Žemės ūkio naujienos: 2023-08-24

Kaip komiteto nariams tvirtino R. Bilkštytė, peržiūrėjus tarptautinę praktiką, ministerija siūlo neapmokestinti šeimos nariams tęstiniam ūkininkavimui perleidžiamų ūkių. GPM mokesčio tarifą mažas pajamas iš žemės ūkio veiklos – nepriklausomai nuo apyvartos –gaunantiems asmenims reformos rengėjai mažina iki 3 proc. „Jei yra pelnas iki 15 tūkst. eurų, GPM tarifas būtų 3 proc. Tai yra sumažinta“, – pažymėjo R. Bilkštytė. Pasak jos, kartu norima GPM neapmokestinti žemės ūkio pajamų, jei ūkininkas mokestiniu laikotarpiu neprivalo ir nėra registruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. „Dabar egzistuoja, kad jei yra pajamos iki 45 tūkst. eurų, GPM – nei 3 proc., nei 1 proc. – ūkininkas nemoka. Dėl to, kad didiname PVM ribą iki 55 tūkst. eurų, tame tarpe smulkūs ūkininkai su didesne apyvarta galės nemokėti GPM“, – aiškino viceministrė. Dar ministerija pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems ūkininkams ketina leisti nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti išlaidas už įsigytą techniką neribojant jos amžiaus.

„Net jei ir įsigytų kelių metų senumo žemės ūkio techniką, irgi galėtų taikyti (pajamų atskaitymą – ELTA). Tas ūkių, technikos atsinaujinimas sudaro sąlygas investicijoms“, – sakė R. Bilkštytė. Kartu ji pažymėjo, jog daugumoje valstybių apmokestinamos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos, ko Lietuvoje nėra. Joms pritaikius GPM, į biudžetą esą pavyktų surinkti apie 17 mln. eurų, kurie, viceministrės teigimu, ministerijos „paliekami ūkininkų reikmėms“. Galiausiai, pasak R. Bilkštytės, ministerija siūlo nebeleisti nuo paties ūkininko apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. „Kadangi galutinės GPM apmokestinamos pajamos, atskaičius visas sąnaudas ūkininkui, yra tos pajamos, kurias ūkininkas kaip asmuo gali naudoti asmeninėms reikmėms“, – dėstė ji. Vis tik žemdirbiai toliau galės prie nepamokestinamų išlaidų įtraukti už pasamdytus darbuotojus sumokėtus VSD ir PSD.

Parlamentarai ir ūkininkai mokesčių reformą toliau kritikuoja

KRK narys Juozas Baublys po viceministrės pristatymo replikavo, kad žemės ūkio sektorius yra specifinis, jam reikia ne lengvatų, o kitokio apmokestinimo režimo. „Nematau aš tų lengvatų, tai yra skirtingi apmokestinimai. Ūkininkai per savo gyvenimą padaro 40–50 apyvartų. Kalbėkime apie skirtingą apmokestinimą, bet ne apie lengvatų suteikimą“, – sakė J. Baublys. Komiteto parlamentaras Kęstutis Mažeika teigė, kad mokesčių reforma pakenks smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kurie turi didesnę apyvartą ir turi mokėti PVM. „Reikia kalbėti apie pakankamai smulkų, apie 20 ha ūkį, kuris kulia 6–7 tonas grūdų, juos parduoda. Jei dar nusipirkęs kažkokią įrangą pagal ES priemonę, yra PVM mokėtojas ir jau patenka į tų didesnių mokesčių sumą. Jie jam bus praktiškai nepakeliama našta“, – kalbėjo K. Mažeika. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko teigimu, pasitaiko atvejų, kai ūkiai mokesčiams ir kitiems mokestiniams įsipareigojimams privalo atidėti ir daugiau nei pusę visų pajamų.

