Žemės ūkio naujienos: 2023-11-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu smulkiesiems ūkininkams: kokios skaitmeninės investicijos finansuojamos?
Šalies smulkiųjų ūkininkų paraiškos jau gali būti teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Jos rengiamos ir projektai planuojami pagal naujas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinių priemonių „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ įgyvendinimo taisykles, kuriose, be kitų naujovių, numatyta, kad skatinama ir paramos lėšomis remiama skaitmeninių investicijų plėtra.
Smulkių ūkių plėtros projektai pagal abi intervencines priemones, kaip numato jų įgyvendinimo taisyklės, turi prisidėti prie vieno iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)tikslų – daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai, o vienas iš priemonių tikslų – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, ją skaitmenizuojant, bei tapti ūkių, pagal BŽŪP gaunančių investicinę paramą skaitmeninėms investicijoms plėtoti, dalimi. Atitinkamai už tai, kad įgyvendindamas projektą pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ pareiškėjas investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas, jam gali būti suteikiama 15 balų.
NMA teikia paaiškinimą, kokios investicijos laikomos skaitmeninėmis ir kurias įsigyjant gali būti suteikta parama.
Pažymėtina, jog parama teikiama investuojant į skaitmenines technologijas, nurodytas Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-181, 1 priedo kriterijuje „Skaitmeninimas“. Čia išskirtos šios finansuojamų skaitmeninių technologijų grupės – prie kiekvienos jų pateikiame atitinkamų investicijų pavyzdžius:
1. Palydovinių sistemų panaudojimas (apima Globalios esamos vietos padėties nustatymo sistemos GPS diegimo projektus, kai žemės ūkio sektoriuje naudojantis palydovų duomenimis vykdoma tikslioji žemdirbystė: sėjama, tręšiami laukai bei purškiami pasėliai, nuimamas derlius ir kita), pvz: automatinė GPS vairavimo sistema, automatinė-skaitmeninė vairavimo sistema, elektrinis aptvaras (komplektacijoje duomenų perdavimo įrenginys su Wi-Fi), elektrinis piemuo su saulės baterija ir nuotoliniu valdymu, Geoface sistema laukų stebėjimui, GPS, kuri diegiama žemės ūkio technikoje ir įrangoje, lygiagretaus vairavimo sistema ir kt.
2. Daiktų internetas (apima investicijas į tinklą, išmaniuosius prietaisus, jutiklius, valdiklius, kitą fizinę ir programinę įrangą, sujungiančią fizinius objektus tarpusavyje ir leidžiančią procesus valdyti virtualiai. Apima tiek žuvininkystės, augalininkystės, tiek gyvulių auginimo, šėrimo, melžimo procesus, tiek visas kitas su pirmine gamyba, logistika, perdirbimu, rinkodara ir pan. susijusias veiklas), pvz.: belaidė lauko kamera 4G, reikalinga galvijų stebėjimui ganyklose, ūkiniame pastate, daiktų internetas – meteorologinių stebėjimų kamera, galvijų rujos stebėjimo sistema, valdoma interneto ryšiu, GPS sekimo įranga galvijams, išmani bei inovatyvi bitininkystės stebėjimo įranga, išmaniosios avilių svarstyklės ir kt.
3. Blokų grandinės technologija (apima projektus, kai ji diegiama kaip potenciali ateities technologija, naudojama ir žemės ūkyje, kai reikalingas patogus ir skaidrus virtualių duomenų ar duomenų blokų valdymas pasitikėjimo pagrindu (technologija leidžia subjektams kontaktuoti tiesiogiai, be trečiųjų šalių, o naudojant specialią kriptografiją sukurta tarsi skaitmeninė „buhalterijos knyga“, kurioje esančius mokėjimus ar mainus gali matyti visi prisijungusieji, o kad pervedimas būtų sėkmingas, visi į tokį tinklą sujungti kompiuteriai turi jį patvirtinti), pvz.: diegiama skaitmeninė ekonominių operacijų duomenų bazė, veikianti plačiame kompiuterių tinkle ir pasižyminti saugumu ir kt.
4. Automatizavimas ir robotika (apima projektus, kuriuose diegiami ir naudojami automatizavimo ir (ar) robotikos sprendimai procesams modernizuoti), pvz.: automatinė laistymo sistema su WI-FI valdikliu, automatinė šėrimo sistema, krovimo-pakavimo įrenginys su automatiniais sensoriais ir kt.
