Žemės ūkio naujienos: 2023-04-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ką verta žinoti artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui?
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d. Visos su deklaravimu susijusios naujovės buvo aptartos Žemės ūkio ministerijos surengtuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose, skirtuose savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių vedėjams, specialistams bei žemdirbiams.
Seminarų metu pristatytas 2023 m. taikomų žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos, tiesioginių išmokų administravimo naujoves galima rasti čia: https://zum.lrv.lt/lt/ministerijos-partneriams/susitikimai-ir-diskusijos
Primename, kad savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai konsultuos paramos gavėjus, padės jiems užpildyti, patvirtinti paraiškos elektroninę formą bei elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
Valstybinės žemės naudotojai deklaruoti pasėlius valstybinėje žemėje gali tik turėdami galiojančius valstybinės žemės naudojimo ar valdymo dokumentus.
Žemės ūkio ministerijos interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (,,Pasėlių deklaravimas”) šiuo metu jau yra beveik 80 atsakymų į žemdirbių užduotus įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-06
Viceministras: Briuselis Lietuvos pieno sektorių jau pradeda vertinti kitaip
Atmetęs Lietuvos prašymą paremti krizėje atsidūrusį šalies pieno sektorių Briuselis situaciją jau pradeda vertinti kitaip, sako žemės ūkio viceministras. Paulius Astrauskas tikisi, kad Lietuvai pakaks argumentų įrodyti, kad šalies pieno ūkiams reikalinga didesnė Europos Sąjungos (ES) parama. „Mano turimomis žiniomis, bent pastaruoju metu jie pradeda vertinti žymiai kitaip ir supranta, kad vidutinė pieno kaina neatspindi tam tikrų sektoriaus gyvybingumo rodiklių ir laukia bent jau kovo statistikos, kaip iš tikrųjų atrodo ta pieno kaina.
Atsakymas, kad nebus paramos, nereiškia, kad ateityje jos negalėtų būti. Tikimės, kad pakaks argumentų įrodyti, kad reikalinga didesnė ta parama iš ES struktūrinių fondų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.
„Kalbame su Briuselio specialistais, eurokomisaru dėl įvairių pagalbos priemonių. Taip, visi girdėjome, kad jau du kartus gavome neigiamą atsakymą, kad parama nebus skirta, tačiau nenuleidžiame rankų, renkame papildomą informaciją, pateikiame mūsų išskirtinai šalies sektoriaus struktūrą kaip faktus, kaip įrodymus, kad jie atkreiptų dėmesį“, – tvirtino P. Astrauskas.
Pasak jo, Lietuvoje ir Latvijoje pieno kaina yra „išskirtinai“ žemiausia, palyginti su ES vidurkiu: „Šiai dienai Bendrijoje greičiausiai vidurkis vyrauja apie 50 centų už kilogramą“.
P. Astrausko nuomone, pieno perdirbimo pramonės nesugebėjimas ūkininkams pasiūlyti didesnės kainos rodo jos neefektyvumą.
„Čia iškyla daug klausimų, kodėl mūsų pieno perdirbimo pramonė yra tokia neefektyvi ir negali mokėti aukštesnės kainos“, – svarstė P. Astrauskas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį Seime teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame Europos Komisijos pakete. Jo teigimu, eurokomisaras Januszas Wojciechowskis ((Janušas Voicechovskis) jau anksčiau pasakė nematantis galimybės skirti paramos, tačiau ministrų taryba dar svarstys šį klausimą ir tikimasi, kad jis bus įtrauktas į pagalbos paketą.
K. Navickas teigė, kad šįkart derybose dėl paramos pieno sektoriui Lietuva kooperuojasi su Latvija, kurios ūkininkai į Lietuvą dabar atveža trečdalį savo žaliavinio pieno, nes ten, skirtingai negu Lietuvoje, nėra „tokios apimties pieno perdirbimo pajėgumų“.
Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.
