Žemės ūkio naujienos: 2023-02-21

2023 m. sausio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 0,58 proc. didesnė, palyginti su 2022 m. sausio mėn. (2022 m. sausio mėn. – 441,17 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. sausio mėnesį už natūralų pieną (4,36 proc. riebumo ir 3,53 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 476,91 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 13,0 proc. (2022 m. gruodžio mėn. ji buvo 547,97 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. sausio mėn. sumažėjo 10,9 proc. ir buvo 363,32 Eur/t Eur už t (2022 m. gruodžio mėn. – 407,64 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. sausio mėn.).

2023 m. sausio mėn. buvo supirkta 103,20 tūkst. t pieno, 3,1 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. sausio mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2023-02-20

„Posėdžių darbotvarkės buvo itin įtemptos, o klausimai labai aktualūs, svarbūs ir įtakojantys žemės ūkio ateitį, nes ES vyksta naujų reglamentų ir direktyvų svarstymas, kuris tiesiogiai palies žemės ūkio veiklas. Europos Komisijos vadovams buvo pateikta daug klausimų dėl žemės ūkio sektoriaus perspektyvos. Copa Prezidiume dalyvavęs ES Žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis pristatė BŽŪP įgyvendinimo eigą ir pasidžiaugė, kad šalys tvarkosi gan gerai – pagal planą. Tačiau komisaras paminėjo ir neraminančias tendencijas: nuo 2010 iki 2020 Europoje prarasta net 9 milijonai ūkininkų.

Net stipriose šalyse, tokiose kaip Olandija – ūkininkų sumažėjo 27 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 50 proc. Per dieną Europa praranda apie 800 ūkių. Dar svarbiau ir grėsmingiau, kad prarandami reikalingiausi – mišrūs ūkiai, todėl ES ieško būdų, kaip tokiems ūkiams padėti. Europos Komisarui J. Voicechovskio pasiteiravau dėl aukštų trąšų kainų, problemų grūdų rinkose, ir aišku dėl Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai, Estijai, o taip pat ir Lenkijai šiandien paties aktualiausio klausimo – žaliavinio pieno kainų kritimo, kai gaunama kaina nepadengia savikainos išlaidų. Problema ypač aktuali smulkių ir vidutinių pieno ūkių savininkams, nes jiems tai yra išlikimo klausimas.

Manau, kad būtų reikalingi intervenciniai sviesto, pieno miltų pirkimai, nes būtina stabilizuoti pieno rinką, ieškoti kitos paramos bei užtikrinti tinkamas sąlygas pieno ūkių išgyvenimui. Taip pat pasiūliau Komisarui susitikti su visų Baltijos šalių žemdirbių savivaldos lyderiais drauge ir imtis priemonių problemoms spręsti. Copa-Cogeca posėdžiuose nuomonėmis pasikeitėme su EK vykdomuoju viceprezidentu ir ES Prekybos komisaru Valdžiu Dombrovskiu, kuris pristatė prekybos, žemės ūkio ir žemės ūkio kooperatyvų galimybes ir iššūkius, pristatė vykstančius prekybos pokyčius, naujus prekybinius susitarimus su Australija, Meksika ir kitomis šalimis“, – dalinasi mintimis posėdžiuose dalyvavęs dr. A.Svitojus.

Komisaras J. Voicechovskis atkreipė dėmesį dėl Baltijos šalių pieno problemos ir paminėjo, kad įvairios pagalbos priemonės jau svarstomos, tikėtina parama per intervencines priemones. Komisaras sutiko susitikti artimiausiu metu su Baltijos šalių žemdirbių lyderiais probleminiams klausimams aptarti. J. Voicechovskis taip pat pažymėjo, jog didelė ūkininkams, ar jų kooperatyvams skirtos paramos dalis atitenka koncernams ir korporaciniams prekybos tinklams, o tai vyksta dėl ES šalių valstybinio požiūrio valdžios institucijose stokos ir atsakingų sprendimų priėmimo stygiaus.