5. Debesų kompiuterija ir dideli duomenys (apima projektus, kurių įgyvendinimo metu diegiama, taikoma ar perkama Debesų kompiuterija – kompiuterinė paslauga, teikiama pagal pareikalavimą, naudojant kompiuterinius išteklius, išsklaidytus internete. Taip pat apima projektus, kuriuose naudojami dideli duomenys kaip didžiulis kompiuterių duomenų rinkinys, įskaitant struktūrizuotus, nestruktūruotus, pusiau struktūrizuotus duomenis, kurių negalima apdoroti tradiciniais algoritmais ir metodais), pvz.: debesų kompiuterija, Excel laikmenos sukūrimas (atitinka didelių duomenų apdorojimo failą), kurioje bus saugoma visa su ūkio procesais susijusi informacija, Išmanus dirvožemio drėgmės sensorius, savo duomenis laikantis debesų kompiuterijoje, ūkio valdymo sistemos (buhalterinė apskaita, klientų CRM) perkėlimas į debesų kompiuteriją ir kt.
6. Valdymo sistemos (apima projektus, kai diegiama programinė įranga, skirta kompiuterizuoti įmonės valdymą, galinti apimti ir integruotis į visus įmonės verslo procesus, naudojama apskaitos tvarkymo palengvinimui, efektyviam visų resursų išnaudojimui, kontaktų valdymui, efektyviam tiekimo grandinės veikimui užtikrinti, analitinės įmonės veiklos ataskaitų sudarymui ir pan.), pvz.: Elektroninės duomenų rinkimo ir kontrolės sistemos įsigijimas ir diegimas ir kt.
7. Dirbtinis intelektas (apima įvairius projektus, kuriuose dirbtinis intelektas gali būti naudojamas užtikrinti sveikesnį maistą mažinant trąšų, pesticidų, herbicidų ir drėkinimo naudojimą bei taip sumažinti poveikį aplinkai, kai piktžolės, augalai, augimo sąlygos atpažįstamos lauke, o dirbtinio intelekto sprendimai transformuojami į tinkamus veiksmus pagal užprogramuojamą tikslą. Taip pat naudojama gyvūnų judėjimui, temperatūrai ir pašarų vartojimui stebėti, produktų perdirbimo procesuose ir pan.), pvz.: diegiami skaitmeniniai projektai, kuriuose dirbtinio intelekto pagalba valdomi pasėliai (prognozuojamas derlius; aptinkamos ligos, piktžolės; nustatoma pasėlių kokybė; atpažįstamos sėklų rūšys), diegiami skaitmeniniai projektai, kuriuose dirbtinio intelekto pagalba valdoma gyvulininkystė, gyvūnų gerovė, nustatoma dirvožemio drėgmė ir kt.
Pažymėtina, jog nurodytas skaitmeninių investicijų sąrašas nėra baigtinis.
Skaitmeninių priemonių lentelę „Skaitmeninimo investicijų pavyzdžiai“ galite rasti ir NMA svetainėje www.paramakaimui.lt priemonių „Labai smulkių ūkių plėtra (2023 m.)“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ aprašymuose, blokelyje „Svarbu“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-15
Bus priimamos paraiškos dėl palūkanų kompensavimo nuo audros nukentėjusiems ūkininkams
Nuo lapkričio 15 d. iki 2024 m. sausio 31 d. bus priimamos paraiškos dėl dalies kompensuojamų palūkanų už paskolas sugadintam turtui atstatyti per rugpjūčio 7 d. praūžusią audrą ir krušą. Kompensacijoms planuojama skirti apie 460 tūkst. eurų. Kompensacijų galės kreiptis Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonų, kuriuose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija, žemdirbiai, užsiimantys pirmine gamyba ir (ar) žemės ūkio produktų perdirbimu ir nukentėjusieji nuo stichinių meteorologinių reiškinių, t. y. audros ir krušos.
Ketinama padengti 80 proc. palūkanų, sumokėtų už imamas ar anksčiau paimtas paskolas, skirtas ūkinių pastatų stogų remontui ar trumpalaikiam turtui įsigyti. Paraiškas kompensacijai gauti ūkininkai kviečiami teikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Skaičiuojama, kad ūkių, kurie patyrė nuostolius dėl rugpjūčio pradžioje siautėjusios audros, gali būti iki 700. Dalis jų padarinius likvidavo nuosavomis lėšomis, o dalis ūkininkų kreipėsi į finansų įstaigas dėl finansavimo, kad galėtų kaip įmanoma greičiau įvykdyti sugadinto turto atstatomuosius darbus ir toliau tęsti veiklos bei gamybos procesus.
Palūkanos bus kompensuojamos ne ilgiau kaip 36 mėnesius, kai paskola skirta investicijoms, susijusioms su ūkinių pastatų stogų remontu, finansuoti, ir ne ilgiau kaip 24 mėnesius, kai paskola skirta trumpalaikiam turtui įsigyti. Didžiausia metinė palūkanų norma, nuo kurios būtų skaičiuojama kompensacija – 4 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-15
8 tūkst. kilometrų dviračiais lankant atsinaujinančios žemdirbystės ūkius
Tyrinėdamas atsinaujinančios žemdirbystės ūkius nuo Europos iki Afrikos keliautojas Lukas Paltanavičius su bendražyge Aisha Hassan dviračiais jau numynė daugiau nei 8 tūkst. kilometrų. Siekdami atkreipti dėmesį į gamtai draugiško ūkininkavimo praktikas, keliautojai lankėsi Žemės ūkio ministerijoje ir susitiko su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.
Baigęs žemės ūkio ir biologijos aukštuosius mokslus Lietuvoje, Italijoje bei Olandijoje, L. Paltanavičius ir vystomąjį bendradarbiavimą studijavusi A. Hassan domisi žiedine ekonomika, agroverslu ir atsinaujinančio žemės ūkio plėtra.
Keliautojai ministrui pristatė savo „Cycle to Farms“ projektą. Važiuodami dviračiais iš žemyno į žemyną, iš ūkio į ūkį, jaunuoliai domisi tvariai ūkininkaujančių žmonių veikla, sėkmės istorijomis ir jiems tenkančiais iššūkiais. Projekto metu per pusantrų metų lankytasi Lietuvos ir kitų Europos šalių, Vidurio Rytų ir Afrikos ūkiuose, stebėti skirtumai tarp tradicinio ir atsinaujinančio žemės ūkio (angl. regenerative farming). Savo patirtimi L. Paltanavičius ir A. Hassan taip pat dalinsis ir po kelių savaičių prasidėsiančioje kasmetinėje klimato konferencijoje COP28.
Pasakodama apie aplankytus tvarius ūkius, A. Hassan atkreipė dėmesį, kad tvarumas juose yra visų pirma susijęs su atsakingu išteklių naudojimu. Ūkiuose tikrai rūpinamasi dirvožemio kokybe, siekiama ją gerinti, o ne tik palaikyti esamą dirvožemio būklę, nenaudojama ar naudojama labai mažai trąšų. Taip dirvožemis panaudojamas tvariau ir nespartina klimato kaitos procesų taip intensyviai, kaip tradicinė žemdirbystė. „Modernios žemdirbystės daromą neigiamą poveikį gamtai būtina mažinti, taip pat perimant ir gerąją atsinaujinančios žemdirbystės ūkių patirtį“, – neabejoja jaunoji mokslininkė.
Žemės ūkio ministrui jaunuoliai papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria įvairių šalių ūkininkai, agronomai, diskutavo apie atsinaujinančio ūkininkavimo problemas ir galimybes, domėjosi, kaip tokiems ūkiams galima padėti, skatinti, kaip juos remti planuoja Europos Sąjungos institucijos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-15
Siunčia įspėjimą: tiesioginių avansinių išmokų negaus 600 ūkininkų
Avansinių išmokų už vasarą deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus negaus daugiau nei 600 ūkininkų, teigia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). „Dalis pareiškėjų negaus avansinių išmokų, nes po atliktų patikrinimų šiandien turime virš 600 paramos gavėjų, kuriems parama nepriklauso“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė „Nustatyti pažeidimai ir sankcijų suma yra 100 proc.“ – teigė ji. Anot NMA specialistės, paramos negausiantys žemdirbiai nevykdė tam tikrų reikalavimų.
„Gal neturėjo valdymo dokumentų, gal nešienavo, gal neaugino daržovių, kurias buvo įsipareigoję auginti“, – sakė E. Raibytė. Be to, pažymi ji, dalis stambesnių ūkių išmokų negaus dėl naujojoje žemės ūkio strategijoje atsiradusio 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų apribojimo. E. Raibytės teigimu, dėl ūkininkams pritaikytų sankcijų neišmokamų avansų lėšos perskirstomos kitiems ūkininkams.