Navickas aiškinosi Seime: kai kurios išmokos Lietuvoje didesnės nei Vokietijoje
Seime žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė pasirengimą pasėlių deklaravimui ir kaip sprendžiama pieno krizė. Kęstutis Navickas Seime sakė, kad dėl daugybės pakeitimų reikės perprogramuoti daugybę informacinių sistemų, tačiau deklaravimo pradžia įvyks kaip ir numatyta balandžio 17 d.
„Šiais metais GAAB (Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai red. past.) yra taikoma daugybė išimčių – negamybiniams plotams, dirvožemiui. Jei bus trikdžių, juos bus galima spręsti. Pasižiūrėjus į statistiką, Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai nėra didesni nei kitose ES šalyse, nors tuo esame kaltinami ir kartais susidaro įspūdis, kad taip ir yra“, – sako K. Navickas ir tikina, kad gamybinėms ekoschemomis skirta virš 80 proc. finansavimo, likusios negamybinėms.
Be to, pasak K. Navicko, už kai kurias aplinkosaugines priemones, pavyzdžiui, Vokietijoje yra numačiusi kur kas mažesnes išmokas nei bus mokamos mus. Kai kurie reikalavimai, numatyti Strateginiame plane, EK jau pateikti peržiūrai, kad būtų pataisyti pertekliniai reikalavimai. Deklaravimo pristatymas vyksta praktiškai visose savivaldybėse. Visą deklaravimo laikotarpį veiks pagalbos linija, sklypus prasidėjus deklaravimo pradžiai bus galima pateikti pilnai įbraižytus plotus. Be to, lyginant su pernai metais, nuo 1 iki 2 hektarų padidinti vadinamieji tolerancijos plotai, kad būtų lengviau deklaruoti įsiterpusius sklypus, servitutinius kelius. „Kitas klausimas pieno krizė.
Šiandien paskutinė diena, kai galima pateikti pastabas dėl nacionalinės pagalbos skirstant 8 milijonus eurų. Pastabų daug, nors ir ne į visas galime atsižvelgti. Pagrindinės pastabos dvi. Viena, kad turime atsižvelgti į produktyvumo rodiklius. Bėda ta, kad duomenys renkami tik pagal du kainos parametrus ir nėra išskaidomi priedai bei priemokos. Reikėtų kiekvieną paraišką vertinti individualiai ir administraciškai tai sunkiai suvaldoma. Kita pastaba dėl kooperatyvų, kurių nariams numatytos didesnės išmokos, nors kooperatyvai nėra gamintojai, o išmoką galime teikti tik tiesiogiai ūkininkams. Dar viena pastaba dėl ekologinių ūkių pieno, nors mūsų valdomuose duomenyse tai nėra išskirta ir reikės „išrinkti rankiniu būdu“, – apie pieno krizės sprendimą pasakojo K. Navickas.
Kalbant apie paramą iš EK, kovo 30 d. priimtas sprendimas skirti paramą Italijai dėl paukščių gripo ir Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos pasienio teritorijai dėl karo Ukrainai. Lietuviai prašė paramos pieno sektoriui, bet negavo. Komisija, pasak ministro, ruošią antrą paketą ir K. Navickas viliasi, kad šį kartą EK į mūsų prašymus atsižvelgs ir viliasi palankaus sprendimo. K. Navickas primena, kad 2017 m. priimta pieno strategija, pagal kurią gamybą reikia padidinti iki 3 mln. t per metus, tačiau lėšų tam neskirta. Dabar parama modernizavimui ir ūkių plėtrai skirta. Be to, iki nulio sumažintas pelningumo kriterijus ir taip sudarytos palankesnės sąlygos ūkiams. Didesnė parama bus skirta kooperatyvams.
