Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-28

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-11-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pieno supirkimo kaina spalį didėjo

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį buvo 389,3 euro už toną – 10,7 proc. didesnė nei rugsėjį, bet 29,6 proc. mažesnė nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,1 proc. iki 295,9 euro už toną. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 434,5 euro už toną – 8,8 proc. daugiau nei rugsėjį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams per mėnesį padidėjo 3,3 proc. iki 328 eurų už toną.

Spalį supirkta 118,39 tūkst. tonų pieno – 5,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-11-27

Iki metų pabaigos praneškite apie valdoje naudojamas trąšas

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkinių gyvūnų laikytojams, jog iki šių metų pabaigos svarbu atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas – didžiausias leidžiamas azoto kiekis dirvoje per metus negali viršyti 170 kg/ha. Ūkinių gyvulių laikytojai iki šių metų pabaigos gali įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą. 

Svarbu pateikti reikiamus dokumentus, kad, skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, nepaaiškėtų, jog jis viršija 170 kg/ha.

Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvūno (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Tais atvejais, kai per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius), taikomos 1–5 proc. sankcijos nuo pagal paramos paraiškoje nurodytos sumos.

Atkreipiame dėmesį, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti bazines išmokas, perskirstomąsias, jaunojo ūkininko, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, susietosios paramos išmokas bei išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, taip pat pareiškėjai, gaunantys išmokas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-11-28

Keičiasi požiūris į antibiotikų naudojimą žemės ūkyje

Pasauliui minint supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę ekspertai ragina atkreipti dėmesį į perteklinį antibiotikų vartojimą. Jau dabar Europoje dėl atsparumo antibiotikams kasmet miršta po 35 tūkst. žmonių. Lietuvoje – apie 200 žmonių per metus. Ekspertai įspėja, kad nesaikingai ir neatsakingai skiriant bei vartojant antibiotikus, ligų sukėlėjai išmoks kovoti prieš vaistus ir šie taps beverčiais.

Todėl tik žinios ir atsakingas elgesys padės užtikrinti tolesnį vaistų efektyvumą ir apsaugos nuo padėties, kuomet net šiandien banali infekcija gali tapti mirtina.

„Atsparumas antibiotikams formuojasi tada, kai paveikus antibiotikais išnaikinamos ne visos bakterijos. Evoliucinis spaudimas skatina išlikusias bakterijas įgyti atsparumą tiems antibiotikams. Per mutacijas, paimant atitinkamus, atsparumą vaistams suteikiančius genus iš aplinkos ar kitais mechanizmais“, – problemos prigimtį nušviečia dr. Julija Armalytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė.

Svarbu vartoti atsakingai

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, jog Lietuvoje 2020 m. ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams pražudė vidutiniškai 7 iš 100 tūkst. lietuvių. Arba apie 200 žmonių. Ši statistika viršija ES vidurkį. Tuo tarpu Italijoje ar Graikijoje atsparumo aukų yra bene triskart daugiau.

Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama saikingesniam, tikslesniam šių vaistų skyrimui ir pacientų informavimui apie antibiotikų vartojimą.

„Medicininėje aplinkoje būtina mažinti antibiotikų vartojimą – negerti (o gydytojams – neskirti) jų nesant būtinybės. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė būtų mokoma teisingai vartoti antibiotikus. Gydytojui paskyrus gydymą šios grupės vaistais būtina tiksliai laikytis nurodymų ir pabaigti visą kursą, net jei žmogus pasijunta geriau“, – ragina Vilniaus universiteto mokslininkė J. Armalytė.

Problema neapsiriboja vien žmonėmis

Romaldas Mačiulaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesorius, teigia, jog neabejotinai stipriausias veiksnys bakterijų atsparumui antibiotikams išsivystyti yra ligoninių aplinka. „Kai vartojami antibiotikai, nori to ar nenori, atsparumai vystosi. Tai yra daugelio pasaulio ligoninių problema. O ligoninėje įgyti mikrobų atsparumai paciento būklei pagerėjus įgyja ir galimybę plisti visuomenėje“, – aiškina profesorius.

