Žemės ūkio naujienos: 2023-02-10

Perdirbėjai taip pat ragina Vyriausybę koordinuoti veiksmus su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir siekti kuo aukštesnės pieno produktų intervencinių pirkimų kainos, jei ši priemonė būtų taikoma. Atkreipiamas dėmesys, kad Lenkijos ūkininkai jau kreipėsi į savo valdžią ir prašo inicijuoti dalies pieno produktų intervencinius pirkimus ES lygiu.

Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, esminė problema sektoriuje – trumpalaikių sutarčių tarp pieno tiekėjų ir supirkėjų įteisinta praktika, kai žaliavinio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių kainos gali būti keičiamos kas 30 dienų.

„Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje kyla dideli pieno supirkimo kainų svyravimai. Juos lemia greita reakcija į bet kokius kainų pokyčius Europos bei pasaulio pieno rinkose. Tai nesuteikia stabilumo nei ūkininkams, nei perdirbėjams“, – pažymi E. Simonis.

Jis priduria, kad ilgalaikių, bent 6 mėnesių, sutarčių įtvirtinimas iš esmės keistų situaciją. „Keičiantis pieno produktų kainoms pasaulinėse rinkose, žalio pieno kainų šuoliai arba nuosmukiai nebūtų tokie staigūs – tai mažintų įtampą sektoriuje“, – sako E. Simonis.

Kaip teigiama pienininkų rašte Vyriausybei, Žemės ūkio ministerija yra inicijavusi įstatymų pataisas ir atliko veiksmus, skatinančius ūkininkus imtis kurti rizikos valdymo fondą. Pieno perdirbimo bendrovių atstovai, ne kartą teikę siūlymus kurti vieną pieno sektoriaus, arba net platesnį, rizikos valdymo fondą, laikosi pozicijos, kad tokio fondo kūrime lyderio vaidmens turi imtis būtent ministerija.

ES teisės aktai nedraudžia valstybėms narėms nukrypti nuo reglamento ir skirti iki 3 proc. ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, kurie būtų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę. Ši nuostata taikoma visiems ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas konkrečiais metais.

„Bendras visus pieno gamintojus apimantis rizikos valdymo fondas yra veiksminga ir tikslinga priemonė. Abejojame, kad yra realių sąlygų kurtis atskiriems, pavieniams rizikos valdymo fondams ir kad apskritai tai būtų tinkama ir veiksminga priemonė“, – teigiama rašte.

Verslas taip pat primena apie būtinybę planuoti ir kokybiškai įgyvendinti ilgalaikes priemones dėl ūkių stambinimo ir pieno kokybės gerinimo. Nepaisant esamos situacijos ir šiuo metu juntamos įtampos pieno sektoriuje, ūkių veiklos efektyvumo ir ūkių našumo didinimas yra pats tinkamiausias prioritetas, teigiama rašte.

Lietuvos žalio pieno sektoriuje dominuoja smulkieji pieno ūkiai, kurie nulemia žemą šalies vidurkį pagal primilžį, žemą kokybę ir prastesnį baltymų ir riebalų santykį. Smulkieji ūkiai, net esant normalioms rinkos sąlygoms, yra mažiau konkurencingi ir nėra pajėgūs investuoti į veislines karves, pieno kokybę užtikrinančias technologijas ir kitas priemones.

„Sveikintina, kad šios kadencijos Žemės ūkio ministerija suplanavo ambicingą paramos kiekį. Deja, paramos priemonės taip ir neįsibėgėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tos priemonės, kurios sulaukė didžiulio ūkininkų susidėmėjimo, įstrigo paraiškų vertinimo procese ir jau aišku, kad nebus laiku pradėtos įgyvendinti“, – teigiama rašte.

