Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-04-25

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-04-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministerija patikslino geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus

Žemės ūkio ministerija pakeitė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašą. Patikslinta, kaip šio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu bus galima deklaruoti pakrančių apsaugos juostas. Atkreiptinas dėmesys, kad aprašo pakeitimai galioja 2023 metų pasėlių deklaravimui ir vėlesniais metais pateiktoms paraiškoms.

Įgyvendinant 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, paviršinio vandens telkinių apsaugos juostose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas. Tol, kol nėra įteisintos paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos taip, kaip numato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, deklaruojant žemės ūkio naudmenas privalo būti deklaruojamos numatyto dydžio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos prie visų pareiškėjų laukuose esančių nesureguliuotų ir sureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų bei melioracijos griovių.

Nesureguliuotų vandens telkinių ar jų nesureguliuotų ruožų mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto. Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostose ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas.

Sureguliuotų vandens telkinių ar jų sureguliuotų ruožų (ištiesintų, pagilintų ir pertvarkytų upių ar upių vagos ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) nuo 2024 m. mažiausias deklaruojamas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 3 m nuo šlaito viršutinės briaunos.

Melioracijos griovių, išskyrus, kai palei griovį deklaruojami ekologinio ūkio sertifikuoti laukai, nuo 2024 m. privalo būti deklaruojami pagrioviai (palaukė su žoline danga, neįskaitant griovio šlaito). Minimalus pagriovių plotis – 3 m. Pagrioviuose su žoline danga (Klasifikatoriaus kodas KEP) ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas. Pagrioviai gali būti naudojami žemės ūkio technikos eismui, tačiau pareiškėjas privalo užtikrinti, kad žolinė danga išliks vyraujanti.

2023 m. deklaruojant žemės ūkio naudmenas, tiek prie sureguliuotų vandens telkinių, tiek prie melioracijos griovių 4 GAAB reikalavimai šiemet netaikomi, tačiau ūkininkai, pageidaujantys jau šiemet deklaruoti kraštovaizdžio elementus ir gauti išmoką jų tvarkymui, tose juostose privalėtų laikytis minėtų 4 GAAB reikalavimų jau dabartinio deklaravimo metu.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-24

NMA: atlikome namų darbus ir esame visiškai pasiruošę administruoti paraiškas už deklaruotus plotus

„Nacionalinė mokėjimo agentūra, prasidėjus deklaravimui, aktyviai bendradarbiauja su socialiniais bei instituciniais partneriais, teikia reikalingą informaciją ir yra visiškai pasiruošusi atlikti savo funkciją – administruoti paraiškas, kai tik jas pareiškėjai pateiks VĮ Žemės ūkio duomenų centro prižiūrimoje informacinėje sistemoje“, – teigia NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius.

NMA kasmet siekia greitai, kokybiškai, sklandžiai ir skaidriai administruoti paramos lėšas, mažinti administracinę naštą ir sankcijų bei patikrų skaičių. 2022 metais paramos gavėjams nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. buvo išmokėta didžiausia suma už deklaruotus plotus per visą istoriją – net 626 mln. Eur. Prasidėjus naujam finansiniam 2023–2027 m. laikotarpiui, NMA taip pat atliko visus reikiamus veiksmus iki žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimo pradžios, kad ir toliau galėtų sėkmingai administruoti paraiškas bei išmokėti paramą.

NMA aktyviai viešina žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintus reikalavimus paramai už deklaruotus plotus gauti bei įsipareigojimus, išleido specialų laikraštį, kuriame sudėjo visą aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones, suorganizavo konferenciją deklaravimo aktualijoms pristatyti, dalyvavo seminaruose ir dalyvauja nuotolinėse konsultacijoje bei nuolat kitais įvairiais klientams patogiais būdais atsako į jiems kylančius klausimus.

Taip pat deklaruojantiems pareiškėjams suteikta galimybė matyti NMA įsigytus visos Lietuvos 2022 m. pabaigos palydovinius vaizdus bei preliminarių laukų ribų žemėlapį, kurie padės ūkininkams kuo tiksliau identifikuoti dirbamų laukų ribas ir išvengti sankcijų už netikslų laukų įbraižymą bei neteisingą deklaravimą.