Atsparumo vaistams klausimas neapsiriboja vien žmonių gydymu. Jis aktualus ir gyvulininkystės bei paukštininkystės ūkiuose. R. Mačiulaitis mano, kad veikiausiai antibiotikų vartojimas žemės ūkyje yra antras pagal svarbą atsparumo vaistams vystymosi veiksnys. Ir tik trečioje vietoje – antibiotikai, vartojami gydantis namie.

Ligų sukėlėjų atsparumą žemės ūkis gali skatinti trimis keliais. Antibiotikais gydytų gyvūnų mėsoje atsparumą įgijusios bakterijos su maistu gali patekti į mūsų kūnus. Taip pat, jei ūkis naudoja didelius antibiotikų kiekius, į aplinką su nuotėkomis gali patekti ir atsparumą įgiję mikrobai, ir patys antibiotikai. Jie pasiekia ir dirvą, ir vandens telkinius. O iš šių – su daržovėmis ar žuvimis – ir mūsų organizmą. Tuo tarpu blogiausios ūkininkavimo praktikos ženklas – gyvūnų mėsoje išlikę antibiotikai.

Padėtis žemės ūkyje gerėja

Pastangos mažinti vaistų vartojimą gyvulininkystėje duoda vaisių. Europos maisto saugumo tarnyba (EFSA) informuoja, kad nuo 2016 metų ūkiuose antibiotikų jau suvartojama santykinai mažiau nei žmonėms gydyti.

„Problema su ūkiuose naudojamais antibiotikais yra jų kiekis. Jei gyvūnai gydomi tik jiems susirgus, jokių didesnių problemų neturėtų kilti, naudojami palyginti maži antibiotikų kiekiai. Tačiau šie vaistai gali būti naudojami ligų prevencijai, duodami sveikiems gyvūnams siekiant išvengti ligos, ar net išpurškiamos patalpos, kur jie laikomi. Tam naudojamas didelis antibiotikų kiekis, jie nesuyra ir patenka į aplinką, kur jiems gali formuotis atsparumas ar atsirinkti atsparūs aplinkos mikroorganizmai. Tokie mikroorganizmai toliau savo atsparumo genus gali perduoti žmogaus patogenams“, – sako dr. J. Armalytė.

Lietuvoje, anot paukštininkystės verslo atstovų, situacija yra geresnė nei daugelyje kitų Europos šalių. „Lietuvoje įsivyrauja šiaurietiškas požiūris – į tvarumą, į ateitį, į atsparumo antibiotikams problematiką. Kitos šalys, ypač esančios piečiau ir ryčiau, nuo mūsų labai smarkiai atsilieka. „Linas Agro“ grupės įmonėse šį požiūrį taikome jau apie septynerius metus. Išbandėme jį „Kekava“ paukštyne Latvijoje, vėliau įdiegėme ir Lietuvoje.

Per šį laiką antibiotikų vartojimą sumažinome 95 procentais. Rezultatas akivaizdus: anksčiau, kai paukščiai susirgdavo bakterine infekcija, stebėdavome, kad jų ligos yra atsparios vienam, antram, trečiam antibiotikui. Dabar tokių problemų nebekyla“, – sako Saulius Petkevičius, Vilniaus paukštyno, priklausančio „Linas Agro Group“ įmonių grupei, Paukščių auginimo vadovas.

Toks antibiotikų vartojimo sumažinimas, anot jo, pareikalavo ne tik investicijų į tobulesnę įrangą bei pašarus, bet ir intensyvaus darbo su įmonių grupės veterinarais. Jiems suteikta daugiau žinių, kad profilaktiką galima atlikti ne tik antibiotikais, bet ir kitomis priemonėmis – gyvūnų gerovės gerinimu, geresniu lesalu, paukščių priežiūros gerosios praktikos taikymu.