Šiaurės ir Baltijos šalių žemdirbių savivaldos lyderių susitikimas

Susitikime dalyvavo Danijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbių savivaldos lyderiai. Pasikeita informacija dėl kainų padėties grūdų, pieno, mėsos sektoriuose. Visų šalių atstovai dalinosi nuogąstavimais dėl vis augančių ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų.

Višegrado ir Baltijos šalių susitikimas

Susitikime dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Kroatijos žemės ūkio rūmų ir kitų žemdirbių savivaldos lyderiai, kurie pasidalino BŽŪP strategijos iki 2027 metų įgyvendinimo aktualijomis. Taip pat jau aktyviai pradėta kalbėti ir tartis dėl strateginių krypčių po 2027 m.

ES jau pradedama diskutuoti apie BŽŪP po dabartinio 2023-2027 m. finansinio ciklo. Taigi ES jau pradeda diskusijas, o kas gi laukia 2028 – 2029 metais. Copa – Cogeca reaguodama į ES šalių – žemdirbių savivaldos organizacijų keliamus probleminius klausimus ir visą Europą palietusią infliaciją, covid-19 pandemiją, karo Ukrainoje poveikį ir kt. kylančias problemas, pažymi, kad ES Žaliojo kurso, gyvūnų gerovės reikalavimai, „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos buvo ambicingos, tačiau šiandien kyla klausimas, ar bus įmanoma jas įgyvendinti.

„Štai slovakai strategijoje taiko 60 000 EUR lubas, 100 proc. paliekant atlyginimų įskaičiavimą. Remia pirmuosius 50 ha mokant virš 150 EUR. Daugelis šalių naudoja perskirstymo schemas, o štai Lietuva, su tokiu rūpinimusi žemės ūkiu, regionais ir kaimu, ritasi vis žemyn…“, – informuoja dr. A.Svitojus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-20

Pernai žaliavinis pienas rekordiškai brango pagrindinėse pieno eksporto rinkose – Europoje, JAV ir Naujojoje Zelandijoje. Tačiau pieno ir jo produktų kainos biržose pastebimai pradėjo mažėti nuo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pasaulinį pieno kainų lygį lemia globalūs veiksniai.
„Pagrindiniuose pieną eksportuojančiuose pasaulio regionuose didėja žaliavinio pieno gamyba ūkiuose. Kinijos pieno produktų importas mažėja, o pieno gaminių vidaus paklausa JAV ir ES išlieka silpna“, – sako E. Simonis.

Remiantis Žemės ūkio duomenų centro statistika, praėjusių metų gruodį galutinėje „Tilsit“ sūrių kainoje parduotuvėse ūkininkų dalis siekė 34,2 proc., prekybininkų – 31,7 proc., perdirbėjų – 16,7 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis, jo dalis visų pieno produktų kainoje yra vienoda.

Lietuviški sūriai yra pagrindinis produktas, kurio gamyboje sunaudojama apie 60 proc. viso šalyje supirkto žaliavinio pieno. Perdirbtas geriamasis pienas sudaro tik 6 proc., palyginti su visu iš ūkininkų supirktu pieno kiekiu.

Praėjusių metų gruodį galutinėje pieno kainoje parduotuvėse prekybininkų dalis šioje kainoje sudarė 29,6 proc., ūkininkų – 28 proc., perdirbėjų – 25 proc. Tuo metu sviesto kainoje prekybininkų dalis siekė – 35,5 proc., pieno ūkių – 24,3 proc., perdirbėjų – 22,8 proc.

Šaltinis: Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius, 2023-02-21

Tai, kad iš „pasauliniu duonos krepšeliu“ vadinamos Ukrainos išgabenama mažiau kviečių, miežių ir kitų grūdų kelia susirūpinimą dėl tokios padėties poveikio Afrikos, Artimųjų Rytų ir kai kurių Azijos regionų gyventojams, susiduriantiems su maisto trūkumu ir šiuo atžvilgiu labai priklausomiems nuo įperkamo maisto tiekimo iš šio Juodosios jūros regiono.

