Home » Žemės ūkio naujienos: 2023-02-22
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-02-22

NMa parama, pieno ukis, pieno kaina
Lygumų ŽŪB

Žemės ūkio naujienos: 2023-02-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nustatyta paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus teikimo tvarka

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Jose numatyti reikalavimai gauti tiesiogines išmokas,  paraiškos forma ir jos pildymo bei administravimo tvarka. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės yra čia.

Taisyklių projekte nustatyti reikalavimai siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus: bazinę ir perskirstymo (pirmųjų hektarų) išmokas, išmoką jaunajam ūkininkui, susietąją paramą už baltyminių augalų, vaisių, uogų, riešutų, daržovių, cukrinių runkelių sėklinių bulvių auginimą bei ekologinių sistemų už plotą išmokas.
Nuo 2023 m. pareiškėjai galės savanoriškai pasirinkti dalyvavimą ekologinėse sistemose ir pretenduoti į šių ekologinių sistemų išmokas:

Kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“,
„Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“,
„Eroduotos žemės keitimas pievomis“,
„Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“,
„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“,
„Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“,
„Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“,
„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“,
„Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

Ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ pareiškėjai galės pasirinkti gamybines: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir negamybines: „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ veiklas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-21

Stiprinamas Lietuvos ir Saudo Arabijos bendradarbiavimas žemės ūkio srityje

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vasario 19-20 d. lankėsi Rijade (Saudo Arabija), kur su aukščiausiais šios šalies žemės ūkio ir maisto pramonės pareigūnais sprendė dvišalio bendradarbiavimo skatinimo ir eksporto leidimų klausimus bei vadovavo Lietuvos maisto pramonės įmonių verslo misijai. Susitikime su Saudo Arabijos aplinkos, vandens ir žemės ūkio ministru J. E. Abdulrahmanu bin Abdulmohsen Al-Fadhli ministras K. Navickas aptarė dvišalės prekybos skatinimo perspektyvas, diskutavo apie galimybes plėtoti inovatyvias maisto gamybos ir perdirbimo technologijas.

Pasak ministro K. Navicko, plėtojant bendradarbiavimą su daug maisto importuojančia ir itin jo saugumu besirūpinančia šalimi, reikia tinkamai įsivertinti savo galimybes ir aiškiai nusibrėžti rinkoje siekiamus tikslus.

„Matomas Saudo Arabijos interesas bendradarbiauti, ypač investicijų ir maisto technologijų plėtros srityje, o taip pat ir apsirūpinimo maistu bei pašarais, įskaitant jautieną, kviečius, pieno produktus, poreikis. Lietuvai atsiveria nauja, perspektyvi rinka“, – teigia žemės ūkio ministras.

Ministrų susitikime aptarti ir svarbūs eksporto leidimų jautienai, paukštienai ir kiaušinių produktams klausimai. Sprendžiant dėl šių leidimų išdavimo, tikimasi glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, taip atveriant papildomas galimybes Lietuvos eksportui į šią šalį.

Ministras K. Navickas taip pat susitiko su Saudo Arabijos maisto ir vaistų tarnybos vadovu prof. Hishamu bin Saad Aljadheyu, su kuriuo aptarė dažniausiai Lietuvos eksportuotojams kylančius iššūkius, bendradarbiavimo galimybes bei maisto produktų eksporto leidimų klausimus.

Saudo Arabijos investicijų ministro pavaduotojas J. E. Badru Albadras ministrui K. Navickui pristatė šalies investicines galimybes ir fondus, skirtus pritraukti užsienio investuotojus ir skatinti ekonominį šalių bendradarbiavimą ne tik maisto pramonės srityje, aptartos abipusių investicijų galimybes.

Susitikime su Saudo Arabijos pramonės ir prekybos rūmų federacijos vadovu J. E. Ajlanu bin Abdulaziz Al Ajlanu aptartos verslo bendradarbiavimo galimybės, sutarta dėl Verslo tarybos steigimo. Ši taryba padėtų abiejų šalių verslo atstovams bendradarbiauti.

