Žemės ūkio naujienos: 2023-02-17

Žinia vienintelė – jei nutiko krizė, tai dėl jos neturi kentėti tik ūkininkas. Našta turi dalytis visi esantys pieno sektoriaus grandinėje. Iš perdirbėjų, deja, naštos dalijimosi kol kas nematome“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Išeitis – stiprinti kooperaciją ir ūkininkų derybines galias

Žemės ūkio ministerijoje vasario 24 d. susitiks ir bendrų sprendimų ieškos, pasiūlymus teiks visi pieno rinkos dalyviai – ūkininkų, pieno perdirbėjų, prekybininkų ir ministerijos atstovai.

Pasak ministro, nėra kitos išeities, kaip tik stiprinti kooperaciją ir solidarumą. „Perspektyvą matantys ūkininkai susivienijo išreikšti protestą, tai teikia vilčių, kad bus pakankamai jėgų bendrai veiklai, kuri atneš naudos ilguoju laikotarpiu. Tikiu, kad racionalumas nugalės ir bus surasti kompromisai“, – teigia ministras.

Pagalba investicinius projektus įgyvendinantiems

Žemės ūkio ministerija ketina investiciniams projektams, kuriems teikiama parama pagal nurodytą veiklos sritį, įgyvendinimo laikotarpį prailginti iki 36 mėn. (dabar jis yra 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2025-06-30.

Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičių padidinti nuo buvusių 4 iki 10.

Ministerija taip pat ketina pakeisti nurodytos veiklos srities įgyvendinimo, įskaitant ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis įgyvendinamų, taisykles, sudarant galimybę tuo metu nustatytą ir taikytą fiksuotąjį įkainį naujų pieno ūkio fermų statybai išskaidyti pagal darbų grupes. Iš viso būtų nustatytos 8 darbų grupės.

Pareiškėjai, kuriems jau skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos investicinė parama, gali kreiptis lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui (lengvatinės paskolos dydis negali viršyti 200 tūkst. Eur). Pareiškėjai, kurie neįgyvendina investicinio projekto, taip pat gali kreiptis tik lengvatinės paskolos investiciniam projektui vykdyti arba apyvartinėms lėšoms gauti. Biudžetas lengvatinėms paskoloms –12 mln. Eur.

Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas

Pieno gamintojai, susiduriantys su pieno kainų kritimu ir patiriantys dėl to finansinių sunkumų, gali neturėti galimybės laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Jie privalo žinoti, kad turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pasirašyti mokestinės paskolos sutartį dėl turimos mokestinės prievolės išdėstymo dalimis arba dėl mokėjimo atidėjimo vėlesniam terminui.

Apyvartiniam kapitalui padidinti – lengvatinės paskolos

Viena krizės pieno sektoriuje švelninimo priemonių – lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui padidinti.

Ūkio subjektai jau dabar gali gauti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti, t. y. apyvartiniam kapitalui papildyti (pašarams, trąšoms, kurui, elektrai apmokėti ir kt.). Visiems sektoriams skirta 30 mln. Eur. Paskolos trukmė – iki 6 metų. Numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų. Metinė palūkanų norma – nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc. Paskolos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur ir nurodyto dydžio: 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų, gautų per paskutinius trejus pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius, arba 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių. Vienam paskolos gavėjui pagal schemą gali būti suteikiama viena paskola.

Numatoma rengti lengvatinių paskolų schemą

Šiandien ypač sudėtingoje situacijoje atsidūrė tie, kurie siekė didinti konkurencingumą ir pasinaudojo kaimo plėtros investicine parama. Juos slegia ne tik finansiniai įsipareigojimai bankams, bet ir reikalavimas užsiimti pienininkyste dar kelerius metus. Atsižvelgiant į tai, numatoma rengti lengvatinių paskolų schemą, skirtą pieno ūkių veiklos tęstinumui užtikrinti.

Lengvatinės paskolos būtų skirtos biologiniam turtui (pieninėms karvėms ir telyčioms) įsigyti ir (ar) įgyvendinant investicinius projektus prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Tokios paskolos trukmė būtų iki 6 metų. Šiai finansinei priemonei dar turės pritarti Europos Komisija.

Patiriantiems sunkumų – garantijos imant paskolas

Pieno gamintojai, patiriantys sunkumų, gali gauti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas už paskolas ar lizingo paslaugas. Garantijos dydis – iki 90 proc., garantijos trukmė – iki 6 metų. Paskolos turėtų būti imamos investicijoms ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti, o lizingo paslaugos – gamybinei įrangai ir (ar) įrenginiams įsigyti. Visais atvejais didžiausia paskolos suma, kuriai gali būti teikiama garantija, negali viršyti 5 mln. Eur.

