Žemės ūkio naujienos: 2023-02-01

Taryboje aptariant Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos peržiūros žemės ūkio aspektus didžioji dauguma valstybių narių laikėsi pozicijos, kad nustatant reikalavimus gyvulininkystės sektoriui reikia geriau subalansuoto požiūrio. Ministrai Europos Komisijos (EK) pasiūlytą ribą, nuo kurios direktyva būtų taikoma gyvulininkystės ūkiams – 150 sutartinių gyvulių, vertino kaip pernelyg žemą. Jie kvietė įvertinti apsirūpinimo maistu aspektą, skirtingus ūkininkavimo modelius, atskirų šalių specifiką ir nepakenkti sektoriaus konkurencingumui.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad būtinas didesnis nuoseklumas tarp atskirų ES politikų siekiamų tikslų.

„Pavyzdžiui, smulkius ir vidutinius šeimos ūkius savo BŽŪP strateginiame plane išskyrėme kaip prioritetinius, o siūlomuose direktyvos pakeitimuose būtent tokiems ūkiams būtų uždedama neproporcinga našta ir reikalavimai“, – pastebėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad prieš teikiant naujus pasiūlymus būtina įvertinti galiojančios direktyvos įgyvendinimo spragas – pavyzdžiui, užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų skaičiuojamas ir vertinant suminę taršą.

„Manau, kad pirmiausia turėtume kuo geriau išnaudoti jau esamas ES reguliavimo priemones. Būtina tinkamai atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip gyvulininkystės intensyvumas. Jis Lietuvoje žemesnis nei ES vidurkis – vienas mažiausių visoje ES – ir turi tendenciją mažėti. Tad iš tiesų nelengva suprasti ir paaiškinti sektoriui, kodėl kuriami nauji reikalavimai, kai, kita vertus, reikia turėti tinkamą žolėdžių intensyvumą, kad pavyktų išsaugoti bent referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų dydžius“, – teigė ministras.

Anot K. Navicko, reikia atsižvelgti ir į gyvulininkystės ūkiuose taikomas technologijas – ekologinį ir ekstensyvųjį ūkininkavimą, išmetamų amoniako ir metano emisijų kiekį mažinančią gerąją praktiką ir žiedines technologijas.

„Turime nepamesti iš akiračio ir siūlomų naujų reikalavimų įgyvendinimo kaštų, ypač smulkesniems ūkiams. Mes tikrai neginčijame žaliųjų tikslų, tačiau jų siekimo priemonės turi atitikti sveiką protą, būti realios ir proporcingos“, – sakė ministras K. Navickas.

Invazijos į Ukrainą pasekmės žemės ūkio rinkoms

Padėtis žemės ūkio rinkose, ypač po invazijos į Ukrainą, tapo nuolatine ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdžių tema.

Pristatydama situaciją EK pabrėžė didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria Ukrainos ūkininkai karo zonoje, ir nerimą keliantį dėl karo sumažėjusios žemės ūkio ir maisto produktų gamybos šioje šalyje poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu.

EK akcentavo ES–Ukrainos solidarumo koridorių, skirtų gabenti prekes iš Ukrainos keliais, geležinkeliais ar upėmis, bei Juodosios jūros Grūdų iniciatyvos svarbą užtikrinant maisto ir pašarų tiekimą, ypač pažeidžiamoms pasaulio šalims, ir stabilizuojant pasaulines grūdų rinkas.

Ministrai taip pat aptarė ES žemės ūkio sektoriaus patiriamus sunkumus (ypač kaimyninėse su Ukraina valstybėse narėse, kuriose labiausiai jaučiamas ženkliai išaugęs žemės ūkio produktų importas iš šios šalies) ir galimas pagalbos priemones. Ministras K. Navickas priminė Vokietijoje vykusios „Žaliosios savaitės“ metu vykusį pasaulinį maisto ir žemės ūkio forumą, kuriame buvo galimybė tiesiogiai iš Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio bei žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Mykola Solskyi išgirsti aktualią informaciją apie padėtį Ukrainoje.

