Žemės ūkio naujienos: 2023-10-30

Pažymėtina, kad žemės nuomos ar kito teisėto naudojimosi ja sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre ne vėliau negu nurodyta įgyvendinimo taisyklėse. Jeigu projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir (arba) kontrolės laikotarpiu žemės valdymo sutartys nutraukiamos ar baigiasi jų galiojimo laikas, ne vėliau kaip per įgyvendinimo taisyklėse nustatytą laikotarpį turi būti įsigytas teisėtais pagrindais valdomas tas pats arba kitas sklypas su ne mažesniu ŽŪN plotu.

Įsipareigojimas dėl ŽŪN

Tuo atveju, kai įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomas ŽŪN plotas negali sumažėti daugiau kaip numatyta taisyklėse, privalu šio reikalavimo laikytis projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu. Jeigu projekto įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu ŽŪN plotas, palyginti su paraiškos pateikimo diena, sumažėja daugiau negu leistina, ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo tokio fakto atsiradimo turi būti įsigytas, išsinuomotas ar kitais teisėtais pagrindais valdomas ne mažesnis ŽŪN plotas. Tuo atveju, jei valdomos žemės plotas sumažėjo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir paramos gavėjas šį faktą įrodo atitinkamais dokumentais, šis žemės plotas į leistiną nuokrypį neįskaičiuojamas ir jo atkurti nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai, kuriems buvo skirti atrankos balai už tai, kad vykdo žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi išlaikyti atitiktį šiam kriterijui iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti deklaruotas ir nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą.

Pavyzdžiui, atrankos balai suteikiami tuo atveju, kai pareiškėjo deklaruotos pievos ir ganyklos vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, sudaro ne mažiau kaip pusę šių vietovių deklaruoto ploto bei pievose ir ganyklose laikomų ūkinių gyvūnų skaičius yra didesnis kaip 0,25 sutartinio gyvulio (SG) 1 ha pievų ir ganyklų ploto šiose vietovėse. Tokiu atveju iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjo ŽŪN ploto arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių ŽŪN ploto turi išlikti vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, galima pasitikrinti čia.

Tuo atveju, kai pareiškėjui yra suteikti atrankos balai už ekologinę gamybą, visas deklaruotas ŽŪN plotas iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos turi būti sertifikuotas kaip ekologinis. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą.

NMA rekomenduoja pareiškėjus ir paramos gavėjus atsakingai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų įgyvendinti projektus, laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Jei kiltų klausimų ar abejonių dėl projekto vykdymo arba planuojant atlikti tam tikrus pakeitimus, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-27

Intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ skirta 15 mln. eurų, o sukurtos atskiros intervencinės priemonės leis pasiekti, kad dėl paramos tarpusavyje konkuruos panašaus ekonominio dydžio ūkiai. Finansavimas bus skirstomas pagal priemones ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, ,,Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o parama nebebus mokama išmokos forma – bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas bei pateiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti.

Smulkūs ūkiai, veikiantys gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriuose, jau dabar džiaugiasi galimybe gauti paramą, kuri ne tik padės mažiems ūkiams pasikeisti techniką bei kitas priemones, tačiau ir užtikrins, jog ūkiai su parama bus kur kas našesni.

Pareiškėjai ir remiama veikla

Paraiškas galės teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos (LR) žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka, fiziniai asmenys – ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį LR ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka. Fizinio asmens paraiška gali būti teikiama su partneriu ar partneriais – reikalavimus gauti paramą atitinkančiu fiziniu asmeniu, vykdančiu veiklą. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

Parama galės būti skiriama žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose, ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.

Parama galės būti teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) pirminei gamybai ir valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Kai projektą įgyvendina 2 ūkio subjektai, galima paramos suma vienam projektui – iki 50 000 Eur, atitinkamai, kai projektas įgyvendinamas 3 ūkio subjektų galima paramos suma – iki 75 000 Eur, kai projektas įgyvendinamas 4 ar daugiau ūkio subjektų – iki 100 000 Eur vienam projektui.

Parama teikiama kompensuojant iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus, jei pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc.). Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 100 000 Eur.