Jo pavyzdžiu, Kėdainių rajone esančiam 20 ha daržovių ūkiui nuo 40 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų kasmet tenka mokėti 15 tūkst. eurų paskolą už įsigytą dirbamą žemę, GPM ir kitus mokesčius. „Šeimai pragyvenimui lieka ne 40 tūkst., o 25 tūkst. eurų. Dabar mokesčiai: nuo 40 tūkst. eurų turi susimokėti 15 proc. GPM (6 tūkst. eurų), 12,52 proc. VSD, 6,98 proc. PSD (bendroje sumoje – 7,8 tūkst. eurų). Iš viso šeima sumoka 13,8 tūkst. eurų mokesčių nuo 25 tūkst. eurų“, – kalbėjo A. Macijauskas. „Tai yra 55 proc.“, – pažymėjo jis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis kritikavo, jog tarp leidžiamų atskaityti sąnaudų neįtraukiami kaštai už įsigytą žemę. Pasak jo, įsigytą dirbamą žemę būtų galima apmokestinti ją parduodant. „Jei ūkininkas uždirbęs 100 tūkst. nusiperka žemės už 98 tūkst. eurų ir ta žemė į jokias sąnaudas neįtraukiama, kaip jam išgyventi. Nejaugi sunku padaryti, kad žemės ūkio paskirties žemė „atsistotų“ kaip investicija, o ją parduodant, nesvarbu po kiek metų, nuo jos nusiskaičiuotų mokesčiai“, – dėstė S. Daniulis.

Galvijų ir veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė siūlė palikti esamą tvarką, nekeisti nei GPM tarifo, nei nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų nuleisti apatinę ribą, nuo kurios pradedamas mažinti mokestinis kreditas. Ji taip pat ragino nekeisti VSD ir PSD atskaitymo tvarkos, esą tai ūkininkams yra „privalomi mokesčiai“. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, taip pat siūlęs nekeisti esamo apmokestinimo, pabrėžė, jog Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES, be kitų mokesčių, turi mokėti žemės mokestį.

Tuo tarpu komiteto nariams pasisakiusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė kritikavo žemdirbių poziciją, esą šie siekia turėti lengvatų, nors gauna „kosmines“ ir didesnes, nei, jos pavyzdžiu, neįgaliesiems skiriamas išmokas, be to, už jas nemoka mokesčių. „Atimate iš mokytojų pinigus, jūs atimate pinigus iš gydytojų. Ir visą laiką verkiate. Ar jums, dažniau vyrai, ne gėda“, – replikavo A. Maldeikienė. Aštriai į europarlamentarės pasisakymą reagavę parlamentarai ir sektoriaus atstovai pažymėjo, kad tiesioginės išmokos ūkiams ES mastu yra mažos, o dažnai ūkininkaujantys asmenys užsiima ir kita veikla.

Pritarė ūkininkų pasiūlymams

Tuo metu KRK posėdyje pritarė iniciatyvoms palikti esamą reglamentavimą. Posėdyje palaikymo bendru sutarimu sulaukė paties komiteto, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos pasiūlymai. Siekiama, jog nekistų GPM, toliau į atskaitomų pajamų sumą būtų įtraukiamos VSD ir PSD įmokos. „KRK nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui, siūlymui mažinti apmokestinamųjų pajamų ribas dirbantiems individualiai ir GPM procento didinimui. Siūloma palikti esamą reglamentavimą. (…) Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą, KRK siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių, leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, todėl komitetas siūlo palikti galiojantį dabartinį reglamentavimą“, – posėdyje kalbėjo KRK narys Jonas Gudauskas. R. Bilkštytė teigė, jog Finansų ministerija negali pritarti KRK pasiūlymams, kadangi tai neatitiktų Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų peržiūrėti esamas mokestines lengvatas.

Daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje. Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka. GPM įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc. Pagrindiniu Seimo komitetu, kuriame svarstoma reforma, paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-24

Pasak ministro, vien po praėjusią naktį įvykdyto išpuolio Izmailo uosto eksporto pajėgumai sumažėjo 15 proc., o Reni uostas neteko 35 tūkst. tonų grūdų.

Tai jau aštuntas išpuolis prieš uostų infrastruktūrą nuo tada, kai Rusija pasitraukė iš (susitarimo dėl grūdų)“, – pridūrė O. Kubrakovas.

