Žemės ūkio naujienos: 2023-05-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Perėję prie žiedinės ekonomikos ūkininkai sutaupys iki 2 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministrei prabilus apie planus per kelerius metus Lietuvoje pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, didesnio antrinio panaudojimo siekiama ir šalies žemės ūkio sektoriuje. Jame kasmet vis dar išmetama maždaug 1 mln. plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi augalų apsaugos produktai. Tuo metu didžiojoje dalyje Europos valstybių ūkininkai šias pakuotes skalauja, išrūšiuoja ir nemokamai priduoda perdirbimui.
„Kasmet Lietuvoje ūkiuose naudojant augalų apsaugos produktus susidaro maždaug 300 tūkst. kilogramų plastiko pakuočių atliekų. Tinkamas jų išskalavimas ir grąžinimas perdirbimui turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą ir prisidėtų prie Lietuvos tikslo žengti žiedinės ekonomikos keliu. Jau kelerius metus sėkmingai vykdome pilotinį projektą su keliais Lietuvos ūkiais, tačiau didysis tikslas – masinis pokytis šalies žemės ūkio sektoriuje“, – sako Lietuvoje viešėjęs tvarią augalininkystę skatinančios asociacijos „CropLife Europe“ ekspertas Steven Byrde.
Anot jo, Lietuva yra pajėgi sukurti daugelyje Europos šalių taikomą sistemą šioms atliekoms tvarkyti, o tokiam pokyčiui yra susiformavęs ir politinis palaikymas.
Tiesioginės naudos iš tokios sistemos gautų ir ūkininkai. Nors Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas, kai atliekų sutvarkymo kaštai būna įskaičiuoti į produkto kainą, visgi šiuo metu ūkininkams tenka susimokėti antrą sykį, už išrūšiuotų plastikinių pakuočių išvežimą iš ūkio. „CropLife Lietuva“ skaičiuoja, kad tinkamai įgyvendinus gamintojo atsakomybės principą, už tokių atliekų surinkimą ūkininkams nebereikėtų mokėti – jos būtų išvežamos nemokamai ir ūkininkai sutaupytų iki 2 mln. eurų per metus.
Trukdo įstatymas
Šiuo metu Lietuva yra tarp 7 ES valstybių vis dar neturinčių atskiros nacionalinės augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemos. Todėl vizito Lietuvoje metu S. Byrde susitiko su Seimo, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, žemės ūkio sektoriumi glaudžiai susijusiais atstovais. Susitikimuose ekspertas dalinosi gerąja kitų šalių patirtimi, aptartas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pasirengimas augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo atskiru srautu sistemai sukurti bei būtini tolimesni sprendimai.
„Siekiama, kad iki 2025 m. visos ES narės turėtų atskirą augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemą. Jau dabar Prancūzijoje surenkama net iki 90 proc. visų parduotų pakuočių, tad esame sukaupę geros praktikos pavyzdžių, kuriais dalinamės su sistemos neturinčiomis valstybėmis, o tarp jų ir Lietuva. Susitikimų su žemės ūkio sektoriaus atstovais ir politikais metu ieškojome sprendimų teisinio reguliavimo ir administracinėms kliūtims įveikti“, – sako ekspertas. Jis priduria, kad Lietuvoje suinteresuotos šalys iš esmės sutaria dėl sistemos reikalingumo siekiant žiediškumo, todėl svarbu neužstrigti ties detalėmis ir matyti platesnį vaizdą.
Pirmoji užduotis augalų apsaugos produktų vertės grandinei – kuo plačiau skleisti informaciją apie tinkamo pakuočių išskalavimo ir tvarkymo svarbą, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, pakuočių tvarkytojų organizacijomis ir atliekų tvarkytojais plėsti augalų apsaugos produktų pakuočių surinkimą atskiru srautu bei bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kad būtų sudarytos sąlygos reguliavimui ir vykdymo užtikrinimui.
„Norint pasiekti šių tikslų, būtina įsitraukti visoms suinteresuotoms šalims – žemės ūkio sektoriui, institucijoms, atliekų tvarkytojams, nevyriausybinėms organizacijoms informuojant naudotojus ir užtikrinant informacijos prieinamumą, o pakuotes tinkamai tvarkantiems ūkininkams dalintis gerosiomis praktikomis su to dar nedarančiais kolegomis. Tik paskleidę žinią apie pakuočių tvarkymo svarbą ir surinkdami reikšmingą jų skaičių, galėsime pradėti kurti efektyvią atliekų perdirbimo sistemą Lietuvoje“, – sako S. Byrde.