„Nerimą kelia žinios dėl Rusijos vėl sabotuojamos Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Dėl Rusijos veiksmų stringa Ukrainos grūdų ir kitų produktų eksportas. Daugiau kaip 100 laivų laukia eilėje ir situacija kasdien prastėja. Taip Rusija pažeidžia dar vieną tarptautinį susitarimą. Jei tai tęsis, pasekmės bus itin skaudžios labiausiai pažeidžiamoms pasaulio šalims. Raginu stiprinti tarptautines pastangas ir spaudimą Rusijai dėl tinkamo Juodosios jūros susitarimo vykdymo,“ – taryboje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras.

Anot K. Navicko, Lietuva palaiko visas solidarumo priemones, kurios padeda Ukrainai atlaikyti dabartinę itin sunkią ekonominę padėtį, taip pat ir ES sprendimo dėl prekybos liberalizavimo pratęsimą.

Kalbėdamas apie padėtį mūsų rinkose, ministras akcentavo, kad ženkliai išaugę gamybos kaštai, netikrumas ir kiti neigiami veiksniai yra patiriami visose ES šalyse, todėl ir atsakas į juos turi būti solidarus – kad parama pasiektų visus sunkumus patiriančius žemdirbius visoje ES.

Gyvūnų vežimo teisės aktų peržiūra – esminė maisto gamybos dalis

Gyvūnų gerovės užtikrinimas transportavimo metu yra vienas aktualiausių klausimų ES gyvūnų gerovės politikoje. Per pastaruosius 18 metų, praėjusių nuo reglamentų šioje srityje priėmimo, pasikeitusios technologijos, mokslinės žinios bei visuomenės požiūris reikalauja peržiūrėti šį ES reglamentavimą.

Lietuva pritaria Portugalijos delegacijos iniciatyvai dėl teisės aktų šioje srityje peržiūros.

„Naujasis reglamentavimas turi būti orientuotas į gyvūnų gabenimo sąlygų pagerinimą, tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti sklandų ES vidaus rinkos veikimą bei prekybą su trečiosiomis šalimis. Noriu pabrėžti, kad siekiant realaus pokyčio šioje srityje, būtinas taisyklių veiksmingas praktinis įgyvendinimas ir užtikrinimas, ypač transportuojant už ES ribų. Tam būtinas glaudesnis bendradarbiavimas su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis“, – teigė ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-31

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdantys veiklas pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, iki kovo 1 d. įsipareigojo išlaikyti pasėlius, ražienas.

Ūkininkai, vykdantys veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ ūkininkai įsipareigojo nupjautų javų laukų neaparti iki kovo 1 d., iki ražienų aparimo nenaudoti augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų ir srutų po derliaus nuėmimo, taip pat nekalkinti ir neskusti ražienų. Taip pat ūkininkai įsipareigojo nuėmę derlių sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Vykdantys įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pasėtus tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus turi išlaikyti iki kovo 1 d., taip pat neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą.

Pareiškėjai, kurie vykdo veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, turi nušienauti nenuganytos žolės likučius ir nušienautą žolę pašalinti iki kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 sutartinio gyvulio (SG).

Taip pat ūkininkai, atlikę šlapynės sutvarkymo darbus, privalo informuoti NMA per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Jie, naudodamiesi mobiliąja programėle „NMA agro“, turi pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas. Šis reikalavimas yra taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiką „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha kodu 5PT-3.

Ūkininkai, kurie vykdo veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūralioje ir pusiau natūraliose pievose“, turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas, žolė turi būti išvežta iš lauko iki kovo 1 d. Šio įsipareigojimo turi laikytis ir dalyvaujantys veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“.

Svarbu informuoti NMA apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias (force majeure) aplinkybes

Tais atvejais, kai vėlavimą atlikti įsipareigojimus lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės, susijusios su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, pareiškėjai turi informuoti NMA ir pateikti išimtinių aplinkybių patvirtinimo dokumentus, t. y. paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus.

Tai galima padaryti per nemokamą „NMA agro“ programėlę, siunčiant pagrindimo dokumentus adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba el. paštu.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-31

Planuojama išmokėti daugiau kaip 16,1 mln. Eur susietąją paramą už 2022 m. laikytus daugiau kaip 161 tūkst. mėsinius galvijus, daugiau kaip 2,4 mln. Eur už beveik 160 tūkst. laikytų mėsinių avių, daugiau kaip 5,3 mln. Eur už daugiau kaip 47,5 tūkst. laikytus pieninių veislių bulius ir beveik 269 tūkst. Eur paramą už laikytas daugiau kaip 9,5 tūkst. pienines ožkas.

Išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas valdos valdytojams bus pradedamos mokėti nuo š. m. kovo 1 d.

Šaltinis: nma.lt, 2023-02-01

Pasak VL skambinusios Utenos rajono ūkininkės, kuri nenorėjo viešai skelbti savo pavardės, ji kalbėjosi ir su ŽŪM, ir su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistais. Tačiau moteriai jie esą taip paaiškino, kad viskas dar labiau supynė ir beveik neliko jokio aiškumo. „Gyvuliai auga, juos reikia šerti. Žemės ūkio ministras yra minėjęs, kad šiemet išmokų už pieninių veislių galvijus nebus. Bet dabar paskelbė, kad bus. Tad norime tiksliai žinoti, ar išmokos bus, ar nebus, tada mes galėtume planuoti, kaip elgtis toliau“, – teigė Utenos krašto ūkininkė.

Anot jos, jai pačiai ir jos mamai bei, ko gero, ir kitiems, auginantiems pieninių veislių buliukus, labai svarbu žinoti, ar tikėtis išmokų ir kitais metais, o gal apie jas nė nesvajoti. „Ūkyje laikome mišrūnų gyvulių ir pieninių buliukų. Todėl mums išmokos yra aktualios – vertiname kiekvieną centą, nes gyvenimas kaime yra ne iš lengvųjų. Ir pašarai brangūs, ir degalai, ir pačiam ūkininkui, kaip žmogui, kažko juk reikia. Tad tie keli šimtai į kišenę įkrentančių eurų – nėra menkniekis. Todėl norime žinoti, ar mums dar verta auginti pieninius buliukus“, – tikino uteniškė.

Nors imk šautuvą

Pavabalkšnio kaimo (Plutiškių sen., Kazlų Rūdos sav.) ūkininkė Dalia Kairaitienė buvo atvira – panaikinus išmokas už pieninius buliukus, situacija bus nepavydėtina. „Mes vis dar juos parduodame supirkėjams, kurie buliukus išveža į užsienį. O jeigu nebus kur dėti, tai, kaip aš sakau, reikės prašyti leidimo juos šaudyti“, – apie beviltišką situaciją, kai ūkininkams tiesiog nebeliko kitos išeities, su nuoskauda balse prasitarė šeimos ūkio savininkė. – Žinokit, toks pasakymas, niekam nejuokingas, nes nėra ką daryti.“

Ūkininkė D.Kairaitienė pasakojo apie situaciją – išmokas už pieninius bulius juos auginusiems ūkininkams panaikino, bet juk kaimo žmonės buliukus tikrai augino ir dar augina. „Išmokas paliko tik už užaugintus mėsinius bulius. Tad kur ūkininkams tuos pieninius buliukus dėti? Juk jį užauginti kainuoja tiek pat, kaip ir mėsinį? Be to, reikia jų ar nereikia, niekas neklausia – karvės kažkiek buliukų atsiveda, ne vien tik telyčiukes, kurias mes patys auginam.“

Kairaičių šeima verčiasi pienininkyste, tad visada savo fermose turi ir pieninių buliukų. Anot ūkio šeimininkės, karvės jų nuolatos atsiveda. „Dabar mes juos neva parduodame, tačiau iš tikrųjų – atiduodame supirkėjams už dyką. Nes jau būname daugiau į tą buliuką įdėję, negu pardavę už jį gauname. Pieno miltai, mineralai, miltai yra brangūs. Net ir ūkio karvių pienas brangus. Juk gerą pieną veršeliams girdai, o ne blogą. Tokiu būdu remiame tarpininkus ir užsienio supirkėjus, kurie iš to daro verslą“, – D.Kairaitienė stebėjosi keista, ne augintojo naudai susiklosčiusia situacija.

Kairaičiai pieninius buliukus pardavimui būtinai turi paauginti bent dvi savaites, bet ir to kai kada neužtenka. Prieš Kalėdas supirkėjai net neėmė buliukų, kurie nesvėrė 60 kg. O užauginti iki tokio svorio, pasak D.Kairaitienės, užtrunka ir reikalauja nemenkų investicijų. „Jei žįstų karvę, svorio priaugtų greičiau, bet kai atskiriame nuo karvės, taip greitai neauga. Jeigu į vis girdytume, būtų gerai, bet kur rasi žmogų, kuris norės ateiti ir visą dieną būti prie veršelių. Dažniausiai ateina pagirdyti ryte ir vakare“, – kalbėjo ūkininkė Dalia.