Praėjusį mėnesį pasitraukusi iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva ne kartą atakavo Juodosios jūros ir Dunojaus uostų infrastruktūrą Ukrainoje. Susitarimas leido iš Ukrainos uostų išvežti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse. Rusijai pasitraukus iš susitarimo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko. Praėjusią savaitę į Stambulą iš Ukrainos atvyko pirmasis civilinis krovininis laivas, kuris per Juodąją jūrą plaukė nepaisydamas Rusijos blokados.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-23

„Yra idėja padaryti auditą, tik mes dar patys viduje nesusitariame, kaip tą padaryti, bet yra toks nors, būtent palengvinti, nes ekologams yra sudėtingiau ūkininkauti“, – pridūrė jis.

Komitete dirbantis Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys teigia, kad problema iškilo dėl ministerijos negebėjimo girdėti šios srities ūkininkų.

„Priežastis viena – ministerijos nesugebėjimas girdėti asociacijos ir žemdirbių pasiūlymų, nes nuolat kiekviename posėdyje kalbama, kad taip, bus, bet to niekas neišgirdo“, – teigė parlamentaras. Tuo metu Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius pabrėžė, kad problema tęsiasi kelerius metus, o ūkininkai prašo aiškaus plano. „Mūsų dabar pagrindinis prašymas – pakviesti į diskusiją svarstant ekologinio ūkininkavimo klausimus.

Pasiūlymus ir sprendimo būdus esame išsiuntę, jų yra apie 20. Prašome parengti ekologinio žemės ūkio veiksmų planą, kuriuo galėtume remtis ne vienerius metus, kur būtų aiški kryptis, o ūkininkai galėtų planuotis savo darbus“, – posėdyje sakė M. Petkevičius. „Norėtume, kad ministerija pradėtų šnekėti su ekologinių ūkių asociacija ir kitais socialiniais partneriais“, – kalbėjo jis. Asociacijos duomenimis, Lietuvoje per metus beveik 14 proc. sumažėjo ekologinių ūkių plotas – birželio pabaigoje jis siekė 237,6 tūkst. hektarų, o toks nuosmukis yra sparčiausias šalies istorijoje.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-23

Jų kokybė, sakyčiau, net geresnė negu pernai, kai kurių rapsų sėklų aliejingumas siekia ir per 50 procentų. Bet akivaizdu, kad derliaus gausa nebus didelė – sinoptikai dar daug lietaus žada“, – sakė „Scandagros“ elevatoriaus vadovas S. Mockus. Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, pasėliai nukentėjo ir nuo sausros, dar ir dėl to derlius bus mažesnis už daugiametį vidurkį, mažiau bus kuliama vasarinių kultūrų.

Praėjusį penktadienį lietus pirmyn atgal pavaikė ir karteniškį Gintarą Žiobaką. Be kitų kultūrų, apie 130 ha rapsų Abakų kaime auginantis ūkininkas su sūnumi Domantu tikėjosi nukulti visą 6 hektarų rapsų lauką, bet ir to nedidelio ploto įveikti nespėjo. „Iš ryto laukėm, kol pasėliai bent kiek pradžius, darbą pradėjom įdienojus. Bet po pusvalandžio pradėjo lyti, teko apgręžti kombainą ir važiuoti namo“, – pasakojo Gintaras. Iš to, ką ūkininkas matė, rapsų derliaus kokybė – nebloga. Tačiau supirkimo kaina, pirmadienį nukritusi iki 415 eurų už toną, – atsižvelgus į pirktų trąšų kainą, jo manymu, – absoliučiai neadekvati.

Pernai tuo pat metu už toną rapsų supirkėjai mokėjo apie 700 eurų. „Juokinga kol kas ir siūloma kviečių kaina, vakarykščiais duomenimis, – 210 eurų už toną“, – sakė Gintaras.