Perdirbti pakuotes – saugu
Anot eksperto, nors Lietuvoje augalų apsaugos produktų pakuotės yra laikomos pavojingomis atliekomis, mokslas ir kitų ES šalių praktika jau seniai įrodė, kad jas išskalavus, plastikinės talpos atitinka ES reglamente nustatytus nepavojingoms atliekoms keliamus reikalavimus ir gali būti sėkmingai perdirbamos į gaminius, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu. „Kruopštus rizikos vertinimas ir ilgametė praktika bei stebėsena kitose šalyse parodė, kad plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės, jas tinkamai išplovus ir perdirbus, yra saugios grąžinimui į žiedinę ekonomiką, todėl siekiame, kad kokybiška žaliava nebūtų švaistoma, ir nuolat ieškome naujų galimybių pavertus pakuotes antrine žaliava priartėti prie uždaro ciklo sistemos sukūrimo“, – sakė Steven Byrde.
Pasak jo, perdirbtas aukštos kokybės plastikas, kuris naudojamas pakuočių gamyboje, gali būti naudojamas atidžiai parinktuose statybų ir telekomunikacijų pramonei skirtuose produktuose. Pavyzdžiui, iš jo gaminami apsauginiai po žeme tiesiami vamzdžiai elektros ar interneto kabeliams. Taip pat dažnai augalų apsaugos produktų pakuotės naudojamos energijai gauti (jas deginant). Pamažu skinasi kelią ir cheminis produktų perdirbimas, kuris gali atverti dar daugiau galimybių.
Pagrindinis tikslas – sukurti uždarą perdirbimo ciklą, kuriame surinktos ir apdorotos augalų apsaugos produktų pakuočių atliekos būtų pakartotinai naudojamos naujoms pramonės pakuotėms gaminti. Kiekviena tokia naujovė padeda mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir žaliavų bei didinti regiono gebėjimą efektyviai naudoti turimus išteklius, įskaitant atliekas, o tai ypač aktualu didėjant tarptautinei įtampai dėl žaliavų.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-05-18
Pavasaris ūkininkams iššūkių negaili
Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus.
„Itin stiprus lietus truko vos 15–20 minučių, tačiau jis padarė nepataisomos žalos. Pačiame jo epicentre iškrito maždaug 70 milimetrų vandens. Visi laukai plaukė. Ten buvo pasodinti 3 ha daržovių. Agroplėvelė po liūčių pasislėpė po didžiuliu dumblo sluoksniu. Bent pusę daržovių teks atsodinti. Nukentėjo ir vasariniai javai. Kai kuriems kitiems mūsų krašto žemdirbiams nepasisekė dar labiau. Žinau, kad bent keletui kolegų teko atsėti žuvusių cukrinių runkelių, vasarinių kviečių ir kai kurių ankštinių kultūrų plotus“, – pasakojo V.Matukaitis.
Visgi, anot jo, daug didesnių nuostolių Suvalkijoje padarė pavasarinės šalnos. Žemdirbys pasakojo, kad dėl jų labiausiai nukentėjo laukuose laistydamas skystas KAS trąšas.
„Orų prognozė rodė, kad lauke naktį neturėtų šalti. Visgi išlaisčius trąšas atslinko nedidelis šaltukas. Dalis plotų tiesiog „išdegė“. Dabar atrodo, kad galbūt galėjau dar keletą dienų palaukti, tačiau lengva kalbėti, kai pasekmės aiškios. Nepaisant visko, niekada nepuolu į paniką ir anksčiau laiko nepasiduodu euforijai. Kaip sakoma, viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. Dar labai sunku prognozuoti, koks bus šių metų derlius“, – svarstė maždaug 250 ha žemės dirbantis žemdirbys.
Pavasarinės šalnos – ne pirmus metus
Didžioji dalis Gižų kaime ūkininkaujančio Andriaus Dirmeikio laukų taip pat yra toje vietoje, kurią ne taip seniai nusiaubė liūtys. Visgi vyras nuo jų labai nenukentėjo. Jis džiaugėsi, kad šiuo metu jo pasėliai atrodo labai gražiai.