„Žemės ūkyje antibiotikų vartojimas nėra draudžiamas, tačiau jais galima ne tik išgydyti gyvūnų ligas, bet ir užmaskuoti daug negerų dalykų – gyvūnų gerovės, pašaro trūkumų. Ūkininkai, kurie dirba patys sau, tradiciškai, neturėdami veterinarinio išsilavinimo, nesuprasdami, kodėl reikia mažinti antibiotikų vartojimą, gali būti linkę juos vartoti masiškai, profilaktiškai. Todėl mes, kaip šiuolaikiškos praktikos pradininkai Lietuvoje, savo žiniomis noriai dalinamės ir su kitomis šios srities įmonėmis. Norime savo vaikams palikti Žemę, kurioje antibiotikai vis dar veikia“, – tvirtina S. Petkevičius.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-11-24

Miesteliuose sėkmingai vyksta žemės laikino naudojimo nutraukimo procesas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) visus piliečius, turinčius leidimus laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti miestelių teritorijose, jau anksčiau yra informavusi apie numatytus žemės laikino naudojimo tvarkos pokyčius, pranešdama, kad suteiktus laikinai naudotis žemės plotus asmenys gali naudoti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Visiems asmenims, turintiems leidimus laikinai naudotis valstybinės žemės plotais (didesniais nei 10 arų), buvo pasiūlyta pereiti prie kitų žemės naudojimo santykių – sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis (maksimalus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas – 25 metai).

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma, kai žemės sklypas yra suprojektuotas NŽT organizuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau – Projektas), paženklintas vietovėje (atlikti kadastriniai matavimai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Asmenys buvo raginami aktyviai dalyvauti Projektuose, teikti prašymus dėl nuomos sutarčių ir sklandžiai pereiti prie patogaus ir tvaraus ilgalaikio valstybinės žemės naudojimo.

Šiuo metu yra gauti 589 asmenų, laikinai naudojančių valstybinę žemę miestelių teritorijose, prašymai dėl šių žemės plotų suprojektavimo Projektuose ir nuomos sutarčių sudarymo.

Pagal šiuos prašymus NŽT organizavo Projektų rengimą 244 kadastro vietovėse. Iš jų: 213 kadastro vietovių šiuo metu Projektai yra patvirtinti ir žemės sklypai asmenims suprojektuoti nuomai, likusiose 31 kadastro vietovių žemės sklypai suprojektuoti ir baigiamos Projektų viešinimo ir derinimo procedūros.

Šiuo metu Projektuose pagal gautus asmenų prašymus miesteliuose nuomai suprojektuota apie 350 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Pažymėtina, kad jeigu iki šių metų gruodžio 31 d. asmenims suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotai jų pageidavimu bus suprojektuoti Projektuose, tačiau asmenys dar nebus sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, suteiktais valstybinės žemės plotais jie galės naudotis iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Projekto patvirtinimo dienos.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-11-27

Jurbarke veikiančios vietos veiklos grupės įrodo – aktyvios kaimo bendruomenės drąsiai imasi pokyčių

Aktyvios vietos veiklos grupės (VVG) įvairiuose Lietuvos regionuose jau kuria sumanų kaimų ir socialinio bei bendruomeninio verslo projektus. Su keliais jų susipažino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Jurbarko rajone aplankęs evangelikų liuteronų parapijos diakoniją „Jurbarko Sandora” ir susitikęs su asociacijos „Martyno žąsys“ vadove.

Smalininkuose ministras kartu su Seimo nariu Ričardu Juška apžiūrėjo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ apleistose buvusio vaikų darželio patalpose įsteigtą Vaikų dienos centrą, domėjosi, kaip kunigui Mindaugui Kairiui kartu su komanda pavyko gauti finansavimą, apleistą pastatą ir jo aplinką paversti prasminga vieta, įveiklinti ir teikti socialines paslaugas.

Diakonija „Jurbarko Sandora” nuo 2012-ųjų vysto sėkmingus projektus, kuriais siekiama stiprinti vietos bendruomenę. Aktyvi bendruomenė įrengė Šeimos gerovės ir Vaikų dienos centrus, organizuoja stovyklas ir kitaip rūpinasi rajono žmonėmis.