Ji palygino ir kiek karvės jų šeimos ūkyje atsiveda telyčaičių bei buliukų. Anot pienininkystės ūkio savininkės, grubiai skaičiuojant, natūraliai būna po 50 proc. ir vienų, ir kitų. „Kai karvių apsėklinimui naudojama seksuota sperma, tuomet buliukai sudaro gal apie 40 proc. visų atsivedamų veršelių. Bet ir tai nėra mažai“, – teigė ūkininkė, pastebėdama, jog ne visas karves pavyksta apsėklinti seksuota sperma.

Daugiau bėdos nei naudos

Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas VL teigė, kad nuo praėjusių metų, kai pradėta kalbėti, kad už pieninius bulius nebus išmokų, jie buliukų jau nebeaugina. Bendrovė mažus, maždaug iki 1 mėnesio amžiaus prakutusius buliukus parduoda. Juos nuperka tarpininkai ir išveža į Izraelį, Olandiją, kitas šalis, kur jie arba toliau auginami, arba skerdžiami. G.Gumauskas neslėpė – Padovinio ŽŪB darbuotojai gailisi, kad nebelieka išmokų už pieninių veislių bulius.

„Jeigu valdžia priima tokius sprendimus, tai tuoj pat sprendimą turi priimti ir bendrovė, nes kitaip liksi už borto. Pavyzdžiui, kai auginome mėsinius bulius, metams pasibaigus suskaičiuodavome, kad „į minusą“ pradirbome apie 400–700 tūkst. eurų. Ir taip vos ne kasmet. Tad ar verta juos auginti“, – retoriškai klausė bendrovės vadovas.

Jis tvirtino, jog auginti pieninių veislių bulius yra ne tik nuostolinga, bet ir gana pavojinga – reikalinga speciali, daugiau dėmesio reikalaujanti priežiūra. „Jie viską, net ir gardus sulaužo. Be to, reikia užauginti iki 600 kilogramų per mažiau nei dvejus metus. Tad turi būti intensyviai šeriamas, reikia ir koncentruotų pašarų, o jie – brangūs. Anksčiau buliams atiduodavome tai, kas likdavo nuo karvių, dabar sušeriame veislei auginamoms telyčioms. Jas auginti yra kur kas pelningiau nei bulius mėsai“, – atvirai paaiškino G.Gumauskas.

Paskutiniai metai

Šiais metais bus mokamos išmokos už 12 mėnesių mėsai auginamus pieninių veislių bulius, 2022 metais valdoje išlaikytus nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų. Vadovaujantis 2021–2022 m. susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklėmis, VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) šiuo metu vertina Ūkinių gyvūnų registre ir kituose registruose registruotus tinkamus paramai gauti 12 mėnesių amžiaus pieninių veislių bulius, nepertraukiamai 30 d. išlaikytus valdoje nuo 2022 m. nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. ir atitikusius visus taisyklių reikalavimus. Iki sausio 20 d. ŽŪDC turėjo pateikti ministerijai išmokos dydį už pieninės veislės bulių (žinoma, ir už mėsinį galviją, už pieninę ožką ir mėsinę avį) ir tinkamų paramai gyvulių skaičių pagal kiekvieną paramos schemą atskirai.

Ministerija, gavusi iš ŽŪDC šią informaciją, planuoja skubiai – iki vasario 1 d. – žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti tikslius išmokų dydžius. Kadangi tinkamus paramai gyvulius ŽŪDC gali pradėti vertinti tik nuo sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, įkainius planuojame tvirtinti vasario 1 d. Todėl šiuo metu neturime galimybės įvardyti, koks išmokos dydis bus už pienininės veislės bulių.

Išmokas valdytojams už pieninių veislių bulius NMA turėtų mokėti nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kaip nustatyta taisyklėse.

2023–2027 m. laikotarpiu parama už pieninių veislių bulius nebus teikiama, nes siūloma remti aukštesnės kokybės mėsinių ir mišriųjų veislių galvijų augintojus. Tuo tarpu pieninių veislių buliams skirtą lėšų dalis, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkeliama pienininių veislių (melžiamų) karvių augintojams (daugiau nei 70 proc. šių ūkių augina ir pieninius bulius), taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą.