Pienininkai prideda, kad 2022 metų pirmoje pusėje globalioje rinkoje eksportuotojams buvo susiklosčiusi palanki situacija – lietuviškų pieno produktų paklausa išliko didelė, tai leido gaminti ir eksportuoti palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams. 2021 m. prasidėjęs žalio pieno kainos augimas 2022 m. pasiekė rekordines aukštumas, šalyje superkamo žalio pieno kainos pasiekė ir viršijo ES vidurkį. Tačiau praėjusių metų pabaigoje pieno produktų paklausa eksporto rinkose staigiai krito. Tai paveikė ir žaliavinio pieno kainos pokytį.

E. Simonis teigia, kad nuo 2022 m. paskutiniojo ketvirčio stebimas biržinių pieno produktų kainų kritimas pasaulyje buvo spartesnis, nei žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimas ūkininkams Lietuvoje. „Perdirbėjai pirmieji prisiėmė smūgį nuosmukį patiriančiose eksporto rinkose, amortizuodami didesnį kainų kritimą žaliavinėje rinkoje“, – pažymi ekspertas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-09

Dalyviai taip pat bus supažindinti su „Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos” projektu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-08

„Nenugriebta, natūralus pienas. O parduotuvėj tai tiek nugriebia. Liesiausias, varškė liesiausia – ir kokios kainos taigi. Už litrą reik mokėti netoli 2 eurų“, – piktinasi sutiktas telšiškis.

LRT TELEVIZIJOS kalbinti gyventojai akcijai pritaria.

„Čia reik žmonių darbą įvertint. Jie dirba, keliasi žmonės anksti. Čia yra gryna pajuoka, ką jie gauna“, – įsitikinęs vyriškis. Telšiuose per dieną ketinama išdalyti dešimtis tonų pieno. Tai didžiausia akcija iš iki šiol buvusių. „Aš manau, kad Telšiuose šiandien bus 20-22 tonų drąsiai išdalinta. Nes dalina kiti po seniūnijas“, – teigia ūkininkė Zita Dargienė. Žemaitijos ūkininkai ryžtingi. Sako nemokamai pieną dalys tol, kol bus pasiektas susitarimas ir supirkimo kainos sieks bent pusę euro.

„Neįmanoma parduoti tokia kaina pieno. Mes jo neparduodame, mes atiduodam. <…> Kaip reikia sugebėti įvykdyt visus įsipareigojimus, sumokėt bankams paskolas, pašert gyvuliukus, sumokėt atlyginimus ir dar sugebėt valstybei sumokėt mokesčius“, – piktinasi ūkininkas Jonas Lapinskas.

Ūkininkai protestuoja ir pienu laistydami laukus. Su maisto švaistymu kovojantis „Maisto bankas“ prašo to nedaryti. Savanoriai esą pasiruošę vykti į ūkius ir paimti produkciją, kuri būtų išdalyta skurstantiesiems.

„Mes galime padėti ir organizuoti savanorius, kad jų vietose ar padėt perpilstyt, ar tą produkciją realizuoti, jeigu ūkininkai mato, kad to produkto neišsidalins, nes nėra aišku keik laiko truks tas protestas. <…> Ir jeigu jau būtų sunkumai realizuoti, kad tiesiogiai atiduoti žmonėm tą produkciją. Tai mes galėtume ir pasiimti tą produktą“, – siūlo „Maisto banko“ Šiaulių padalinio vadovė Sandra Šimaitytė.

Žemės ūkio ministerija situaciją ketina spręsti. Esą dėl kritusių pieno supirkimo kainų bus inicijuojami teisės aktų pakeitimai. Planuojama peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus. Esą parengtas įsakymo projektas, kad su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galėtų kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-02-09

Dėl mažų pieno supirkimo kainų protestuojantys ūkininkai dalį savo pieno tiesiog išpila. Vienas iš tokių – Tauragės rajono ūkininkas Paulius Macas. LRT RADIJUI vyras pasakoja į nuotekas išpylęs jau apie 2 tonas pieno. Tokiu būdu P. Macas tikisi atkreipti visuomenės dėmesį į ūkininkus kamuojančią problemą.