Kliūtys stebimos artėjant susitarimų, sudarytų praėjusią vasarą tarpininkaujant Turkijai ir JT, skirtų išlaikyti tiekimą iš kariaujančių šalių ir sumažinti sparčiai kylančias maisto kainas, atnaujinimui, numatytam kitą mėnesį. Rusija taip pat yra viena didžiausių pasaulyje kviečių, kitų grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir trąšų tiekėja.

Remiantis Jungtinio koordinavimo centro (JKC) Stambule duomenimis, pagal susitarimą maisto eksportas iš trijų Ukrainos uostų sumažėjo nuo 3,7 mln. metrinių tonų gruodį iki 3 mln. metrinių tonų sausį. Laivus tikrinančios tikrintojų grupės iš Rusijos, Ukrainos, JT ir Turkijos užtikrina, kad laivai gabentų tik žemės ūkio produktus, o ne ginklus.

Siuntų sumažėjimas prilygsta mėnesiniam maisto suvartojimui Kenijoje ir Somalyje kartu paėmus. Vidutinis patikrinimų per dieną skaičius sulėtėjo iki 5,7 praėjusį mėnesį ir iki 6 iki šiol šį mėnesį, palyginti su 10,6 patikrinimų piko spalį. Tai lėmė išaugusį laivų, laukiančių Turkijos vandenyse, kol bus patikrinti arba kol prisijungs prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, skaičius.

JKC nurodė, kad eilėje laukia 152 laivai, arba 50 proc. daugiau nei sausio mėnesį. Vasarį laivai vidutiniškai priversti laukti po 28 dienas nuo paraiškos pateikimo iki patikrinimo, pažymėjo Ukrainos delegacijos JKC vadovas Ruslanas Sahautdinovas. Tai yra savaite ilgiau nei sausį.

Pervežimams įtakos turi ir tokie veiksniai kaip prastas oras, trukdantis inspektorių darbui, reikalavimas siuntėjams prisijungti prie iniciatyvos, uosto veikla ir laivų pajėgumai. „Manau, kad tai taps problema, jei patikrinimai ir toliau vyks taip lėtai“, – teigė žemės ūkio duomenų ir analizės įmonės „Gro Intelligence“ vyresnysis tyrimų analitikas Williamas Osnato.

„Po mėnesio ar dviejų suprasime, kad pora milijonų tonų grūdų neišplaukė, nes viskas vyksta per lėtai“, – pažymėjo jis. „Sukuriant „kamštį“, sukuriama tam tikra srauto spraga, bet kol laivai juda, tai nėra visiška nelaimė“, – pridūrė analitikas.

JAV pareigūnai, pavyzdžiui, JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power bei JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield pareiškė, jog dėl lėtesnių patikrinimų kalta Rusija, o maisto tiekimas į pažeidžiamas šalis dėl to vėluoja. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos inspektoriai kelis mėnesius „sistemingai vilkina laivų patikrinimus“.

Jie apkaltino Maskvą trukdžius procedūroms ir savo naudai „išnaudojant nekliudomos laivybos iš Rusijos Juodosios jūros uostų pranašumus“. W. Osnato taip pat mano, kad Rusija gali vilkinti patikrinimus „siekdama paskatinti savo verslą“, nes šalyje nuimtas didelis kviečių derlius. Finansinių duomenų teikėjos „Refinitiv“ duomenys rodo, kad rusiškų kviečių eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su 2022 metų sausiu, likus mėnesiui iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau nei dvigubai iki 3,8 mln. tonų.

Remiantis „Refinitiv“, lapkritį, gruodį ir sausį Rusijos kviečių siuntos pasiekė rarba beveik pasiekė rekordines aukštumas ir padidėjo 24 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu metais anksčiau.

