuoti, kas nutiks su žiemojančiais pasėliais. „Mano ūkyje jie visi kol kas labai gražiai atrodo – žali, gražūs, laukuose vandens nedaug. Atrodo neblogai, o kas vėliau bus, dar sunku pasakyti“, – VL sakė D.Pielikienė.

D.Pielikienė:

Jos nuomone, iki šiol žiema nebuvo kažkuo nei ypatinga, nei kaprizinga. Žiema kaip žiema. Sniego buvo ir, anot D.Pielikienės, pasėliai po juo buvo apsaugoti nuo šalčių, tad kol kas didelės problemos nėra. Galbūt šiek tiek nerimo kilo tuomet, kai pradėjo nuleisti sniegą ir laukuose susidarė didelis kiekis vandens. Tada buvo nuogąstavimų, kad augalai gali užmirkti. Tačiau didelio įšalo nebuvo, vanduo savaime susigėrė į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir artėjant sausio viduriui laukai atrodė neblogai.

„Iš tiesų šią žiemą žiemkenčiai įspūdingos žalios spalvos. Bet, manau, taip atsitiko vien dėl to, kad labai anksti užsnigo ir jie nepatyrė šalčio su vėju išbandymų. Tiesiog saugiai pasislėpė po sniegu. Paskui netikėtai porą parų buvo kiek daugoka šilumos, tad gal jiems atrodo, jog gyvena kaip kokiose atogrąžose“, – svarstė D.Pielikienė.

Ūkininkė iš karto pripažino: nors pasėliai ir akiai mielos sodriai žalios spalvos, džiaugtis tuo ji kol kas neskuba. „Reikia vertinti viską labai atsargiai. Lauksime, kokia bus antroji žiemos pusė. Pagal šiandieninę situaciją, kai laukai taip gražiai žaliuoja, labiausiai pakenktų sausas šaltis su šaltu vėju be sniego. Tokiu atveju pasėlius ištiktų didelė tragedija“, – vildamasi, kad taip nenutiks, kalbėjo Meškučių kaimo ūkininkė.

Veikia temperatūrų skirtumai

Kuktų (Marijampolės sav.) žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Antanas Jasiulevičius VL pasakojo, kad bendrovės žiemkenčiai žiemoja gana gražiai, o jie visada tikisi pačio geriausio rezultato. Pirmininko pastebėjimu, šiaip gamta šią žiemą labai nepalanki. „Temperatūrų šuoliai visiems nepalankūs – ir augalams, ir gyvūnams. Bet dar labiau – augalams. Pirmiausia prisnigo nepašalus, tai vietomis žiemkenčiai jau šiek tiek pašuto. Paskui labai staigiai atšilo, pas mus buvo net 15 laipsnių šilumos. Tad augalai gal net ir vegetuoti pradėjo. Po to – vėl šaltis. Augalams toks temperatūrų svyravimas – labai didelis stresas. O pavasaris dar toli. Tad didelio optimizmo žvelgiant į laukus iš tikrųjų nėra“, – teigė A.Jasiulevičius.

A.Jasiulevičius:

Anot jo, pasėlių laukai gražiai atrodo, bet jis prisimena ir ankstesnių metų išbandymus, kuomet dalis per žiemą gražiai išbuvusių pasėlių žūdavo pavasarį. „Vienais metais kovo mėnesį tris naktis iš eilės spustelėjo daugiau kaip 10 laipsnių šaltukas. Ir to užteko, kad sutrūkinėtų vegetuoti pradėjusių augalų šaknys. Jau planavome būsimą derlių, pradėjome dėlioti tręšimo grafikus, bet visus planus tada sujaukė trys šaltos naktys. Todėl ir dabar situaciją vertinti reikia labai atsargiai, be to, pastebėjome ir drėgmės perteklių. Kuomet vos ne kasdien lyja, žemė nespėja sugerti tokio kritulių kiekio, todėl kai kur, ypač žemesnėse vietose, vanduo pastovi keletą dienų, kol susigeria. Tad gali būti, kad vietomis pasėliai pamirkę“, – patirtimi dalijosi Kuktų ŽŪB vadovas.