Kai tik ūkininkai pateiks paraiškas, NMA, kaip ir anksčiau, atliks išankstinį jų tikrinimą ir apie nustatytus neatitikimus informuos atitinkamų savivaldybių žemės ūkio padalinius, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas dar deklaravimo metu, taip pat savivaldybių žemės ūkio skyriams siųs informaciją apie neteisingai įbraižytus laukus, skatindama pašalinti netikslumus ir išvengti sankcijų.

Paruošta ir naudojama automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), kuri leis skirti daugiau paramos ūkininkams, vykdantiems žemės ūkio veiklą ir besilaikantiems reikalavimų, bei padės mažinti NMA apsilankymų jų ūkiuose skaičių. Ūkininkai bus iš anksto informuojami apie nustatytus neatitikimus ir galės juos laiku ištaisyti. Sukurta ir ALNSIS interneto svetainė – tai vieta, kur pateikta visa aktuali informacija apie šią sistemą.

Ūkininkai skatinami naudotis „NMA agro“ mobiliąja programėle, kurioje yra suteikiama prieiga prie nuolat atnaujinamų palydovinių duomenų, padedančių ūkininkams stebėti bei prognozuoti savo laukų būklę.

NMA informaciniame portale pareiškėjai gali rasti informaciją apie pateiktas paraiškas, jiems adresuotus pranešimus, taip pat gali matyti ALNSIS duomenis, informaciją apie NMA pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras bei išmokėtą paramos sumą.

Taip pat, kilus klausimų, kviečiame apsilankyti dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje, kurioje galima rasti atsakymus į daugelį klausimų, bei „Susisiekite“ skiltyje, kuriose galima užduoti klausimą klientui patogiausia forma – el. būdu, konsultuotis internetu, telefonu ar atvykti.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-24

Kviečiame sužinoti, ar bus tikrinamas jūsų žemės sklypas

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus.  Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika. Planuojamų tikrinti žemės sklypų sąrašas skelbiamas viešai žemės naudojimo patikrinimų plane ir interaktyviame žemėlapyje. Šį ketvirtį planuojama atlikti 1441 patikrinimą, didesnį dėmesį skiriant:

-kitos paskirties žemės sklypų ir žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, patikrinimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo arba naudojimo;
-apleistų žemės sklypų patikrinimams;
-valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių patikrai dėl galimai neteisėtai juose pastatytų laikinųjų nesudėtingųjų statinių (pvz., lieptų);
-patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų patikrinimams.

Daugiausia planinių patikrinimų numatoma atlikti Biržų (60 patikrinimų), Raseinių (59 patikrinimus), Utenos (55 patikrinimus) rajonuose.

Kviečiame pasitikrinti, ar Jūsų naudojamas žemės sklypas bus tikrinamas šį ketvirtį.

Taip pat bus atliekami ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai pagal gautus pranešimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų bei tikrinama, ar pašalinti anksčiau nustatyti žemės naudojimo pažeidimai.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-04-24

Žemės ūkio ministerija įvardino idealų pieno ūkį

Vadinamoji pieno krizė suskaldė ūkininkus. Žemės ūkio ministerija nusprendė skirti paramą tik tiems ūkiams, kurie dirba nuostolingai ir sukūrė Pieno įstatymą, kuris turėtų suvienodinti visų ūkininkų gaunamą kainą, nes dabar ji skiriasi keletą kartų. Šie žingsniai sutikti nevienareikšmiškai tiek politikoje, tiek ūkininkų bendruomenėje.

„Pienas LT“ kooperatyvo pirmininkas Tomas Raudonis pareiškė, kad nuo krizės nukentėjo visi pieno ūkiai ir pieno gamintojai prašo pagalbos ne pajamų praradimui, bet nuostoliui padengti, kad nebankrutuotų, todėl valstybės parama reikalinga visiems, nes ūkiai, kurie efektyviai vysto gamybą ir ieško būdų, kaip kooperuotai kurti pridėtinę vertę, dabar nėra paramos taikinyje.