Įmonė skaičiuoja, kad 2022–2023 metais Rusija eksportuos 44 mln. tonų kviečių. Rusijos diplomatinės atstovybės prie JT institucijų atstovas Aleksandras Pčeliakovas praėjusį mėnesį sakė, kad įtarimai dėl tyčinio procesų sulėtinimo „neatitinka tikrovės“. Rusijos pareigūnai taip pat skundėsi, kad susitarimas nenumato šalies trąšų eksporto, todėl keturių mėnesių trukmės susitarimui, kuris baigsis kovo 18 dieną, gali iškilti grėsmė.

Nesant apčiuopiamų rezultatų, susitarimo pratęsimas būtų „nepagrįstas“, pirmadienį televizijos kanalui RTVI sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas. JT pareigūnai teigia dedantys pastangas atblokuoti rusiškų trąšų siuntas ir išreiškė viltį, kad susitarimas bus pratęstas. „Manau, kad šiuo metu esame šiek tiek sudėtingesnėje situacijoje“, – teigė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas. Jis pabrėžė, kad argumentai, įrodantys, jog reikia tęsti šią veiklą, yra „įtikinami ir svarūs“, ir pabrėžė, kad „pasaulio pietų šalims reikia, kad ši operacija būtų tęsiama“.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-20

„Teiginys, kurį mes paskelbėme, kad ketintume įsigyti (Lukšių pieninę – BNS) – taip, jis atitinka tikrovę. Tačiau dėl to, ar šiandien nueita toliau – mes dar nieko negalime pasakyti šiuo klausimu“, – BNS pirmadienį teigė T. Raudonius.

„Negalime prognozuoti, nes šitoje vietoje buvo tam tikras netikėtumas, kad tai įvyko (Lukšių pieninės neteisminis bankrotas – BNS), ir viskas yra šviežia ir sunku dabar kažką pasakyti. Konkrečių pokalbių dabar dar kaip ir neįvykę“, – sakė jis, paklaustas, kada galėtų paaiškėti daugiau detalių apie Lukšių pieninės įsigijimą.

Apie „Pienas LT“ planus įsigyti Lukšių pieninę pirmas praėjusią savaitę pranešė portalas vz.lt. „Kas ką kalba, aš neatsakinėju. Visų pirma, tai ankstyvas periodas tokiems dalykams, o kas bus toliau, bus matyti“, – BNS sakė G. Adomonis. Anot jo, šiuo metu Lukšių pieninėje vyksta gamyba, o jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Apie sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotą G. Adomonis BNS patvirtino praėjusią savaitę. Įmonės įsiskolinimų ir kitų įsipareigojimų jis negalėjo patikslinti, o dėl bankroto kreipėsi įmonės vadovas. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos 2021 metais mažėjo 8,2 proc. iki 19,4 mln. eurų, o nuostoliai išaugo 2,9 karto iki 1,8 mln. eurų.

Pernai rugsėjo pabaigoje skelbta, kad Lukšių pieninės darbuotojams paskelbtos ilgalaikės prastovos, dalis jų išėjo iš darbo. Lukšių pieninė veikia trijuose padaliniuose Šakių rajone, Jurbarke ir Jurbarko rajone, 2021 metais juose dirbo vidutiniškai 257 darbuotojai. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 153 darbuotojai. „Marijampolės pieno konservai“ valdo 100 proc. Lukšių pieninės akcijų.

„Pienas LT“ gamykla veikia Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) – ji pernai liepą skelbė, jog kooperatyvas jungia 213 pieno gamintojų, beveik visą produkciją jis eksportuoja į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Kooperatyvas gamina pieno išrūgų baltymų, micelinio kazeino ir pieno baltymų miltelius, laktozę, pieno filtrato miltelius ir pasterizuotą grietinėlę.

Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos 2021 metais augo 20 proc. iki 91,186 mln. eurų, grynasis pelnas – 91,7 proc. iki 1,84 mln. eurų. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, kooperatyve dirba 231 darbuotojas.

