Žemės ūkio naujienos: 2023-08-11

Pasėjus posėlį, per 7 kalendorines dienas apie sėją el. paštu poselis@nma.lt ar telefone įdiegta mobiliąja programėle „NMA agro“ informuojama Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), nurodant valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Posėlis laukuose turi būti matomas iki spalio 10 d.

Žemės ūkio ministerija neketina trumpinti 8 savaičių posėlio išlaikymo termino, nes tokių išimčių neleidžia Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, atsakydamas į žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko raštą dėl išimčių taikymo, pabrėžė, kad taikyti nenugalimos jėgos (force majeure) išlygą, kuri leistų nuo gamtos stichijų nukentėjusiems ūkininkams išsaugoti teisę gauti paramą, galima tik tuo atveju, jei konkrečios paramos skyrimo sąlygos jie nesilaikė dėl pripažinto force majeure atvejo.

Todėl pareiškėjai, susiduriantys su sunkumais ir dėl nepalankių oro sąlygų vėluojantys nuimti pagrindinių žemės augalų derlių, turi per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo jų valios nepriklausančias aplinkybes (force majeure) ar išimtines aplinkybes, pranešti apie jas ir pateikti tai įrodančius dokumentus NMA, nurodant priežastis, dėl kurių negalima laiku pasėti posėlį ir (ar) išlaikyti jį numatytais terminais. Prašymą ir pagrindžiančius dokumentus būtina išsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas pateikti per programėlę „NMA agro“. Kiekvieno pareiškėjo situacija bus vertinama individualiai.

Pareiškėjai, negalintys pagrįsti force majeure ar išimtinių aplinkybių faktiniais duomenimis, gali Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) pakeisti paraiškos duomenis, pašalindami posėlio požymį prie lauko (t. y. nuimti varnelę paraiškoje), kuriame laiku nebus pasėtas posėlis. Tokiu atveju jie turėtų suskubti ir šį veiksmą atlikti iki rugpjūčio 15 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi įsivertinti, ar atitinka kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodiką (jei ji taikoma pareiškėjui) ir išlaiko reikiamą gamybinių veiklų skaičių, t. y. laisvai pasirenka mažiausiai dvi gamybines veiklas.

Pasėlių atsėliavimas

Pareiškėjai, siekdami atitikti GAAB 7 reikalavimą ir atsėliuodami pasėlius, pirmaisiais atsėliavimo metais tame pačiame plote turi auginti posėlinius augalus. Jų klasifikatoriaus kodai: ŽIR, PUP, SJO, LUB, VIK, AVN, LEŠ, RAV, RAŽ, GAB, GAJ, RID, ALR, JUD, KAN, LIN, FAC, GRI, RAP, LIC, SAU, DOB, BAR, SER, GPŽ, AVI, KRV, KRŽ, KVV, KVŽ, KVK, MIV, MIŽ, RUV, RUŽ, FAC, GRI, AKM, KTŽ).

Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Užtenka auginti vienos rūšies posėlinius augalus. Posėlis turi būti sėjamas po derliaus nuėmimo iki rugsėjo 5 d. ir matomas lauke iki spalio 10 d.

Posėlį galima išlaikyti ir trumpiau nei iki spalio 10 d., jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar programėle „NMA agro“ informuoja NMA apie sėją, nurodydamas žemės ūkio valdos atpažinties kodą, KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Susidūrus su force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis, reikėtų vadovautis aukščiau išdėstyta tvarka, kaip tinkamai apie tai informuoti NMA.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-10

Primename, kad deklaruotiems stebimiems laukams suteikiama žalia, geltona, oranžinė arba raudona spalvos. Jei deklaruotas laukas yra žalios spalvos, reiškia, jog įsipareigojimas yra įvykdytas. Geltona spalva parodo, jog įsipareigojimas stebimas. Oranžinė spalva nurodo, kad įsipareigojimas neįvykdytas ir artėja jo įvykdymo terminas, o raudona praneša, kad įsipareigojimas neįvykdytas pasibaigus jo įvykdymo terminui.

Ūkininkai turi galimybę vadovautis Informaciniame portale pateiktais nurodymais ir jei reikia, atsiųsti nuotrauką apie atliktą veiklą per „NMA agro“ programėlę, o jei neturi galimybės ja naudotis, gali informuoti el. paštu ar oficialiu raštu.

Pateikus reikalavimų įvykdymą įrodančią nuotrauką, bus peržiūrėti palydoviniai vaizdai ir pakoreguojami ALNSIS duomenys – geltona, oranžine arba raudona spalva pažymėti laukai gali tapti žalios spalvos. Taigi ūkininkams yra suteikta galimybė pasitaisyti ir išvengti sankcijų.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ūkininkai nepateikia nuotraukų laiku ar jei atlikus papildomų duomenų patikrinimą nustatoma, kad reikalavimas neįvykdytas, parama už lauką (-us) nemokama.

