Žemės ūkio naujienos: 2024-01-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkų atstovas: sprendimus dėl daugiamečių pievų ES komisaras žada kitą savaitę
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis kitą savaitę žada pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo, po susitikimo Briuselyje su komisaru sako Žemės ūkio tarybos narys Eimantas Pranauskas. „Kalbėjom ir apie pievas, ir apie pieną, apie kooperaciją. Dėl pievų tai jis pasakė taip, (…) kad kitą savaitę mes jau gausim atsakymą. (…) Sakė, kad tai yra techninis klausimas ir kad jie pasikalbės su mūsų žemės ūkio ministru“, – BNS sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas E. Pranauskas.
Anot jo, reikalavimas kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams šiuo metu yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitu metu prasidės sėja.
„Mums dabar yra aktualiausias klausimas tas daugiamečių pievų atstatymas, nes tai yra pseudo daugiamečių pievų, kadangi mes kalbam ne apie tas daugiametes natūralias pievas, o tas pievas, kurios buvo ariamoj žemėj. Iš esmės norima nusavinti tą žemę, atimti galimybę ten arti“, – teigė žemdirbių atstovas.
Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.
Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė, jog žemdirbiai dar kartą į Vilnių ketina važiuoti sausio 23–26 dienomis.
Palaikydami protestus pirmadienį Lietuvos žemės ūkio rūmai aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteikė rezoliuciją su maždaug 30 reikalavimų, įskaitant siūlymą politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą, tačiau Taryba teigia atsiribojanti nuo Lietuvos žemės ūkio rūmų veiksmų.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-01-11
K. Navickui viešint Vakarų Lietuvoje, Šilalėje ir Šilutėje – vietos ūkininkų protestai
Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ketvirtadienį viešint Šilutės ir Šilalės savivaldybėse, šių rajonų ūkininkai renkasi į protestus. Šilutės rajone, kur ministras viešėjo ryte, dviem asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Linos Banienės, protokolai surašyti dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir jų garbės ir orumo pažeminimo.
„Tie asmenys buvo patalpinti į tarnybinį automobilį, jiems buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Po to asmenys buvo paleisti“, – Eltai sakė L. Banienė.
Pasak jos, incidentas įvyko policijos pareigūnams K. Navicko vizito metu ribojant kelius į miestą. Į Šilutę policija neleido patekti žemės ūkio techniką vairuojantiems ūkininkams, kurie norėjo protestuoti prieš šalyje vykdomą žemės ūkio politiką. Mitingui Šilutės rajono savivaldybė, policijos žiniomis, leidimo išdavusi nebuvo.
„Buvo neįleisti vairuotojai, kurie potencialiai buvo susiję su neteisėta akcija“, – teigė L. Banienė.
Tuo metu Šilalėje, kur K. Navickas su rajono administracijos vadovais ir ūkininkais susitikimą pradėjo 14 val., leidimas protesto akcijai išduotas, teigė Tauragės policija.
„Ten kol kas ramu, jokių pažeidimų, jokių incidentų“, – teigė L. Banienė.
ELTA primena, kad pirmadienį vyko visoje šalyje Lietuvos žemės ūkio tarybos (ŽŪT) organizuota laužų deginimo akcija, kuria siekti atkreipti politikų dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas.
ŽŪT duomenimis, Lietuvoje liepsnojo apie 60 laužų, akcijoje dalyvavo apie 8 tūkst. dalyvių. Tarybos vadovybė tądien susitiko ir su premjere Ingrida Šimonyte, kuriai išdėstė savo reikalavimus.
Nepaisant po susitikimo ŽŪT pirmininko Igno Hofmano išsakytos pozicijos apie konstruktyvų dialogą su Vyriausybės vadove, ketvirtadienį ŽŪT pranešė, jog sausio 23–26 dienomis planuoja dar vieną protesto akciją ir su žemės ūkio technika važiuos į Vilnių.
Anot I. Hofmano, ūkininkai nėra patenkinti daugiamečių pievų atkūrimo tvarka, saugomų teritorijų plėtra, akcizų politika, padėtimi pieno sektoriuje ir kt.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-01-12
Ministras K. Navickas susitiko su Šilutės ir Šilalės rajonų ūkininkais
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tęsia susitikimus su Lietuvos ūkininkais – ketvirtadienį su Šilutės ir Šilalės rajonų žemdirbiais aptarti svarbiausi žemės ūkio klausimai. Susitikimuose daug dėmesio skirta vieniems jautriausių klausimų – pievų atkūrimui ir pieno ūkiams. Ministras informavo, kad pirmadienį su Premjere Ingrida Šimonyte, dalyvaujant ir Aplinkos ministerijos atstovams, buvo aptartos kelios temos.