Sunkumų nepatiriantys ūkio subjektai taip pat gali gauti garantijas investicijoms ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti. Garantuojamos paskolos ir (ar) garantuojamos kainos dalies lizingo sutartyje dydis negali viršyti 1 160 000 Eur. Garantijos dydis – iki 80 proc.

Sunkumų nepatiriantiems kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems investicines paskolas, ir sunkumų galintiems patirti kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, kurie naudojasi lizingo paslaugomis, kompensuojama dalis – 80 proc. – garantinės įmokos. Garantinė įmoka nekompensuojama gaunantiems ES paramą.

Sunkumų nepatiriantiems kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems paskolas ar perkantiems lizingu su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija investicijoms finansuoti, kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų. Palūkanų kompensavimo terminas – 36 mėn., o metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, ne didesnė kaip 4 proc. Palūkanos nekompensuojamos gaunantiems ES paramą. Pagalbos gavėjui vienu metu kompensuojamos palūkanos, sumokėtos tik pagal vieną paskolos sutartį ar jos pakeitimą.

Palūkanos kompensuojamos ir tuo atveju, kai kaimo vietovėje veikiantys subjektai, ima paskolas trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti, ir (ar) darbo užmokesčiui mokėti su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija. Palūkanų kompensavimo terminas – 24 mėn., kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų, o metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, ne didesnė kaip 4 proc. Pagalbos gavėjui vienu metu kompensuojamos palūkanos, sumokėtos tik pagal vieną paskolos sutartį ar jos pakeitimą. Ūkio subjektai gali būti sunkumų patiriantys.

Kreiptasi į ES dėl skubios išskirtinės paramos

Atsižvelgdamas į ypač sudėtingą padėtį, K. Navickas jau kreipėsi ir į ES žemės ūkio komisarą J. Wojciechowski su prašymu suteikti skubią išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-15

Nors pieno ir jo produktų kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas, ūkininkai piktinasi už parduodamą žaliavą gaunantys vis mažiau. Praėjusią savaitę jie visoje šalyje surengė protesto akciją: pieną gyventojams dalija nemokamai arba tiesiog išpila lauk.

„Parduotuvėje pienas kainuoja 1,7 euro, o ūkininkas gauna 30 centų“, – stebėjosi vienas iš protesto dalyvių. Pieno ir jo produktų kainos Lietuvoje stebina ne tik ūkininkus, bet ir kai kuriuos gyventojus. Šių prekių jie sako tiesiog atsisakantys. „Pieno produktų beveik nebeperku, galima sakyti, – iš principo. Jeigu kilogramas varškės kainuoja ir 9 eurus, tai nebežinau, gal čia visi aplink, tik ne aš, uždirba triskart daugiau“, – svarsto vilnietė Paulina.

Nors moteris sutinka, kad neretai tenka sumokėti už prekių ženklą, o panašios sudėties produktų galima aptikti ir dvigubai mažesne kaina, net ir mažiausios pieno produktų kainos ją gąsdina. O štai vilnietis Linas sako sutinkantis su kai kurių ekonomistų teigimu, jog prie kainų augimo nemaža dalimi prisideda ir patys vartotojai. „Visus piktina kainos. Stovi parduotuvėje prie lentynų, žiūri ir nesupranti, kodėl turi tiek mokėti, kodėl kitur pigiau, bet kad ir kiek bekeltų, visi toliau perka. Gal tikrai vertėtų mažiau pirkti, suprasti, kad kainos yra neadekvačios“, – sako manantis vyras.

Kaip vieną iš alternatyvų vyras renkasi apsilankyti pas kaimynus. Lankydamasis Lenkijoje jis sako iki šiol įsigyjantis įvairių ilgo galiojimo maisto produktų, tarp jų – ir pieno. „Prisiperku tokio, kuris ilgo galiojimo. Gerokai pigiau ir dvigubai galima sutaupyti“, – tikina jis.

Taigi, pigesnių maisto produktų kai kurie lietuviai vis dar traukia ieškoti ir į kaimynines šalis. LRT.lt nusprendė patikrinti, kokios yra kiek pigesnio pieno ir jo produktų kainos kitose šalyse, o kiek tektų sumokėti Lietuvoje. Pasidairius po didžiųjų prekybos tinklų internetines parduotuves, matyti, kad šiuo metu Lietuvoje litrą pieno galima įsigyti ir už 0,85 euro, 180 g sviesto galėtų kainuoti ir 1,55 euro, 200 g grietinės – ir 0,99 euro, o 250 g pusriebės varškės būtų galima nusipirkti ir už 0,99 euro.