Kitas LRT RADIJO pašnekovas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas pasakoja, kad jo rajone bendro sutarimo, kaip protestuoti prieš pieno perdirbėjus, nėra: vieni ūkininkai pieną išpila laukuose, kiti – išdalina žmonėms. Ką daryti, pasak M. Puidoko, ūkininkai renkasi individualiai, pagal savo galimybes.

„Aš nebūčiau nei už tai, nei už tai. Čia kiekvieno pasirinkimas, kaip jam patogiau. Tas dalinimas pieno irgi yra papildomi kaštai, į tą irgi atsižvelkim. Aš suprantu, kad dalinant pieną, kaip sakant, vienu šūviu du zuikiai – paliečiamas tiek prekybininkas, tiek perdirbėjas, bet čia kiekvieno ūkininko pasirinkimas, ką daryti“, – įsitikinęs Kelmės rajono ūkininkas.

Dalies šalies ūkininkų pasirinktą protesto formą vieni LRT RADIJO klausytojai palaiko, kiti, priešingai, mato tai kaip produkcijos švaistymą.

„Nereikia čia sukti uodegos, sakyti, kam ūkininkai pila pieną. O ką jiems daryti, kai jie mato tokią nelygybę, tokį pasijuokimą? Man trūksta žodžių. Vienintelė bėda yra prekybininkai“, – sako Gediminas iš Vištyčio.

„Pritarčiau ūkininkams, kad situacija dabar yra be galo sudėtinga, (…) tačiau ta [protesto] forma dalinant pieną būtų kur kas artimesnė vartotojams. Iš tiesų turim tikrai daug skurstančių vartotojų, (…) būtų galima ir tam tikra prasme išspręsti jų socialines problemas. (…) Raginčiau ūkininkus parodyti solidarumą su visa visuomene, nes turbūt kalba eina ne vien tik apie ūkininkus, o apie pieno, kaip tokio, įperkamumą“, – oponuoja Mindaugas iš Kauno rajono.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Puidokas tikina, kad su žmonėmis pasidalinti pienu nedideliais kiekiais ūkininkai tikrai galėtų, tačiau kažkur jį vežti tonomis galimybių būtų tikrai ne visiems.

„Kiekvienas gyventojas, jei važiuojat pro fermą, matot kokį tvartelį, tai žinokit, kad tikrai gamyba pieno ten vyksta, galit užsukti ir tiesiog drąsiai paklausti, ar yra pieno, kurį galėtumėt kažkokiu būdu pasiimti. Čia tikrai tame problemos nėra. Tiesiog yra techniniai dalykai atvežti pusę tonos pieno, reikia ir tarą turėti, ir panašiai. (…) Kaip kas gali, taip tas ir prisideda prie tos akcijos. Jeigu kažkam yra galimybė, jis ir atveža tą pieną, pasidalina. Kam nėra, tai nėra“, – teigia ūkininkas.

Kitiems LRT RADIJO klausytojams užkliūva tai, kad ūkininkams Lietuvoje, panašu, trūksta bendrystės – jie savo problemas dažniau sprendžia pavieniui, nesiburia į bendrijas.

„Aš sergu už ūkininkus, bet man nepatinka kai kurie dalykai, kuriuos jie transliuoja. (…) Ūkininkai labai dejuoja, ne visi galbūt, bet yra tokių. Jūs galite surėmę pečius neparduoti nieko niekam“, – įsitikinęs Antanas iš Radviliškio.

„Jau čia ne pirma tokia pieno krizė, prisimenu, dar nelabai seniai irgi buvo pienu laistomi laukai. Buvo labai rimtos kalbos apie pieno kooperatyvą – statom, ūkininkai, kartu pieno kooperatyvą, superkam tokiomis kainomis, kokiomis mums reikia. Kokia tos istorijos tąsa?“, – antrina Jurga iš Vilniaus.