Daugiau informacijos apie ALNSIS rasite svetainėje https://alnsis.lt/.

Šaltinis: nma.lt, 2023-08-10

Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas.

Primename, kad tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, pats gyventojas, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, gali tiesiogiai pateikti reikalingus gręžinio įteisinimui duomenis Lietuvos geologijos tarnybai. Leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nebereikia.

Žemės gelmių įstatymas numato, kad požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas nereikalingas, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą.

Taip pat leidimo nereikia, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti gyventojas, norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai jam nereikia ir kai reikia leidimo.

Detalią informaciją, kaip gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, rasite video filmuke čia ir parengtose instrukcijose čia.

Taip pat galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą el. paštu greziniai@lgt.lt arba lgt@lgt.lt, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklo informacinę sistemą kartu su aukščiau minėtais dokumentais pateikiant pasirašytą prašymą bei užpildant neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.

Gręžinių įteisinimo klausimais galima pasikonsultuoti tel. 8 670 73333 ir 8 607 30591. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teikia konsultacijas gyventojams ir gyvai, atvykus adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius.

Tobulėjantys kontrolės įrankiai, turimi duomenys apie įrengtą centralizuoto viešojo vandens tiekimo sistemą susiaurina nelegalių gręžinių paieškos lauką, todėl anksčiau ar vėliau tokių gręžinių savininkai sulauks atitinkamų sankcijų. Pasibaigus terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio asmuo privalės gręžinį likviduoti, taip pat jam bus paskirta bauda.

Primename ir paneigiame dažniausiai pasitaikančius mitus

Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.

Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį arba jungtis prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos.

Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.

Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymu pirmiausia siūloma suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti asmenį ir palikti jį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymo nuostatos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją. Legalizavimo tvarkoje numatyti tik tie veiksmai, kurie reikalingi visiems naujiems gręžiniams įteisinti, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo atlikti prieš pradedant naudoti gręžinį.

Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitiklius ir mokėti mokesčius už vandenį.

Netiesa. Primename, kad pagal teisės aktų nuostatas įrengti apskaitos prietaisus ir mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius privaloma tik tada, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Teiginiai, kad Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų kol vyksta gręžinio įteisinimo procedūros.

Mitas. Ne visi gręžiniai turi būti įregistruoti Žemės gelmių registre.

Netiesa. Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatai numato, kad visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-08-11

Coceral birželio mėn. sumažino 2023 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 49,48 mln. t, tai būtų 3,0 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. kovo mėn. bei 2,39 mln. t mažiau, palyginti su 2022 m. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas Ispanijoje, Švedijoje ir Danijoje.Coceral birželio mėn. duomenimis, 2023 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 7,85 iki 7,27 mln. t ir tai būtų 278 tūkst. t mažiau, palyginti su 2022 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 7,89 mln. t iki 7,24 mln. t ir tai būtų 572 tūkst. t mažiau nei 2022 m.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 12 (426) / 2023 m

Ūkiai noriai naudojasi parama

Nors gyvulininkystė Lietuvoje traukiasi, tačiau ekonomiškai tvirti ūkiai plečiasi. Tą parodė šiemet jau vykęs kvietimas teikti paraiškas. Šiemet jau buvo priimamos paraiškos pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ –kovo 1–gegužės 2 dienomis. Per šį etapą sulaukta 372 paraiškų, kurios atitinka atrankos kriterijus gauti paramą.

Parama buvo numatyta pagal atskirus sektorius: pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 17 180 tūkst. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17 384,823 tūkst. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams – 10 000 tūkst. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 17 180 tūkst. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 12 003,937 tūkst. Eur paramos lėšų.

Daugiausia paraiškų – 148 – gauta iš mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių, o paramos paprašyta net už 31,64 mln. Eur. Esant tokiai paklausai buvo rasta galimybė papildomai skirti dar beveik 667 tūkst. Eur vienodą atrankos balų skaičių gavusioms paraiškoms. Panaši situacija susiklostė ir pieno sektoriuje – gauta 91 paraiška už 23,91 mln. Eur.

O papildomai šio sektoriaus pareiškėjams buvo skirta beveik 665 tūkst. Eur vienodą atrankos balų skaičių gavusioms paraiškoms. Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2014–2023 metų laikotarpiu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje iš viso skirta beveik 708 mln. eurų. Jau pasirašyta 6 615 sutarčių, pagal kurias skirta 617,2 mln. eurų paramos, išmokėta apie 451,7 mln. eurų investicinių lėšų. Daugiausia paramos per 2014-2023 metus skirta gyvulininkystei – per 383 mln. Eur.