„Tokių žieminių kviečių pasėlių jau seniai nebuvo. Tikiuosi, jog ir derlius bus rekordinis. Žiema mūsų krašte ūkininkams buvo gana palanki. Tiesa, pavasaris šiek tiek papokštavo. Dėl šalnos kažkiek nukentėjo rapsai. Aišku, šiaurinėje Lietuvos dalyje situacija rapsų laukuose daug sudėtingesnė. Ten šalnos juos visiškai sunaikino. Pas mus iš hektaro žemdirbiai neteks gal tik pusės tonos planuoto derliaus“, – prognozavo maždaug 300 ha žemės dirbantis A.Dirmeikis.
Panašios nuotaikos vyrauja ir Serdokų kaime įsikūrusiame Jono Zdancevičiaus ūkyje. Jis taip pat spėjo, kad dėl šalnų Suvalkijos žemdirbiai neteks dalies rapsų derliaus, tačiau, vyro teigimu, nereikėtų pernelyg dėl to nusiminti – ūkininkai jau turėtų būti įpratę, mat pastaruosius 3–4 metus kiekvieną pavasarį šalnos įprastai parodo savo nagučius.
„Iš tikrųjų rapsai – gana gyvybingi augalai. Pamenu, kaip prieš šešerius metus gegužę gana gausiai iškritęs sniegas nulaužė dalį rapsų stiebų, nušaldė žiedus. Tuomet atrodė, kad derliaus tikėtis jau neverta. Visgi nemaža dalis augalų atsigavo ir derlius nebuvo toks prastas, kokio laukėme“, – prisiminė apie 350 ha žemės dirbantis J.Zdancevičius.
Pūstapėdžių kaime maždaug 800 ha plotą valdančio Roko Šlivinsko ūkis taip pat šiek tiek nukentėjo nuo šalnų, tačiau jis tikisi, jog tai neturės didelės įtakos būsimam derliui. Vyras stebėjosi, kad nors šiais metais pavasaris šiek tiek vėlavo, tačiau rapsai pražydo kiek anksčiau nei įprastai. Jis spėjo, kad jei šilumos ir drėgmės netrūks, šiais metais javapjūtė gali prasidėti netgi anksčiau nei pernai.
„Dabar drėgmės labai reikia. Kai kuriuose laukuose žemė kieta it asfaltas. Ypač drėgmės reikia runkelių plotams. Po ilgos pertraukos šiemet vėl pasisėjau maždaug 70 ha cukrinių runkelių. Drįsčiau prognozuoti, kad jei gamtos sąlygos bus palankios, šiais metais didžiausią pelną iš visų žemdirbių turės būtent cukrinių runkelių augintojai“, – spėjo R.Šlivinskas.
Įvairūs iššūkiai
Šalnos ir liūtys nėra vienintelės problemos, su kuriomis šį pavasarį susidūrė Vilkaviškio rajono žemdirbiai. Štai Skardupių kaime ūkininkaujantis Andrius Mickevičius kiekvieną pavasarį yra priverstas iš laukų rinkti akmenis, tačiau šiemet riedulių – kaip niekada daug.
„Atrodo, ir žiema nebuvo pernelyg šalta, kad žemė į paviršių keltų akmenis, tačiau tiek akmenų, kiek buvo šiais metais, tikriausiai dar niekada nebuvau matęs. Pernai įsigijome akmenų rinktuvą. Jis šiek tiek palengvina darbus. Jei ne rinktuvas, būtų labai sunku“, – svarstė A.Mickevičius.
A.Mickevičius
Jo kolega J.Zdancevičius daug sunkumų su akmenų rinkimu neturi, tačiau vyras yra priverstas kovoti su iškilusiomis melioracijos problemomis. Po šios žiemos jam teko tvarkyti bent penkias vietas, kuriose po žiemos niekaip nenuslūgo drėgmė. J.Zdancevičiaus teigimu, tai – praėjusio lietingo rudens pasekmė. Vyras turi įsigijęs nedidelį ekskavatorių, su kurio pagalba ir remontuoja sugedusias melioracijos sistemas.
Nemažai iššūkių žemdirbiams kelia ir prasidėjęs deklaravimo sezonas. Šiais metais naujovių kaip niekada daug.
„Aš tikrai ilgai gilinausi į visus pokyčius, tačiau net ir dabar dar kyla nemažai klausimų. Apskritai, šiais metais pavėluotai atslinkusi šiluma pavėlino ir įprastus darbus. Daug jų sukrito į vieną krūvą“, – teigė V.Matukaitis.
