Žemės ūkio naujienos: 2023-11-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Masiniai protestai nepadėjo: karvių augintojai neslepia širdgėlos dėl nykstančių pieno ūkių
Pieno ūkių Lietuvoje lieka vis mažiau. Ūkininkai sako, kad tokia veikla nebeapsimoka, tad tenka atsisveikinti su kartais ir viso gyvenimo darbu, pasakojama LNK reportaže.
„Visos geros, gražios, matau taisosi, miltai veikia, dar palaikysim ir vešim į Krekenavą, o ką daryt“, – sakė ūkininkas Alvydas Kėrys.
O čia jau tuščias tvartas, kur dar neseniai laikyta per 70 karvių.
„Linijos išmontuotos, palengva griaunam, nežinau, ar bus pirkėjų, ar nebus. Jei ne, išvešim į laužą, o ką daryt, kur dėt“, – kalbėjo jis.
Ūkininkas guodėsi, kad atsisakyti viso gyvenimo darbo privertė mažėjančios pieno kainos. „Nėra pinigėlių iš to ūkio, o pinigėliai pagrindas yra. Mūsų valstybės vairas nenori, kad mes egzistuotume, geriau jiem įsivežti viską“, – sako A. Kėrys. Nors pernai jau vyko masiniai ūkininkų protestai, tačiau šiemet pieno supirkimo kaina dar labiau krito.
„Mes esam paskutiniai Europos Sąjungoj. Jeigu Europoj kaina siekia beveik 44 centus, mūsų 33 centus, galima palyginti. Pernai metais kiek gavom per 53 centus, tai va koks yra kritimas“, – teigė Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Pasak ūkininko išaugus išlaidoms apie pelną lieka pasvajoti. „Pašarų ruošimo plėvelės pabrango, kokybė suprastėjo, jos reikia daugiau vynioti. Grūdų traiškymai, kombinuotų pašarų ruošimas irgi pabrango, o mum viskas atpigo, tai kaip mes galim toliau tęsti tą jungą. Viskas, užtenka, peržegnojam“, – teigė ūkininkas.
O tokių, jau užkabinusių ant tvartų spynas šiemet dar daugiau. „Situacija yra labai bloga, kritiška, galima pasakyti. Mažėja karvių skaičius – nuo metų pradžios kažkur 7,6 tūkst. Pieno gamyba 1,6 proc. traukiasi palyginus su pernai“, – teigia J. Vilionis.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad traukiasi vyresni ūkininkai.
„Daugiausiai tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Šių metų duomenimis, amžius besitraukiančių pieno gamintojų yra 60 metų. Šiemet pieno gamintojams buvo išmokėta daugiau nei 18 mln. eurų parama, taip pat šiemet buvo išmokėta 44 mln. susietosios paramos, t.y., beveik 7 mln. eurų daugiau nei pernai metais“, – teigia Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
A. Kėrys svarsto, kad Lietuvoje ūkiai stambinami ir jiems teikiama pagalba, o mažesni naikinami: „Ateities tikrai nematyti Lietuvoje, išliks stambieji galbūt. Jiems lengviau išgyvent.“
Pieno gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuvoje pagaminamo pieno kiekiai drastiškai mažėja. „Estai pasistatė gamyklą, atsiima ir Latvijos pieną dabar, kiek žinom, 150 tonų. Jeigu mes per dieną pagaminame apie 3,6 tūkst. tonų toms 5-6 gamykloms“, – sako J. Vilionis.
Pasak jo, nepagaminant produkcijos Lietuvoje kainos keisis ar labiau: „Paskui kai neliks mūsų produkcijos ir jos neužteks, už kiek atveš, tiek ir mokėsim.“
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, nors ūkiai traukiasi, produkcijos pagaminama daugiau. „Rugsėjo mėnesį buvo pieno pagaminta beveik 3,5 mln tonų daugiau negu pernai metų tą patį laikotarpį. Taigi kad ir besitraukiant pieno sektoriui, mažėjant pieno gamintojų, mes pieno kasmet pagaminam vis daugiau“, – sako Žemės ūkio viceministras.
Šaltinis: www.delfi.lt, parengė Viktorija Dačinskaitė, LNK, 2023-11-08
Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų ir žemdirbių atstovai tarsis dėl žemės įsigijimų ribojimų
Vilnius, lapkričio 10 d. (BNS). Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų ir šalies žemdirbių savivaldos atstovais aptars ribojimų vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės apėjimo schemas.
Smulkieji ūkininkai labiausiai pabrėžia žemės įsigijimo ribojimų neveiksmingumą.
Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms vasarą perdavė rezoliuciją, kurioje atkreipiamas dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, taip pat paragino iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau yra teigęs, kad draudimas yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija pavasarį siūlė atsisakyti. Tačiau vėliau jis pranešė, kad ribojimo atsisakyti neketinama, bet jis turėtų būti griežčiau kontroliuojamas.