Viktoras Fiodorovas klausė dėl ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasitikėjimo ministru ir siūlė čia pat pasitikrinti pasitikėjimą ir surengti balsavimą Seime. „Kai pradėjau darbą pasitikėjimo buvo gerokai mažiau. Paskutiniu metu aktyviai dirbau su visomis asocijuotomis struktūromis. Natūralu, kad su Žaliuoju kursu susijusios priemonės erzina ūkininkus, jos naujos ir jų daug. Tačiau pavyko susitikinėjant su ūkininkais „pravažiuoti“ visą Lietuvą ir santykiai su ūkininkais pagerėjo. Jei kai kurių asociacijų vadovų gyvenimo tikslas mane atstatydinti, aš šių nuostatų nepakeisiu“, – šypsodamasis sakė K. Navickas. Ministras sakė, kad dėl karo Ukrainoje netikėtai sumažėjo ekologiško maisto vartojimas ir jis krito ir ES šalyse senbuvėse. Tai signalas, kad vartotojai nėra ištikimi idealams. Kęstutis Vilkauskas klausė dėl paramos ES lėšomis ir ar parama nebuvo gauta, nes ministerija atleido buvusį atašė Rolandą Taraškevičių. Kodėl Estija pieno sektoriui gauna 120 mln. eurų, o mes tik 20 mln. eurų. K. Navickas sakė, kad neturi tokių duomenų.
O paramos negavome ne tik mes, bet ir latviai, nors, jie atašė nekeitė. Diplomatiniais kanalais dirbama toliau. Aidas Gedvilas klausė, kokia pieno ūkių ateitis, nors per paskutinius metus likviduota virš 16 proc. tokių ūkių, ar valstybė neturėtų įsikišti ir sureguliuoti rinką, kaip padarė lenkai. K. Navickas atsakė, kad lenkai paramos pieno sektoriui negavo, jie kovoja dėl javų kainų, kurios nedžiugina ir mūsų ūkininkų. Sunkumų pas mus gali patirti ūkiai, kurie ypatingai aukštomis kainomis rudenį pirko trąšas.
Kalbant apie pieno kainas, Lenkijoje kur kas stipresnė kooperacija ir jie per savišalpą gali geriau valdyti padėtį krizių metu. Kalbant apie ateitį projektuojame paramos priemones, tačiau yra bėda, kurios negalime pakeisti – tai demografija, kuri kaime labai bloga. Tai vienas iš pagrindinių iššūkių. Juozas Baublys sakė, kad paramos taisyklės ūkininkams sunkiai suprantamos ir jis baiminasi, kad labiausiai nukentės smulkūs ūkininkai. Jis klausė, ar bus kas nors keičiama, jei daug ūkininkų liktų tik su bazine išmoka.
„Dedame visas pastangas, kad taip nenutiktų. Tai ir pagalbos linija. Mokymai savivaldybių specialistams. Visos galimybės bus deklaruoti su mūsų pagalba. Mes puikiai žinome, kiek yra privalomųjų reikalavimų ir kiek jų reikia įgyvendinti, kad nebūtų nuoskaitų. Kaip jau sakiau, mes daugiau lėšų skiriame gamybinėms priemonėms, tačiau galima peržiūrėti įkainius ir prioritetus. Po šito deklaravimo tai bus galima padaryta. Tačiau matome, kad bendrus principus ūkininkai žino, detales pamatysime per patį deklaravimą“, – dėliojo K. Navickas.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-04-04
Pranckietis siūlo išmokas pieno gamintojams apskaičiuoti ne pagal supirkimo kainą, o primelžiamo pieno kiekį
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant skirti 8 mln. eurų paramą pigiausiai pieną parduodantiems ūkininkams, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo remti visus pieno ūkius, tačiau didesnes išmokas skirti tiems gamintojams, kurie iš vienos karvės išmelžia mažiau pieno. „Manau, kad būtų labai teisinga galvoti, jog turėtume remti pieną, o ne ūkius ir ne ūkius, gaunančius kažkokią kainą“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė V. Pranckietis.
„Siūlau remti už gyvulį, tik tokiu atveju tas gyvulys, kuris duoda 10 tūkst. litrų – jo pienas būtų paremtas dvigubai mažiau nei tas, kur duoda 5 tūkst. litrų per metus. Ta schema yra ne už pieną, bet pienas būtų paremtas skirtingai, duodant už gyvulį“, – aiškino parlamentaras.