Lenkijoje litrą pieno galima įsigyti ir už kiek mažiau – 0,78 euro, 200 g sviesto – ir už 0,95 euro. Besižvalgant po pigesnių prekių asortimentą 200 g varškė kaimyninėje šalyje galėtų atsieiti ir 0,5 euro, o 200 g grietinės čia galima rasti ir už 0,47 euro. Latvijoje litras pieno gali kainuoti ir 0,95 euro, 250 g varškės – 0,90 euro, 180 g sviesto galėtų atsieiti ir 1,75 euro, 200 g grietinės kainuoja ir 1,05 euro. Kaimyninėje Estijoje litrą pieno, kaip matyti iš elektroninių parduotuvių pateiktos informacijos, galima įsigyti ir už 0,79 euro, 250 g pigesnės grietinės – 0,89 euro, 200 g pakuotė varškės galėtų kainuoti ir kiek daugiau nei eurą, 180 g sviesto – ir 1,69 euro.

Kodėl pas kaimynus pigiau?

Įmonės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, kainų lygio skirtumus tarp šalių lemia daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, Lenkijos rinka yra gerokai didesnė, dėl to, jos aiškinimu, pieno pridėtinės vertės grandinės dalyviai mėgaujasi masto ekonomijos išlošiais. Taip pat jau antrus metus iš eilės ši šalis taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams, tai taipogi lemia reikšmingą dalį kainų skirtumuose.

„Trečia, valiutos kurso svyravimai – lenkiškos prekės mums pinga vien dėl to, kad euro atžvilgiu pinga zlotas. Žinoma, yra ir kokybinių skirtumų, kurie atsispindi kainose“, – taip pat akcentuoja ekonomistė. Ji atkreipia dėmesį, kad maisto produktų paklausa nėra lanksti. Nepaisant kainų svyravimų, valgyti būtina, tad reikšmingai mažiau maisto produktų vartoti nėra labai įmanoma. „Vis dėlto, kainoms taip reikšmingai pašokus, gyventojai keičia savo elgseną, renkasi pigesnius artimus produktų pakaitalus, mažiau vartoja brangesnio prekių ženklo produkcijos.

Šie signalai šiemet ilgainiui bus vis ryškesni ir tai privers reaguoti ir maisto pridėtinės vertės grandinės dalyvius bei derintis prie pasikeitusios rinkos palankesnėmis kainomis“, – dėsto I. Genytė-Pikčienė. Vis dėlto, vertindama sąnaudas lemiančius veiksnius, I. Genytė-Pikčienė tvirtina, kad kaštų spaudimas slopsta.

„Tiek maisto, tiek energetikos žaliavų kainų kreivės jau kurį laiką slysta žemyn, pašarinių kviečių kaina pakritusi. Vis dėlto išlieka neapibrėžtumas dėl tolesnės energetikos kainų raidos ir trąšų kainų dinamikos, nes trąšų gamyba yra energetikai imli, o nuolat sankcionuojamos agresorės Rusija ir Baltarusija yra labai reikšmingos pasaulinės kalio trąšų rinkos žaidėjos“, – komentuoja ekonomistė. „Be to, Lietuvoje ir toliau augs darbo kaštai, kuriuos stumtelėjo į viršų nuo metų pradžios padidinta mėnesinė minimali alga“, – priduria ji.

„Beprotiškai užkeltos vietinių gamintojų kainos“

Vertindamas pieno produktų kainų dinamiką, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad pigesnės prekės, kurių dauguma yra iš Lenkijos, vargu ar pigs, bet brangiausių kainos kris, nors iki praėjusių metų lygio kol kas nenusileis. „Beprotiškai užkeltos vietinių gamintojų prekių kainos mažės“, – priduria jis.

Maisto kainų analitikas sutinka, kad nemažą dalį įtakos kainoms turi paklausa. „Visas šitas pieno kainų kritimas susijęs būtent su vartojimo mažėjimu tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Vasarą gamintojai labai smagiai augino kainas, nes vartotojas vis dar pirko, o dabar nukritus paklausai bus priverstas mažinti“, – pažymi P. Čepkauskas.

Remdamasis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, P. Čepkauskas tvirtina, kad Lietuvos gamintojai (tarp jų ir pieno) vietiniams vartotojams kainas kėlė gerokai daugiau negu užsienio. „Todėl mes kartais ir matome lietuviškus produktus pigesnius užsienyje“, – pažymi jis.

P. Čepkauskas atkreipia dėmesį ir į tinklų privataus ženklo ir Lietuvos gamintojų kainų skirtumus Lietuvos parduotuvėse. Anot jo, kai kurių prekių sudėtis yra beveik vienoda, tačiau jų kaina skiriasi ir keliskart. „Kainų skirtumas jau ne keli procentai, o kartai, ir sakyti, kad tas lietuviškų prekių kainas sukėlė prekybininkai, negalime, nes tokiu atveju jiems lenkų gamintojai turėtų už dyką atiduoti, ko tikrai nėra“, – sako jis.