Už gautą paramą pagal vietos plėtros strategijos „VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros 2016-2023 m. strategija priemonę „Neformalaus ugdymo gerinimas įtraukiant vaikus ir jaunimą į vietos bendruomenės organizavimą ir socialinės atskirties mažinimą“ 2022-aisiais organizuota vaikų ir jaunimo darbo – poilsio vasaros stovykla, o šiemet pateiktas ir neseniai patvirtintas projektas „Diakonijos socialinių paslaugų vystymas ir plėtra”, kuriuo siekiama gerinti socialines paslaugas bei jų prieinamumą Skirsnemunės ir Smalininkų seniūnijose.

Smalininkuose veikianti asociacija „Martyno žąsys“ įgyvendina projektą, finansuotą pagal VVG „Nemunas” vietos plėtros strategijų (VPS) priemonę „Bendradarbiavimo rėmimas vykdant regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“. Šiam projektui buvo skirta daugiau kaip 43 tūkst. Eur.

Finansinė parama leido asociacijai, bendradarbiaujant su Jurbarko rajono ūkininkais ir gyventojais, sukurti sėkmingai veikiančią trumpą maisto tiekimo grandinę ir pradėti socialinį verslą.

„Didelį vaidmenį skiriame socialiniam požiūriui įgyvendindami socialinį projektą. Jo metu įsigijome autobusiuką, kuriame buvo įrengta mobili virtuvė, liofilizatorius, bendradarbiaujame su vietos ūkininkais, perkame iš jų produkciją, kurią naudojame savo veikloje. Taip kuriame trumpą maisto tiekimo grandinę „Nuo lauko iki stalo“, – sako įmonės vadovė Evelina Tamošaitytė.

Maisto vagonėlyje Jurbarke prekiaujama tailandietiškais, japoniškais wok makaronais, tačiau šį vagonėlį galima sutikti ir Tauragėje, ir kituose miestuose bei miesteliuose, mugėse, šventėse. Iš prekybos gautos pajamos naudojamos nemokamam mažiausias pajamas gaunančių senjorų maitinimui du kartus per savaitę.

Projekto įgyvendinimo metu suburta vietos ūkininkų bendruomenė, kuri tiekia šviežią produkciją. Šviežia produkcija įsigytu automobiliu saugiai pasiekia produkcijos apdorojimo ir sandėliavimo patalpas. Dalis jos apdorojama su liofilizatoriumi ir išvežama į kitas prekybos vietas.

„Žinoma, nerimo visada būna, bet patirtis daro savo ir labai džiaugiamės geranorišku bendradarbiavimu ir galimybe teikti paraiškas vietos veiklos grupei“, – teigia E. Tamošaitytė.

„Džiugu matyti, kaip aktyvios bendruomenės išnaudoja savo potencialą ir įveiklina žmones kurti socialinį verslą, suburia ir tuo pačiu prisideda prie trumpos maisto tiekimo grandinės vystymo. O ji, kaip žinia, yra itin naudinga tiek vietos ūkininkams, tiek vartotojams, kurie iš pirmų rankų gauna kokybišką ir sveikatai palankią produkciją“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Kaimo vietoves pasieks daugiau kaip 76 mln. eurų parama

Anksčiau vietos plėtros strategijos buvo rengiamos ir įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „LEADER programa“. Šiemet startavusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane taip pat numatyta finansuoti VPS, kuriomis siekiama tenkinti vietos poreikius.

Jau patvirtintintos visos VPS – iš viso 49. Kaimo vietoves pasieks 76, 08 mln. Eur parama. Vidutinė vienos vietos plėtos strategijos suma siekia apie 1,5 mln. Eur.

Visos VPS parengtos pagal principą „iš apačios į viršų“. VVG rengiamų VPS temos yra gana plačios, orientuotos į verslo plėtrą, socialinių problemų sprendimų paieškas.

VVG pradės įgyvendinti strategijas ir skelbs kvietimus pagal strategijoje numatytas priemones, teiks konsultacijas pareiškėjams, rinks vietos projektų paraiškas ir atrinks geriausius, kuriems skirs paramą.

Priemonės pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečios VVG teritorijoje. Maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-11-27

Ankstesnės žemės ūkio naujienos