Prioritetas jauniesiems, kooperatyvams ir ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse

Šis kvietimas, kuris tęsis iki rugsėjo 29 d, palankus jauniesiems ūkininkams, kurie jau realiai dirba ir nori modernizuoti savo ūkius. Tam juos gali paskatinti didesnis paramos intensyvumas. Kai vykdoma žemės ūkio produktų gamybos veikla, 20 proc. punktų paramos intensyvumas padidinamas jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos; taip pat – pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Paramą gali gauti tik veikiantys ūkiai

Pareiškėjais gali būti ūkininkai ir juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą. Pretendentai į paramą turi žinoti, kad iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 12 mėnesių (atitiktis patikrinama pagal ūkininko ūkio įregistravimo arba juridinio asmens registravimo datą ir pagal pareiškėjo kartu su paramos paraiška pateiktų ataskaitinių metų finansinių ataskaitų dokumentus).

Kita svarbi sąlyga – parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Žinotina ir tai, kad pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Čia svarbu įvertinti, kad nustatant pajamų iš žemės ūkio veiklos dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos iš paslaugų žemės ūkiui.

Pagal šią veiklos sritį finansavimas skiriamas žemės ūkio produktų gamybai ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), perdirbimui ir tiekimui rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimui ir realizavimui, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimui.

Kaip pateikti paraišką

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Užpildžius elektroninę formą ŽŪMIS portale, o paramos paraišką pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, paramos paraiška nepriimama.

Parama tvarių investicijų lengvatinėms paskoloms

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas bus teikiama ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, kuriai suplanuota skirti 230 mln. Eur, iš jų – 30 mln. Eur paskoloms. Nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. priimamos paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Tai nauja priemonė, orientuota skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, prisidedančiomis prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pagal šią intervencinę priemonę remiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas gyvulininkystės ūkiuose, biodujų gamyba iš ūkiuose susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, o taip pat perėjimas prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų. Dotacijoms šiame paraiškų priėmimo etape numatyta 10 mln. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 5 mln. Eur paramos lėšų.

Kadangi pateiktose paraiškose jau pirmąją jų priėmimo dieną prašoma bendra paramos suma pasiekė dotacijoms skirtą sumą, paraiškų priėmimas dotacijoms (taip pat ir dotacijoms kartu su lengvatine paskola) rugpjūčio 2 d. sustabdytas, tačiau paraiškas gauti tik lengvatinę paskolą pareiškėjai gali teikti ir toliau, t. y. iki rugsėjo 29 d. Spalio – lapkričio mėn. bus galima pretenduoti į SP paramą pagal intervencinę priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, o spalio – gruodžio mėn. – į paramą „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-10

Čempionate susirungė daugiau nei 30 vyrų ir 10 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko beveik 50 čempionato dalyvių iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus ir kitų rajonų, juos atlydėjo aistringos palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Geros nuotaikos nestokojanti dzūkų komanda „Švendubrė“ šiemet ir vėl visus stebino ypatingu dėmesiu savo aprangai ir autentiškoms detalėms – pavyzdžiui, komanda varžybose rungtyniavo pasipuošę vyžomis.

„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą, kuris kasmet vis auga. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai naujokų, dalgius rankose laikiusių pirmą kartą. „Metų šienpjovio“ rungtyje intriga išliko iki pat paskutinių akimirkų, visi susirinkusieji nekantravo ar geriausiojo titulas atiteks į tas pačias rankas trečius metus iš eilės. Garbinga ir atkakli kova vyko visose varžytuvėse, dalyviai į rungtis žiūri tikrai rimtai ir azartiškai. Vienas laukiamiausių čempionato akcentų – dalyvius vienijanti draugiška šienpjovių pradalgė, kuri susirinkusiems parodo senosios šienapjūtės fragmentą. Joje šiemet sudalyvavo net 44 šienpjoviai“, – pasakoja Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

„Metų šienpjovio“ prizas – naujam nugalėtojui, „Metų šienpjovės“ – jau tituluotai kretingiškei

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 geriausiųjų čempionato vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Dauguma jų dalgius rankose jau nuo vaikystės, šio amato subtilybes perėmę iš senelių ir tėvų. Greičiausiojo šienpjovio titulą vietinis šilutiškis Arūnas Kakta, varžytuvėse greičiu įveikęs savo komandos draugą Kozmą Auškalnį.