Iš viso Abakuose karteniškis dirba 350 hektarų. Žirnius, kurie užima 80 ha, lig šiol jis laikė labiausiai atsiperkančiais, tačiau šiemet to negalėtų pasakyti, nes jau siūloma kaina – 240 eurų už toną. Gintaro žodžiais, ūkininkams šiemet nuotaiką gadina javapjūtei nepalankūs orai, bet dar labiau – elevatoriai. „Už vieno procento drėgnumo grūdinių kultūrų nudžiovinimą jie lupa 7,1 euro, o už ankštinių kultūrų – 7,9 euro. Jeigu drėgnumas bus didesnis negu bazinis, tai yra 14 procentų, tai už kiekvieną toną ūkininkui bus nuskaičiuota 70 eurų“, – pavyzdį pateikė G. Žiobakas.

Ūkininkas teigė nesuprantantis, kodėl tokios aukštos džiovinimo kainos išliko ir šiemet, kai elektra ir dujos gerokai atpigo. „Jeigu orai ir toliau bus, kokie prognozuojami, tai savo džiovyklų neturintys ūkininkai Lietuvoje veikiančių elevatorių savininkų pinigines papildys gal jau ne milijonais, o milijardais“, – įsitikinęs karteniškis.

Išdegintus plotus atsėjo, antrą kviečių klasę išlaikys

Javapjūtėje į priekį kaip reikiant yra pasistūmėjęs Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Penktadienį jo kombainas taip pat pasuko į rapsų lauką. „Pasirodė saulė, bet tuoj vėl lietus pradėjo terliotis. Po atviru dangum dirbam, visokių orų ir galim tikėtis, – optimistiškai nusiteikęs jis. – Nei kokių bėdų, nei skolų neturiu, trąšų buvau į priekį nusipirkęs.“ Iš S. Sandaro auginamų 110 ha rapsų nenukultų liko apie 30 ha. Derlingumas siekia 3,5– 4 tonas iš hektaro. Žieminių kviečių sakė nukūlęs 70 ha, šių derlingumas – apie 6 tonas iš hektaro.

Ūkininkas teigė, kad smėlingi jo žemės plotai per ekstremaliąją sausrą, kuri buvo paskelbta rajone, visai išdegė, o ten, kur žemė sunkesnė, vyrauja lengvas priemolis, palyginus su pernai, derlius mažesnis 15–20 procentų. „Rapsų ir aš šiemet gausiu 10 procentų, o vasarojaus – apie 20–30 procentų mažiau“, – atviravo S. Sandaras. Po pavasarinių šalnų nemažai plotų jam teko atsėti – tose vietose, kur buvo smėlis, durpynai, augo žieminiai kviečiai ir rapsai, pasidarė žalią pūdymą, atsėjo aliejiniais ridikais, garstyčiomis ir vikiais. Bet supirkimo kainos, ypač rapsų, ir optimisto kol kas nedžiugina. „Tais metais, kai tona trąšų kainavo po 200 eurų, rapsų tonos kaina buvo 500–600 eurų. O dabar, kai trąšų kaina nepalyginamai didesnė, siūloma tik apie 430–450 eurų. Kai taip, tai dalis ūkininkų šiemet tikrai gali eiti į „kabalą“, – svarstė pašnekovas.

Užaugintą derlių jau daug metų S. Sandaras parduoda „BalticAgro“. Šiuo metu su šia įmone išankstinę sutartį yra sudaręs 150-čiai tonų rapsų. „Aš tik sutartis sudarau, o derlių saugau savo sandėliuose, kurių talpa 4 tūkstančiai tonų. Turiu įsirengęs geras našias džiovyklas. Žiemą, kai tik atsiranda daugiau laisvesnio laiko, pats tuos grūdus ir išvežu į Klaipėdos uostą“, – sakė prieš porą savaičių javapjūtę pradėjęs rūdaitiškis. Paklaustas apie derliaus kokybę, jis teigė, kad tikriausiai pavyks išlaikyti antrą kviečių klasę, o rapsų aliejingumo dar nevežė ištirti. S. Sandaro šeimos ūkis iš viso dirba 560 ha, jei orai leis, javapjūtę turėtų pabaigti po dviejų gerų savaičių.