Po susitikimų pirmą kartą vyko Saudo Arabijos ir Lietuvos verslo diena, kurią padėjo organizuoti Saudo Arabijos prekybos ir pramonės rūmų federacija. Verslo dienoje dalyvavo dešimties verslų iš Lietuvos atstovai. Renginyje pristatytos Lietuvos maisto pramonės galimybės, ministras pakvietė įmones bendradarbiauti. Lietuvos įmonių atstovai taip pat turėjo galimybę pristatyti Saudo Arabijos prekybos rūmų nariams savo gaminamą produkciją.

Saudo Arabija yra reikšminga Lietuvos prekybos partnerė, 2022 metų duomenimis, žemės ūkio ir maisto eksportas į šią šalį išaugo iki 124 mln. eurų, iš kurių 93 mln. – kviečių eksportas.

Ministras vizitą regione tęsia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, kur vyksta didžiausia pasaulyje maisto pramonės paroda „Gulfood“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-21

Ekonomistas: sparčiai pingant gamtinėms dujoms, pinga ir azotinės trąšos

Sparčiai pingant gamtinėms dujoms, pinga ir azotinės trąšos pasaulyje, pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Lietuvoje šie pokyčiai, matyt, yra lėtesni (tokia pingančių trąšų situacija neturėtų būti palanki prekybininkams – atsigabenus brangiai užsipirktų trąšų laivą, norisi jį parduoti nesumažintomis kainomis, o ūkininkai, matyt, stebėdami rinkos kainas, nori mažesnių kainų), tačiau kryptis, kol dujos pinga, yra kainų mažėjimo“, – antradienį feisbuke parašė jis.

T. Povilauskas dar pridūrė, kad jeigu iki 2022 metų didžioji dalis Lietuvoje sunaudojamų azotinių trąšų buvo pagaminta arba Jonavoje, arba importuojama iš Rusijos, tai praėjusių metų pabaigoje „Achemai“ dirbant minimaliu režimu dėl aukštų gamtinių dujų kainų atsirado visa puokštė naujų azotinių trąšų tiekėjų šalių, tokių kaip JAV, Trinidadas ir Tobagas ar Kinija.

„Iš ten, kur dujos buvo pigesnės negu Europos Sąjungoje arba kur mažesnė gamybos savikaina.

Akivaizdu, kad staiga pasikeitusi geografija išbrangino ir taip pabrangusias rinkoje trąšas Lietuvos ūkininkams ir pakeitė trąšų prekybininkų veiklą (jeigu anksčiau trąšas gaudavai vagonais, tai dabar pirmiausia reikia atsiplukdyti laivą)“, – dėstė ekonomistas.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-21

Prie ministerijos – dar vienos pieno dalybos: protestuojantys ūkininkai prašo didesnio pelno, kreipėsi į Šimonytę

Antradienį prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyksta protesto akcija. Jos metu, ūkininkai gyventojams nemokamai dalina pieną. Ūkininkai reiškia nepasitenkinimą dėl rekordiškai nukritusių pieno supirkimo kainų ir siekia derybinių galių pusiausvyros su perdirbėjais ir prekybininkais. Prie vietos, kurioje buvo dalinamas pienas, buvo galima matyti plakatus „Žemės ūkis esam mes visi!“, „Nemokamo pieno (ne)būna“.

Taip pat viename iš plakatų buvo išreikštas palaikymas akcijai „Radarom!“, jame rašoma „Nori padėkoti už nemokamą pieną Lietuvos žemdirbiui? Paskambink 1482 ir paaukok 5 Eur akcija RADAROM“.

Proteste dalyvavęs ūkininkas Aurimas tvirtino, kad labiausiai ūkininkus yra nuskriaudę perdirbėjai ir supirkėjai.

„Mus labiausiai nuskriaudė supirkėjai, perdirbėjai, nes didžiausią pelną dalinasi perdirbėjai ir prekybininkai. Ūkininkas gauna 20 proc., o 80 proc. dalinasi jie“, – teigė piketo dalyvis.

„Mes norime sąžiningų derybų, kad ūkininkas gautų bent 40 proc., o kitas dalis po 30 proc. pasidalintų prekybininkais ir supirkėjas“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu kitas protestuotojas Martynas Puidokas aiškino, kad į derybas, vyksiančias vasario 24 d. turėtų įsijungti ir premjerė, nes ŽŪM nėra pajėgi sureguliuoti pieno krizės.

