Žemės ūkio naujienos: 2023-05-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Navickas: EK rimtai žiūri į galimybę padėti Lietuvos pieno ūkiams
Europos Komisija (EK) rimtai žiūri į galimybę skirti Lietuvos pieno ūkiams Europos Sąjungos (ES) lėšų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ministras teigė antradienį, kartu su Latvijos ministru, kalbėjęs su žemės ūkį kuruojančiu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu, iš kurio išgirdo patikinimą, jog EK keletą dienų svarstys, kada konkrečiai parama būtų numatyta.
„Komisaras patvirtino, kad jie rimtai žiūri į galimybę padėti, paprašė keleto dienų, kad būtų galima pagrįsti skaičiais, apibrėžti sąlygas, kokiomis galėtų parama būti teikiama“, – trečiadienį žurnalistams teigė K. Navickas.
„Dabartinis ES paramos paketas, svarstomas šiomis dienomis, nukreiptas pirmiausia į pasienio su Ukraina šalis, padėti jų žemės ūkiui. Bet jau svarstomas ir trečiasis paketas, kuriame įvardijama, kad Lietuva ir Latvija gali būti tarp paramos gavėjų“, – sakė jis.
K. Navickas aiškino gavęs J. Wojciechowskio pastabą, esą ir kitose šalyse žemės ūkio sektoriaus padėtis yra įtempta – pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje dėl sausrų.
Anot ministro, kokia tiksliai ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo paramos suma galėtų pasiekti ūkininkus, dar nėra nustatyta. K. Navicko teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar kovą pateikė prašymą skirti 18,6 mln. eurų kas ketvirtį.
„Dabar jie vertina visą paketą ir mes nežinome konkrečiai, į kokius kriterijus bus atsiremta“, – teigė K. Navickas.
Jis pridūrė, jog europinės lėšos ūkininkus galėtų pasiekti ir per mėnesį, ir per ilgesnį laiko tarpą – priklausomai nuo to, ar reiks suderinti valstybės pagalbos schemą.
„Jei nereikės derinti valstybės pagalbos schemos, gali būti greitai, per mėnesį. Bet jei reikės valstybės pagalbos schemos – suderinimas trunka mažiausiai mėnesį. Įvairiai gali būti, bet šiandien kalbame tik apie žinią“, – kalbėjo K. Navickas.
„Kol kas atsakymo neturime. Atsakyme bus garantija, kad paramą gauname“, – apibendrino jis.
Žemdirbių atstovai praėjusią savaitę asmeniškai prašė J. Wojciechowskio skirti paramą Lietuvos pieno ūkiams. Po susitikimo ūkininkų delegacija tikino Briuselyje gavę patikinimą, jog EK svarstys galimybę padėti Lietuvos pieno gamintojams.
„Apčiuopiamų rezultatų neturime, bet labai aiškus signalas, kad parama bus“, – žurnalistams sakė vienas susitikimo iniciatorių, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Pasak jo, dėl konkrečių paramos sumų turės sutarti ministerija. Kartu ūkininkų atstovas pabrėžė, jog, dabartinėmis prognozėmis, pieno supirkimo kaina, tikėtina, mažės toliau.
„Rinkos nesitaiso, situacija tikrai dramatiška. Dar ketvirtadienį ryte atrodė, kad rugsėjį kainą turėtų kilti, bet dabar matome, kad jokių teigiamų poslinkių nėra ir rugsėjį bei tolesniais mėnesiais“, – kalbėjo M. Maciulevičius.
Jo teigimu, itin didelė įtampa išlieka vidutiniams ūkiams, kurie pasiėmė paskolas, kad galėtų investuoti į modernizaciją, be to, nors supirkimo kainos krito, kuro ir kiti kaštai išlieka aukšti. Pasak M. Maciulevičiaus, be paramos ūkiai tiesiog nutrauktų veiklą.
Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovės Renatos Vilimienės, dėl dabar kilusios pieno krizės nukenčia antros kartos smulkūs ir vidutiniai pieno ūkiai.