Per tiek metų, anot A.Jasiulevičiaus, Kuktų ŽŪB patirtis rodo, kad būna išskirtinių žiemų. Kartą vasario mėnesį buvo iki 20 laipsnių šalčio, o laukai visai be sniego. Po to dar ir gerai palijo. Tokios orų permainos masiškai išžudė pasėlius didelėje dalyje Lietuvos, tuo pačiu ir Kuktų ŽŪB laukuose. Kai kada, pasak vadovo, daugiau žalos padaroma kuriame nors viename regione, o kitur nukenčia mažiau arba iš viso nepaliečia, o tuomet nuostolius skaičiavo beveik 60 proc. Lietuvos ūkių. „Nors šiandien viskas gerai, dar nereiškia, kad taip bus ir pavasarį“, – sakė jis.

A.Jasiulevičiaus vertinimu, šiemet tikrosios žiemos dar beveik nebuvo. Jo teigimu, vėlų rudenį į šlapią dirvą pridrėbė sniego, kurio sluoksnis susidarė nemažas. Įprastai sniego sluoksnis augalams labai gelbsti, kai prieš sniegą gerai pašąla. Tuomet po sniegu žiemkenčiai jaučiasi kaip po apklotu. „Augalas tuomet būna pasiruošęs žiemai – vegetacija nevyksta. O kai augalą gamtos sąlygos apgauna – atšyla, jis pradeda vegetuoti. Paskui ir vėl užšąla. Visi žiemkenčiai tam tikroje stadijoje pakelia šaltį. Jeigu jie tą stadiją peršoka – blogai. Jau ne ta vystymosi stadija. Todėl žiemą augalai pakelia ir 20 laipsnių šaltį, o pavasarį gali nušalti ir oro temperatūrai nukritus iki 5–6 laipsnių šalčio“, – atviravo Kuktų ŽŪB vadovas.

Ūkininkas Alfredas Stasys Nausėda iš Šilutės r. VL prisipažino, kad jo pienininkystės ūkis jau ne vieni metai nebesėja žiemkenčių. Jų teko atsisakyti, esą nelabai įmanoma kur nors gauti jų kraštui tinkamos žiemkenčių sėklos. Todėl dabar A.S.Nausėda atidžiau besidairąs ne po žieminių javų laukus, bet po sodą. Kai kurie vaismedžiai jau beveik pradeda leisti pumpurus, todėl ūkininkui neramu – nepastovūs orai jiems dar gali pakenkti.

Ūkininkas Alfredas Stasys Nausėda:

„Pievos šiuo metu dar numirusios. Jokios žoliukės nesimato. Medžiai jau pasiruošę pavasariui, sodai atgiję. Jei dar išsilaikys tokios teigiamos temperatūros kokią savaitę, medžiai gali ir pumpurėlius pradėti krauti. Dažną žiemą būna daug baimės, bet ateina pavasaris ir pamatome, kad tai baimei preteksto nebuvo – bijojom, kad bus drėgmės perteklius, o, pasirodo, jos net trūksta“, – kalbėjo Šilutės r. ūkininkas.

Svarbu nepridaryti klaidų

Dr. Vytautas Liakas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas:

Dažniausiai užduodamas klausimas, į kurį būna sunku atsakyti – kaip žiemos žiemkenčiai. Jeigu žinotume… Dažniausiai didžioji dalis žieminių rapsų ir kviečių žūsta pavasarį. Suprantama, tai – žiemos padariniai. Augintojai visuomet norėdavo vokiškos ar prancūziškos žiemos, nes švelni žiema nekelia grėsmių augalams. Jie taip pat sutiktų su lietuviška žiema, kai pasėlius uždengia stabili sniego danga. Tačiau kintantis klimatas diktuoja savo sąlygas.