Šaltinis: Giedrius Gaidamavičius, BNS2023-02-20

„Štai todėl mes ir norėjome, kad mūsų balsą išgirstų ir Prezidentūra“, – pratarė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Pokalbis su juo – apie tai, kas ir kaip galėtų išgelbėti šeimos ūkius ir ar apskritai juos reikia galbėti.

– Ar jus asmeniškai palietė dabartinė pieno krizė?
– Mano ūkyje auginame mėsinių veislių galvijus, bet sąjungai, kuriai vadovauju, priklauso daugybė smulkių ir vidutinių pienininkystės ūkių, kuriuose darbuojasi tik šeimos nariai. Niekada nesu sulaukęs tiek daug jų skambučių, kaip pastaruoju metu. Jiems baisu dėl to, kas vyksta.
– Dažnai kalbama apie tai, kad nedideli pieno ūkiai kaip gyvavo, taip ir toliau gyvuoja. Ar ši situacija – išskirtinė? Nėra taip buvę, kad tuo pat metu ir perpus sumažėtų pieno supirkimo kainos, o paskolų palūkanos – padvigubėtų. Ne kartą būta situacijų, kai pieno kainos krito, bet palūkanos juk nesikeisdavo. O dabar smūgis – ypač skaudus.

– Kokį gelbėjimo ratą šioje situacijoje gali numesti prezidentūra?
– Prašėme Prezidento komandos padėti sprendžiant problemas čia ir dabar – pagelbėti ieškant finansavimo galimybių smarkiai padidėjusioms palūkanoms ir ieškant kreditavimo šaltinių. To reikia, kad ūkininkai galėtų kuo greičiau pasiskolinti pinigų apyvartinėms lėšoms. Suprantame, kad krizė – laikina, bet pažeidžiamiausios yra jaunų ūkininkų šeimos, kurios neturi „sukaupę lašinių“ – neturi santaupų, ir joms be pagalbos būtų sunku ištverti tuos kelis mėnesius.

Kitas prašymas – pakoreguoti Pieno įstatymą taip, kad jame būtų numatyta aiški atsiskaitymo už superkamą pieną schema. Šiuo metu į viena suplakama keletas skaičių, ir sudėtinga suprasti, kuriems ūkiams – labai blogai, o kuriems tragedija negresia. Pavyzdžiui, šiuo metu pieno supirkimo kainos iš smulkių ir stambių ūkių skiriasi dvigubai. Stambesni ūkiai dejuoja, kad už kilogramą pieno gauna 0,27 euro, tad ką besakyti smulkiesiems, kuriems už tą patį kiekį mokama 10 – 15 euro centų vietoj anksčiau mokėtų 20 – 24 centų. Kainodara labai paini. Tokios nėra , tarkim, grūdų rinkoje, kur kaina nustatoma biržoje. Ji juk nepriklauso nuo parduodamų grūdų kiekio.

Pieno sektoriuje viskas kitaip. Net ŽŪM negali gauti tikslių duomenų, kiek gi ūkiai gauna pajamų už pieną. Yra pagrindinė sutartyje numatyta kaina, bet ji – perskaičiuojama atsižvelgiant į pieno riebumą, į kokybės rodiklius. Yra lojalumo priedai, yra logistikos sąnaudos. Tad būtinai reikia aiškios kainodaros.

– Ar neužteko vien Žemės ūkio ministerijos pagalbos – jos siūlomų pagalbos priemonių?
– Ministerijos tikslas buvo akis į akį susitikti su ūkininkais ir iš jų lūpų išgirsti istorijas. Mes gi į prezidentūrą ėjome kaip ūkininkus vienijančių organizacijų atstovai – šeimos ūkių, jaunųjų ūkininkų, Žemės ūkio rūmų.