Gailisi nepardavę
Nemažai daliai kalbintų ūkininkų šiuo metu galvą skauda dėl sandėliuose vis dar laikomų pernykščių grūdų. Įprastai žemdirbiai dalį prikultos produkcijos realizuoja pavasarį, kuomet kainos būna šiek tiek aukštesnės, nei sezono metu. Visgi dabar jos bent pusantro karto mažesnės nei praėjusios vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.
„Labiausiai turbūt išlošė tie, kas pernai turėjo skolų ir buvo priversti savo užaugintą produkciją parduoti per javapjūtę. Kol kas nežinau, ką darysiu su sandėliuose likusiu derliumi. Vargu, ar kainos jau sugrįš į tas aukštumas, kurios dar visai neseniai buvo. Blogiausia, kad nemažai ūkininkų dar rudenį visam būsimam sezonui užsipirko trąšų. Dabar jos – daugiau nei dvigubai pigesnės. Šiais metais gausis taip, kad daug investavę auginsime pigų derlių“, – nusivylimo neslėpė J.Zdancevičius.
Jam antrino ir A.Dirmeikis, kurio aruoduose taip pat vis dar stūkso ne viena dešimtis tonų pernykščių grūdų, o šalia jų stovi praėjusį rudenį nupirkti maišai trąšų.
„Labiausiai gaila, kad nusipirkau visą reikiamą kiekį trąšų. Galbūt reikėjo išskirstyti rizikas ir pirkti tik pusę planuoto kiekio, tačiau konsultantai užtikrino, kad trąšos jau nepigs, o bus nebent tik brangesnės. Labai tikiuosi, kad šių metų derlius kompensuos galimus nuostolius“, – vylėsi A.Dirmeikis.
R.Šlivinskas taip pat užlipo ant to paties grėblio ir reikiamą trąšų kiekį įsigijo dar praėjusį rudenį. Visgi vyras džiaugiasi bent tuo, kad spėjo iki pavasario sandėlyje laikytas grūdų atsargas realizuoti vos tik pradėjus kristi kainoms. Tiesa, gautos pajamos taip pat nė iš tolo neprilygsta toms, kurių būtų buvę galima tikėtis produkciją realizavus javapjūtės metu.
„Ūkininkaujant iššūkių niekada netrūksta. Kita vertus, gyvenimas be jų nebūtų toks įdomus. Manau, kad laikas viską ir visada sudėlioja į savo vietas. Kartais būna sunkiau, kartais lengviau, bet, matyt, taip ir turi būti“, – šypsojosi A.Dirmeikis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-23
Pienininkams nerimą kelia stojantis lietuviškų sūrių eksportas
Europos didmeninėje prekyboje smarkiai kritusios pieno produktų kainos sumažino lietuviškų pieno produktų eksportą į Europos Sąjungos (ES) šalis. Pienininkams didžiausią nerimą kelia besitraukiantis vertingiausios prekės – lietuviškų sūrių – eksportas, teigia Egidijus Simonis, asociacijos „Pieno centras“ vadovas.
„Pieno centro“ duomenimis, šių metų sausį ir vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškų pieno produktų eksportas į ES mažėjo 4,7 proc. ES yra didžiausia lietuviškų pieno gaminių eksporto rinka. E. Simonio vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos biržinėje prekyboje.
„Mes matome, kad visų eksportuojamų pieno produktų vertė šiais metais yra gerokai mažesnė nei pernai. Eksporto rinkose tvyrantis neapibrėžtumas reiškia, kad pieno pramonė susiduria su svarbiausiu iššūkiu – kaip subalansuoti produkcijos gamybą ir pardavimą“, – teigia E. Simonis. Europos Komisijos (EK) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su 2022 metų geguže, krito visų pagrindinių pieno produktų didmeninės kainos. Nugriebto pieno miltelių kaina susitraukė 40 proc., sviesto – 33 proc., išrūgų miltelių – 46 proc., sūrio „Gouda“ – 1 proc.
EK duomenimis, eksportuotų už ES ribų lietuviškų pieno gaminių vieno kilogramo vertės vidurkis šių metų sausį-vasarį, palyginti su pernai, susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu.
Šaltinis: Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“
Kartu veikti naudingiau – kooperatyvams atsiveria didesnės galimybės
Susikooperavus gauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, smulkių – vidutinių ūkių ir labai smulkių ūkių plėtrą lengviau, nes kooperacija yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų. Šiuo metu žemės ūkio kooperatyvais yra pripažinti 56 kooperatyvai. Labiausiai bendradarbiavimu suinteresuoti augalininkystės ūkius turintys žemdirbiai, tokių kooperatyvų yra 33. Pienininkystės kooperatyvų yra 9, vaisių ir daržovių – 6, mišrių ūkių – 4, gyvulininkystės – 3, o paukštininkystės – 1.