Suprantama, žiemojimas priklauso ne tik nuo žiemos sąlygų – labai svarbu augalus tinkamai paruošti žiemai. Viskas prasideda nuo priešsėlio, žemės dirbimo, sėjos kokybės, sėjos laiko ir augalų priežiūros prieš žiemą. Jeigu rapsus ar kviečius pasėsime nutoldami nuo optimalaus laiko, prastesnio žiemojimo tikimybė didės, jei paliksime piktžolių – taip pat žiemojimo nepagerinsime. Ypač reikšmingas sėklų įterpimo gylis – sekli sėja visuomet padidina augalų išnykimo tikimybę. Kai kurie augintojai nerimauja dėl galimai didoko drėgmės kiekio. Ši problema labiau aktuali augintojams, kurie uoliu žemės dirbimu suslegia dirvą ir pablogina vandens filtraciją, tuomet atsiranda balos ir augalai paprasčiausiai uždūsta.

Grįžtant prie žemės dirbimo temos, matome, kad agresyviu žemės dirbimu kai kurie augintojai sugadino dirvos struktūrą. Rudenį nesudygo rapsai, pavasarį rasime tuščias vietas. Būtų neteisinga šį reiškinį nurašyti žiemai. Inovatyvūs augintojai augalus žiemai ruošė atsižvelgdami į jų fiziologinius poreikius. Kartojantis tokioms nepastovioms žiemoms, rudenį reikia maksimaliai padidinti cukrų ir prolino – amino rūgšties – kiekį augaluose. Vyraujant šiltiems orams, augalai eikvoja cukrus nieko nesukurdami dėl mažo apšvietimo, nors gamtoje turėtų taip būti: jeigu nėra saulės, turėtų būti šalta – augalai turi ilsėtis. Net labai gerai ruoštuose augaluose cukrų kiekis kritiškai žemas, o ką kalbėti apie augalus, kurie nėra paruošti žiemai. Jie peržiemoja, bet regeneracija ir produktyvumo potencialas būna mažesnis, tuomet augintojai stengiasi visa tai kompensuoti trąšomis.

Kokie didžiausi pavojai? Dabartinėje situacijoje blogiausias scenarijus būtų šaltis be sniego. Angliavandeniai „suvalgyti“ savęs išlaikymui, augalai vandeningi, prolino atsargos taip pat išsekusios. Tad stipresnis šaltis gerokai praretintų pasėlius. Jeigu pasnigtų ir užšaltų, problemų būtų mažiausiai, nes sniegas – puikūs kailinukai. Tuo augintojai įsitikino, kai atšalo iki -19 °C, krūmijimosi mazgo gylyje temperatūra buvo -1,5 °C. Kviečių krūmijimosi mazgas iššaltų temperatūrai jo aplinkoje nukritus iki -17 °C, todėl visada rekomenduojama sėti 4 cm gyliu, kad 3 cm gylyje susiformavęs krūmijimosi mazgas būtų apsaugotas. Rapsams taip pat svarbu, kad neperšaltų šaknis. Jeigu nušąla lapai, augalai atauga iš stiebe esančių pumpurų. Jeigu vyraus šilti orai, didžiausias pavojus kils dėl ligų ir kenkėjų plitimo, bet čia – atskira tema. Apibendrinant galima sakyti, kad iki šiol oro sąlygos augalams yra palankios, o jeigu pridaryta agrotechnikos klaidų, reikės laukti kitų metų ir nekartoti blogosios patirties.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-01-23

„Pasirašytą rezoliuciją šiandien nešime prezidentui Gitanui Nausėdai, atiduosime Seimo pirmininkei, premjerei, įvairioms ministerijoms, visoms Seimo partijoms ir frakcijoms“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Pasak LŠŪS vicepirmininko Vytauto Buivydo, rezoliucija raginama peržiūrėti Žemių įsigijimo įstatymo veikimą, kad būtų užtikrinta, jog šis teisės aktas nebūtų apeinamas.

Dar siūloma ūkininkams nustatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribas.

„Kad ribojimas veiktų visiems ir kad nebūtų gudravimų. Antras klausimas, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkiai, kurie gali dirbti savarankiškai be paramos nebebūtų remiami – tie, kurie gauna daugiau nei 60 tūkst. eurų bazines išmokas. Jiems rėmimas turi būti sustabdytas“, – kalbėjo V. Buivydas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje „apsukrūs investuotojai“ sugeba apeiti įstatyme numatytą maksimalų galimos įsigyti žemės apribojimą, kuris siekia 500 hektarų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

„Sugebama apeiti per įstatymo eilutę, kuri sako, kad jei akcininkas neturi daugiau nei 25 proc. akcijų, turimų hektarų kiekis yra nesumuojamas. Tai yra pagrindinė apėjimo galimybė, kuri tęsiasi nuo 2014 metų“, – teigė V. Buivydas, pridūręs, kad dėl to šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai neatlaiko konkurencijos ir traukiasi.