– Gal pieno krizė nebūtų kilusi, jei nebūtų per didelės pieno pasiūlos?
– Galbūt, nes kai kurie mūsų pateikti skaičiai nustebino ir Prezidentūros komandą. Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje 88 proc. sumažėjo pieno ūkių, bet pieno kiekis taip drastiškai nesumenko – smulkiesiems nykstant stambėjo stambesni pieno ūkiai. Tačiau pieno perdirbėjai nuolat kartodavo, kad jie neišnaudoja gamybos pajėgumų – kad gali padvigubinti gamybos apimtis, jeigu tik būtų didesnė pieno pasiūla. Taigi 2017 metais buvo sukurta pieno strategija, o per pastaruosius penkerius metus, naudojantis parama, į pieno ūkius buvo investuota per 400 mln. eurų.

Dabar gi tenka konstatuoti faktą, kad ūkininkai pervertino pieno pramonės reikalavimus – dabartinė krizė parodė, kokia yra realybė. Vos tik susvyravo rinkose pieno produktų kainos, perdirbėjai nepuolė jų skirtumo padengti savo pelno sąskaita, bet iš karto apkarpė pieno supirkimo kainas. Analogiją galima būtų įžvelgti naftos rinkoje. Kai ji nafta pinga, degalinėse kainos labai lėtai mažėja, bet vos tik nafta pabrangsta, degalų kainos šauna aukštyn. Tas pat yra ir su pienu, todėl tai ir kelia ūkininkų pyktį. Juk jie, žinodami, kad įmonėms reikia žaliavos, modernizavo ūkius – ėmė paskolas, atnaujino fermas, pirko robotus, galvijų.

O dabar jaučiasi apgauti, nes paskolas jiems reikia grąžinto, o perdirbimo įmonėms tai nerūpi. Mūsų šalies ūkiuose primelžiama dabar dvigubai daugiau pieno, nei reikia Lietuvai pamaitinti, taigi likusi dalis – eksportuojama. Vadinasi, toji eksporto dalis yra remiama mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Ir dar – yra duomenų, kad Lietuvoje parduodamas fermentinis sūris po 8 tūkst. eurų už toną, o eksporto rinkose – po 5 tūkst. eurų už toną. Ar tai teisinga? Kodėl eksporto rinkose žmonės turi valgyti pigesnius maisto produktus nei Lietuvoje? Investicijos juk – mūsų.

– Mūsų šalies smulkiesiems ūkiams visada mokama už pieną gerokai mažiau, nei stambiesiems. Tad kodėl mažieji kenčia – kodėl nesivienija ir neperdirba pieno?
– Neabejoju – kooperacija yra būtinybė. Tiesiog reikia ieškoti paprastesnių būdų, kaip kooperuoti ūkius, kad jie turėtų derybinę galią, kai tenka derėtis su pieno perdirbėjais. Prezidentūroje irgi kalbėjome apie tai, kad šiuolaikines inovacijas reikia pritaikyti skaitmeninei kooperacijai. Ji galėtų būti ne juridinis vienetas, bet platforma, jungianti smulkius ūkius. Galbūt būtų geriausia, kad platformą prižiūrėtų, tarkim, ŽŪM – kad ją vis dėlto stebėtų valstybės akys.

– Išsinešėt iš Prezidentūros patarimų?
– Vizito tikslas buvo – nedelsiant ieškoti būdų, kaip kuo skubiau pagelbėti ūkiams, kad jie įveiktų problemas. Prezidentūra paminėjo Nacionalinį plėtros fondą – reikia, kad žemdirbiai irgi galėtų jį pasiekti. Kitas dalykas – verta priartinti pieno ūkius prie viešųjų įstaigų: mokyklų, darželių, ligoninių. Svarbu rasti būdų, kaip jose padidinti vietos produktų vartojimą.

Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2023-02-13

Išsakė abejones

Tuo tarpu ne pirmą kartą iš šios ūkininkės nemokamai pieno ateinanti atsiimti panevėžietė Monika A., neslėpė sunerimusi, kai per televiziją pamatė perspėjimą, kad taip ūkininkų dalinamas pienas gali būti blogas, mat jis nepatikrintas ir jame gali būti įvairiausių bakterijų. „Parsinešusi pienuką namo, paragavau. Lyg ir nieko blogo neatsitiko, bet vėliau sužinojau, kad nepasterizuotame piene gali būti įvairių bakterijų. Jos gali sukelti žarnyno infekcijas. Kita vertus, prisiminiau, kad ūkininkė, kuri pilstė pieną, turi leidimus dalinti pieną. Be to, pateikiama informacija, kad pieną, prieš geriant, būtina pasterizuoti – pakaitinti. Vis dėlto nusprendžiau pasidomėti, ar gali ūkininkai taip dalinti pieną“, – kalbėjo moteris.

Išdalino 1 000 litrų pieno

Iš Radviliškio rajono ūkininkė G.Kiaunienės naujienų portalui JP pasakojo, kad panevėžiečiams pieną pilstė ir jį nemokamai dalino jau trečią kartą. „Pieno visiems nepakanka, bet trečią kartą išdalinome visą toną. Planuojame keisti pieno dalinimo tvarką ir gauti oficialų leidimą, kad galėtume atidaryti nedidelę pieno krautuvėlę ir pienų prekiauti legaliai. Tokie ateities planai. Žiūrėsime, kaip seksis. Dar nežinau, ar bus verta užsiimti tokiu verslu“, – pasakojo G.Kiaunienė ir sakė, jog tikrai turi leidimą dalinti pieną.

Turi leidimus

„Kadangi esme ne iš Panevėžio rajono, o iš Radviliškio, kreipiausi į Maisto ir veterinarijos tarnybą Radviliškyje. Specialistai, patikrinę pieną, pasakė, kad jo kokybė atitinka visas normas ir ramiai galime jį dalinti žmonėms. Be to, turime visus reikalingus dokumentus, kuriuose nurodytas ūkis, pieno kokybė. Dokumentuose taip pat parašyta, kad pieną, prieš geriant, būtina pasterizuoti. Pastaruoju metu daugėja informacijos, kad „žalias“ pienas – nesveika, bet pati užaugau gerdama nepasterizuotą karvės pieną ir jaučiuosi puikiai“, – kalbėjo G.Kiaunienė, bet priminė žmonėms, jog apsidraudimui, pieną geriau pakaitinti.

Turi laikytis higienos taisyklių

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vadovas Žydrūnas Vaišvila naujienų portalui JP sakė, kad nemokamai pienas dalinamas ne tik Panevėžyje. „Nemokamai pieną dalina daugelyje Lietuvos miestų. Tokią akciją organizuoja ūkininkai protestuodami prieš mažas pieno supirkimo kainas. Žinau ūkininkę iš Radviliškio rajono. Esame nusiuntę jai patarimus, kaip turi dalinti pieną, kokių taisyklių būtina laikytis. Pati svarbiausia taisyklė – minimaliai laikytis higienos reikalavimų. Turi būti švaru, o pienas pilstomas į švarią tarą. Beje, svarbu saugotis, kad į pieną nepatektų lietus, sniegas. Pienas turi būti atvėsintas, o parsinešus į namus, jį būtina pasterizuoti“, – pristatė pagrindinius reikalavimus Ž.Vaišvila.

Pieną būtina pakaitinti

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vadovo, tokios nemokamo pieno dalinimo akcijos ilgai nevyks. „Jeigu ūkininkai užsiimtų tokia pastovia veikla, tuomet būtų kiti reikalavimai ir reikėtų leidimų. Dabar tik galime rekomenduoti gyventojams, parsinešusiems pieną į namus, jį pasterizuoti. Nepasterizuotame, vadinamame „žaliame“ piene, gali būti įvairių bakterijų. Jos gali sukelti žarnyno infekcijas, kurios ypač pavojingos mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams“, – sakė Ž.Vaišvila.

Šaltinis: Raimonda Mikučionytė, 15min.lt, 2023-02-18