Neatsiliko ir Konkurencijos taryba, paskelbusi, kad Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte numatoma, jog sutartyje tarp gamintojų ir supirkėjų turės būti nurodyta pieno supirkimo kaina, apskaičiuojama pagal žemės ūkio ministro nustatomus ir skelbiamus rodiklius. Konkurencijos tarybos nuomone, tokia sistema kelia riziką, kad gali būti paviešinti įmonių komerciškai jautrūs duomenys. Be to, pieno supirkimo kainos turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, o įstatymo projekte numatytas kainų reguliavimas nėra tinkama priemonė siekiant spręsti derybinių galių disbalanso problemą.

Apie tai, kur link suka pieno kainos ir kaip gyvena sektorius pokalbyje su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku.

– Kas vyksta pieno sektoriuje? 8 milijonus eurų skyrėte, ūkininkų lūkestis 40 milijonų. Kodėl tokie skirtumai, kaip buvo skaičiuojami nuostoliai?

– Žemės ūkio ministerija pasirengusi kompensuoti ne lūkesčius, o realius nuostolius. Pernai pieno supirkimo kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Dabar jos nukritusios ir prašoma šį skirtumą kompensuoti, tačiau tai ne visais atvejais yra nuostoliai. Visoje šitoje istorija labiausiai trūksta skaičiavimo metodikos, kaip buvo šie 40 milijonai suskaičiuoti. Mokesčių mokėtojų pinigai skirti padėti ūkininkams kompensuoti patirtus nuostolius. Pasakyti, kad tiesiog reikia neužtenka. Mes atlikome gilią pieno sektoriaus analizę, pažiūrėjome, kaip atrodo didžiųjų ūkininkų pajamos ir parduodamo pieno kainos. Pastebėjome, kad kainą, kuri yra žemiau savikainos, (skaičiuojame, kad savikaina maždaug 35 centai) gauna tik smulkūs Lietuvos ūkiai ir jiems reikia reikia pagalbos. Matome, kad skirtumai dar smulkių ir stambių didžiulės.

– Kokia kovo mėnesio vidutinė supirkimo kaina, kaip ji keičiasi lyginant su vasariu?

– Jau gavome kovo informaciją, paskaičiavome, kiek ūkininkų pretenduos į paramą. Žemiau 35 proc. ribos papuola apie 90 proc. ūkininkų. Apie 10 proc. negauna paramos. Vidutinė tų 90 proc. ūkininkų pieno supirkimo kaina buvo apie 30 ct. už litrą ir jie gamina 35 proc. viso Lietuvos pieno. Likusių 10 proc. 40 ct ir daugiau. Jie gamina likusį pieno kiekį.

– Per mėnesį supirkimo kaina didėjo ar mažėjo?

– Padidėjo keliais centais. Kovą bendra visos rinkos vidutinė pieno kaina virš 38 centų, o vasario 37 centus. Abi šios kainos statistiškai virš gamybos nuostolio ribos, tačiau paramą gaunančių ūkininkų kovo vidutinė kaina 28 centai, o tų, kurie negauna paramos, 41 centas.

– Vis kalbame apie vidutinę savikaina – 25 centus, tačiau energetiniai ištekliai ženkliai pigo. Savikaina tuo pačiu nesumažėjo?

– Žiūrint į dedamąsias, savikaina turėjo mažėti, nes krito degalų ir elektros energijos kaina. Tačiau gyvulininkystės specifika ta, kad pagrindinė dedamoji pašarai, kurie buvo ruošti pernai vasarą, kai degalai ir elektros energija buvo ypatingai brangūs.

– Kokia gyvulininkystės perspektyva? Bendra melžiamų karvių banda didėja ar mažėja?