„ES turi tą tęstinumą – ūkiai perduodami iš šeimos į šeimą, iš kartos į kartą. Pas mus atsitiko taip, kad būtent tie (…), kurie perima tėvų, senelių ūkius, yra „kertami iš šaknų“, – pastebėjo R. Vilimienė.
ELTA primena, kad iki penktadienio ūkiai, pirmąjį metų ketvirtį pieną pardavinėję pigiau nei 35 ct/l, gali teikti paraiškas ŽŪM įsteigtai paramai gauti. Kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurus, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Pasak ministerijos, į paramą gali pretenduoti 9 iš 10 Lietuvos pieno ūkių.
Ši 8 mln. eurų dydžio paramos priemonė sukurta reaguojant į nuo metų pradžios itin nukritusias pieno supirkimo kainas. Tuo metu protestavę ūkininkai tikino, kad jiems reikia skubios 40 mln. eurų paramos.
Praėjusį ketvirtadienį su J. Wojciechowskiu susitiko M. Maciulevičius, R. Vilimienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius ir Širvintų rajono ūkininkė Kasia Jankun.
Anot M. Maciulevičiaus, delegacija atstovavo ir smulkius bei vidutinius, ir ekologinius, ir stambiuosius ūkininkus.
Ūkininkų protestai dėl nukritusių pieno supirkimo kainų prasidėjo metų pradžioje.
Morawieckis: ribojimai Ukrainos produktams įvesti ginant Lenkijos žemdirbių interesus
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sako, kad barjerai ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai buvo įvesti siekiant apginti šalies žemdirbius bei žemės ūkio rinką. Tai jis sakė po to, kai Ukraina šeštadienį paskelbė įteikusi Lenkijos ambasadai Kyjive notą dėl nepriimtinų prekybos suvaržymų ukrainietiškiems žemės ūkio produktams. Kyjivas paragino nedelsiant atnaujinti eksportą ir sakė, kad suvaržymais buvo pažeistas Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas.
„Mano bei Lenkijos vyriausybės uždavinys yra ginti Lenkijos rinką, Lenkijos žemdirbius, todėl mes priėmėme tuos veiksmus kartu su keletu kitų valstybių Rytų flange, kad pasiųstume labai stiprų signalą – mes giname Lenkijos žemdirbius, mes giname Lenkijos rinką ir iš kitos pusės, kad tokiu būdu pakviestume Europos Sąjungą veikti greičiau, ir tas buvo įgyvendinta“, – antradienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte teigė M. Morawieckis.
Pasak jo, tarptautinėje ekonominėje politikoje reikia siekti tokių sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti ir kurie kartu užtikrina Lenkijos interesus.
„Būtent todėl jau prieš porą mėnesių mes išsiųsdavome tinkamus signalus su ministru H. Kowalczyku (balandžio pradžioje pasitraukęs Lenkijos žemės ūkio ministras – BNS) į Europos Komisiją, kad būtų tučtuojau priimti sprendimai dėl Lenkijos žemės ūkio rinkos destabilizavimo“, – kalbėjo Lenkijos premjeras. Oficialus Kyjivo protestas Lenkijai ir Europos Sąjungai (ES) pareikštas po to, kai kelios Ukrainos kaimynės, įskaitant Lenkiją, reaguodamos į savo ūkininkų protestus dėl kritusių kainų įvedė laikinus prekybos barjerus ukrainietiškiems grūdams ir kitiems produktams. Galiausiai Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija praėjusį penktadienį susitarė leisti Ukrainos žemės ūkio produktų tranzitą per savo teritorijas.
„Dėl tranzito per Lenkiją mes neturėjome ir neturime su tuo problemų. Tranzitas yra organizuotas per labai detalias procedūras, kad tranzitas būtų tranzitas, kad tie grūdai, kurie aprašomi kaip tranzitas, nepatektų į Lenkijos rinką“, – teigė Lenkijos premjeras. Pasak M. Morawieckio, Lenkijoje dėl ukrainietiškų grūdų kilusi krizė yra naudinga Rusijai. „Mes supratome, kad tas destabilizavimas iš esmės vėlgi tiks Rusijai, kadangi Rusijos propagandai sunku tiesiog apkaltinti individualius subjektus. Jie tiesiog pasinaudojo tokia situacija vien dėl to, kad Juodoji jūra buvo blokuota V. Putino“, – teigė M. Morawieckis.