Konkuruoti su Ukrainos grūdais teks išmokti

Apie 70 proc. Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų yra eksportuojama. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas A. Macijauskas, viso pasaulio grūdų rinkoms šiemet įtaką daro Ukrainos grūdai. Kadangi dėl karo sutrikdytas eksportas, į tradicines Viduržemio jūros baseino šalis, į Afriką per Europą, tuo pačiu ir per Lietuvą, grūdai gabenami žemės keliais. „Dėl ukrainietiškų grūdų ir mūsų grūdų kainos nėra tokios, kokios galėtų būti, bet čia jau nieko nepadarysi, reikia ruoštis, kad Ukraina taps Europos Sąjungos valstybe, ir turėsim išmokti konkuruoti su jos auginamais grūdais“, – sakė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvoje, o ir visoje ES grūdų kokybei keliami reikalavimai, užtikrinama kokybės kontrolė nuo pat paruošimo sėjai ir pasėlių priežiūros metu. Ukrainai Europos rinkos yra atvertos, taip pat turėtų būti tikrinami pesticidų likučiai, tiriama, ar nėra genetiškai modifikuotų grūdų, kuriuos Europos Sąjungos šalyse auginti draudžiama. Kol kas tokios kontrolės nėra. „Argumentuojama, kad į Lietuvą jie patenka per Lenkiją, su kuria neturime sienos“, – teigė A. Macijauskas.

Ko galima tikėtis, kokie visoje prognozuojami derliai Lietuvos mastu, kokios kainos šiemet ir kokios buvo pernai, kaip eksportuojamų grūdų kainoms atsilieps Ukrainos grūdai, pakomentavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas: „Grūdų kūlimo sezonas dar tik įsibėgėja, ir pirmieji kūlimo rezultatai, vertinant derliaus kiekį, optimistiškesni negu manyta sausringu laikotarpiu – gegužės, birželio mėnesiais. Dėl naujo derliaus kokybės – rapsų aliejingumas daug didesnis negu ankstesniais metais, aliejaus kokybė puiki, o štai žieminių kviečių kokybė žemesnė nei pernai.

Palyginimui – įprastai proteino kiekis kviečiuose būdavo 13,5–14 proc., pernai dėl nepakankamai tręšiamų laukų jis buvo 12,8 proc., o šiemet tesiekia 12,2 proc. Taigi, apibendrinant – kokybė šiek tiek žemesnė, bet derlius geresnis nei tikėjomės. Atrodo, visų aštuonių pagrindinių kultūrų derlius bus panašus, kaip pernai – apie 7–7,3 mln. tonų. Tai nuteikia optimistiškai. Didžiausias iššūkis – artimiausių savaičių orai. Javapjūtė įsibėgėja, bet kol kas beveik kiekvieną dieną prognozuojamas lietus. Tai gali ne tik sulėtinti javapjūtę, bet ir dar pabloginti grūdų kokybę – tiek, kad jie tiktų tik pašarui“.

Šaltinis: valstietis.lt, Pajūrio naujienos, 2023-08-18

„Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą komitetas siūlo (…) palikti dabartinį reglamentavimą“, – pristatydamas išvadas sakė komiteto narys konservatorius Jonas Gudauskas.

Komiteto manymu, nereikėtų keisti metinės individualios veiklos pajamų sumos, nuo kurios mokamas GPM, taip pat toliau nepriskirti prezumpcinėms išlaidoms „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Išvados numato, kad pagal paslaugų kvitus gaunamoms žemės ūkio ir miškininkystės pajamoms būtų taikomas toks pat neapmokestinamųjų pajamų dydis, kaip ir minimaliai algai – šią ribą nuo dabartinių 1750 eurų padidinti iki 2253 eurų per metus.

Dar vienas komiteto pasiūlymas Pelno mokesčio įstatymui numato, kad investicijoms ir plėtrai naudojamos žemės ūkio veiklos pajamos ir pelnas būtų neapmokestintas.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, jog ministerija su tokiomis komiteto išvadomis nesutinka.