– Dabar banda stabili. Panašu, kad smulkių ūkių, kurie traukiasi, galvijus kompensuoja bandos didėjimas stambiuose, kurie plečia ūkius. Ar tai tie patys raguočiai sunku pasakyt, gali būti, kad dideli ūkiai neperka mažųjų raguočių, užsiaugina savo. Lietuvoje įdomi situacija su pieno kaina. ES vidurkis virš 50 ct už litrą. Kyla klausimas kur priežastys ir kodėl mūsų pieno perdirbėjai neefektyvūs ir negali mokėti europinės kainos. Galbūt todėl, kad gamina biržines prekes. Mes, Žemės ūkio ministerija, nusiteikę sukurti Pieno įstatymą, kuris būtų veikiantis ir galėtų išlikti smulkūs ir vidutiniai ūkiai ir jie galėtų gauti teisingą kainą.

– Kas yra teisinga kaina?

– Vieno apibrėžimo nėra. Priklauso nuo to koks ūkio dydis, kiek įmonei kainuoja jį aptarnauti. Nesvarbu, ar tai pavienis ūkis, ar kooperatyvo narys. Žiūrim į ateitį. 10 proc. ūkių dirba pelningai ir kas bus toliau – ar jie dar didės, smulkieji pasitrauks, ar didės vidutiniokai? Kuris sektorius plečiasi? Ar į tūkstančio ūkių klubą – jie ir įvardinami kaip pelningai dirbantys stambieji – ateis nauji nariai? Priklauso nuo pačių ūkininkų. Matome, kad ūkiai po truputį stambėja. Tą daro žemdirbiai, kurie pasinaudoja ES parama ir taip artėja prie pelningai dirbančių. Tačiau kol nėra tokios pat vidutinės supirkimo kainos kaip ES, tol padėtis nėra gera. Mažesni ūkiai arba turi ieškoti galimybių parduoti pieną per trumpąsias grandines, arba stambėti ir tapti konkurencingesniais.

– Ar išliks visos pieno perdirbimo įmonės?

– Priklausys nuo pačių įmonių pasirinktos strategijos, nes matome, kad pieno kiekis gali sumažėti dėl pasitraukiančių ūkininkų. Joms reikia ieškoti būdų kaip gerinti santykius su ūkininkais. Kalbant apie naujas gamyklas, kurios atsidarys regione, priklausys nuo kainos, kurią mokės perdirbėjai. Neatmetama, kad kooperatyvai, kurie turi visą transporto infrastruktūrą, galės pieną išvežti į užsienį.

– Koks turėtų būti „teisingas“ pieno ūkis Lietuvoje?

– Tai modernus ūkis, kuriame reikėtų kuo mažiau žmogaus darbo ir energetinė dedamoji. Iš mėšlo galima gauti šilumą, elektros energiją, perdirbtas mėšlas puiki trąša. Tokie ūkiai labai konkurencingi. Kalbant apie idealų ūkį, tai šeimos ūkis 100-200 karvių, ne didesnis. Tokiam prižiūrėti užtenka vieno žmogaus, kuris kontroliuotų automatizuotą bandos valdymo sistemą. Automatizuotomis linijomis galima melžti, išplauti linijas. Joms didelės priežiūros nereikia. Tokios fermos yra Švedijoje, Danijoje, o fermos veikia automatiškai ir kuria papildomas pajamas šeimai. Ten dirba tik šeimos galva. Norint augti reikia daugiau technologijų pašarų ruošimo technologijose, nes mūsų ūkininkai neišnaudoja viso tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų potencialo.

– Ar matyti perėjimas iš pienininkystės į mėsinę gyvulininkystę?

– Mėsinių galvijų skaičius per 10 metų užaugo reikšmingai.

– Ne pirmas ministras nori grūdininkus paskatinti užsiimti gyvulininkyste – čia yra kokių nors poslinkių?

– Kol kas grūdų auginimas yra pelningas ir žmonės, kurie traukiasi iš gyvulininkystės, augina javus ir iš to gyvena, nors šios veiklos sritys turėtų būti sinergija, nes sprendžia trąšų, sėjomainos, žmonių įdarbinimo ištisus metus klausimus.

– Kodėl mes vis dar nusileidžiame Lenkijai?

