Žemės ūkio naujienos: 2023-10-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
VšĮ „Ekoagros“ nuo 2024 metų pradžios vykdys daugiau funkcijų
Nuo 2024 metų pradžios viešoji įstaiga „Ekoagros“ pradeda vykdyti funkcijas, susijusias su eksporto skatinimu, parodų organizavimu ir intervenciniais pirkimais. Jas „Ekoagros“ įgaliojo vykdyti Vyriausybė, kai buvo nuspręsta pertvarkyti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą į naują biudžetinę įstaigą – Žemės ūkio agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos vykdys visas iki tol VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai priskirtas funkcijas, išskyrus „Ekoagros“ deleguotąsias.
Tad nuo naujųjų metų VšĮ „Ekoagros“organizuos ir administruos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones ir programas, administruos valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui priemones.
Naujų funkcijų atsiradimas neturės įtakos „Ekoagros“ pagrindinės veiklos, susijusios su ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą / nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimu, vykdymui ir įkainiams.
Naujos funkcijos VšĮ „Ekoagros“ perduotos su visu joms vykdyti reikalingu finansavimu, o jas atliks atskiras šios įstaigos padalinys – filialas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-19
USDA rugsėjo mėn. sumažino 2023–2024 m. kviečių derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2023 m. rugsėjo mėn. prognozės duomenimis, 2023–2024 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su rugpjūčio mėn. derliaus prognoze, sumažinta 6,03 mln. t ir turėtų sudaryti 787,34 mln. t. Kviečių derliaus prognozė dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, sumažinta Australijoje – 3,0 mln. t (iki 26,0 mln. t). Kanadoje dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (drėgmės trūkumo) kviečių derliaus prognozė sumažinta 2 mln. t (iki 31 mln. t).
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2023–2024 m. prognozė sumažinta 0,21 mln. t (iki 795,86 mln. t). Prognozė sumažinta dėl mažesnio kviečių sunaudojimo maistui ir sėklai. Esant nepalankiomsmeteorologinėms sąlygoms (drėgmės pertekliui) derliaus nuėmimo metu, kviečių sunaudojimas pašarams prognozuojamas didesnis ES ir Kinijoje, nes tikimasi didesnio prastesnės kokybės kviečių derliaus kiekio tinkamo pašarams.
USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu, kviečių eksportas pasaulyje turėtų sumažėti 2,05 mln. t ir sudaryti 207,34 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio jų eksporto Kanadoje, Australijoje ir ES. Kviečių eksporto sumažėjimą iš dalies turėtų kompensuoti prognozuojamas didesnis kviečių eksportas iš Rusijos ir Kazachstano. Kviečių importo prognozė pasaulyje sumažinta 1,77 mln. t ir turėtų sudaryti 205,62 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 18 (432) / 2023 m.
Ieškoma būdų, kaip baigti senų sodybų saugomose teritorijoje atstatymą
Institucijos ieško būdų, kaip baigti senų sodybų saugomose teritorijose atstatymą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė sako, kad jau laikas nustatyti laiką, per kurį gyventojai spėtų apsispręsti, ar atstatys senas sodybas šiose teritorijose. Aplinkos ministerija siūlo kitą variantą – leisti atstatyti tik buvusių sodybų savininkų palikuonims.
„Manau, kad reikėtų nustatyti protingą terminą – penkerių metų ar kiek, 2030-ieji ateina. Ir nustatyti datą ir kažkada pabaigti. Septynerių metų užtektų – žmonės projektus galėtų pasidaryti ir vėliau tęstų sodybų atstatymą. Niekas neuždraustų. Bet turime kažkada pabaigti“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje pareiškė VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė. Pasak jos, nė viename Lietuvos regione nebandoma sodybų atstatyti senose jų buvimo vietose – tai daryti bandoma tik saugomose teritorijose.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė nemano, kad sodybų atkūrimas ant senų pamatų yra teisingas būdas, o protingo termino nustatymas duotų žmonėms aiškumo, kad atkūrimo procesas turi turėti pabaigą. „Atkuria žmonės ne tie, kurie ten gyveno“, – pridūrė parlamentarė. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius siūlo apsvarstyti galimybę sekti sodybų atstatymo miškuose pavyzdžiu.
„Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams. Tada atkūrimo teisė susiejama su tikraisiais buvusiais savininkais ir tas teisingumas mažiau pažeidžiamas. Ir tai automatiškai lemia, kad tas procesas bus kažkada baigtinis“, – kalbėjo ministerijos atstovas. „Miškuose niekas ir nebeatstato, nes nebėra tų paveldėtojų“, – pastebėjo A.Gedvilienė. A. Klimavičius informavo, kad šiemet jau priimta 11 sprendimų dėl sodybų atkūrimo, pernai – 10, o per pastaruosius 12 metų – 161.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sako, kad jeigu būtų palikta galimybė ir toliau leisti atstatyti buvusias sodybas draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, svarbiausia preciziškai surašyti taisykles. „Be jokių dviprasmybių ir galimybių taikyti skirtingas nuostatas“, – komiteto diskusijoje teigė ji.
S.Krasilnikova taip pat įspėjo vengti situacijos, kai nustačius terminą bus bandoma atlaisvinti sprendimų dėl sodybų atstatymo priėmimą: „ Žmonės yra kūrybingi, adaptuojasi prie pokyčių. Kai visuomenė išgirs termino pabaigą, tai gali netiesiogiai paskatinti ieškoti būdų nesąžiningai pasielgti“. A.Gedvilienė pasigedo informacijos, kokia veikla vyksta atstatytose sodybose.
R.Baškytės teigimu, dažniausiai sodybos atstatomos asmeniams poreikiams, kai kur jose žmonės nuolat gyvena, dalyje įkurtos kaimo turizmo sodybos. 2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-10-12
„Pieno žvaigždės“ šiemet uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu patyrė 2,6 mln. eurų nuostolių. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 18,2 mln. eurų ir buvo 7,6 karto didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais (2,4 mln. eurų), neaudituotus rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.
Per devynis mėnesius įmonė gavo 153 mln. eurų pardavimo pajamų – 2,6 proc. mažiau nei prieš metus (157,2 mln. eurų). „Pieno žvaigždžių“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-10-18
Europos žaliosios transformacijos iššūkiai ir galimybės
Beveik prieš 4 metus Europos Komisijos paskelbtas Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą: tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktas – vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – teisiškai įpareigojo ES šalis nares iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą.
Kartais žaliasis kursas tapatinamas tik su miškų plotų plėtimu ir bioįvairovės išsaugojimu. Tačiau iš tiesų Europos Komisija yra numačiusi žymiai platesnes žaliojo kurso įgyvendinimo priemones: ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių naudojimo, ekologiškesnis transportas, švaresnė energetikos sistema, pastatų renovacija, anglies dvideginį absorbuojančių miškų, dirvožemių, šlapynių ir durpynų atkūrimas.
Kartu kviečiama imtis ir kitų vienas kitą papildančių veiksmų, kurie tiek ekonomikoms, tiek gyventojams teikia įvairiapusę naudą: tai ir neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, ir saugus maistas, ir gyventojų poreikius atitinkantys miestai, ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, ir žiedinės ekonomikos plėtra, o galiausiai – naujos darbo vietos, socialinės garantijos.
Pasaulyje vyksta negrįžtami klimato pokyčiai
Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad pasaulyje vyksta didžiuliai klimato pokyčiai. Dėl visuotinio atšilimo visuose pasaulio regionuose daugėja ekstremaliųjų klimato reiškinių, susijusių su kritulių režimo, vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pasikeitimais, kai kada tie pokyčiai yra negrįžtami. Be to, aukštesnė temperatūra ir intensyvesni meteorologiniai reiškiniai daug kainuoja ES ekonomikai, o šalims yra sunkiau apsirūpinti maistu.