„Kviečiame premjerę įsijungti aukščiausiu lygmeniu į pieno krizės valdymą 24 d. Čia pagrindinis akcentas, derybos bus 24 d. Vyriausybėje yra atsakymas, kaip sureguliuoti pieno krizę, Žemės ūkio ministerijoje nėra to“, – sakė M. Puidokas.

ELTA primena, kad ŽŪM tvirtina ketinanti spręsti susidariusią padėtį ir padėti pieno ūkiams papildomomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus.

Pasak jo, visų pirma reikia susieti žaliavinio pieno ir produkcijos kainas, taip pat stiprinti ūkininkų derybines galias. Ministras, be kita ko, pažymėjo, kad ypatingai sudėtingoje padėtyje atsidūrė ūkiai, pradėję savo modernizavimą, taip pat – pavieniai, smulkūs ūkiai, kurie nesiburia į kooperatyvus.

Artimiausiu metu ŽŪM žada inicijuoti teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, o kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat pakeitimai numatytų, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.

Taip pat ministerija artimiausiu metu turėtų peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus – kad dėl susidariusios padėties projektai nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.

Be to, ŽŪM teigia jau parengusi įsakymo projektą, numatantį, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama tokio paties dydžio lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.

Šaltinis: lrt.lt, Ignas Dobrovolskas, 2023-02-21

Jau teikiamos paskolos dėl karo Ukrainoje sunkumų patiriantiems ūkiams

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) per atrinktus finansų tarpininkus pradeda teikti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu patiriantiems sunkumų. Visą informaciją apie lengvatinių paskolų sąlygas ir pasinaudojimo galimybes rasite čia: Lengvatinės paskolos Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu. Lengvatinės paskolos iki 2023 m. birželio 30 d. bus teikiamos iš papildomai skirtų 30 mln. eurų lėšų, o šiuo metu jas jau teikia šie finansų tarpininkai:

KREDA kredito unijų grupė
LKU kredito unijų grupė
RATO kredito unija
SME Bank

Informacija apie finansų tarpininkų atranką ir jų sąrašas skelbiami bei nuolat atnaujinami interneto svetainėje garfondas.lt.

Iki 2023 m. kovo 24 d. lėšos yra skolinamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra:

paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė;
daržininkystė ir sodininkystė;
akvakultūra;
ekologinė augalininkystė.

Nuo 2023 m. kovo 25 d. paskolos gali būti teikiamos visiems priemonės kriterijus atitinkamiems ūkio subjektams.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3D-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-21

Krekenos padeda veršeliams išgyventi

Visi užaugę kaime, auginantys galvijus ar besidomintys gyvulininkyste yra girdėję apie krekenas. Deja, jos ne visada tinkamai įvertinamos. Jų gamyba karvės organizme ir veršelio žindymas yra natūralus procesas – krekenos užtikrina, kad mažylis išgyventų. Aptarkime, kaip užtikrinti, kad naujagimiai veršeliai gautų krekenas ir kuo jos tokios svarbios.

Kas yra krekenos?

Krekenomis yra vadinamas pirmasis karvės pienas po veršiavimosi. Jis paprastai yra geltonas, riebus ir toks išlieka kelias pirmąsias veršelio gyvenimo dienas. Gamta taip sutvarkė, kad ką tik gimę veršeliai neturi imuniteto. Dėl to krekenos jiems yra gyvybiškai svarbios – jose yra bandai būdingų antikūnų. Jas geriant susiformuoja veršelių imunitetas, be to, krekenos suteikia mažyliams daug energijos. Rekomenduojama, kad pirmąją gyvenimo parą veršelis išgertų bent 6 litrus krekenų, tačiau jos gali būti girdomos ir ilgiau.

Kuo krekenos skiriasi nuo pieno?

Galima sakyti, kad krekenos tam tikra prasme yra pienas, tačiau tai visiškai kitoks produktas. Visų pirma, skiriasi pieno ir krekenų sudėtis – pastarosiose net trečdalį sudaro sausosios medžiagos. Jose gausu imunoglobulinų, yra daugiau riebalų ir baltymų. Visa tai reikalinga veršeliui pirmosiomis gyvenimo dienomis, tačiau maždaug per pirmąsias tris jo gyvenimo paras mamos krekenos palengva virsta pienu.

Kodėl svarbu, kad veršelis gertų krekenas?