– Lenkijos skirtumas – ten kur kas toliau pažengusi kooperacija ir gamintojų grupės. Jie samdosi kur kas daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų – nuo veterinarų iki rinkodarininkų – ir dėl to sukuria aukštesnę grąžą iš žemės ūkio gamybos nei mes. Be to, perdirba daug savo produkcijos ir dėl to uždirba daugiau. Tačiau kooperacija didėja ir pas mus.

– Ką gali pakeisti pieno įstatymas, koks jo rezultatas?

– Jis leistų suvienodinti pieno kainas ir panaikinti įvairius priedus, kurie sudaro apie 50 proc. kainos. Kai pas mus ūkininkai labai išskaidyti nuo mažo iki didelio, dėl to supirkimo kaina skiriasi kartais. Didieji ūkiai turi kur kas didesnes derybines galias. Dabar ūkininkai suskirstyti į dešimt grupių. Pirmoje parduodantys virš 100 litrų per dieną, paskutinėje virš 2 tonų. Įstatymas galbūt leistų suformuoti derybines grupes. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau ūkininkų susijungtų ir dirbtų kartu. Šiandien turime pavyzdžių, kai stambiems mokama didesnė kaina nei ES vidurkis, o mažiukams tik 15 centų už litrą. Didieji gauna daugiau nei kooperatyvai ir jiems neapsimoka jungtis kartu su kitais.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-04-18

Situacija kaista: 138 ūkininkai gaus paramą, kiti liks it musę kandę

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) balandžio 17 dieną paskelbė, kad 8 mln. eurų siekiančią nacionalinę paramą galės gauti 9 iš 10 šalies pieno gamintojų. ŽŪM duomenimis, reikalavimus šiai paramai gauti atitinka 10 615 šalies ūkininkų arba beveik 90 proc. Į šią paramą gali pretenduoti ir 138 Rokiškio rajono ūkininkai arba 85 proc. šio krašto pieno gamintojų. 15 proc. ūkininkaujančių rokiškėnų liks be šių valstybės skiriamų lėšų. Kodėl?

Paaiškino, kodėl negaus

Nuomonę, kaip vertina valstybės paramą žemdirbiams, išsakė ir Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Petkevičius. „Jeigu trumpai – yra keletas ŽŪM nustatytų sąlygų, nesuderintų su socialiniais partneriais, dėl kurių likusieji Rokiškio rajono pieno ūkininkai negali pretenduoti į šią paramą“, – pabrėžė ūkininkų atstovas. Jis išvardino ir sąlygas, dėl kurių 15 proc. Rokiškio krašto žemdirbių liks be finansinės paramos.

Jos rokiškėnai pieno gamintojai negaus, jeigu nėra Žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai iki 2023 m. sausio 31 d.; jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno pardavimo kaina didesnė kaip 35 ct už kilogramą; jeigu paramos gavėjo vardu ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. nebuvo registruotų pieninių karvių; jeigu ūkininkas(ė) ar jo sutuoktinis(ė) buvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Vertina neigiamai

„Kaip Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovas tokį paramos skirstymą vertinu neigiamai. Žinau, jog tokį lėšų skirstymą teigiamai vertina ŽŪM. Dėl nukritusių daugiau nei 50 proc. pieno kainų nuostolius patiria visi karvių laikytojai. Dalyvaujant protesto akcijose pirmiausia buvo norima sureguliuoti pieno kainą ūkio – perdirbėjo – prekybininko grandinėje, siekiant sąžiningos kainos už pieną. Ir, tik jei to nepavyktų pasiekti, prašėme paramos pieno gamintojams – visiems.

Prašyta buvo 6-ių mėnesių laikotarpiui 40 mln. Eur. – apie 6 ct/kg pieno arba apie 30 Eur už karvę per mėnesį, kad bent minimaliai padengtų patiriamus nuostolius“, – kalbėjo M. Petkevičius.