2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu
Šaltinis: www.15min..lt, BNS, 2023-11-10
Lukšių pieninės bankrotas galutinai pripažintas neteisėtu
Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomos sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotas paskelbtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas, galutinai nusprendė teismas.
„Atsakovės (Lukšių pieninės – BNS) kasacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti kaip paduotą dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti kasacijos objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu kasacinis procesas turi būti nutrauktas“, – skelbia galutinė ir neskundžiama nutartis.
Anot jos, apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl bendrovių nemokumo bylos iškėlimo LAT yra neskundžiama.
LAT nutartimi taip pat panaikintas draudimas Lukšių pieninei vykdyti iki vasario 10-osios atsiradusias pinigines prievoles jos kreditoriams, taip pat draudimas kitiems asmenims išieškoti skolas iš bendrovės.
Bendrovės kreditoriai šiemet vasarį nusprendė inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka.
Įmonė „Karpis“, kuriai Lukšių pieninė skolinga 31 tūkst. eurų, nurodė, kad apie šį susirinkimą nebuvo informuota, todėl teismo paprašė panaikinti sprendimą. Tačiau Kauno apygardos teismas balandį „Karpio“ skundą atmetė, nes bendrovės balsai, anot teismo, nebūtų lėmę kitokio kreditorių sprendimo.
Lietuvos apeliacinis teismas birželį tenkino „Karpio“ skundą ir pripažino kreditorių sprendimą dėl bankroto negaliojančiu bei bankroto procedūrą nutraukė.
„Karpiui“ priklauso 90 proc. „Marijampolės pieno konservų“ akcijų.
Lukšių pieninėje šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, dirba 164 darbuotojai. „Marijampolės pieno konservai“ valdo 100 proc. Lukšių pieninės akcijų.
Šaltinis: www.lrt.lt, Valdas Pryšmantas, BNS, 2023-11-09
Visa informacija apie NMA – naujoje svetainėje
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prisijungė prie viešojo valdymo institucijų, kurių svetainės perkeltos į bendrą „Mano vyriausybė“ portalą. Tikimės, tai mūsų klientams padės dar greičiau ir paprasčiau surasti reikiamą informaciją apie NMA veiklą.
„Mano vyriausybė“ portale galite rasti informaciją apie NMA veiklą, karjerą, kontaktinę, administracinę ir teisinę informaciją, skaityti naujienas.
Kad klientai galėtų paprasčiau, greičiau ir lengviau rasti informaciją apie paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, informacija apie tai pateikiama dviejose atskirose šios svetainės skiltyse – „Parama kaimui“ ir „Parama žuvininkystei“.
Šaltinis: www.nma.lrv.lt, 2023-11-09
Naudingi specialistų patarimai – kaip tinkamai prižiūrėti pievas
Natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis. Jos yra daugelio rūšių organizmų buveinės: čia gyvena paukščiai, laukiniai vabzdžiai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės, drugiai, vabalai, žiogai), auga įvairių rūšių augalai.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja dėl įvairių priežasčių: statybų, rekreacijos, intensyvėjančio žemės ūkio ir kt. Vienas iš pagrindinių uždavinių saugant pievas – jas šienauti ir ganyti gyvulius.
Mažėjant natūralių pievų trikdomos ekosistemos mitybos grandinės, o tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelio mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų derlius.
Pagal Lietuvos teisės aktus natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralias pievas ir ganyklas būtina reguliariai šienauti ar jose ganyti gyvulius, šalinti arba retinti sumedėjusią augmeniją. Kaip išskirtinis atvejis paminėtinos Europos Bendrijos svarbos buveinės Miškapievės ir Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrinta gera šių buveinių būklė. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus (neintensyvaus) daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Natūralių pievų bioįvairovės išlaikymui tinka tik ekstensyvus ūkininkavimas, nes dėl pernelyg intensyvaus ūkininkavimo natūralios pievos ilgainiui degraduoja. Ekstensyviai ganyti šiose pievose labiausiai tinka tipinius ganyklų gyvūnus, jos tinkamos ir augti augalams. Pievas per daug trypiant gali prasidėti dirvožemio erozija, sunykti ganyklų žolių skirtingo aukščio ir rūšių mozaika, kuri ji reikalinga tiek vabzdžiams, tiek ir paukščiams. Be to, ganant daug gyvulių, paukščių lizdavietėms nelieka saugių vietų, dalis lizdų sutrypiama.
Į kai kurias pievas maitintis ateina šernai, kurie išrausia velėną. Tačiau jie nesunaikina visos augmenijos ir, išlyginus šernų išraustus plotus, tokios pievos pačios atsikuria.
Pievų bioįvairovei svarbus ir šienavimo laikas. Vidutinio derlingumo ir drėgnumo pievas rekomenduojama šienauti dukart per sezoną. Toks šienavimo režimas ypač tinka žemaūgėms pievų žolėms. Tačiau vėlyvas šienavimas (jei šienaujama vienąkart), pievų bioįvairovei daro neigiamą įtaką. Šienavimas rugsėjį vienąkart per sezoną pievas skurdina, užstelbiamos ir išnyksta žemaūgės žolės. Lietuvoje rekomenduojama pievas šienauti ne anksčiau kaip birželio 15 d., kadangi tuo metu jau būna išauginti pievose perinčių paukščių jaunikliai.