Dėl klimato pokyčių per pastaruosius 40 metų ES patyrė daugiau kaip 487 mlrd. eurų finansinių nuostolių, Lietuvos nuostoliai įvertinti 1,452 mlrd. eurų ir 2021 metais nustatytą rodiklį – 0,08 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) viršijo 2 kartus. Dėl ekstremalių meteorologinių ir kitų su klimatu susijusių reiškinių 1980–2020 m. ES mirė daugiau kaip 138 000 žmonių, Lietuvoje prarasta apie 70 gyvybių.
Nekeičiant vartojimo neįmanoma absorbuoti išmetamo ŠESD
2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.
Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – transporto (-0,2 proc.), žemės ūkio (-4,5 proc.), pramonės (-3,2 proc.), atliekų (-4,2 proc.), tačiau bendrą ŠESD didėjimą lėmė gana stipriai padidėjusios emisijos energetikos sektoriuje (+7,7 proc.). Jos labiausiai augo centralizuotai gaminant šilumos ir elektros energiją bei dėl išaugusio iškastinės kilmės kuro naudojimo namų ūkiuose ir įmonėse.
Per 1990-2021 m. laikotarpį Lietuva ŠESD kiekį sumažino 57,7 proc., o bendrasis vidaus produktas išaugo 78 proc., tai įrodo šalies ekonomikos darnią plėtrą.
2021 m. Lietuvoje buvo absorbuota 6,1 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausiai CO2 absorbavo miškai ir daugiametės pievos. Tačiau nekeičiant vartojimo įpročių absorbuoti visą išmetamą ŠESD neįmanoma, nes tuomet miškai ir pievos turėtų užimti beveik visą Lietuvos teritoriją.
Žaliajai transformacijai – Klimato kaitos programos lėšos
Vienas iš šaltinių mažinti ŠESD yra Klimato kaitos programa. Pasinaudoję šios programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam iš programos skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas. Visos įgyvendintos Klimato kaitos programos priemonės sutaupys 4,4 proc. (1093 kt) 2021 m. Lietuvos šiltnamio dujų emisijų.
Taip pat 2022 m. iš Klimato kaitos programos lėšų buvo pradėti „mažosios renovacijos“ projektai 110 daugiabučiuose namuose, 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai, 9 įmonės apsisprendė modernizuoti negyvenamuosius pastatus.
Pernai buvo gauta net 3,4 tūkst. gyventojų paraiškų pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus į modernius, atsinaujinančią energiją naudojančius, šildymo įrenginius. 234 namų ūkiai įsirengs elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia sieks 2216 kWh. Visuomeniniuose pastatuose bus įdiegta 4250 kWh elektros energijos kaupimo įrenginių.
Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų bus paskirstyti šiuo metu atnaujinamam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonėms įgyvendinti.
Technologijos vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant Lietuvos energetikos ir klimato politikos tikslų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia sparčiau plėtoti atsinaujinančius energetikos išteklius (AEI): biokuro gamybos technologijas, vėjo ir saulės energiją, taip pat vandenilio gamybą naudojant AEI.
Parama iš Modernizavimo fondo – įmonėms ir gyventojams
Taip pat ŠESD mažinimui Lietuva naudoja ir Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas. 2022 m. ir 2023 m. pradžioje buvo paskelbta kvietimų už 266 mln. eurų. Šio fondo lėšomis (118 mln. eurų) bus finansuojami viešosios paskirties pastatų, daugiabučių namų modernizavimo projektai.
Parama teikiama ATL (apyvartinių taršos leidimų) prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonėms – atsinaujinančių išteklių diegimui ir energinio efektyvumo didinimui (iš viso skirta šioms įmonėms skirta 40 mln. eurų).
Įmonės bei gyventojai gali pasinaudoti parama įsigyjant elektromobilius (iš visos skirta 50 mln. eurų), o žemės ūkio srityje galima gauti paramą ketinantiems mažinti kuro sąnaudas plėtojant beariminę žemdirbystę ( 8 mln. eurų).
Taip pat pirmą kartą 2023 m. buvo paskelbtas 50 mln. eurų vertės kvietimas žaliajam vandeniliui gaminti ir plėsti gamybos apimtis. Kvietimo metu atrinktos 5 įmonės, kurios įgyvendins projektus už 41 mln. eurų.