Pasak jo, tai būtų „labai socialiai atsakinga schema“, kadangi didesnes išmokas gautų ūkiai, neturintys išplėtotų modernių pieno gamybos pajėgumų.
„Kada silpnesni ūkiai, kurie neišvystė tokių gamybos galingumų būtų paremti daugiau. Jų pienas būtų remiamas daugiau nei pienas, kuris gaminamas didžiuosiuose ūkiuose“, – pabrėžė V. Pranckietis.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius komitete pritarė, kad V. Pranckiečio pasiūlytas paramos modelis būtų socialiai atsakingas, nes smulkieji ūkiai primelžia mažiau pieno.
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pažymėjo, kad Europos Sąjunga draustų skirti išmokas pagal pagaminamos produkcijos kiekį, o ne registruotą gyvulį.
„ES neleidžia remti gamybos prisirišant prie produkcijos. Taip kreipėmės į Konkurencijos tarybą, iš kurios gavome atsakymą, kad toks modelis ir tokia schema nėra galima. Iš principo, vienintelė paramos schema galima, nediskriminuojant ūkininkų, yra mokant už registruotą turimą gyvulį“, – sakė jis.
ŽŪM yra pasiūliusi paskirstyti 8 mln. eurų išmokų tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina buvo mažesnė nei 35 ct/l. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurų, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Dar anksčiau ŽŪM ketino skirti po 37–38 eurus visiems ūkiams už vieną laikomą karvę.
Pasak P. Astrausko, įregistravus patobulintą išmokų skyrimo tvarką ŽŪM sulaukė keturių valstybės institucijų, keturių ūkininkų organizacijų ir vieno su paprasto piliečio pastabų. Susitikti su jų teikėjais ir jas įvertinti ministerija ketina trečiadienį.
KRK posėdyje dalyvavę ūkininkai ir jų asociacijų atstovai išmokų mechanizmą kritikavo – argumentuota, jog skiriama suma yra nepakankama, nenumatant paramos visiems nukentėjusiems ūkiams kiršinama ūkininkų bendruomenė.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos atstovė Zita Dargienė tikino, kad pasiūlyta tvarka ŽŪM „pasirinko lengviausią kelią“, o nukentės ūkiai, praėjusiais metais investavę dideles lėšas į modernizaciją ir kokybiško pieno gamybą.
„Tie ūkiai, kurie suinvestavo, dabar gamina kokybišką pieną ir nepapuola į tą lentelę (viršija 35 ct/l kainos ribą, iki kurios pieno ūkiams būtų taikoma išmoka – ELTA).
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad neskirti paramos didesniems pieno ūkiams nėra tikslinga, kadangi skiriasi stambiųjų ir smulkiųjų gamintojų parduodamo savikaina.
„Nustatyti tokią pat ribą tai tolygu mylėti ar nemylėti žmogų pagal jo batų dydį. Pavyzdžiui, nuo 40 išmeros – didesni blogi, mažesni – geri. Didesniam žmogui reikia didesnės pėdos, mažesniam – mažesnės. Lygiai taip pat su pieno savikaina, ji yra nevienoda“, – kalbėjo jis.
„Kalbame apie paramą ir nuostolius. Nuostoliai susideda ne iš kažkokios ribinės kainos, o konkrečių praradimų“, – teigė E. Pranauskas.
Nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, kovo pabaigoje didelio masto piketas rengtas prie Seimo. Protestuojantys ūkininkai prašo 40 mln. eurų skubios valstybės paramos.
Ministerija yra atlikusi analizę, kurios duomenimis vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
Kilus ūkininkų nepasitenkinimui dėl ukrainietiškų grūdų, atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras
Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Pareigūnas tokio sprendimo ėmėsi šalyje kilus vietos ūkininkų nepasitenkinimui dėl, jų teigimu, neigiamo pigesnių ukrainietiškų grūdų importo poveikio kainoms ir pardavimams. Varšuva yra kreipusis į Europos Sąjungą (ES) su oficialiu prašymu imtis veiksmų dėl ukrainietiškų grūdų srautų į bloką.