Didžiausias planuojamas išmokos dydis už pieninę karvę (nuo 51–150 karvių) 2023 m. gali siekti iki 300 eurų. Toks pasirinkimas priimtas ir dėl to, kad primelžto pieno kiekis, o ypač karvių skaičius, kasmet stipriai mažėja, o žaliavinio pieno poreikis (vartojimui ir perdirbimui) yra nepakankamas ir apie 30 proc. žaliavinio pieno yra įvežama iš kaimyninių valstybių.

Be to, Lietuvos apsirūpinimas galvijiena 3 kartus viršija poreikį, nes ji nelabai populiari dėl nepakankamos kokybės ir kulinarinių tradicijų, o aukštos kokybės mėsinių veislių galvijienos nepakanka.

Susietosios paramos pieniniams buliams nauda šių galvijų augintojams nėra akivaizdi. Nors susietosios paramos dydis auga, pieninių bulių skaičius bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėja: per pastaruosius 5 metus pieninių bulių laikytojų skaičius sumažėjo 36 proc., bulių skaičius – 17 proc., tuo tarpu išmoka padidėjo 44 proc. Pastaruosius 3 metus apsirūpinimas jautiena didėja, nepaisant mažėjančio pieninių bulių skaičiaus.

Pastarąjį dešimtmetį apie 60 proc. visų Lietuvos įmonėse atliktų skerdenų sudarė karvių ir telyčių skerdenos. Jaunų bulių ir buliukų skerdimai sudaro apie 35 proc. ir ši dalis per dešimtmetį išliko stabili, nepaisant mokamos susietosios paramos už bulius ir nepaisant to, kad per šį dešimtmetį pieninių bulių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto (lyginant 2010 ir 2020 m., nors pastaruosius kelerius metus bulių skaičius ir mažėjo).

Todėl laikantiems gyvulius rekomenduojame planuoti galvijų veislininkystę, naudojant aukštos veislinės vertės seksuotą bulių spermą. Padidinta pieninių karvių išmoka turi atsverti buvusią bulių išmoką ir tai labiausiai prisidės prie didesnių pajamų gavimo ūkininkui primelžiant daugiau pieno.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-01-30

Sklandus aprūpinimas maistu – ne duotybė

Maisto saugumo tema pastaruoju metu tapo viena svarbiausių Europos Komisijos politinėje dienotvarkėje. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi visiems gyventojams užtikrinti galimybes įsigyti maisto produktų už prieinamą kainą. Dabar pasaulyje susidariusi padėtis primena, kad sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo užtikrintos galimybės europiečiams nėra duotybė. Infliacija ir augančios kainos dalį gyventojų privertė peržvelgti ir apkarpyti savo išlaidas.

Šiemet Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje analizuojama, kaip ES užtikrina maisto saugumą žemyne. Akcentuojama, kad be savo ūkininkų ir žvejų europiečiai labai greitai pritrūktų maisto. Taip pat atskleidžiama, kad gyventojų aprūpinimas maistu atskleidė svarbias visuomenės, žemės ūkio gamybos, klimato, biologinės įvairovės, energetikos, sveikatos, technologijų, taikos ir saugumo sąsajas. Konstatuota, kadkiekviena sistemos dalis yra svarbi, o bet kuriai daliai patiriant spaudimą, didėja įtampa ir visoje maisto sistemoje. EK ataskaitoje primenama, kad maisto gamyba yra pagrįsta daugiausia natūraliais procesais, derlius yra neapibrėžtas, todėl sistemos pažeidžiamumas yra kaip niekada aktualus. Taigi, didinti maisto sistemos atsparumą – iššūkis visai Europos Sąjungai, kartu ir Lietuvai.

Anot Z. Varanavičienės, keičiantis klimatui didelę ir ilgalaikę grėsmę pasaulio gyventojams gali sukelti augalų ligos ir kenkėjai.„Studiją 2021 metais Lietuvoje atlikę ekspertai įvertino, kad augalų ligos ir kenkėjai yra antra pagal svarbą grėsmė po karo veiksmų. Gebėjimas apsisaugoti ir valdyti šią riziką labai lemia žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumą“, – teigia CropLife Lietuva direktorė Z. Varanavičienė.