„Per paskutines dvi savaites vyko intensyvus pokalbiai, derybos su Ukraina ir Europos Komisija ir tas reguliavimas, kuris yra priimamas šiomis dienomis Europos Komisijos, atitinka mūsų lūkesčius, kad būtų sumažintos tos įtampos“, – kalbėjo Lenkijos premjeras. EK pirmininkė Ursula von der Leyen balandžio 19 dieną pasiūlė papildomą 100 mln. eurų paramą ES ūkininkams, skirtą susilpninti priešpriešą dėl Ukrainos grūdų. Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo smarkiai apribotas ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, todėl dalį eksporto teko nukreipti sausuma.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-02
ES šalyse 2023 m. prognozuojamas didesnis grūdų ir rapsų derlius nei 2022 m.
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2023 m. kovo mėn. duomenimis, ES šalyse 2023 m. prognozuojamas 280,06 mln. t grūdų derlius, tai būtų 2,46 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2022 m. gruodžio mėn., bet 13,63 mln. t daugiau, palyginti su 2022 m. Pagrindinė visų grūdųderliaus padidėjimo, palyginti su praėjusiais metais, priežastis – laukiamas didesnis kukurūzų derlius.
Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2023 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 129,47 mln. t, tai 0,57 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2022 m. gruodžio mėn. bei 2,67 mln. t daugiau nei buvo 2022 m. Minkštųjų kviečių derliaus prognozė padidinta Ispanijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Balkanų šalyse.Coceral kovo mėn. sumažino 2023 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,47 mln. t, tai būtų 0,77 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2022 m. gruodžio mėn., bet 1,03 mln. t daugiau, palyginti su 2022 m.
Žaliasis smegenų plovimas – tai valstybės, politinės partijos ar įmonės strategija, kai rinkodaros (politinės reklamos) tikslais apgaulingai skelbiama, kad valstybės/partijos/įmonės politika, veikla ir produktai yra draugiški aplinkai, nors nieko bendro su tvarumu neturi. Viena populiariausia žaliojo smegenų plovimo priemonė yra kitų kaltinimas, taip bandant nuslėpti savas problemas. Geras tokio žaliojo smegenų plovimo pavyzdys gali būti Lietuvos žaliųjų aktyvistų ir politikų niekuo nepagrįsta kritika žemės ūkiui dėl taršos, nutylint apie teršalus, kuriuos į aplinką išmeta miestai.
Faktai tokiems veikėjams neįdomūs.
Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių Europos sąjungoje. Naudojame absoliučiai mažiausiai pesticidų (0.8 kg/ha per metus), kai tuo tarpu ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus didesnis – 2.5 kg/ha, o kai kurios ES valstybės narės sunaudoja daugiau, kaip 10 kg/ha.
Pagal trąšų naudojimą taip pat esame vieni žaliausių. Turime turtingiausias sėjomainas ir daugiausia kraštovaizdžio elementų, taikome modernias precizinio ūkininkavimo priemones, kurios dar labiau mažina ir taip mažiausią ES taršą. Esame pavyzdys vokiečiams, olandams, prancūzams ir visiems kitiems Europos sąjungoje ir ne tik. Tuo tarpu su miestų nuotekų valymu esame visiškame dugne.
Daugelio miestų ir miestelių valymo įrenginiai nebeatitinka net minimaliausių reikalavimų. Sovietmečiu projektuoti įrengimai nebesugeba susidoroti su skalbenkių ir indaplovių išskiriamomis nuotekomis, kurių kiekis per pastaruosius 30 metų išaugo kelis kartus.
Kiekvienas/-a vilnietis/-ė per metus į aplinka išleidžia virš 100 tonų nepakankamai išvalytų nuotekų! Po 100 TONŲ KIEKVIENAS/-A, Karlai!