Kas sudaro pieno kainą?

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, perdirbėjų dalis galutinėje pieno kainoje (palyginus 2022 m. gruodį su 2021 m. gruodžiu) per metus augo labiausiai ir siekė 25 proc. Prieš metus perdirbėjų dalis galutinėje pieno kainoje sudarė 14,7 proc.

Karvių laikytojų dalis galutinėje pieno kainoje sumenko 10,2 proc. ir šiuo metu sudaro 28 proc. Prekybininkų dalis šiuo metu užima 29,6 proc. galutinės pieno kainos. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė metinė infliacija sausį, palyginti su 2022 metų sausiu, Lietuvoje siekė 18,4 proc.

Lietuvos bankui (LB) kiek padidinus 2023 metų infliacijos prognozę Lietuvoje, banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kiek anksčiau teigė, kad keičiasi infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turės maisto produktų kainos.

„Pieno ir grūdų kainos auga visoje Europoje, bet Lietuvoje sparčiau. Žalio pieno supirkimo kainos Europoje vidutiniškai augo 30 proc., Lietuvoje – apie 60 proc. Lietuvoje grūdų supirkimo kainos pokyčiai taip pat buvo didesni nei ES“, – anksčiau sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Šaltinis: lrt.lt, Gabrielė Sagaitytė, 2023-02-16

„Turime situaciją, kuri mūsų toliau niekur neveda. Turime žemiausias supirkimo kainas iš ūkininkų ir didžiausias kainas lentynose savo pačių pagamintos produkcijos. Dėl to kalbame apie struktūrinius pokyčius“, – Seimo kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė ministras. Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kuris galėtų išspręsti situaciją rinkoje.

„Iš valstybės pusės yra mūsų pasirengimas ir parama, kad jei atsiranda ūkininkų kooperatyvai, kurie į šitą rinką ateina per savo mastą ir daro pokyčius, tai mes visomis išgalėmis tą padedame. Kalbėsime ir apie tai, ar reguliavimas ir iki kokios srities reguliavimas galimas“, – sakė ministras.

„Mes telkiame dėmesį kitai savaitei rasti struktūrinį sprendimą. Jeigu išeiname su aiškiu struktūriniu pokyčiu, kitos priemonės aktyvuosis iš paskos“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Navicko, tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamos naudos, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui, nes kainos kristų. Be to, tiesiogiai reguliuoti kainos negalima, nes valstybei tektų ir atsakomybė, jei kažkuri iš įmonių bankrutuotų.

„Bet tam tikri dalykai yra svarstytini ir mes dėl to žinome ir laukiame aiškaus signalo iš ūkininkų, ar ta linkme judame. Vienas iš jų yra tai, kad turime dabar kainodarą, bazinę kainą ir daugiau nei 40 proc. yra kintamoji. Čia dalis, kuri vieniems palanku, kitiems ne. Norėtume aiškaus mandato ar žinios, kad šita praktika ūkininkams yra nenaudinga ir tada galime judėti su stipresniu mandatu“, – teigė ministras.

K. Navickas pabrėžė, kad dar 2017 metais buvo sutarta, kad ūkininkų kooperatyvams bus mokama didesnė kaina, tačiau tačiau to nebuvo laikomasi. Be to, ministras kalbėjo, kad nesiekiama vieno ar kito pieno produktų gamintojo „išstumti“ iš rinkos.

„Mes prašome solidarumo pirmiausiai tiems, kurie gamina pieną. šitoje krizėje didžiausias smūgis tenka pačiam silpniausiam, o dėl ko turime didžiausias kainas lentynose, nes 70 proc. perdirbto pieno yra prekiaujama biržose tarptautinėse rinkose ir ten nukrenta kaina, o perdirbėjai, kad suvaldytų riziką, laiko kainas parduotuvių lentynose“, – sakė K. Navickas.

„Jeigu atsitrinka krizė, tai dėl krizės negali kentėti tik ūkininkas. Visos grandinės turi dalintis naštą ir šitoje vietoje iš perdirbėjų dalinimosi naštos nematome“, – pridūrė jis.

Viceministras Paulius Astrauskas Seimo komitete kalbėjo, kad ministerijos tikslas – padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams įgauti didesnes derybines galias per kooperaciją, investicijos į rinkodarą, marketingą, konsultavimas. Jo duomenimis, iki 50 karvių laikančių ūkininkų grupė yra silpniausiai ir jai reikia daugiausiai pagalbos.

„Iš principo reikalinga struktūrinė pertvarka, nukreipiant į didesnes derybines galias patiems ūkininkams. Galime sukurti įvairiausių priemonių, bet jeigu bus didelė atskirtis nuo gamybos ir perdirbimo, tai tos derybos neduos vaisingų rezultatų ir ūkininkai niekada neišsireikalaus atitinkamos, adekvačios kainos už parduodamą pieną“, – sakė jis.