Šilta žiema – palanki kenkėjams plisti

Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija yra apskaičiavusi, kad dėl kenkėjų pasaulyje prarandama iki 40 proc. pasėlių[1]. Augalų ligos pasaulio ekonomikai kasmet padaro apie 220 milijardų JAV dolerių nuostolių, iš kurių apie 70 mlrd. priskiriama žalai, susijusiai su invazinėmis rūšimis. Anot ekspertų, nenaudojant efektyvių apsaugos priemonių šie nuostoliai gali išaugti dvigubai.

Savo ataskaitoje organizacijos analitikai nurodo, kad klimato kaita skatina augalų ligų plitimą – pakanka vienos neįprastai šiltos žiemos, kad invazinės kenkėjų rūšys įsitvirtintų naujose teritorijose. Mokslininkai pastebi, kad, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos keičiasi dykumų skėrių migracijos keliai ir geografinis paplitimas. Nuo didelius atstumus galinčių įveikti skėrių spiečiai nuo seno yra laikoma viena pavojingiausių kenkėjų rūšių.

„Kenkėjų sukeltas badas ir negandos aprašomos dar Senajame Testamente. Per tūkstančius metų ši problema neišnyko, nors iš maisto rinkėjo maisto augintoju tapęs žmogus nuolat ieško sprendimų, bandydamas apsaugoti derlių“, – dalijasi Z. Varanavičienė, primindama, kad pirmieji augalų apsaugos produktai buvo vario junginiai: metalo gabaliukai būdavo įmerkiami į karvių mėšlą, kad greičiau įvyktų oksidacija ir susidarytų žalsvos spalvos apnašų. Apnašos būdavo nugramdomos ir žalsvi milteliai naudojami tiek žmonių žaizdoms gydyti, tiek augalų ligoms naikinti.

Maisto trūkumo problema – dvigubai didesnė

Rytų ir Šiaurės Afrikos regionai, tankiai apgyvendintos Pietryčių Azijos valstybės yra labai priklausomos nuo derlių, kurie išauginami kituose regionuose. Karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino šią problemą. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija pasidalijo prognoze, kad badaujančių žmonių skaičius Afrikos ir Azijos regionuose išaugs nuo 8 mln. iki 13 mln., nes šalių nepasieks grūdai iš Ukrainos ir Rusijos – valstybių, kurios užima apie trečdalį pasaulio kviečių eksporto.

Kukurūzų, avižų, saulėgrąžų aliejaus eksportas iš Ukrainos taip pat stringa. „New York Times“ duomenimis[2], Rusijos karinės pajėgos toliau blokuoja 7 iš 13 Ukrainos naudojamų uostų. Išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą uostuose trikdo krovos darbus. Iš viso Ukraina turi 18 uostų, bet penki iš jų yra Kryme, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Iki karo Ukraina 95 procentus eksportuojamų kviečių ir kukurūzų išgabendavo per uostus.

Beveik metus Rusija terorizuoja Ukrainos žemės ūkio infrastruktūrą, naikina grūdų sandėlius bei perdirbimo gamyklas, minuoja laukus – stengiasi, kad šalis būtų įstumta į kuo gilesnę ekonominę krizę. Žemės ūkio sektoriuje iki karo buvo sukuriamas penktadalis darbo vietų ir šis sektorius sudarė penktadalį Ukrainos ekonomikos.

Kaip pažymi „New York Times“ žurnalistai, Maskvos sukelta maisto krizė peržengia valstybių sienas – pasaulyje daugėja badaujančių ir skurstančių žmonių, taip pat – priešlaikinių mirčių. JT Pasaulio maisto programos duomenimis, šiuo metu pasaulyje dėl ūmaus maisto stygiaus kenčia 345 mln. žmonių – dvigubai daugiau negu 2019 metais.

JAV žiniasklaida cituoja ir Valstybės sekretorių Antony J. Blinkeną, kuris per aukščiausiojo lygio susitikimą su Afrikos šalių lyderiais Vašingtone pripažino, kad pasaulyje kilo didžiulė maisto trūkumo krizė. Valstybės sekretoriaus teigimu, krizę pasaulyje lemia daugelis veiksnių, įskaitant ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Didžiausią nerimą pareigūnams Vašingtone kelia situacija Afganistane ir Jemene, kur negęsta kariniai konfliktai. O Egiptą, Libaną ir kitas nuo maisto produktų importo priklausomas šalis vis labiau skandina skolos. Netgi tokiose turtingose valstybėse kaip JAV ir Jungtinė Karalystė dėl augančios infliacijos daugėja žmonių, kuriems kasdien trūksta maisto, rašo „New York Times“.