Reikalavimai pareiškėjui

Smulkus ūkininkas, teikiantis paramos paraišką, nurodytą žemės ūkio veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, o kai paraiška teikiama su partneriu, – ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Nurodytus VED būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui, tačiau reikalavimas atitikti VED netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus – toks kooperatyvo statusas privalo būti nepertraukiamai išlaikytas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Tinkamos išlaidos

Paramos lėšomis galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, t. y. įrangą, susijusią su žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant įrangą apsaugai nuo šalnų, paukščių, žvėrių ir pan., naujus technologinius įrengimus, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.

Taip pat gali būti vykdoma projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, įskaitant šiltnamių statybą, įsigyjamos naujos statybinės medžiagos, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingų medžiagų įsigijimą (pvz.: agrodangą, šiltnamių plėvelę ir pan.), – statybinių medžiagų įsigijimas finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai žemės ūkio sektoriaus veiklai vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu.

Paramos lėšomis gali būti tvarkoma infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį), įrengiamos ir sutvarkomos laistymo / drėkinimo ir nuotekų šalinimo sistemos). Gali būti kompensuojamas ir daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Finansuojamos ir bendrosios išlaidos – jų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur. Kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų). Projekto viešinimo išlaidos turi būti patirtos vadovaujantis Suteiktos paramos pagal SP viešinimo taisyklėmis.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Kai paraiška teikiama dalyvaujant 1 partneriui, suteikiama 10 balų, 2 – 20 balų, kai dalyvauja 3 ar daugiau partnerių arba paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas – suteikiama 30 balų.

Jei pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą ir įsipareigoja iki projekto kontrolės pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 20 balų. Turi būti sertifikuota 90 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, 100 proc. laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.

Kai pareiškėjas vykdo gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus (pateikia patvirtinimo dokumentą) ir įsipareigoja vykdyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiami 5 balai, jei pareiškėjas vykdo savo ūkyje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, kurio metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis, – suteikiama 10 balų, mišrios specializacijos pareiškėjo ūkiui suteikiama 20 balų.

Mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Jei pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas – suteikiama 15 balų.

Balai suteikiami investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181 „Dėl Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Investicijos turi būti įsigyjamos panaudojant paramos lėšas.

Mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius, kurį privaloma surinkti norint toliau pretenduoti į paramą, yra 30 balų. Nesurinkus privalomojo 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų priėmimas

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turi būti teikiamos užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos (DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF, SHAPE formatu). Paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Projektas privalo būti įgyvendintas per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-30

Šia priemone siekiama informuoti visuomenę apie BŽŪP, įskaitant nacionalinius BŽŪP strateginius planus (t. y. politiką ir jos naudą ES piliečiams). 2024 metų kvietime pagrindinis dėmesys skiriamas šioms temoms:

– perėjimas prie tvarios maisto gamybos sistemų;

– maisto saugumas ir ilgalaikis ES žemės ūkio atsparumas;

– jaunieji ūkininkai;

– geresnė lyčių pusiausvyra didinant moterų dalyvavimą žemės ūkyje.

Siūlomuose projektuose turi būti aiškiai paaiškinta, kaip jie prisidės prie visuomenės informuotumo didinimo ir piliečių supratimo apie BŽŪP gerinimo. Tikimasi aiškių poveikio rodiklių.

Veikla, kuri gali būti finansuojama: kelių kanalų komunikacijos ir informavimo veikla, spausdintos, daugialypės terpės ar audiovizualinės medžiagos gamyba ir platinimas / transliavimas, žiniatinklio / socialinės žiniasklaidos informavimas, žiniasklaidos renginiai, konferencijos, seminarai, seminarai, pasiekiantys reikšmingas ir (arba) konkrečias tikslines auditorijas ir pan.

Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu iki 2024 m. sausio 9 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-30

„Tai labai atpigina energetinius kaštus, lyginant su konkurentais, kelis kartus. Čia yra know-how“, – akcentavo jis.
R. Karbauskis taip pat tvirtino, kad projektas yra tokio dydžio, jog jam būtų suteikta parama Lietuvoje. Anot jo, pasirašius sutartis dėl paramos svarstys Europos Komisija (EK), taip pat bus ieškoma investuotojų.