„Galutinės išmokos yra perskaičiuojamos, imamas tinkamas paramai plotas ir tas plotas, kuris neatitinka paramos sąlygų, yra neteisėtai deklaruotas, apleistas ir pan., yra išminusuojamas ir įkainiai šiek tiek tikriems ūkininkams didėja. Sąskaita tų, kurie žemių neprižiūri“, – aiškino NMA atstovė. Ji kartu pažymėjo, kad šiemet pradėta taikyti automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema, kuria ūkininkai informuojami apie deklaruojant padarytas klaidas. Dauguma pastabų sulaukusių ūkininkų trūkumus ištaisė, akcentavo NMA specialistė. „Virš 80 proc. paramos gavėjo pasitaisė, susitvarkė, informavo. Tikimės, kad ateityje dar labiau sumažins sankcijų ir jas gaunančių pareiškėjų skaičių“, – kalbėjo E. Raibytė.
Pasak jos, iš viso ūkininkams jau išmokėta daugiau nei 150 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, lėšos pasiekė daugiau nei 105 tūkst. gavėjų. Avansinės išmokos už deklaruotų pasėlių plotus mokamos iki lapkričio pabaigos.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-14
Dėl išaugusio žemės mokesčio ūkininkai prakalbo apie produktų kainų kėlimą
Trečiadienį – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį, bet to dar nėra padarę daugiau nei 200 tūkstančių žemės savininkų. Nesumokėta suma – per 20 milijonų eurų. Kai kam žemės mokestis šįmet didėjo dvigubai ar net trigubai. Žemdirbiai sako, kad tokia našta sunkiai pakeliama, nes derliaus būta prasto, todėl neslepia – tikėtina, kad augs kai kurių produktų kainos. Laukai ištuštėję, žemdirbiai baigė ūkio darbus, bet užgulė kitas rūpestis – sumokėti žemės mokestį, kuris išaugęs du ar net tris kartus.
„Tikrai labai skaudu jauniems ūkininkams, kurie kuriasi, tveriasi, turėjo drąsos. Pasigirsta kalbų, kad pajamos mažėja ir mokesčiai didėja, kad neapsimoka ūkininkaut“, – pasakoja Prienų rajono ūkininkas Martynas Butkevičius.
Prienai – tarp žemės mokesčio didinimo rekordininkų. Ūkininkai dar bando kalbėtis su savivaldybe, kad ši pakoreguotų koeficientą, tačiau sako, kad vilčių neturi daug. O padidėjęs mokestis gali daryti įtaką kai kurių produktų kainoms.
„Kadangi pajamos mažėja ūkininkų, kiek ūkininkai pajėgs, tai tikrai brangs . Nu kokius 20 proc. tikriausiai ir pabrangs“, – teigia M. Butkevičius.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas teigia, kad žemės mokestis šiemet, kai žemdirbiai dėl oro sąlygų ir taip neteko dalies derliaus, itin sunkiai pakeliamas.
„Ūkininkai taip jautriai sureagavo į nenumatytas išlaidas būtent dėl to, kad šiemet ypatingai sunkūs metai yra, daugeliui ūkininkų tiesiog nėra pelno. Tai reiškia, kad dar [reikia] pasididinti nuostolius, vėl ieškoti kažkokių kreditų, didinti savo įsipareigojimus bankams, tam, kad galėtum pratraukt iki sekančių galbūt pelningesnių metų“, – neslepia Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Išaugus mokesčiui, didėja žemės savikaina, teigia Grūdų augintojų asociacijos vadovas. Kadangi ūkininkai dalį žemės nuomojasi, neabejotinai jos savininkai padidins nuomos kainą, kad ši kompensuotų išaugusią mokesčių naštą.
„Tai augs žemės nuomos mokesčiai, automatiškai auga žemės ūkio produktų savikaina ir, aišku, vien tas mokestis kažkaip ženkliai nepadidins savikainos, bet į vieną vietą supuola daug faktorių: didėjantys atlyginimai žemės ūkyje, didėjančios žaliavų kainos, trąšų, degalų, augalų apsaugos priemonės“, – vardija Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, žemės mokesčio dar nesumokėjo per 200 tūkst. žemės savininkų, tai maždaug trečdalis. Kas neturi finansinių galimybių to padaryti, inspekcija siūlo išeitį.
„Asmenys, kurie turi finansinių sunkumų, pirmiausia gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sudaryti taip vadinamą mokestinės paskolos sutartį, kada mokestis yra atidedamas arba išdėstomas dalimis“, – nurodo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Jei iki trečiadienio gyventojai nesikreips dėl šios pagalbos ir nesumokės mokesčio, nuo lapkričio 16-osios jiems bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.