Galvos skausmas – dėl naujų reikalavimų

„Augintojai patiria didelį kaštų spaudimą. Tai gali sumažinti ūkininkų ambicijas investuoti į šiuolaikines technologijas. Jaučiamas nerimas ir dėl būsimų ES reikalavimų augalininkystės ūkiuose 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą“, – pastebi Crop Life Lietuva direktorė Z. Varanavičienė. Vykdydama strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ Europos Komisija kelia tausaus pesticidų naudojimo tikslus. Vienas iš šių plataus užmojo tikslų – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti ES naudojamų cheminių pesticidų kiekį, tačiau per mažai rūpinamasi tuo, kad ūkininkams būtų prieinamas visas augalų apsaugos instrumentų rinkinys. Uždraudus vienus, reikia turėti kuo juos pakeisti ir kaip spręsti problemas.

Z. Varanavičienė primena, kad Nyderlandų Wageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras (WUR) pernai paskelbė studiją, kurios išvadose nurodoma, jog apribojus augalų apsaugos produktų (pesticidų) naudojimą, ūkininkai prarastų reikšmingą dalį derliaus, nes neturėtų priemonių kovoti su augalus puolančiais kenkėjais ir ligomis. Apskaičiuota, kad vienmečių kultūrų derlius būtų iki 15 proc. mažesnis, o daugiamečių – net iki 30 procentų.

Pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu populiaru dėl visų aplinkosaugos problemų pirmiausia kaltinti žemės ūkį, pamirštant, kad ūkininkai augina maistą mums. „Vargu, ar klimato kaitos ir socialinės atsakomybės požiūriu yra etiška ir saugu visą mums reikalingo maisto auginimą ir gamybą perkelti į mažiau išsivysčiusias valstybes“, – apibendrina CropLife Lietuva direktorė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-31

„Šį regioną [Kėdainius] ir jo problemas reikia analizuoti platesniame kontekste. Ypač nerimą kelia maisto produktų kainų augimas, kuris gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą. Ne paslaptis viršija ir panašius infliacinius procesus kitose Europos Sąjungos valstybėse. Turime analizuoti ir aiškintis priežastis. Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų prekybininkų potencialą. Atvirkščiai – mes juos stumiame iš rinkos“, – kalbėjo prezidentas.
Nausėda apie įgriuvusį tiltą Kėdainiuose: dalies Lietuvos tiltų būklė – apverktina

Anot jo, įtakos daro ir konkurencija pačioje rinkoje, kurioje nugali stambieji tiekėjai ir stambieji prekybos tinklai.

„Tai galutiniame rezultate veda prie to, kad kainos auga visose grandinėse: tiek gamybos, tiek logistikos, tiek ir prekybos grandinėje. Šiandien daug kalbėjome apie tai, kad kažkaip Lietuvoje nustojome diferencijuoti produktus pagal jų kokybę. Orientuojamės tik į kainą. Perkame pigiausias prekes, dažnai – perteklinę produkciją, kuri mus pasiekia iš kitų valstybių“, – daro išvadą prezidentas.

Jo vertinimu, vietinės kilmės kokybiška produkcija vis dėlto dažnai išvežama ir parduodama kitur brangiau. Anot šalies vadovo, daugiau vietos vietinei produkcijai turėtų atsirasti viešuosiuose pirkimuose.

„Čia turi atsirasti vietos trumposioms maisto prekių grandinėms. Jau kai kurios savivaldybės šiuo požiūriu yra pajudėjusios“, – sakė G. Nausėda.

„Mums vis dar nepavyksta išeiti iš to užburto rato, kuriuo jau skundžiamės daugybę metų – orientacija vien tik į kainą, – apie viešuosius pirkimus toliau kalbėjo prezidentas. – Vien tik į kainą ir blogą kokybę. Dėl to kenčia tiltai, dėl to kenčia mūsų skrandžiai, kai kalbame apie maisto produktų kokybę. Kenčia visi.“

Jis viliasi, kad geroji kai kurių savivaldybių patirtis plis toliau ir bus galima džiaugtis šio proceso rezultatais.

Šaltinis: lrt.lt, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, 2023-01-31