Tauragės rajono ūkininkas P. Macas savo ruožtu tikina, kad burtis į kooperatyvus ir kartu kovoti dėl geresnių sąlygų ryžtasi nedaug ūkininkų, mat tai ir reikalauja daug laiko, ir primeta didžiulę atsakomybę.

„Na, tikrai nedaug kooperatyvų kuriasi, nes dauguma žmonių negali sau leisti investuoti dar tiek papildomo laiko, kad prisijungtų prie tų kooperatyvų. (…) Iš jaunesnių ūkininkų girdima, kad kooperuojasi, vieni, kiti, treti metasi į vieną mažytę bendruomenę ir bando ieškoti rinkos ar panašiai. Bet suprantama, kad tai nėra didelė visuma tų ūkininkų, kurie galėtų tokiais dalykais užsiimti. Tai kainuoja papildomai laiko, resursų, nėra per vieną dieną padaroma. Be to, atsiranda gana didelė atsakomybė, nes nusprendi būti pats atsakingas už savo produkciją, už kito ūkininko produkciją“, – aiškina Tauragės krašto ūkininkas.

LRT RADIJO klausytojų, palaikančių pieno išpylimo idėją, gretose atsirado ir tokių, kurie siūlo ūkininkams laukais neapsiriboti, o surengti protesto akciją valdininkams po nosimis.

„Aš siūlyčiau, kad tą pieną reikėtų pilt ne kur nors laukuose ar į griovius, bet reikia vežt prie Seimo ir išpilt ten, kad jie smegenis išsiplautų savo. Kitaip mūsų valdžia nesupras. Tegul jie truputį tuos prekybos centrus patvarko su tomis savo kainomis, va prie tų dalykų jie nagų niekaip neprikiša“, – tvirtina Juozas iš Garliavos.

Kaip žinia, ūkininkai savo techniką kažkada jau buvo suvarę į sostinę. Be to, dar 2003 m. ūkininkai traktoriais buvo užblokavę kelius į Lenkiją ir Latviją, sutrikdė eismą automagistralėje Kaunas–Klaipėda.

Ūkininkas P. Macas LRT RADIJUI teigia tokių protesto formų imtis nesvarstęs.

„Kol kas taikiai bandom atkreipti dėmesį į mums aktualius klausimus, parodyti kitiems žmonėms, kokia ta situacija mūsų sektoriuje. Na, taip iš karto niekas drastiškai, manau, nesiima tokių veiksmų“, – sako Tauragės rajono ūkininkas.

Šaltinis: lrt.lt, Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, 2023-02-09

Perdirbėjai taip pat ragina Vyriausybę koordinuoti veiksmus su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir siekti kuo aukštesnės pieno produktų intervencinių pirkimų kainos, jei ši priemonė būtų taikoma. Lenkijos ūkininkai jau kreipėsi į savo valdžią ir prašo inicijuoti dalies pieno produktų intervencinius pirkimus ES lygiu.

Žemiau pateikiame neredaguotus pienininkų pasiūlymus.

Dideli kainų svyravimai dėl trumpalaikių sutarčių

Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, esminė problema sektoriuje – trumpalaikių sutarčių tarp pieno tiekėjų ir supirkėjų įteisinta praktika, kai žaliavinio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių kainos gali būti keičiamos kas 30 dienų. „Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje kyla dideli pieno supirkimo kainų svyravimai. Juos lemia greita reakcija į bet kokius kainų pokyčius Europos bei pasaulio pieno rinkose. Tai nesuteikia stabilumo nei ūkininkams, nei perdirbėjams“, – pažymi E. Simonis. Jis priduria, kad ilgalaikių, bent 6 mėnesio, sutarčių įtvirtinimas iš esmės keistų situaciją. „Keičiantis pieno produktų kainoms pasaulinėse rinkose, žalio pieno kainų šuoliai arba nuosmukiai nebūtų tokie staigūs – tai mažintų įtampą sektoriuje“, – sako E. Simonis.