„Šiai dienai, į kaimą atėjus milijardinėms investicijoms, turime liūdinančius skaičius, kai matome, kad daugiau nei 50 proc. ūkininkaujančių pasitraukia iš veiklos“, – sakė jis.

A. Svitojus akcentavo, kad šiandien apie 30 asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės. Tai, anot jo, lėmė, kad šeimos ūkių Lietuvoje sumažėję perpus. V. Buivydas pridūrė, kad apie 80 proc. visos dirbamos žemės valdoma dešimties procentų visų žemdirbių.

„Šeimos ūkininkų, kurių turėjome virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 50 proc. Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – sakė A. Svitojus.

„Kyla ir nacionalinis pavojus, kad maža grupė žmonių gali valdyti žemę kaip akcijas ir vėliau neapskaitomai, nekontroliuojamai gali vykdyti prekybą ne tik Lietuvoje“, – akcentavo jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dar pridūrė, kad žemės tokiu būdu toliau supirkinėjamos, o kadangi ES išmokų dydžiai nustatomi pagal valdomos žemės plotus, taip besiplečiantys ūkiai gauna daugiausiai paramos.

Norės susitikti prezidentas

V. Buivydas taip pat pabrėžė, kad rezoliucija siekiama ne atimti žemę iš daugiau nei leistina jos įgijusių asmenų, o sustabdyti šį procesą.

„Tie, kas prisipirko, prisipirko, tegul sau ūkininkauja. Bet toliau tos žemės pardavimas turi būti vykdomas pagal Lietuvoje galiojantį įstatymą, kuris turi būti padarytas veikiantis“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.

Kartu jis pasidžiaugė, kad ūkininkų nuogąstavimus išgirdo ir politikai – parlamentarai bei prezidentas.

„Į šituos klausimus įsitraukė labai didelė dalis Seimo narių, kurie suprato, kad tai tikrai yra spragą, šią idėją palaiko. Taip pat yra bendravimas su prezidentūra, jos atstovais“, – sakė LŠŪS vicepirmininkas.

Anot jo, prezidentas išreiškė norą su ūkininkų atstovais susitikti atskirai.

Šeimos ūkininkai praėjusią savaitę Plungėje vykusioje konferencijoje parengė rezoliuciją, kuria kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, taip pat Seimo ir Vyriausybės vadovus, prašydami bendradarbiauti ir spręsti valstybinės ir privačios ūkio paskirties žemės įsigijimo problemas.

Dar ūkininkų atstovai siūlo sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.

Žemdirbių atstovai akcentuoja, kad ūkių stambėjimą smarkiai lėmė 2007–2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, pagal kurį paramos dydis buvo nustatomas pagal ūkio valdomos žemės plotą.

Rezoliucijoje dėstoma, kad Lietuvoje iki 500 eurų tiesiogines išmokas gauna 34 proc. (26,7 proc.) ūkininkų – kas sudaro 2,5 proc. visos tiesioginės paramos – nors 40 paramos gavėjų, kurie gauna virš 300 tūkst. eurų paramos, gaunama išmokų suma sudaro 3,5 proc. visos paramos.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-01-23

Bendrovė valdo nekilnojamąjį turtą dviejose netoli viena kitos nutolusiose vietovėse Panevėžio rajone. Algirdiškio kaime bendrovei priklauso parodų bazė, kurios bendras pastatų plotas yra 4 390 kv. m. Ji taip pat pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nuomoja 4,80 ha ploto žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypas išnuomotas iki 2032 m. Dar vienas bendrovės valdomas objektas – Šilagalio kaime esanti ferma, kurioje veikė galvijų karantinavimo centras.