Ūkininkai prašo greitų sprendimų

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako pasigendantis sistemiškumo ir plano, kaip bus suvaldyta krizė, nes tam reikia greitų sprendimų. „Turėjome turėti sudėtus punktus, kokios priemonės bus trumpuoju laikotarpiu ir tada kitos priemonės, kai kalbame apie pieno rinkos stabilizavimą“, – komitete sakė R. Juknevičius. Anot jo, pieno ūkiuose yra skirtinga situacija, labiausiai kenčia patys mažiausi, todėl pagalbos priemonės turi būti nukreiptos į juos.

Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad Lietuvoje yra apie 13 tūkst. pieno gamintojų: 42 fermose yra virš 500 karvių, 234 fermose – virš 100 karvių, kiti smukesni, laikantys po kelias karves. Anot jo, artimiausiu metu veiklą nutraukti žada apie 50 ūkių.

R. Juknevičiaus vertinimu, Vyriausybė turėtų bandyti pasinaudoti finansavimo šaltiniais, kad už pieną ūkininkams būtų mokama pakankamai ir kad ūkiai nebankrutuotų. Tam jis siūlo naudoti Europos Sąjungos lėšas, perskirstyti lėšas maisto grandinėje tarp perdirbėjų ir prekybininkų arba panaudoti valstybės biudžeto pinigus.

„Antras dalykas, buvo daug žinučių, kad nesąžiningai elgiasi prekybininkai ar perdirbėjai, tai galiu pasakyti, kad nematau įrankių, su kurias galėtų ateiti ministras ir paspausti. Apeliuoti vien tik į sąžinę nesuveiks, reikia instrumentų, įstatymo“, – sakė jis. Ūkininkų atstovo vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę, o tai, anot jo, nesustiprina smulkiųjų galių. Žemdirbių organizacinio štabo atstovas Audrius Vanagas taip pat teigė, kad reikia imtis skubesnių veiksmų.

„Norėtųsi didelio fokuso į krizę, nes sausio mėnesį pieno kaina buvo 20 procentų mažesnė nei Europos Sąjungos lygis, vasario mėnesį ta praraja bus dar didesnė. Reikėtų imtis kuo skubesnių veiksmų“, – teigė jis. A. Vanagas siūlė keisti pieno produktų kainos paskirstymo dalį, kad žemdirbiams tenkanti dalis būtų didesnė nei dabar, be to, trumpuoju laikotarpiu reikėtų ir valstybės pagalbos.

Šaltinis: LRT.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-02-15

Jis pats laiko apie 40 karvių, pieną parduoda bendrovei „Rokiškio pienas“. Vyrą nuliūdino žinia, kad už litrą jau begaus apie 23 ar 28 centus – žodžiu, nė 30-ies centų, nors prekybos centre 2,5 proc. riebumo pienas kainuoja 1,69 euro. Išgirdęs, kad Žemės ūkio ministerija paruošė pienininkų „gelbėjimo paketą“, Mindaugas teigė, jog ir anksčiau buvo ne vienas bandymas „gelbėti“, tačiau iš to nieko gero.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, kurios valdybos narys Mindaugas yra, patobulino Pieno įstatymą ir nesąžiningus veiksmus perkant arba parduodant žaliavinį pieną siūlo drausti. Projektą asociacija pateikė tvirtinti Seimui, tačiau keleri metai jis tūno nejudinamas valdininkų stalčiuose. Senasis įstatymas, kuriuo remiantis dabar yra superkamas pienas, anot pašnekovo, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Asociacija pageidauja, kad pieno gamintojai nebūtų skirstomi į grupes ir kad perdirbėjai supirkimo kainomis nemanipuliuotų, kaip dabar, kai „didiesiems“ moka, tarkim, 30 centų už litrą, „mažiesiems“ – 15-a.

Be to, svarbiausia, sutartyse turi būti įtvirtinti baziniai pieno rodikliai, nurodoma konkreti pieno kaina ir atsisakyta už lojalumą, akių spalvą ar dar už ką nors mokamų priedų, kuriuos esą kaip nori, taip vynioji ir niekam neatsiskaitai. Paklaustas, kokia bazinio pieno kaina šiandien ūkininkus tenkintų, M. Šukys svarstė, kad neblogai būtų 40 centų. Kai dabar neduoda nė 30-ies, tai – „kilpa ant kaklo“, planai ūkį plėsti, modernizuoti, statytis naują fermą žlunga. Ne be reikalo daugelis ūkininkų pieno ūkių kratosi. „Nes tai yra didžiulis vargas, ir, jeigu vien tik savo darbą tematai, negauni grąžos, tai kam tada vargti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Bankų daugiau „nemaitins“, bet aukcionas – gerai