Numalšins didžiąją dalį Pašnekovas įsitikinęs, kad ŽŪM ėmėsi gudrybių, pasak jo, per parą laiko sumąstė – suskaičiavo, kad visiems mokėti reikėtų tų 40 mln. Eur, bet jei mokėti ne visiems, galbūt ir su 8 mln. Eur galės numalšinti didžiąją dalį nepatenkintų ūkininkų. „Tie kurie patenka į paramos gavėjų sąrašą, greičiausiai gaus viso apie 85 Eur paramą už sausį–vasarį ir kovo mėnesius. Tai daugiau mažiau yra teisinga paramos suma, bet tik daliai ūkininkų, nes tikrai negaus 90 proc. šalies pieno gamintojų…

Pagal 2023 metų balandžio 1 dienos statistinius duomenis Lietuvoje yra 21 162 karvių laikytojų, o reikalavimus atitinka tik 10 615 ūkininkų“, – aiškino M. Petkevičius ir nurodė savo pateiktos statistikos šaltinį. Digital Matter icon Vyks į Briuselį Pieno gamintojus atstovaujanti derybinė grupė, kurioje yra ir rokiškėnas, dar balandžio mėnesį planuoja kelionę į Briuselį, dėl pieno gamintojams susidariusios išskirtinai prastos situacijos lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. „Planuojamas susitikimas tiek su ES Žemės ūkio komisaru, tiek su kitais asmenimis“, – sakė M. Petkevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-24

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė padidinta 2,03 mln. t (iki 793,19 mln. t)

Prognozė padidinta dėl didesnio kviečių sunaudojimo maistui, sėklai ir pramonėje Indijoje bei pašarams Kazachstane. USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 0,98 mln. t ir sudaryti 213,93 mln. t. Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio jų eksporto Kazachstane, Australijoje, Brazilijoje, tai turėtų daugiau nei kompensuoti laukiamą mažesnį kviečių eksportą iš Argentinos ir Indijos.

Kviečių importo prognozė pasaulyje padidinta 1,32 mln. t ir turėtų sudaryti 208,41 mln. t.Naujausiais USDA duomenimis, 2022– 2023 m. kviečių atsargos pasaulyje gali sumažėti 2,14 mln. t (iki 267,20 mln. t). Didžiausias kviečių atsargų sumažėjimas prognozuojamas Kinijoje. Šį sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti prognozuojamos didesnės kviečių atsargos Argentinoje, Kazachstane ir Australijoje.

2023 m. vasario mėn. USDA prognozės duomenimis, 2022–2023 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su vasario mėn. prognoze, sumažinta 3,15 mln. t – iki 1 439,62 mln. t. Mažesnis kukurūzų derliusdėl prastesnio derlingumo, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausros vasario mėn.) prognozuojamas Argentinoje. Šio sumažėjimo dalį turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kukurūzų derlius Indijoje ir Paragvajuje. Didesnis miežių derlius prognozuojamas Kazachstane, Australijoje ir Argentinoje, bet mažesnis sorgo derlius Australijoje ir Argentinoje.

Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2022–2023 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 4,76 mln. t ir turėtų sudaryti 1 450,09 mln. t. Bendra 2022–2023 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta 6,13 mln. t (iki 215,11 mln. t), o importo – 2,79 mln. t (iki 213,56 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės grūdų prekybos pokyčiai 2022–2023 m.apima mažesnį kukurūzų eksportą iš Argentinosir JAV, bet didesnį – iš Indijos, Ukrainos ir Paragvajaus. Kukurūzų importas turėtų sumažėti į Turkiją, Iraną, Malaiziją, Čilę, Kolumbiją, Egiptą,Maroką, Peru ir Taivaną. Mažesnis sorgo importas prognozuojamas į Kiniją, o sorgo eksportas turėtųsumažėti į Australiją ir Argentiną.2022–2023 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė padidinta 0,91 mln. t ir turėtų sudaryti 322,44 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė padidinta 1,18 mln. t (iki 296,46 mln. t). Didesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Indijoje. Kukurūzų atsargų padidėjimą iš dalies turėtų sumažinti numatomos mažesnės jų atsargos Ukrainoje ir Brazilijoje.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 6 (420) / 2023 m

Ankstesnės žemės ūkio naujienos