Siūloma pradėti šienauti iš centro į pakraščius, kad paukščiai ir kiti gyvūnai galėtų pasitraukti į pakraščius. Siekiant biologinei įvairovei sudaryti geresnes sąlygas, dalį pievos reikia šienauti po birželio 15-osios, o kitą dalį vėliau, kai subręsta pievų augalų sėklos, išsirita vabzdžių lervos. Pievų augalų sėklų subrandinimas ir išbarstymas priklauso nuo tais metais gauto drėgmės ir šilumos kiekio, tačiau dažniausiai po liepos 1 d. sėklos jau būna subrendusios.
Nušienautų pievų šieną reikėtų išvežti. Jeigu žolė smulkinama ir neišvežama, susidaro mulčiavimo efektas. Mulčiavimo įtaka pievoms yra dvejopa. Jeigu susmulkinta žolė paliekama 1 – 2 metus, po to 5 – 10 metų ganoma ar šienaujama ir po to vėl 1 – 2 metus mulčiuojama (trumpalaikis mulčiavimas), tuomet palikta biomasė lėtai suyra ir įsisavinama. Toks trumpalaikis mulčiavimas nederlinguose dirvožemiuose teigiamai veikia bioįvairovę, atsiradus daugiau maisto medžiagų gali įsikurti naujų augmenijos rūšių.
Tačiau jeigu nušienauta žolė neišvežinėjama daugiau nei 5 metus (ilgalaikis kasmetinis mulčiavimas), tuomet pievose mažėja augmenijos rūšių, keičiasi pievų rūšių sudėtis. Jeigu drėgmės yra pakankamai ir susmulkintos žolės sluoksnis ne per storas, jis greitai tampa organine trąša. Dirvožemyje daugėjant organinių trąšų, pradeda augti nitrofiliniai augalai (krūminiai builiai, paprastosios garšvos, didžiosios dilgėlės, dirvinės usnys), įsigali aukštaūgės žolės, bet užstelbiami ir sunyksta žemaūgiai augalai. Jeigu klimato sąlygos nepalankios mulčo suirimui, tuomet storas jo sluoksnis trukdo pro jį prasiskverbti ir augti pievos augalams, todėl dalis jautresnių rūšių išnyksta. Atkreipiame dėmesį, kad ilgalaikis mulčiavimas bioįvairovei daro tokį pat neigiamą poveikį kaip ir pievų apleidimas.
Pievų tręšimas bioįvairovei irgi daro neigiamą poveikį, kaip ir nušienautos žolės neišvežimas. Natūraliose pievose yra nedidelis kiekis fosforo, tad fosforo pagausinimas dirvožemyje ypatingai neigiamai veikia pievų rūšių sudėtį: įsigali pievų nitrofiliniai augalai, kitos aukštaūgės žolės, išnyksta žemaūgiai augalai. Nors pievų tręšimas ir neturi tiesioginės įtakos paukščiams ar kitiems pievose gyvenantiems gyvūnams, tačiau pievose įsigalėjus aukštaūgiams augalams kai kurie gyvūnai nebegali jose gyventi.
Lietuvoje yra uždrausta deginti pievų žolę. Kasmetinis pievų deginimas neigiamai veikia visus pievų ekosistemos komponentus: paukščius, bestuburius organizmus, augmeniją. Po žolės deginimo pasikeičia augmenijos rūšių paplitimo proporcijos, pradeda augti bioįvairovę gožiantys šakniastiebiniai augalai (paprastosios garšvos, paprastieji varpučiai, smiltyniniai lendrūnai), pasikeičia dirvožemio fauna, kuri yra paukščių maistas, gali pradėti augti invaziniai augalai.
Šlapiose ir drėgnose pievose nerekomenduojama naudoti sunkiosios žemės ūkio technikos, traktorių, kadangi suspaudžiama dirvožemio durpė. Naudojant techniką padaromos gilios vėžės, kuriose kaupiasi vanduo. Pievų dirvožemį suplūkia ir per daug intensyvus galvijų ganymas. Suplūktuose dirvožemiuose sumažėja oro tarpelių, pasikeičia dirvožemio pralaidumas ir drėgmės režimas. Tai keičia dirvožemio fauną ir pablogina augalų augimo sąlygas. Norint atstatyti suplūktą dirvožemį, reikia daug investicijų ir pastangų.
Natūralios pievos ir ganyklos – tai mūsų visų turtas, kurį reikia tausoti. Po suarimo ūkininkai atkuria šias pievas sėdami žolių mišinius, tačiau gali praeiti ir apie 20 metų, kol jose atsiras daugiau natūralių pievų žolių rūšių.
Šaltinis: www.am.lrv.lt, 2023-11-10
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