Pirmą smūgį prisiėmė perdirbėjai

2022 metų pirmoje pusėje globalioje rinkoje eksportuotojams buvo susiklosčiusi palanki situacija – lietuviškų pieno produktų paklausa išliko didelė, tai leido gaminti ir eksportuoti palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams. 2021 m. prasidėjęs žalio pieno kainos augimas 2022 m. pasiekė rekordines aukštumas, šalyje superkamo žalio pieno kainos pasiekė ir viršijo ES vidurkį. Tačiau praėjusių metų pabaigoje pieno produktų paklausa eksporto rinkose staigiai krito. Tai paveikė ir žaliavinio pieno kainos pokytį.

E. Simonis teigia, kad nuo 2022 m. paskutiniojo ketvirčio stebimas biržinių pieno produktų kainų kritimas pasaulyje buvo spartesnis, nei žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimas ūkininkams Lietuvoje. „Perdirbėjai pirmieji prisiėmė smūgį nuosmukį patiriančiose eksporto rinkose, amortizuodami didesnį kainų kritimą žaliavinėje rinkoje“, – pažymi ekspertas.

Rizikos fondo pagalba krizei pasibeldus

Kaip teigiama pienininkų rašte Vyriausybei, Žemės ūkio ministerija yra inicijavusi įstatymų pataisas ir atliko veiksmus, skatinančius ūkininkus imtis kurti rizikos valdymo fondą. Pieno perdirbimo bendrovių atstovai, ne kartą teikę siūlymus kurti vieną pieno sektoriaus, arba net platesnį, rizikos valdymo fondą, laikosi pozicijos, kad tokio fondo kūrime lyderio vaidmens turi imtis būtent ministerija. ES teisės aktai nedraudžia valstybėms narėms nukrypti nuo reglamento ir skirti iki 3 proc. ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, kurie būtų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę. Ši nuostata taikoma visiems ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas konkrečiais metais. „Bendras visus pieno gamintojus apimantis rizikos valdymo fondas yra veiksminga ir tikslinga priemonė.

Abejojame, kad yra realių sąlygų kurtis atskiriems, pavieniams rizikos valdymo fondams ir kad apskritai tai būtų tinkama ir veiksminga priemonė“, – teigiama rašte.

Prastas Lietuvos ūkių konkurencingumas Europoje

Verslas taip pat primena apie būtinybę planuoti ir kokybiškai įgyvendinti ilgalaikes priemones dėl ūkių stambinimo ir pieno kokybės gerinimo. Nepaisant esamos situacijos ir šiuo metu juntamos įtampos pieno sektoriuje, ūkių veiklos efektyvumo ir ūkių našumo didinimas yra pats tinkamiausias prioritetas, teigiama rašte. Lietuvos žalio pieno sektoriuje dominuoja smulkieji pieno ūkiai, kurie nulemia žemą šalies vidurkį pagal primilžį, žemą kokybę ir prastesnį baltymų ir riebalų santykį.

Smulkieji ūkiai, net esant normalioms rinkos sąlygoms, yra mažiau konkurencingi ir nėra pajėgūs investuoti į veislines karves, pieno kokybę užtikrinančias technologijas ir kitas priemones. „Sveikintina, kad šios kadencijos Žemės ūkio ministerija suplanavo ambicingą paramos kiekį. Deja, paramos priemonės taip ir neįsibėgėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tos priemonės, kurios sulaukė didžiulio ūkininkų susidėmėjimo, įstrigo paraiškų vertinimo procese ir jau aišku, kad nebus laiku pradėtos įgyvendinti“, – teigiama rašte.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-09

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 3 savaitę buvo 0,44 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 8,06 proc. didesnė negu prieš metus bei sudarė 256,86 EUR/t. Rapsai 2023 m. 3 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 621,62 EUR/t – ir tai buvo 1,36 proc. didesnė kaina negu prieš savaitę, bet 11,23 proc. mažesnė kaina, palyginti su prieš metus buvusia kaina.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 1 (415) / 2023 m.