43 milijonai tonų teršalų kasmet tik iš Vilniaus (nuoroda į oficialią statistiką komentaruose)! Miesteliuose ir kaimuose valymo įrenginių dažnai iš viso nėra, ir į šią statistiką net nepapuola. Vandentiekis yra, o valymo įrenginių – ne, nėra. Bet apie tai šnekama mažai. Nes apie tai nieko nenori girdėti rinkėjas. O jei išgirs, tai baisiausiai įtūž, ir tikrai nebalsuos.
Lengviausia viską suversti žemdirbiams: jų mažai, jų balsai rinkimuose nieko nelemia ir juk visi patikės, kad Nemuną ir Baltijos jūrą užteršė ūkininkas, ūkininkaujantis Dzūkijoje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-03
Kviečiame susipažinti su nykstančių senųjų veislių gyvulių ir paukščių taisyklėmis
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės. Pagal priemonę remiama veikla – nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių, naminių paukščių ir bičių laikymas bei veisimas.
Paramos gali kreiptis aktyvūs ūkininkai, kurie atitinka Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse (Tiesioginių išmokų taisyklės) nustatytus bendruosius reikalavimus. Pareiškėjas laikomas dalyvaujančiu įgyvendinant Priemonę nuo paramos paraiškos pateikimo dienos.
Pareiškėjas patvirtintoje paramos paraiškoje turi nurodyti, jog prašo skirti kompensacinę išmoką už nykstančių Lietuvos senųjų veislių, naminių paukščių ir bičių laikymą ir veisimą bei deklaruoti bent 0,01 ha žemės ūkio naudmenų ar kitos paskirties plotą.
Pareiškėjas turi laikyti jam priklausančius nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinius gyvūnus, naminius paukščius ar bičių šeimas, registruotus Ūkinių gyvūnų registre:
-galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius), kurie įrašyti VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos (ŪGVIS) Pieninių galvijų veislininkystės posistemio atitinkamos veislės kilmės knygos pagrindiniame skyriuje;
-arklius (eržilus ir kumeles), kurie įrašyti ŽŪDC ŪGVIS Arklių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
-kiaules, registruotas ŽŪDC ŪGVIS Kiaulių veislininkystės posistemyje ir įrašytas į kilmės knygą;
-avis, kurios įrašytos ŽŪDC ŪGVIS Avių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
-vištines žąsis, suženklintas ir turinčias kilmės pažymėjimą, kuriuo patvirtinama veislė;
-bičių šeimas (su šeimos kodu) ir dalyvauti įgyvendinant veislininkystės institucijos selekcinę programą arba dalyvauti asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ bičių veisimo programoje.
Ūkininkas turi laikyti bent 1 arklį ar galviją arba 2 kiaules, arba 5 avis, arba 10 naminių paukščių, arba 3 bičių šeimas selekciniame centre Marcinkonyse ir 18 km spinduliu nuo Marcinkonių, arba 10 bičių šeimų už selekcinio centro teritorijos ribų, priklausančių senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.
Paramos gavėjai įsipareigoja išlaikyti paramos paraiškoje deklaruotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių, naminių paukščių ar bičių šeimų skaičių 5 metus ir vykdyti veiklą pagal Priemonę nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos.
Parama teikiama už šiuos laikomus nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius (skirtingų rūšių gyvulių perskaičiavimas į sutartinius gyvulius (SG) yra pateikiamas Priemonės taisyklių 1 priede):
žemaitukų veislės arkliai ir stambieji žemaitukų veislės arkliai – 302 Eur/SG;
Lietuvos sunkieji arkliai – 231 Eur/SG;
Lietuvos šėmieji arkliai – 309 Eur/SG;
Lietuvos baltnugariai galvijai – 378 Eur/SG;
Lietuvos juodmargiai galvijai (senasis genotipas) – 291 Eur/SG;
Lietuvos žalieji galvijai (senasis genotipas) – 410 Eur/SG;
Lietuvos baltosios kiaulės – 444 Eur/SG;
Lietuvos vietinės kiaulės – 731 Eur/SG;
Lietuvos šiurkščiavilnės avys – 649 Eur/SG;
Lietuvos juodgalvės avys (senasis genotipas) – 455 Eur/SG;
Vištinės žąsys – 1 230 Eur/SG;
Lietuvos tamsiosios bitės – 177 Eur/šeimai.