2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės, kuriose pareiškėjais gali būti kooperatyvai:
-Investicijos į žemės ūkio valdas;
-Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas;
-Smulkių – vidutinių ūkių plėtra;
-Labai smulkių ūkių plėtra.
Investicijoms į žemės ūkio valdas 2023–2027 m. numatoma skirti 230 mln. Eur, iš jų paskoloms – 30 mln. Eur. paramos lėšų. Planuojama paramos suma projektui – 500 tūkst. Eur. Didžiausia paskolos suma – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas siekia 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur.
Tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas 2023-2027 m. numatoma skirti 55 mln. Eur, iš jų paskoloms – 5 mln. Eur. Planuojama didžiausia galima paramos suma projektui – 1 500 tūkst Eur. Didžiausia paskolos suma – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas (priklausomai nuo sektoriaus) siekia nuo 65 iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur.
Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai 2023–2027 m. numatoma skirti 45 mln. Eur. paramos lėšų. Vidutinė paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur.
Labai smulkių ūkių plėtrai 2023–2027 m. numatoma skirti 15 mln. Eur paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui – 25 tūkst. Eur. Tuo atveju, kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkio subjektai – 75 tūkst. Eur, kai dalyvauja 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama skirti atrankos balus pareiškėjui, jei jis yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas. Paramos gali kreiptis pareiškėjai, kurių žemės ūkio valdos dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama su partneriu) arba 8 tūkst. Eur (jei paraiška teikiama be partnerio) ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur.
Kooperatyvai taip pat gali būti pareiškėjais šiose į produkcijos perdirbimą / realizavimą už valdos ribų orientuotose intervencinėse priemonėse:
-Investicijos į bioekonomikos verslus;
-Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės);
-Trumpos tiekimo grandinės.
Nauda neabejotina, kaip steigti kooperatyvą?
Mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą bei užsitikrinti aukštesnes pajamas.
Per kooperatyvą veikiantys žemdirbiai tampa labiau konkurencingi ir padidina savo derybines galias. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.
Kooperatinės bendrovės steigėjai gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kiekvienas kooperatyvo steigėjas privalo tapti jo nariu.
Kooperatyvo steigėjai:
-sudaro kooperatyvo steigimo sutartį;
-parengia kooperatyvo įstatų projektą;
-sušaukia steigiamąjį susirinkimą;
-išrenka valdymo organus;
-įtvirtina įstatus pas notarą;
-įregistruoja Juridinių asmenų registre ir „Sodroje“;
-atidaro sąskaitą banke.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-22
Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti galės kreiptis ir gamintojai
Gauti paramą prekiniam kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų paruošimui bei sertifikavimo ir kontrolės išlaidoms galės ir pirminių produktų gamintojai. Nuo gegužės 23 d. iki birželio 16 d. jie kartu su kitais kviečiami teikti paraiškas pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles.
Ši valstybės pagalba teikiama žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta arba siekiama pripažinti Europos Sąjungos ar nacionaliniu lygiu, pirminei gamybai, perdirbimui ir prekiniam paruošimui. Pagalba gali būti skiriama tik žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio ir maisto produktams.
Kokios išlaidos gali būti remiamos?
Pagalba teikiama saugomų kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio (saugomos nuorodos), registravimo paraiškų parengimo išlaidoms atlyginti bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijoms parengti.
Taip pat atlyginamos kokybiško produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidos.
Kas gali gauti paramą?
Pagalbą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, bei asociacijos ar pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina ekologiškus, saugomų nuorodų ar NKP produktus.
Kaip teikti paraiškas?
Paramos paraiška (taisyklių 1 priedas) ir pridedami dokumentai pildomi lietuvių kalba, teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus.
Paramos paraiškos, mokėjimo prašymai, kiti dokumentai gali būti teikiami šiais formatais: DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF. Vienu metu gali būti įkeliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus. Jeigu dokumentai siunčiami ne vienu metu, jie turi būti pateikti tą pačią dieną.
Dėl kenkėjiškų programų tikimybės dokumentai negali būti pateikiami nuorodose. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti ir pateikti teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens.
Kitais būdais pateikta paraiška nevertinama.
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. + 370 5 252 6815 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyrius tel. + 370 5 239 1282.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-22
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