„Ne visos temos yra žemės ūkio kompetencijoje, tačiau yra du dalykai, kur Premjerė pažadėjo, jog sprendimas bus rastas. Tai dėl lengvatinio dyzelino ir suskystintų dujų akcizo“, – informavo ministras K. Navickas. „Pievų atkūrimo klausimas yra skaudžiausias, nes tiek Šilalės, tiek Šilutės, tiek apskritai Žemaitijos krašte atkuriamų pievų reikalavimai yra didžiausi intensyvumu. Akivaizdu, kad šis klausimas šiandien yra pats svarbiausias“.
Žemės ūkio ministras pranešė, kad ministerija pasiūlė Europos Komisijai (EK) vandens apsaugos juostas prie paviršinių vandens telkinių laikyti atkuriamomis pievomis. Tikimasi, kad tai leis sumažinti reikalingų atkurti pievų plotus (dabar šis skaičius siekia 87 tūkst. ha).
Vadinasi, ūkininkams, kuriems 2023 m. pabaigoje nustatyta prievolė atstatyti daugiametes pievas, nuo 2024 m. į atstatomą plotą būtų įskaityti ir šie deklaruojami plotai − tiek vandens apsaugos juostos pagal GAAB 4, tiek įkuriami nauji ir (ar) prižiūrimi esami žoliniai kraštovaizdžio elementai pagal ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.
Žemės ūkio ministerija yra numačiusi ir daugiau galimų šios problemos sprendimo būdų.
Strateginį planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.
Ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus, skatinant juose ūkinių gyvūnų ganymą.
Kalbėdamas apie pieno kainas ministras informavo, kad susietoji parama ūkiams, kurie dalyvauja kooperacijoje, bus didinama 10 procentų. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui jau pritarė EK. Parengtas Pieno įstatymas šiuo metu svarstomas Seime, Kaimo reikalų komitete. Tikimasi, kad jis bus priimtas pavasario plenarinėje sesijoje.
„Stengsimės, kad įstatymas nenugultų stalčiuose ir kad kainos pasiskirstymas tarp gamintojų ir perdirbėjų būtų sąžiningesnis“, – sakė ministras.
Susitikimuose aptarti ir kiti aktualūs ūkininkams klausimai: kompensacijos nukentėjusiems nuo sausros, grūdų kainų pokyčiai, laukinių paukščių bei kanopinių žvėrių daromos žalos atlyginimas, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-11
Savivaldybės taps 55 tūkst. valstybinės žemės sklypų ir virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinėmis
Vasario 1 d. bus baigtas valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms, kai šiandien priimtu Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise“ žemės sklypai ir plotais nesuformuota valstybinė žemė Registrų centre bus įregistruoti savivaldybių vardu.
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių darbų, numatytų šios Vyriausybės programoje. Valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms buvo paskutinis žemės pertvarkos žingsnis. Nuo šiol savivaldybių gyventojai taps savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir galės kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Savivaldybėms bus perduota virš 112 tūkst. ha valstybinės žemės. Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.
Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (7 136 sklypai) ir Kauno miesto savivaldybei (5 151 sklypas). Daugiausiai sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (7 756 ha) ir Kauno miesto savivaldybei (4 899 ha). Likusios valstybinės žemės, išskyrus žemės, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtine ir toliau bus Nacionalinė žemės tarnyba.
Prie savivaldybėms neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirti valstybinės žemės sklypai ar jų dalys, suteikti kitiems patikėtiniams arba patenkantys į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, valstybinės žemės sklypai ar jų dalys ir plotai, skirti krašto apsaugai ar užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti. Taip pat patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus arba į valstybinius miškus, kurie sudaro miško masyvus ir yra įsiterpę ar ribojasi su Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomais žemės sklypais.
Perduodamos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir plotų erdviniai duomenys skelbiami interneto svetainėje www.planuojustatau.lt. Tai naujai sukurtas skaitmeninis valstybinės žemės valdymo įrankis, kurio pagalba viešinama informacija apie visų patikėtinių valdomą žemę bei valstybinę žemę.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-01-10
Priimamos paraiškos biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą
Nuo pirmadienio, sausio 8 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti žemės ūkyje pakeičiant dyzelinį kurą. Iš Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 2 mln. eurų. Paraiškas gauti paramą pagal šią priemonę gali teikti žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminės žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža ir vidutinė įmonė.
Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 000 eurų.
Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius, t.y. biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms arba (ir) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams, o taip pat išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.
Paraiškas paramai gauti galima teikti iki 2025 m. sausio 7 d. arba kol pakaks priemonei skirtų lėšų per APVA informacinę sistemą APVIS.