Ką tik gimusių veršelių organizmas gali lengvai absorbuoti antikūnus į savo kraujotakos sistemą – tai gamtos stebuklas, tad krekenos yra kaip tik tai, ko mažyliui reikia. Žarnynas maždaug pirmas tris dienas ar praleidžia imunoglobulinus, o vėliau jau blokuoja baltymus, todėl labai svarbu, kad krekenos būtų prieinamos veršeliui nuo pirmųjų gyvenimo minučių.

Veršelis augs tvirtas ir stiprus, jei iš karto po gimimo gaus krekenų, tad specialistai rekomenduoja karvę po veršiavimosi pamelžti. Krekenos pačios geriausios kokybės yra iš karto po veršiuko atsivedimo ir bėgant laikui greitai prastėja: palyginti su pirmosiomis, krekenos po 12 valandų turės net iki 40 proc. mažiau vertingų medžiagų.

Krekenų alternatyvos

Deja, ne visada nutinka taip, kad karvė gali aprūpinti veršelį reikalingu kiekiu kokybiškų krekenų. Tokiu atveju į gamtos procesą turi įsikišti žmogus – labai svarbu, kad veršelis kuo skubiau gautų krekenų ir įgytų imunitetą. Šiuo tikslu gali būti panaudojamos kitos karvės krekenos. Jos gali būti užšaldytos (taip krekenos išsaugo savo kokybę apie metus laiko) ir patiekiamos veršeliui atšildytos. Ūkininkai taip pat gali įsigyti džiovintų krekenų, kurios ruošiamos sumaišant su vandeniu. Sausos krekenos yra lengvai naudojamos ir pasižymi daugybe privalumų, jų turėtų turėti kiekvienas ūkininkas, laukiantis veršelio. Tokias krekenas rekomenduojama girdyti veršeliui pirmąsias tris jo gyvenimo dienas, vėliau jis galės maitintis karvės pienu.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-02-21

„Delfi agro“. Pieno krizė tęsiasi – iškilo nauji ūkininkų reikalavimai

Vasario 21 dieną, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto dėl kritusių pieno kainų, akciją, kurią susiejo su Užgavėnėmis – Lašininis tapo perdirbėju, Kanapinis ūkininku, o dar vienas personažas, gerokai pavėlavęs į renginį, prekybininku. Tai buvo pasiruošimas vasario 24 d. vyksiančioms deryboms tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų, kuriose žemdirbiai mėgins tartis, kad jų dalis produktų kainoje būtų didesnė. Kitas, naujas, reikalavimas tas, jog į derybų ir žemdirbių palaikymo procesą įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė, ne tik žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ūkininkai neslepia, kad šiandien mokama kaina labai nevienoda. Nuo 12 ct už kilogramą smulkiausiems iki beveik 30 ct stambioms bendrovėms. Delfi žiniomis, didžiausių pieno gamintojų susitikime buvo siūloma 15 dienų netiekti pieno Lietuvos perdirbėjams ir taip palaikyti visuotinį protestą, tačiau ši idėja palaikymo nesulaukė.

„Mus labiausiai nuskriaudė perdirbėjai, nes ūkininkas gauna 20 proc. produkto lentynoje kainos, o perdirbėjai ir prekybininkai likusius 80 proc. Mes siekiame, kad gautume bent 40 proc. Realybė tokia, kad viskas priklauso nuo to, kaip modernizuoji ūkį. Jei atnaujini pievas, gyvulių veislę, tai pieno savikaina labai aukšta ir ji šiandien nepadengia gaunamų pajamų.

Mūsų ekologinis ūkis ir gauname gauname 36 centus už kilogramą. Savikaina virš 40. taip ūkininkauti neapsimoka, nors ministerija verčia rinktis tokį ūkininkavimo būdą ir sako, kad tada išmokos bus didesnės. Tačiau tas išmokas atiduodame už žemės nuomą“, – sako Lašininį perdirbėją vaizdavęs Eimantas Eigirdas iš Tauragės raj. Jis pats laiko 20 karvių, tėvai dar 70 ir, kaip prisipažįsta ūkininkas, jaunojo ūkininko programą, pagal kurią galėtų gauti paramą, „padėjo į stalčių“ ir sako, jog viliasi, kad 24 d. įvyks realios derybos, o ne „pasibėdavojimas“. Tikisi, kad išlaikys esamus ūkius ir leis tobulėti jaunesniems ūkininkams. Aurimas prisipažįsta, kad nesitiki, jog pieno kaina iš karto šoks į viršų. Išeitis kooperacija, tačiau burtis į kooperatyvus labai sudėtinga, nes neaišku kur dėti didelius pieno kiekius. Reikia valstybės pagalbos iki tol, kol ūkiai sustiprės. Reikia teisingesnių dalybų kainos grandinėje.