Įmonės dokumentų rinkinius galima įsigyti sausio 30 – vasario 27 dienomis tiek popieriniame, tiek elektroniniame variante. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai.

Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcione registravimas vyks nuo 2023 m. vasario 23 iki vasario 28 d. 10 val. Aukcionas įvyks 2023 m. vasario 28 d. 11 val. Laimėtoju bus pripažintas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.

Dokumentų rinkiniai neparduodami Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ar valstybių, palaikančių karinę agresiją Ukrainoje, piliečiams ir/ar minėtose valstybėse registruotiems juridiniams asmenims ar juridinių asmenų dalyviams.

Detaliau su privatizavimo procesu bei akcijų paketo privatizavimo sąlygomis galima susipažinti Turto banko paskelbtame informaciniame biuletenyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-23

Taip pat jis pateikė ir antrą skundą, kuriame prašė panaikinti ministro įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos (pastabos) skyrimo bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, išnagrinėjęs kaltinimus, nusprendė, kad tiesioginio vadovo (ministro) reikalavimai tinkamai laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis, teisėta konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas nėra laikomi psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės.

Teismas konstatavo, kad byloje pateiktos aplinkybės akivaizdžiai parodo jo, kaip NMA vadovo, nesąžiningą elgesį.

Teismas nusprendė, kad ministras bei ministerija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi pagarbiai, jo nežemino, jam buvo sudarytos tinkamos sąlygos darbui, užduotys buvo skiriamos NMA, o ne pareiškėjui asmeniškai. Ministro sprendimai buvo priimti vykdant jo tiesiogines funkcijas.

Teismas aiškiai konstatavo, kad ministras bei ministerija neatliko apskritai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, tuo labiau nenaudojo jokio psichologinio smurto (mobingo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nutarė A. Muzikevičiaus skundą atmesti ir priteisė iš jo Žemės ūkio ministerijos naudai 4 366,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-20

Ją kepė keturios kepėjos, o į krosnį „šovė” ir „traukė” šešiese, nes ji labai didelė ir sunki. Kepalas duonos siekė pusantro metro ilgio ir metrą pločio.

Dvišaliai susitikimai

Parodos „Žalioji savaitė“ darbotvarkė – itin intensyvi, čia nuolat vyksta dvišaliai susitikimai, kuriuose aptariami svarbiausi žemės ūkio klausimai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su Sakartvelo aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministru Otar Shamugia, Armėnijos Respublikos ekonomikos ministru Vahan Kerobyan, Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Vladimir Bolea diskutavo apie dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes. Žemės ūkio ministras išsakė Lietuvos paramą Sakartvelo ir Moldovos integracijai į Europos Sąjungą (ES) ir pasiūlė ekspertinę pagalbą įgyvendinant ES keliamus reikalavimus.

Dvišaliame susitikime su Kosovo žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros ministru Faton Peci pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio ir su juo susijusiuose sektoriuose. Memorandume numatytas bendradarbiavimas žemės ūkio ir kaimo eurointegracijoje, dalijimasis patirtimi veterinarijos, fitosanitarijos, maisto saugos, žuvininkystės ir akvakultūros bei ekologinio ūkininkavimo srityse.

Susitarimo memorandume akcentuojamas žemės ūkio prekybos santykių plėtojimas, dalyvavimas žemės ūkio ir maisto produktų prekybos parodose, verslo kontaktų užmezgimas bei kitos žemės ūkio veiklos.

Su ministru K. Navicku susitikę politikai labai vertina mūsų šalies patirtį įgyvendinant bendrą ES žemės ūkio politiką ir su ja susijusius teisinius reglamentavimo aspektus bei nori perimti Lietuvos įdirbį plėtojant bendradarbiavimą su ES.

„Esame pasirengę šalims, siekiančioms integruotis į ES, padėti įgyvendinti joms keliamus reikalavimus. Skirtingos šalys turi savų poreikių, susijusių su tiesioginių išmokų administravimo įstaigų veikla, žemės reforma, taip pat sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų atitikimo įgyvendinimu. Lietuva turi kompetencijos ir patirties, kuria gali ir nori dalytis su demokratines reformas įgyvendinančiomis valstybėmis“, – sako ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-20