Su vyru Justinu pienininkystės ūkį 35-erius metus Imbarėje kūrusi ūkininkė aktyvi kaimo bendruomenės narė Gražina Selkauskienė teigė apie pasitraukimą taip pat mąstanti. „Metai vis bėga į priekį, jėgos nebe tos, darbininkų už algą neprisiprašysi, kaime jų tiesiog nėra, o, jei ir yra, – kam vargti, juk galima iš pašalpų gyventi. Mes laikom per 60 karvių, patiems jas reikia melžti, patiems veršiukus girdyti…“ – kalbėjo ji. Žemdirbių protesto akcijai Gražina pritaria, o dalyvauja, kaip išmano. „Per dieną melžiam po 1,5 tonos pieno, kas antrą dieną po 3 tonas į srutų rezervuarą supilti netelpa, o patiems pieną išvežti į miestą neturim sąlygų.

Tad, vyras sako, bent savo veršiukus, kurių dabar 20, pagirdykim. Taip ir darom. Be to, dalį pieno išsiveža sūnus, auginantis mėsinius galvijus“, – pasakojo ūkininkė. G. ir J. Selkauskai pieną pagal sutartį parduoda „Pieno žvaigždėms“, už litrą bendrovė žada 27, anksčiau dar mokėjo 30 centų. „Kai aš per žinias išgirdau, jog Žemės ūkio ministerija kaip pagalbą pienininkams siūlo lengvatinę paskolą, tariau sau: na, jau ne, gal bankų daugiau nemaitinsim, gal užteks? Vieną paskolą, ne lengvatinę, ir taip pasiėmę turim“, – atviravo imbariškė. Užtat ministerijos sprendimas leisti prekiauti žaliaviniu pienu aukcionuose, sakė, būtų geras – pieno kainas galėtų stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio. Šviežio pieno norinčiųjų eilė nusidriekė per visą aikštę.

Kretingiškiai ūkininkams buvo dėkingi, kai kurie paaukojo ir pinigų. „Aš irgi su mielu noru pieno įpilčiau veltui – kad tik žmonės būtų vieningi, neitų į prekybcentrius pirkti“, – apmaudą liejo nuo 1994-ųjų taip pat Imbarės kaime ūkininkaujanti Aldona Matevičienė. Anksčiau su vyru jiedu laikė 45 melžiamas karves, net pabandė lieti sūrius, šviežią pieną vežti ir parduoti turguje. Tačiau, anot pašnekovės, jei neparduodi įmonėms, tau užkertamas kelias parduoti kitur. Kaipmat atsiranda biurokratinių barjerų: būtina vesti buhalterinę apskaitą – kiek ko pardavei, kiek nepardavei, produkcijai vežti į turgų reikalaujama uždarų konteinerių… Prieš keletą metų likusi našlė, Aldona beveik visas karves išpardavė, pasiliko 8-ias.

Dabar „Rokiškio pienas“ už litrą pieno jai, sakė, moka išvis „ant juoko“ – po 17 centų. Moteris keliasi 4 valandą ryto, nes 6.15 val. jau atvažiuoja pieno supirkėjų mašina. Iki to laiko turi suspėti pieną atvėsinti. „Kadangi karves melžiu į pieno liniją, kaskart privalau ją išplauti, užtikrinti švarą. Vandeniui pašildyti boileryje eikvojasi elektra, už kurios kilovatvalandę „Ignitis“ po 64 centus man pagal naują sutartį „uždėjo“. Sakykit, kaip gyventi, kai pensija 260 ir dar keli eurai už našlystę?“ – svarstė ji. Kai kurie sunkiai besiverčiantys seniūnijos gyventojai gaunantys labdaros produktų, tačiau Aldona niekada jų neprašiusi. „Esu kaip višta, kuri pati tą savo grūdą nori išsikasti. Kai kurios tokio amžiaus mano draugės nedirba, daugiau ilsisi, o aš, va, lupu ir lupu savo ūkyje“, – kalbėjo pašnekovė.

Kooperatyvo nariams geriau, bet ne pyragai

Imbarės kaime ūkininkaujanti, per 30 karvių laikanti Viktorija Raveikienė dėl mažų kainų nuo šio lapkričio atsisakė pieną parduoti „Pieno žvaigždžių“ bendrovei. „Dabar esu kooperatyvo narė. Vasarą už pieną labai gerai mokėjo – 47 centus už litrą gavau, bet, žinau, kad ir kooperatyvas kainas sumažino, tiksliai nežinau, bet turbūt 30-ies nesieks“, – sakė ji. Kalnalio ūkininkas Ramūnas Žilinskas situaciją pieno sektoriuje įvertino kaip tragišką. „Esu pasipiktinęs, klaustukas, ar išliksim“, – sakė 60 karvių laikantis vyras. Jis taip pat yra kooperatyvo narys, nuo vasario už litrą pieno jam žadama 25,5 cento kaina.