Eimantas tikina, kad jei niekas nesikeis, baigsis įsipareigojimai už gautą ES paramą ir naikins ūkį. Nors paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui jis gavo, tačiau kol kas lėšų nenaudoja ir jas pasiryžęs grąžinti į biudžetą. „Dirbame patys, darbuotojų neturime, nes vienam darbuotojui išlaikyti reikia skirti 14 karvių, o mes turime virš 30. Reikia atnaujinti ir modernizuoti ir esant dabartinėms kainoms tai neįmanoma. Sausį gavom 28, šiandien 22 centus. Kai buvo 36 centai buvo galima planuoti apie modernizavimą“, – dėlioja Kanapinį ūkininką vaizdavęs Aurimas Gelbūda iš Vilkaviškio raj., ir sako, kad nors jį stumia iš kaimo, jei padėtis pasikeis, jis mielai liks ūkyje. Martynas Puidokas piktinasi Lietuvos banko pranešimu, kad pernai metai buvo ypatingai pelningi, nes buvo neįvertinta infliacija ir ypatingai brangusios trąšos ir energetiniai ištekliai. „Kviečiame premjerę įsijungti į šios krizės suvaldymą. Vyriausybėje yra atsakymas, kaip sureguliuoti šią krizę. Žemės ūkio ministerija to nežino. Penktadienį pasakysime kaip.

Negaliu kalbėti už derybinę grupę. Pirmas mūsų reikalavimas paprastas – teisinga kaina už pieną. Tai, kas mokama dabar, tai pasityčiojimas iš darbo. 35 centai tai darbas „ant nulio“ kai gali tiesiog laukti geresnių laikų. Šiandien esu matęs smulkiam ūkiui kaina 12 ct už kilogramą. Stambesniems 24 ct“, – sako vienas iš akcijos organizatorių M. Puidokas ir vardina kokio dydžio ūkiai traukiasi iš gamybos. Jis užduoda ir retorinį klausimą, kodėl kitose ES valstybėse mokama kur kas daugiau. M. Puidokas retoriškai klausia, kodėl Vokietijoje supirkimo kaina 57 ct., o pieno litras parduotuvėje 1,2 euro, Čekijoje virš 40 centų ir 1,6 euro. Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas sako, kad bendrovėms taip pat mokama kaina jau nebedengia savikainos.

Tačiau savikainos vienos nėra, paprastai tai 27-28 ct/kg, tačiau bendrovės nepritarė pasiūlymui kurį laiką perdirbėjams tiesiog netiekti pieno. „Bendrovės turi didelius pieno kiekius ir jo neturi kur dėti. Karvėms nepasakysi, kad šiandien pieno neduokite“, – aiškina E. Pranauskas ir teigia, kad latviai su estais, iš kurių per metus įsivežame pusę milijono tonų pieno, stato gamyklą, o mes tiesiog pasyviai stebime, kaip pas mus mažėja primilžiai ir karvių skaičius. Dėl to reikalaujama, kad būtų teisingai padalina vertė produkto grandinėje.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje numatyta, kad gamintojo ir perdirbėjo savikaina turi atsispindėti produkto kainoje ir kodėl jie negali dirbti nuostolingai. „Žmonės, susirinkdami parodo dėmesį ūkininkams ir matome, kad ši krizė įsibėgėja. ŽŪM turi rūpintis ir užtikrinti pieno gamybą, kad tiek ūkininkų, tiek melžiamų karvių Lietuvoje nemažėtų“, – tikino į akciją atėjęs viceministras Paulius Astrauskas ir pripažįsta, kad dabar trūksta tinkamos kainos, kuri bent jau padengtų sąnaudas. Viceministro duomenimis, didieji dabar dirba arti savikainos ribos arba su nedideliu pelnu.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-02-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos