Žemės ūkio naujienos: 2023-11-16

Lengvatinei paskolai gauti užregistruotos 62 paraiškos, jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 8,14 mln. Eur ir viršija skirtąją. Vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 50 punktu, esant lėšų, skirtų lengvatinių paskolų teikimui, trūkumui, lengvatinės paskolos bus teikiamos pagal nacionalinė plėtros įstaigos (NPĮ) nustatytas sąlygas, ir finansų tarpininko sudarytoje sutartyje dėl paskolų teikimo ir (arba) trišalėje tarp Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA)ir NPĮ sudarytoje finansavimo sutartyje.

Investicinės paramos kreipėsi 339 pareiškėjai, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 74,73 mln. Eur. Investicijoms įsigyti pateiktos paraiškos buvo teikiamos pagal skirtingus specializuotus žemės ūkio sektorius. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas. Atsižvelgiant į surinktų balų skaičių, pirmumo eilėse išsirikiavo 327 projektai –12 paraiškų buvo išregistruotos pačių pareiškėjų prašymu arba atmestos dėl neatitikties paramos gavimo sąlygoms.

Daugiausia paramos ūkininkai kreipėsi mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių veiklai modernizuoti – užregistruoti 149 projektai, kuriems prašoma beveik 34,13 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui numatytas 18 mln. Eur biudžetas. Surikiavus į pirmumo eilę, paaiškėjo, kad 69 paraiškoms, surinkusioms 85–61balus lėšų pakanka ir jau pradėtos vertinti pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. 18 paraiškų, surinkusių 60 atrankos balų lėšų pakanka dalinai, o 53 paraiškoms lėšų nepakanka ir jos toliau nebus vertinamos.

Paaiškiname, kad tuo atveju, kai įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams nustatoma, kad tik daliai vienodą atrankos kriterijų balų skaičių gavusioms paramos paraiškoms užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo paramos paraiškoms finansuoti. Jeigu bus skirtos papildomos lėšos, paraiškos bus vertinamos toliau.

Paramos pieninės galvijininkystės ūkiams kreipėsi 80 ūkininkų ir jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 8,76 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 20,6 mln. Eur. Kadangi visoms paraiškoms, surinkusioms 80–40 atrankos balų, lėšų pakanka, pradėtas jų tinkamumas gauti paramą vertinamos.

Kitiems augalininkystės sektoriams paramos, siekiančios daugiau kaip 12,76 mln. Eur, paprašė 68 pareiškėjai – šiam sektoriui yra numatytas 19 mln. Eur biudžetas. 67 paraiškoms surinkusioms 80– 40 atrankos balų, lėšų pakanka ir jos vertinamos toliau.

Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės veikloms modernizuoti pateiktos 42 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro šiek tiek daugiau negu 9 mln. Eur ir neviršija skirtosios 13,8 mln. Eur. Pirmumo eilėje išsirikiavo 40 projektų, surinkusių 85–35 atrankos balus ir kurių bendra prašoma paramos suma sudaro beveik 8,5 mln. Eur. Kadangi paramos pakanka visoms paraiškoms, pradėtas jų tinkamumo vertinimas.

Primintina, kad tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo. Paklausimas paskelbiamas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt), o pareiškėjas dar ir informuojamas paramos paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Paklausimas laikomas įteiktu paklausimo NMA informaciniame portale paskelbimo dieną. NMA teikia tik vieną paklausimą, į kurį svarbu atsakyti per minimalų 5 darbo dienų terminą. Ne iki galo užpildytos paraiškos arba atsakymo į paklausimą nepateikimas per nurodytą terminą vertinama kaip neatitiktis tinkamumo kriterijams, tokiu atveju projektams finansavimas neskiriamas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-15

LPGA žurnalistams joje pateiktais duomenimis, karvių ir jų laikytojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2004 m. Metų pradžioje šalyje buvo 21,5 tūkst. pieno ūkių, palyginimui 2016 metais – daugiau nei 52 tūkst., rodo asociacijos pateikta statistika. Tuo metu lyginant šių metų sausį–rugpjūtį su analogišku laikotarpiu pernai, supirkto pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuo pernai metų vidurio yra mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis, panašios tendencijos fiksuojamos ir Latvijoje, kurioje pienas superkamas šiek tiek pigiau. Lyginant šį rugsėjį su praėjusiu, Lietuvoje supirkimo kaina krito trečdaliu.

Pasak J. Vilionio, šį sausį–spalį, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, pieno gamintojai gavo apie 125 mln. eurų mažiau pajamų.

Nuo metų pradžios ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms, Žemės ūkio ministerija pirmojoje metų pusėje skyrė 8 mln. eurų biudžeto lėšų išmokoms mažiausią supirkimo kainą gaunantiems pieno ūkiams. Vasarą skirta dar 10,66 mln. eurų ES lėšų. Parama buvo išmokama mažesnę nei ketvirčio vidurkis kainą už parduodamą pieną gaunantiems ūkininkams.

J. Vilionis teigė, jog pieno gamintojai „eis į Vyriausybę“ bei prašys skirti papildomą finansavimą. Kaip pažymi jis, Lietuva prie ES finansavimo gali prisidėti iki 200 proc. skiriamos sumos dydžio nacionalinėmis lėšomis. Jo teigimu, paskirtų išmokų negavo už didesnę savikainą, tačiau kokybiškesnį pieną gaminantys ūkiai.

„Didesni ūkiai, kurie pagamina daugiau ir geresnės kokybės pieno, (paramos – ELTA) negavo, jiems už kilogramą pieno mokama daugiau. Sakėme, kad turi būti išmokėta visiems ūkiams“, – sakė J. Vilionis. Anksčiau ūkininkų atstovai yra sakę, jog jiems reikia 40 mln. eurų paramos.

Anot J. Vilionio, Lietuvoje nepagaminama pakankamai pieno, jį reikia importuoti iš Latvijos ir Estijos. Estijoje pradėjus veikti naujai pieno perdirbimo gamyklai, Lietuvos perdirbėjams jo gali ir pritrūkti, svarsto jis.

EMB prezidentas Kjartanas Poulsenas konferencijoje sakė, kad EMB siekia, jog pieno gamintojai už parduodamą pieną gautų gamybos kaštus padengiančią kainą.

„Norime, kad būtų įgyvendinti instrumentai, kurie užtikrintų, jog ūkininkai už pieną gautų kainą, kuri padengia gamybos kaštus. Šįkart posėdžiaujame Lietuvoje, kur sąnaudos vienos aukščiausių, o kainos – žemiausių Europoje“, – žurnalistams teigė K. Poulsenas.

„Norime didinti problemos matomumą, todėl esame čia“, – sakė jis.

EMB pirmininko teigimu, krizės Europos pieno sektorių paveikė 2009, 2012, 2016 metais, o nuo šių metų pradžios pieno supirkimo kainoms kritus padėtis yra „labai problematiška“.

Pasak jo, šiemet padėtis rinkoje kitokia, nes pieno supirkimo kainos krenta, tačiau neauga pieno gamyba.

„Po pandemijos matėme 5–7 proc. vartojimo sumažėjimą, ypač ekologiškų, aukščiausios klasės produktų segmente. Dėl to kainos krito. Anksčiau krentant kainoms, gamyba augdavo. Šįkart to nebuvo ir tai neramina. Vadinasi, ūkininkai negamina produkcijos. Taigi, šiemet ne didesnė pasiūla mažina kainas, o mažėjantis vartojimas“, – kalbėjo K. Poulsenas.

EMB generalinė asamblėja organizuojama kas pusmetį, ji vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių.

ES pieno rinkos observatorijos duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, ir siekė beveik 39 centus už kilogramą. Visoje ES pieno kaina rugsėjį vidutiniškai siekė kiek daugiau nei 43 centus už kilogramą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-15

Žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šis draudimo laikotarpis keičiamas nebus.

Draudimo bet kokiu atveju tręšti žemę – įmirkusią, įšalusią ar apsnigtą – mėšlu ir srutomis laikas nustatytas atsižvelgus į mokslininkų pateiktus duomenis bei įvertinus ilgamečius hidrometeorologinius duomenis.

Augalų vegetacijos pradžia Lietuvoje laikytina III kovo dekada, o pabaiga – spalio III dekada, todėl tręšimo mėšlu ir srutomis laikotarpis nustatytas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., numatant galimybę pavasarinį tręšimą pradėti anksčiau, jei hidrometeorologinės sąlygos tai leidžia. Vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau nei 5°C, augalų vegetacija nevyksta ir jie neįsisavina maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kt.) iš laukuose skleidžiamo mėšlo ir (ar) srutų, todėl tręšimas tokiomis sąlygomis padidina maisto medžiagų išsiplovimą į vandenis.

Ieškos galimybių padėti nukentėjusiems ūkiams

Šiemet ruduo yra itin lietingas. Gausūs krituliai, įmirkusi dirva apsunkino arba padarė neįmanomą srutų išvežimą į laukus bei tręšimo darbus juose. Beveik visuose Lietuvos regionuose buvo viršyta daugiametė vidutinė spalio mėnesio kritulių norma, o Rietavo, Kaišiadorių ir Tauragės savivaldybėse ji viršyta daugiau nei du kartus. Lapkričio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo ypač lietingas Plungės ir Kretingos savivaldybėse – iškritusių kritulių kiekis beveik 4 kartus didesnis nei įprastai. Rietavo ir Telšių savivaldybėse įprastas daugiametis kritulių kiekis šiuo laikotarpiu viršytas beveik 3 kartus, o Klaipėdos, Šilutės, Tauragės bei Skuodo savivaldybėse – beveik 2 kartus.

Dėl gausių kritulių ir pakilusio vandens lygio ekstremali situacija paskelbta Kretingos savivaldybėje bei Klaipėdos savivaldybės Priekulės seniūnijoje.

Atsižvelgiant į susidariusias hidrometeorologines sąlygas bei aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, Žemės ūkio ministerija kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais ieškos mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-15

„Žemės ūkiui tai suteikia ir dar vieną papildomą vertę – šalutinis biometano gamybos produktas yra trąšos. Bet kiek yra galimybių, tiek yra ir iššūkių, tiek kalbant apie biometano gamybą, tiek apie panaudojimą. Bendradarbiavimas – tiek institucijų, tiek verslo, mokslo, tiek ūkininkų atstovų – yra ypač svarbus siekiant gerų rezultatų tokioje kompleksinėje temoje“, – sako žemės ūkio viceministras.

Europos Komisija pernai paskelbė tikslą iki 2030 m. padidinti Europos Sąjungos (ES) metinę tvaraus biometano gamybą ir naudojimą iki 35 mlrd. kubinių metrų. Komisija taip pat paskelbė apie Biometano pramonės partnerystės (BIP) sukūrimą. BIP yra tokia partnerystė, kurioje politikos formuotojai, pramonė ir kitos suinteresuotosios šalys susivienija, siekdamos padėti pasiekti 2030 m. tikslą ir padidinti gamybos ir naudojimo potencialą iki 2050 m.

Renginyje „Biometano gamyba ir vartojimas Lietuvoje – perspektyvos ir aktualijos“ Žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė BIP veiklą, siūlomas paramos galimybes ES, papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduriama ir pateikė siūlymus, kaip pagreitinti biometano gamybą visoje ES.

Energetikos ministerijos atstovas pristatė biometano plėtros tendencijas ES ir Lietuvoje, naujas ir planuojamas investicijas bei kitas šios srities aktualijas.

Biometanas ne tik prisideda mažinant ŠESD emisijas, bet yra labai svarbus žiedinei ekonomikai. Lietuvoje didelį potencialą turi biometano gamyba iš šiaudų ir žolės, o bendri turimų žaliavų kiekiai leistų pagaminti nuo 4 iki 6 TWh biometano per metus. Tačiau tam, anot Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės, būtina užtikrinti tinkamą žaliavų surinkimą ūkiuose ir sukurti žaliavų tiekimo grandines.

„Svarbu sukurti biomasės surinkimo organizavimo schemas, skatinti ūkininkų bendradarbiavimą, surenkant žaliavas, sudaryti sąlygas steigtis žaliavų ir digestato tiekimo kooperatyvams“, – apie tai, kaip tvariau ir efektyviau naudoti užaugintą biomasę, kalbėjo vyr. patarėja. Su visa pristatyta informacija galite susipažinti čia.

Šiuo metu žemės ūkio ir kitas atliekas į biometaną Lietuvoje perdirba tik viena įmonė „Tube Green“, savo veiklą Pasvalio rajone pradėjusi šį rugsėjį. Bendrovė skelbia, kad per metus pagamins 100 tūkst. MWh biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba visiškai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio.

Po pristatymų vykusioje panelinėje diskusijoje apie biometano gamybos bei naudojimo situaciją ir perspektyvas Lietuvoje renginio dalyviai aptarė didžiausius biometano ekosistemos vystymo iššūkius, atskleidė, kur mato didžiausias galimybes. Taip pat kalbėta apie suinteresuotų šalių bendradarbiavimo bei vietos bendruomenių įtraukimo svarbą toliau vystant biometano gamybą ir naudojimą šalyje bei kitais svarbiais klausimais.

Susitikimo įrašas ir kita medžiaga artimiausiu metu bus įkelta į Lietuvos kaimo tinklo svetainę.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-16

Mažesniu šios medžiagos kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva – čia jos nustatyta vidutiniškai 46,5 kg/ha – ir Vakarų Lietuva – 52,9 kg/ha. Gerokai daugiau Nmin rasta Vidurio Lietuvoje – 74,0 kg/ha. Šie kiekiai Rytų ir Vidurio Lietuvoje yra 8,1 ir 6,2 kg/ha didesni nei buvo pernai rudenį, tačiau 3,3 kg/ha mažesni nei Vakarų Lietuvoje, kur rugpjūčio ir spalio mėnesiais iškrito ypatingai didelis kritulių kiekis – atitinkamai 177 ir 122 mm. 2023 m. vasara ir ruduo iki lapkričio mėnesio buvo šiltesni nei įprastai, o rugsėjo mėnesį šalies zonose vidutinė mėnesio paros oro temperatūra buvo net rekordiškai +4,4…+4,7 °C aukštesnė už daugiametę. Šiltesni orai paveikė intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje minėtu laikotarpiu, todėl susikaupė didesnės Nmin atsargos dirvožemyje Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Daugiau mineralinio azoto, nei šių metų rudenį, nustatyta beveik prieš 10 metų, t. y. 2014 metais.