„Šių metų čempionate komandinėje rungtyje varžytis buvo sudėtingiau, nes šienavome nuo pavasario nepjautoje žolėje. Renginio išvakarėse net atvykau pasitreniruoti, kaip seksis. Džiaugiuosi, kad trasą pavyko įveikti ne tik greitai, bet ir kokybiškai – mūsų komanda surinko vos vieną baudos balą“, dalinasi „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta.

Paklaustas ar iš draugo atimtas titulas nesugadins jų draugystės, Arūnas nusijuokė, jog nors varžybose dalyvauja nusiteikę rimtai, bet draugystė svarbiau. Jis ne tik pelnė geriausiojo titulą, iš viso ant scenos atsiimti apdovanojimų lipo net keturis kartus. Arūno komanda „Dalgio broliai“ pelnė prizus ir komandinėse rungtyse, jis gavo ir apdovanojimą specialiose varžybose įveikęs trimerį.

Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 3 moterys, geriausiai pasirodžiusios komandinėje rungtyje. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Dovilei Staponkienei, kuri „Metų šienpjove“ tituluota buvo pirmaisiais čempionato metais. Praėjusiais metais dėl šeimyninių priežasčių į varžytuves atvykti negalėjusi moteris džiaugėsi ne tik iškovotu titulu, bet ir proga pabūti bendraminčių būryje.

„Džiugu, kad šiais metais čempionatas dar didesnis, nei pirmaisiais – gausus būrys dalyvių susirenka daugiau sužinoti apie šį unikalų amatą, patobulėti, galbūt net pasidalinti paslaptimis. Varžovai atvyksta tikrai azartiški, bet šienaudama aš jaučiu didelį malonumą, tad patirtą nuovargį atperka malonios akimirkos ir puiki renginio nuotaika“, sako „Metų šienpjovė“ Dovilė Staponkienė.

Apdovanota geriausiai šienavusi komanda bei išsiaiškintas nugalėtojas dalgio ir trimerio kovoje

Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai”. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.

Dalyvių dėmesį prikaustė pirmą kartą vykusi įspūdinga dalgio ir trimerio kova, kurioje siekta išsiaiškinti ar tikrai miestuose dažnai naudojama technika yra geresnė, nei šienavimas dalgiu. Iššūkį trimeriui išdrįsęs mesti „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta dalgiu numatytą trasą įveikė dvigubai greičiau ir kokybiškiau, nei triukšmą keliantis trimeris. Susirinkusieji garsiomis ovacijomis palaikė bendramintį šienpjovį, apgynusį šį unikalų amatą.

Taip pat apdovanotas jauniausiasis šienpjovys – 22 metų Rytis Rakauskas ir vyriausiasis – Alfonsas Maniokas, kuriam 81 metai. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė komanda „Švendubrė“.

Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės

Jau antrus metus iš eilės čempionate didelio susidomėjimo sulaukia čia veikianti Šienavimo mokykla, kurioje pasimokę gali varžytis „Dalgio debiuto“ rungtyje. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas ne tik šienavimo laikas, bet ir kokybė.

„Mūsų komandai svarbu prisidėti prie siekio puoselėti unikalų kultūrinį paveldą, mes ir patys semiamės įkvėpimo iš istorijos ir kultūros kurdami nekilnojamojo turto projektus. Nacionalinis šienpjovių čempionatas – dar viena proga įsitikinti, kad tvarios idėjos, tradicijų bei technologijų dermė yra neatsiejami nuo bet kokio progreso. O ypač tai svarbu ir gamtos bei žmogaus santarvei, kai, pavyzdžiui, šienaujamos pievos yra ir patraukli vieta perėti retiems, nykstantiems paukščiams. Tokiems, kaip meldinė nendrinukė, kuriai šiame renginyje skiriamas didelis dėmesys“, – teigia čempionatą remiančios ir dalgio naujoko titulą įsteigusios įmonės „SBA Urban“ bendrovės „Vėjo miestelį“ Svencelėje vystančios kompanijos direktorius Arnas Bušmanas.

„Ši pergalė netikėta, džiaugiuosi ne tik galėjęs paimti dalgį į rankas po daugiau nei 20 metų, bet ir parsivežti namo prizą “, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Vytautas Povilauskas, kuriam atiteko puikus rėmėjo „staliausirankiai.lt“ įsteigtas austriškas dalgis.

Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės. Šiemet šienpjoviai ir patys turėjo galimybę šienauti lauke, kuriame saugant šiuose retus paukščius, žolė nešienauta nuo pavasario. Šioje rungtyje dalyvavau ir pats – prakaitas žliaugė“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

Šaltinis: Kamilė Breimelytė-Grajauskienė, VšĮ Baltijos aplinkos forumas