„Vis dėlto turėtume pasakyti, kad Finansų ministerija negalėtų pritarti tokiems pasiūlymams, nes neatitiktų Vyriausybės pateiktų projektų dėl mokesčių pokyčių, kurie buvo susieti su Vyriausybės programa“, – komiteto posėdyje sakė R. Bilkštytė.

Vyriausybės parengta mokesčių reforma numato, kad individualiai dirbantiems gyventojams „Sodros“ ir PSD išmokų į prezumpcines išlaidas nebūtų galima įtraukti, neapmokestinamų pajamų dydį nuo 20 tūkst. eurų per metus mažinti iki 15 tūkst. eurų, tačiau minimalų pajamų mokestį mažinti nuo 5 iki 3 proc.

Anot R. Bilkštytės, žemdirbiams lengvatos paliktos po diskusijų su ūkininkų bendruomene.

Tuo metu įvairių ūkininkų organizacijų atstovai komitete teigė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkininkams mokesčių našta didėja ir jie bus priversti arba išnykti, arba trauktis į šešėlį.

R. Bilkštytės teigimu, pakeitimai orientuoti į didesnes pajamas gaunančius savarankiškai dirbančius gyventojus, tarp jų – ir ūkininkus. Ji pasigedo pasiturinčių žemdirbių nuomonės ir argumentų.

„Mes labai suprantame smulkius ir vidutinius ūkininkus, dėl to tam tikri pakeitimai ir siūlomi (…) tačiau labai buvo noras išgirsti ir turtingesnius ūkininkus, mes suprantame, kad yra ir tikrai turtingų ūkininkų, kuriems, sakykime, ta mokestinė našta, ji gal ir padidėjanti, bet vis dėlto nepakeis jų nei gyvenimo kokybės, nei ūkio, nei vystymo“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Pasiturinčius ūkininkus ji vadino tautos žiedu, kuris galėtų palankiau vertinti mokesčių pasikeitimus ir labiau prisidėti prie prasčiau gyvenančios visuomenės gerovės.

„Labai norėtųsi, kad ir turtingi ūkininkai prisijungtų prie pasaulinės tendencijos „in tax we trust“ („pasitikime mokesčiais“ – BNS), tai yra, kai turtingi individualai, turtingi žmonės pasitiki mokesčiais ir ateina su iniciatyvomis papildomiems mokesčiams, kad vargstanti, neturtingoji visuomenės dalis būtų labiau aprūpinta“, – teigė R. Bilkštytė.

„Turime informaciją, kad ir nuasmenintą, kad tai yra tikrai tautos žiedas, kuris galėtų labiau prisidėti prie vargstančių, mažas pajamas gaunančių regionų gyventojų gerbūvio gerinimo“, – pridūrė ji.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad tai jam primena dešiniosios krypties Vyriausybės bandymą kurti socializmą: „Ji aiškiai bando kalbėti apie socializmo kažkokio kūrimą, labai gaila, kad taip galvoja dešiniųjų Vyriausybė. Mokesčių reforma niekaip neorientuota į šešėlio mažinimą, o lyg kuria didesnį šešėlį“.

Pagrindinių išvadų dėl mokesčių reformos rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, BNS, 2023-08-23

Buvo nuspręsta atlikti patikrinimus nurodytuose, įtartinus tyrimus pristačiusiuose Radviliškio rajono pieno supirkimo punktuose. 

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad MB „Lilės sūriai“ pieną surinkinėjo nelegaliame, VMVT neregistruotame pieno supirkimo punkte. Patikrinimo metu ten nebuvo jokio atsakingo asmens, taigi ūkininkai pieną atveždavo ir tiesiog palikdavo vietoje, kurioje net šaldytuvas skirtas atšaldyti pieną, nebuvo įjungtas. Žalias pienas yra vienas jautriausių aplinkos sąlygoms produktų, todėl ši veikla turi būti vykdoma ypač preciziškai. Raginame ūkininkus taip pat būti atsakingais ir atidžiais bei įtarus neteisingai vykdomą pieno supirkimo veiklą pranešti VMVT“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Gintarė Jatkevičienė.