„Be vėjo jėgainės, kuri buvo planuojama prie to fabriko, 300 mln. eurų (gamyklos vertė – ELTA). Projektas yra tokio dydžio, kad netgi nėra svarstomas Lietuvoje, kaip projektas, kurį verta remti pagal Lietuvos įstatymus. Artimiausiu metu bus pasirašytos sutartys ir bus atiduotas Europos Komisijai svarstyti dėl paramos. Jis per daug didelis Lietuvai, kad ji galėtų skirti tam tikrą paramą“, – sakė verslininkas.

Fabriko darbuotojų atlyginimams per metus – virš 10 mln. eurų

„Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas taip pat tikino, kad Kuršėnai šiuo metu neturi nei vienos gamyklos, todėl miesto gyventojai važiuoja dirbti į Šiaulius. Pasak jo, gamyklai pradėjus veikti situacija pasikeis, o darbuotojų algoms per metus bus skiriama virš 10 mln. eurų.

„Kuršėnai miestas nemažas, apie 10 tūkst. gyventojų, bet šiandien neturi nei vienos gamyklos, proceso, kur būtų užimta tiek daug žmonių, kiek bus užimta šiame fabrike. Skaičiavome, kad vien atlyginimais per metus bus išmokama virš 10 mln. eurų šio fabriko darbuotojams“, – tvirtino R. Karbauskis.

„Jeigu Kuršėnai turėdami 10 tūkst. gyventojų šiandienai neturi net viešbučių ir pasidarė praktiškai Šiaulių miesto miegamasis rajonas, tai paleidus fabriką situacija pasikeistų iš principo ir kada rytais kuršėniškiai mašinomis juda į Šiaulius, tai vaizdas būtų atvirkštinis – pagal šito fabriko poreikį iš Šiaulių judėtų inžinieriai ir kiti specialistai, kiek nerastume Kuršėnuose“, – akcentavo jis.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-10-29

„Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė. Kai kainos kyla, tai kyla, bet kai yra prielaidos joms leistis, dažnai tos kainos nekrenta, jos įsikibusios laikosi tų lygių, kurie buvo pasiekti, ir matome, ypač prekybos sektoriuje, dažniau yra siūlomos įvairios akcijos, nuolaidos, bet tos kainos lentynose nekrenta, tokiu būdu lyg ir bandoma pripratinti gyventojus, vartotojus prie to naujo kainų lygio“, – penktadienį BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, dabar yra palankios sąlygos dar labiau mažinti kainas: „Yra sąlygos, nes ypatingai maisto produktų tam tikruose segmentuose, pavyzdžiui, sviesto kaštų dedamosios sumažėjusios, tai tų galimybių atsiranda“.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas R. Krušinskas sako, kad teigiama spalio infliacija dėl vėluojančių duomenų atspindi ir ankstesnius šių metų kainų pokyčius. „Teigiama (infliacija – BNS) tik įrodo, kad vasaros efektas vis dar tęsiasi, nes duomenis mes turime vėluojančius“, – penktadienį BNS sakė R. Krušinskas. Viską parodys žiema Išankstinė mėnesio infliacija spalį (palyginti su rugsėju) siekė 0,3 proc., o metinė – 3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Rugsėjį mėnesio infliacija siekė 0,5 proc., o metinė – 3,7 proc. Spalį kainos kilo antrą mėnesį iš eilės po keturis mėnesius trukusios defliacijos. Ž. Maurico vertinimu, infliacija spalį galėjo būti dar šiek tiek mažesnė, nes sąlygos tam yra. „Iš tiesų tas mažėjimas galėjo būti šiek tiek didesnis, žiūrėsime, kaip bus žiemą, nes aš manyčiau, kad visgi turėtų dar šiek tiek sumažėti, ypač maisto kainos, energetikos – taip pat (…) to potencialo metiniam mažėjimui dar yra“, – teigė Ž. Mauricas.

R. Krušinsko manymu, žiemą infliacija gali didėti dėl šildymo sezono pradžios ir kalėdinio laikotarpio. „Laukiame šildymo sezono pradžios ir laukiame kalėdinio laikotarpio, kuris taip pat gali suintensyvinti tą infliaciją“, – teigė ekonomistas. Pernai spalį Lietuvoje metinė infliacija siekė 23,6 procento.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-10-27