Anot Ramūno, Žemės ūkio ministerijos reali parama pieno ūkiams būtų gerai, tačiau esą bėda ta, kad valdžia daug šneka, o konkrečiai nieko nedaro: rėmimo programų prikurta daug, bet jos neveiksmingos. Paklaustas, kokią ateitį mato, ūkininkas neslėpė apmaudo: „Medis, ant kurio sėdi perdirbėjai ir prekybininkai, jau gerai apgenėtas, tuoj liks vienas kamienas“, – sakė jis ir palygino: situacija primena laikus, kai Lietuvos padangėje atsirado maximos, ir smulkieji prekybininkai turėjo pasitraukti. Ūkininko manymu, išlikę stambieji pieno ūkiai gyvuos, jiems bus skiriamos adekvačios paramos, o tada ir visos kalbos apie sunkumus pieno sektoriuje nurims.

Šaltinis: Audronė Griežienė, Pajūrio naujienos, 2023-02-13

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad komunikate kalbama ne apie paramą gamintojams, bet ūkininkams ir geriausia komunikato žinia ta, kad Europa jau nebesako, jog be trąšų užauginsime maisto tiek, kiek mums reikia. Atsirado supratimas, jog be trąšų nieko nebus. Anot jo, mums reikia stabilizuoti kainų augimą, padidinti trąšų prieinamumą ūkininkams ir naudoti paramos priemones.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad EK pripažįsta, kad dujas galima teikti pirmenybės tvarka, valdžios institucijos galėtų pirkti trąšas ir jas pigiau pasiūlyti ūkininkams bei teikti 450 mln. eurų paramą. Taip pat galima ūkininkams taikyti intervencines priemones, tokias, kaip ekologinį ūkininkavimą, daugiau ankštinių kultūrų, didesnį organinių trąšų naudojimą, kad mažėtų sektoriaus anglies pėdsakas. „Komisija taip pat priims integruotą planą, kuriuo sieks pereiti prie ekologiškesnių trąšų, biometano gamybos. Siekiama rasti alternatyvius trąšų tiekėjus, kurie pakeistų Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat parama pažeidžiamoms šalims, nes trąšos yra pasaulinio masto klausimas“, – pasakojo E. Giedraitis.

E. Giedraitis sakė, kad Lietuvos pozicija – trąšų komunikate daug ilgalaikių sprendimų, tokių kaip platesnis organinių trąšų naudojimas, investicijos į žalio amoniako naudojimą leis pakeisti balansą, tačiau EK komunikate pasigendame artimojo laikotarpio sprendimų, ką daryti šiemet, kai sunkumai patiriami 2023 m. Žemės ūkio rezervo lėšos tam gali būti naudojamos. Giedrius Mažūnaitis, Chemijos pramonės įmonių asociacijos vadovas sakė, kad asociacija įsitraukusi į šios problemos nagrinėjimą ir matome, kad EK komunikate nėra konkrečių pagalbos priemonių.

„ES trąšų stygiaus nėra, arba jis nedidelis. Tačiau sąnaudos, kurios daro pramonę nekonkurencinga, yra brangi energetika. Komunikate kalbama apie įperkamumą ir nors importas didėja, valstybė turėtų remti ūkininkus ir pati pasirinktų priemones, tik jos turėtų būti taikomos visoje ES. Dabar šalys narės savo ūkininkus remia labai skirtingai. Svarbus dalykas komunikate vadinami žalieji dalykai, tokie kaip žaliasis vandenilis, kurio importas numatytas ir jis būtų įvežtas iš Afrikos ar kitų kraštų. Bijome, kad nuo rusiškos energetinės adatos neperšoktume ant kitos adatos“, – dėliojo G. Mažūnaitis.

Seimo narys Juozas Baublys sakė, kad, pavyzdžiui, pernai Lenkija ūkininkams kompensavo po 50 eurų hektarui dėl brangių trąšų, Lietuva nieko nepadarė ir klausė, ar Lietuva imsis kokių nors priemonių, nes daug žemdirbių tiesiog nepajėgūs įsigyti tiksliosios žemdirbystė įrangos, kuri leidžia mažinti naudojamus kiekius. „Lenkija brangias trąšas kompensavo tik ūkiams iki 50 hektarų. Apie tai šiemet nesame diskutavę.