Patikrinus MB „Lilės sūriai“ nustatyta, kad superkamas pienas buvo nesveriamas, pristatomas neatvėsintas, nevedama nei superkamo pieno, nei pieno produktų gamybos apskaita. Nebuvo atliekami pristatyto gamybai pieno sudėties ir kokybės rodiklių nustatymai, neužtikrintas žaliavų ir produktų gamybos atsekamumas.

Mažojoje bendrijoje atliekamas tolimesnis pieno produktų ir žalio pieno tiekėjų atsekamumas bei gamybos ir pardavimų kiekių identifikavimas. Tyrimas tęsiamas.
 
Šaltinis: vmvt.lt, 2023-08-22

ALNSIS stebėjimo rezultatus ūkininkai gali matyti Informaciniame portale. Atkreiptinas dėmesys, kad ALNSIS rezultatai atnaujinami kas 10 dienų – tiek laiko užtrunka palydovinių duomenų apdorojimas, todėl Informaciniame portale rodomi prieš 10 dienų užfiksuoti rezultatai.

Primename, kad deklaruotiems stebimiems laukams suteikiama žalia, geltona, oranžinė arba raudona spalvos. Jei deklaruotas laukas yra žalios spalvos, reiškia, jog įsipareigojimas yra įvykdytas. Geltona spalva parodo, jog įsipareigojimas stebimas. Oranžinė spalva nurodo, kad įsipareigojimas neįvykdytas ir artėja jo įvykdymo terminas, o raudona praneša, kad įsipareigojimas neįvykdytas pasibaigus jo įvykdymo terminui.

Ūkininkai turi galimybę vadovautis Informaciniame portale pateiktais nurodymais ir, jei reikia, atsiųsti nuotrauką apie atliktą veiklą per „NMA agro“ programėlę, o jei neturi galimybės ja naudotis gali informuoti el. paštu alnsis@nma.lt ar oficialiu raštu.

Teikiant informaciją būtina nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą.

Pateikus reikalavimų įvykdymą įrodančią nuotrauką, bus peržiūrėti palydoviniai vaizdai ir pakoreguojami ALNSIS duomenys – geltona, oranžine arba raudona spalva pažymėti laukai gali tapti žalios spalvos. Taigi ūkininkams yra suteikta galimybė pasitaisyti ir išvengti sankcijų.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ūkininkai nepateikia nuotraukų laiku ar jei atlikus papildomų duomenų patikrinimą nustatoma, kad reikalavimas neįvykdytas, parama už lauką (-us) nemokama.

Taip pat teikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus:

Siunčiau nuotraukas naudodamasis „NMA agro“ programėle ir vis tiek gavau pranešimą. Kada bus pakeista informacija ALNSIS?

Jei pranešimas buvo pateiktas naudojantis „NMA agro“ programėle, daugiau jokių papildomų veiksmų imtis nereikia. NMA atliks pateiktos informacijos patikrinimą ir pakeis ALNSIS rezultatus apie plotus. Atsižvelgiant į labai didelį gautų nuotraukų kiekį, iš karto pakeisti duomenų ALNSIS sistemoje negalime. Duomenys yra keičiami nuolatos, pakeitimus planuojama atlikti iki rugsėjo 15 d.

Kodėl gavau pranešimą, jei laiku ir tinkamai sutvarkiau plotus pagal paramos reikalavimus?

ALNSIS rodomų duomenų patikimumas yra didesnis nei 95 proc., taigi gali pasitaikyti tik pavienių atvejų, kai informacija yra rodoma netiksliai. Netikslumų gali atsirasti dėl sausros padarinių, dėl lauko lokacijos ir pan. Taigi, tokiu atveju pareiškėjas gali pateikti sutvarkyto ploto nuotraukas per „NMA agro“ programėlę ir NMA sutikrins duomenis bei atliks rezultatų keitimus ALNSIS.

Deklaravau sėklininkystei skirtą lauką ir matau ALNSIS rezultatą, nuspalvintą oranžine spalva. Ką turėčiau daryti?

Jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Daugiau informacijos apie ALNSIS rasite svetainėje https://alnsis.lt/.

Šaltinis: nma.lt, 2023-08-23