Vertinant Nmin kiekį atskiruose šalies dirvožemio rajonuose, dideliu Nmin kiekiu (daugiau 80 kg/ha) išsiskyrė Nemuno žemuma, apimanti didesnę dalį Šakių ir Vilkaviškio rajonų bei Marijampolės savivaldybės dirvožemių. Taip pat daug jo buvo Vidurio Lietuvos žemumoje – Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir Panevėžio savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Čia Nmin kiekiai didelėje dalyje tirtų dirvožemių sudarė 70–80 kg/ha. Žemės ūkio naudmenose 60–70 kg/ha Nmin nustatyta didesnėje dalyje Akmenės, Šakių, Radviliškio, Kėdainių, Jurbarko, Raseinių, Kauno, Prienų, Kaišiadorių ir Širvintų savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Tuo tarpu mažiausiai šį rudenį Nmin rasta Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje – Kupiškio, Anykščių ir Ukmergės savivaldybių dirvožemiuose bei Pietryčių Lietuvos lygumoje – Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Trakų ir Varėnos savivaldybių rajonų dirvožemiuose. Nmin kiekiai šio regiono žemės ūkio naudmenose daugumoje svyravo 30–40 kg/ha ribose ir buvo beveik per pusę mažesni nei Vidurio Lietuvoje.

2023 m. rudenį Nmin gerokai daugiau nustatyta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniuose. 0–30 cm sluoksnyje vidutiniškai šalyje jo yra 37,1 kg/ha, 30–60 cm – 20,7 kg/ha, o 60–90 cm – 13,8 kg/ha. Šis Nmin kiekių dirvožemyje skirtumas dar ženklesnis gautas Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 49,1, 24,9 ir 16,5 kg/ha. Tuo tarpu, šį rudenį Nmin kiekių 0–60 cm sluoksnyje priklausomybė nuo granuliometrinės sudėties buvo mažiau ženkli: smėliuose rasta vidutiniškai 50,3 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose – 58,8, sunkiuose priemoliuose ir moliuose – 60,4 kg/ha.

Vertinant Nmin kiekį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje pagal augintus augalus, šalyje mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių bei ganyklų plotuose – 34,2 ir po buvusio vasarojaus – 42,0 kg/ha. Daugiau Nmin buvo po žiemkenčių – 57,9 ir po kaupiamųjų augalų bei kukurūzų – 67,2 kg/ha. Tuo tarpu Nmin daugiausiai nustatyta esamuose žiemkenčių bei žieminių rapsų plotuose – 71,7 kg/ha. Vykdant šią stebėseną pirmą kartą Nmin kiekis buvo įvertintas ir intensyvias technologijas taikančiuose soduose bei daržuose. Jei soduose Nmin nustatyta mažiau 30 kg/ha, tai daržuose šis kiekis buvo gerokai didesnis ir svyravo 80–150 kg/ha ribose.

Nors šį rudenį dirvožemyje Nmin kiekiai nėra maži, tačiau dar laukia ilgas žiemos sezonas. Jei nebus pašalo, o kritulių iškris gausiai, daug nitratinio azoto dirvožemio profiliu išsiplaus gilyn į žemės ūkio augalų šaknims nepasiekiamą gylį. Šie tyrimai parodė, kad mineraliniame azote nitratinis azotas (N-NO3) 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai sudarė 81,6 proc., 30–60 cm sluoksnyje 78,8 proc., 60–90 cm – 68,6 proc. Tai – dideli kiekiai.

Daugelyje šalies vietovių žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė yra gera, augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams Nmin dirvožemyje pakanka. Tačiau dėl drėgmės pertekliaus yra užmirkusių pasėlių plotų, bet jų nėra daug.

Prognozuojant, kiek dirvožemyje Nmin bus pavasarį po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje jo kiekis nepadidės, nes šaltuoju metu dirvožemyje augalinių liekanų mineralizacija vyksta lėtai. Todėl šiame regione bus labai svarbu laiku augalus patręšti azotu pavasarį, kad ir nedidele jo norma. Vidurio Lietuvoje ir ten, kur dirvožemyje Nmin susikaupė daugiau, svarbu bus anksti pavasarį atlikti Nmin tyrimus ir įvertinti esamą jo kiekį. Jeigu dirvožemyje nustatytas Nmin kiekis yra didesnis nei 60 kg/ha, azoto trąšas galima ir pataupyti. Tai ypač svarbu ten, kur taikomos intensyvios auginimo technologijos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-16