Komunikate girdime, kad tam galime naudoti europines lėšas ir apie tai reikia kalbėti. Pernai surinktos paraiškos dėl paramos tiksliajam ūkininkavimui nors bijojome, kad ūkininkai nesikreips. Skyrėme 14 mln. eurų, paraiškų buvo 17 mln. eurų ir pritrūko pinigų. Gegužę vėl skelbsime paraiškų priemonę panašiai priemonei“, – dėsto E. Giedraitis ir pabrėžė, kad smulkiesiems ūkiams traktorių ir įrangos ministerija nenupirks, tačiau jie gali jungtis į kooperatyvus, kurie gali teikti paraiškas ir tikisi, kad čia įvyks proveržis. Kaimo reikalų komitetas pritarė komunikatui ir atkreipė dėmesį į specifinius Lietuvos siūlymus.

Šiuo komunikatu Komisija pristato šiuos vidaus veiksmus:
– Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, jei dujų naudojimas būtų normuojamas,valstybės narės, laikydamosi Komisijos komunikato „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“, savo nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose gali teikti pirmenybę nuolatiniam ir nepertraukiamam trąšų gamintojų aprūpinimui gamtinėmis dujomis;

– iš dalies pakeista laikinoji valstybės pagalbos sistema krizės sąlygomis suteikia galimybę teikti specialiąją paramą ūkininkams ir trąšų gamintojams. 2022 m. spalio 28 d. priimtu antruoju daliniu sistemos pakeitimu Komisija padidino viršutines ribotų pagalbos ūkininkams sumų ribas, taip pat padidino lankstumą ir galimybes remti didėjančias išlaidas energijai patiriančias įmones, pavyzdžiui, trąšų gamintojus, taikant apsaugos priemones. Tokia tikslinė pagalba gali būti išplėsta, viršijant šiuo metu šiam sektoriui patvirtintą nedidelę pagalbos dalį. Pavyzdžiui, valdžios institucijos galėtų pirkti trąšas ir siūlyti as mažesnėmis kainomis ūkininkams;

– nacionalinių paramos sistemų tikslais, laikantis taikytinų sąlygų, taip pat gali būti naudojamos lėšos, gautos taikant tokias priemones, kaip tam tikrų elektros energijos gamintojų rinkos pajamų viršutinė riba ir Sąjungos teisės aktuose numatytas solidarumo įnašas;

– Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės, ar tikslinga 2023 finansiniais metais dėl dideles gamybos sąnaudas patiriančių ūkininkų panaudoti 450 mln. EUR vertės žemės ūkio rezervą;

– Komisija išnagrinės ir su valstybėmis narėmis aptars, kaip, siekiant rasti išeitį iš padėties, susijusios su trąšomis, geriausiai pasinaudoti BŽŪP strateginiais planais. Tvaraus tręšimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos sparčiai. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal persvarstytus planus ūkininkams būtų padedama efektyviau ir tvariau naudoti trąšas (jei iki šiol tokio naudojimo skatinimo priemonių nėra pakankamai numatyta). Komisija palankiai vertins bei pritars tokiems pakeitimams ir užtikrins, kad tokiomis intervencinėmis priemonėmis būtų mažinamas aplinkai kenkiantis maisto medžiagų praradimas ir jam užkertamas kelias;

– Komisija imsis veiksmų, kad padidintų ES trąšų rinkos skaidrumą. Šioje srityje jai padės 2023 m. įsteigsimas naujas rinkos stebėjimo centras. Be to, ji reguliariai organizuos konsultacijas su uinteresuotaisiais subjektais Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmo EFSCM) ekspertų grupėje;

– siekdama skatinti ES atvirą strateginį savarankiškumą (kaip galimybę ES užsitikrinti maisto tiekimo saugumą) ir nustatyti aukštus tvarumo standartus, Komisija skatins imtis šių su trąšomis susijusių priemonių: o užtikrinti geresnes galimybes gauti organinių trąšų ir maisto medžiagų iš perdirbtų atliekų rautų, ypač regionuose, kuriuose mažai naudojama organinių trąšų; o remti Europos azoto trąšų pramonės pertvarką, kad šios pramonės pagrindą sudarytų amoniakas, gaminamas naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir iš kito neiškastinio kuro; o užtikrinti stabilią ir veiksmingą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako andenilio gamybos reglamentavimo aplinką, taip užtikrinant, kad trąšų, gaminamų naudojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, rinka galėtų sparčiai vystytis; o remti importo įvairinimą, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo Rusijos; o 2023 m. pradėti gyvendinti naują Europos inovacijų tarybos uždavinį dėl atsparaus žemės ūkio;

– 2023 m. pirmąjį ketvirtį Komisija priims Integruotą maisto medžiagų valdymo veiksmų planą, kurio tikslas – imtis veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų skatinamas efektyvesnis maisto medžiagų naudojimas, atsižvelgiant į valstybių narių pradinę padėtį ir nulinės taršos tikslą.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-02-15