Tačiau ES neseniai pasiūlė pratęsti bemuitį Ukrainos grūdų importą. H. Kowalczykas nurodė, kad būtent tai ir paskatino jį trauktis iš einamų pareigų. „Tai labai aiškiai parodo, kad (Europos) Komisija nepatenkins šio esminio ūkininkų reikalavimo“, – žurnalistams pareiškė H. Kowalczykas.
Apie ministro atsistatydinimą pranešta tą pačią dieną, kai Lenkijoje lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis yra nurodęs, kad V. Zelenskio viešnagės metu grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos bus viena pokalbių temų.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-05
Pramoninių teršalų direktyvos reikalavimai žemės ūkyje planuojami taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriams
Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriuje reikalavimus taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriui nebetaikyti bendrų pramoninei veiklai nustatytų reikalavimų ir nustatyti atskirus reikalavimus tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklos vykdymui, stebėsenai, visuomenės informavimui.
Atsižvelgiant į skirtingas ES valstybių narių pozicijas sutarta, kad į direktyvos taikymo sritį bus įtraukiami ūkiai, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantys mišrūs ūkiai. Išimtys bus taikomos ekstensyviam ūkininkavimui, taip pat numatomi pereinamieji laikotarpiai, skiriant pakankamai laiko ūkiams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Skaičiuojama, kad direktyva Lietuvoje bus taikytina apie 120 galvijų ūkių, kas sudarys mažiau nei 0,5 proc. visų Lietuvoje auginamų bandų. Nauji direktyvos reikalavimai nepaliestų broilerių ūkių, kadangi direktyvos reikalavimai būtų taikomi tam pačiam gyvūnų kiekiui (t. y. nuo 40 000 vnt.) kaip ir dabar, o paliestų papildomai tik kelis vištų dedeklių ūkius. Taip pat direktyva nepaliestų paršavedžių ūkių, kadangi joms būtų taikomas slenkstinis dydis artimas taikomam ir šiuo metu, o prisidėtų keli ūkiai, auginantys penimas kiaules.
Skaičiuojama, kad direktyva Lietuvoje bus taikytina apie 120 galvijų ūkių, kas sudarys mažiau nei 0,5 proc. visų Lietuvoje auginamų bandų.
Kompromisiniame pakete numatytos išimtys ekstensyviam galvijų ir kiaulių auginimui. Direktyva nebūtų taikoma gyvulininkystės veiklai, jei gyvulių tankumas yra mažesnis nei 2 sutartiniai gyvuliai ha, kai tas plotas naudojamas tik ganyti arba auginti pašarus šiems gyvuliams šerti.
Naujus reikalavimus planuojama įvesti palaipsniui, pradedant nuo stambesnių ūkių ir suteikiant daugiau laiko prisitaikymui mažesniems ūkiams.
Europos Komisija įpareigota parengti gyvulininkystės ir paukštininkystės įrenginių eksploatavimo taisykles, kuriose būtų nustatytos veiklos sąlygos atskiroms gyvulininkystės sritims. Šiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į gyvulininkystės ar paukštininkystės įrenginių pobūdį, tipą, dydį ir tankumą, pavienių gyvūnų rūšių bandų dydį mišriuose ūkiuose, ganyklose ganomų galvijų auginimo ypatumus.
Direktyvoje numatomi pokyčiai sumažintų ES žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekį, taip prisidėtų prie ES klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politikos įgyvendinimo.
Pasiektas sutarimas yra tik tarpinis rezultatas, derybos bus tęsiamos, gavus Europos Parlamento nuomonę dėl šios direktyvos. Prieš nustatant eksploatavimo taisyklių sąlygas, Komisija dar privalės pakviesti valstybes nares, reguliuojamojo sektoriaus atstovus, nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas išsakyti savo argumentus šiems pakeitimams įgyvendinti.
