Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-29

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuvos kaimo tinklas kviečiamas naudotis parama

Šiemet Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas) nariai bus dukart kviečiami teikti paramos paraiškas vykdyti komunikacijos projektus. Pirmasis kvietimas – jau netrukus: paraiškos pagal naujojo programinio laikotarpio – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos jau nuo kovo 15 d., jas bus galima teikti iki balandžio 15 d.

Veiklos, kurioms vykdyti skiriama parama

Pagal veiklos sritį parama skirta organizuoti ir vykdyti renginius, skirtus suinteresuotus subjektus supažindinti su SP, skatinti jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant SP, prisidėti prie SP įgyvendinimo kokybės gerinimo ir t. t. Paramos lėšomis finansuojamos šios komunikacijos renginių priemonės:

* renginiai: teminiai renginiai (seminarai – nuo 10 iki 50 dalyvių, konferencijos – nuo 51 iki 200 dalyvių, tarptautinės konferencijos – nuo 51 iki 200 dalyvių), renginiai „Atviras ūkis“ (kaimo vietovėse žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdančių subjektų lankymas) ir SP viešinimo akcijos (įvairių kitų renginių (parodose, mugėse ir pan.) metu vykdomos akcijos apie SP įgyvendinimą);

* elektroninės komunikacijos priemonės (audiovizualinė produkcija, virtualūs turai ir elektroniniai leidiniai) – gali būti vykdomos tik tada, jei organizuojami aukščiau nurodyti renginiai;

* mokymai: fiziniai ir nuotoliniai seminarai, kursai, skirti nepriklausomų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąją patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse (gali dalyvauti iki 100 dalyvių).

Paramos gavėjai

Paraiškas kviečiami teikti:

* iki paraiškos pateikimo nacionaliniu lygiu veikiantis ir žemės ūkio, miško ūkio ir kaimo plėtros procesuose dalyvaujantis Tinklo narys (pvz.: nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu).

* vietos lygmeniu kaimo vietovėje veikiantis tinklo narys (pvz.: kaimo bendruomenė, kita nevyriausybinė organizacija, viešoji įstaiga, veikianti vietos lygmeniu), jei paraišką teikia kartu su projekto partneriu (-iais), kuris (-ie) yra Tinklo narys (- iai), arba su projekto partneriu (-iais) yra užpildę narystės formą ir gavę patvirtinimą iki paraiškos pateikimo dienos.

Tinklo narių sąrašas skelbiamas LKT svetainės www.kaimotinklas.lt skyriuje „Nariai“ esančiame narių sąraše.

Svarbu pažymėti, jog dėl paramos negali kreiptis juridinis asmuo, nuo kurio įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei dveji metai, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo įsteigtas reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis ir nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.

Paramos dydžiai

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 555 750 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Paramos dydžiai, priklausomai nuo vykdomos veiklos, yra skaičiuojami skirtingai, t. y.:

organizuojant renginius:

* teminį renginį paramos suma skaičiuojama atsižvelgiant į renginio pobūdį (seminaras, vietinė konferencija ar tarptautinė konferencija), trukmę (1 ar 2 dienos), dalyvių skaičių.

* organizuojant renginį „Atviras ūkis“ gali būti finansuojama iki 28 750 Eur tinkamų finansuoti išlaidų;

* organizuojant SP viešinimo akciją – iki 57 500 Eur tinkamų finansuoti išlaidų.

* jei renginius numatoma vykdyti kartu su elektroninės komunikacijos priemonėmis, joms papildomai gali būti skiriama:
virtualiems gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turams kurti – iki 11 500 Eur;

* audiovizualinei produkcijai – iki 23 000 Eur;

* vienam elektroniniam leidiniui – iki 3 450 Eur, jei kuriamas daugiau nei vienas elektroninis leidinys, gali būti skirta iki 6 900 Eur paramos.

Organizuojant mokymus atsižvelgiama į dalyvių skaičių:

*vienos dienos mokymai iki 25 dalyvių – iki 2 990 Eur;

* vienos dienos mokymai nuo 26 iki 50 dalyvių – iki 4 270 Eur;

* vienos dienos mokymai nuo 51 iki 100 dalyvių – iki 5 340 Eur.

Didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą, kai organizuojamas teminis renginys, renginys „Atviras ūkis“ arba KPP viešinimo akcija, vienam pareiškėjui gali siekti 57 500 Eur, o papildomai sukuriant virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus, audiovizualinę produkciją ar (ir) elektroninius leidinius, parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 80 500 Eur. Jei organizuojamos visos numatytos veiklos (renginys kartu su elektroninės komunikacijos priemonėmis ir mokymai), parama vienam projektui gali siekti 107 200 Eur.

Paramos intensyvumas – iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal šiuos atrankos kriterijus, kuriuos atitikus paraiškai bus suteiktas atitinkamas balų skaičius.

1. komunikacijos projektas bus įgyvendinamas:

* daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;

* nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;

* 2 Lietuvos apskrityse – suteikiama 10 balų.

2. komunikacijos projektas prisideda prie SP žinomumo didinimo bei SP įgyvendinimo kokybės gerinimo. Per visą komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose ir (arba) mokymuose dalyvauja:

* daugiau nei 200 asmenų – suteikiama 25 balai;

* nuo 151 iki 200 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 20 balų;

* nuo 101 iki 150 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;

* nuo 51 iki 100 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;

* nuo 31 iki 50 asmenų (įskaitytinai) – suteikiama 5 balai;

3. komunikacijos projektas įgyvendinamas:

* pareiškėjo, kuris yra nacionaliniu lygmeniu veikiantis Tinklo narys (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus), – suteikiama 20 balų;

* kartu su 3 ir daugiau partnerių – suteikiama 15 balų;

* kartu su 2 partneriais – suteikiama 10 balų.

4. komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie didesnio skaičiaus SP priemonių žinomumo didinimo, bei jų įgyvendinimo kokybės gerinimo:

* prie 4 ir daugiau SP priemonių – suteikiama 25 balai;

* prie 3 SP priemonių – suteikiama 20 balų;

* prie 2 SP priemonių – suteikiama 15 balų.

5. komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines, tam tikros srities problemas, taip prisidedant prie efektyvesnio SP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl SP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 10 balų.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.

Paraiškų teikimo būdai

Paraiška ir kiti prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami tik elektroniniu būdu: el. paštu dokumentai@nma.lt pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-29

Navickas: tęsiantis Lenkijos ūkininkų protestams, situacija naudojasi Rusija

Tęsiantis ūkininkų protestams Lenkijoje, o penktadienį ketinant blokuoti vieną iš Lietuvos–Lenkijos pasienį jungiančių kelių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako matantis prielaidų ūkininkų nepasitenkinimui, tačiau pabrėžia, kad situacija naudojasi ir Rusija. Anot ministro, dėl kritusių grūdų kainų protestuotojai dažniausia kaltina ukrainietišką produkciją, pamiršdami, kad tam įtakos turi ir iš Rusijos įvežami grūdai.

„Prielaidos ūkininkų nepasitenkinimui Lenkijoje yra jau ne vieną mėnesį, o kad Rusija tuo pasinaudoja ir tikrai naudosis, akivaizdu“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT RADIJUI teigė ministras.

„Lyg bandoma nukreipti dėmesį į Ukrainos grūdus, o pamirštama, kad ta pati Rusija yra didžiausia grūdų augintoja Europoje ir tai kad ji 2023 metų derliaus, ypač kviečių, kuri daugiausiai prekyboje kotiruojama prekė, atidarė eksportus, ir tas nulėmė kainos mažėjimą, yra taip pat faktas“, – sakė K. Navickas.

Lenkijos žemdirbiams nuogąstaujant, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, nuo kovo 1 dienos jie ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

ŽŪM: Lenkijos ūkininkų blokados pasienyje su Lietuva metu bendras transporto srautas nebus blokuojamas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidėsiančios Lenkijos ūkininkų blokados metu bendras transporto srautas nebus blokuojamas. Tačiau visos sunkiasvorės transporto priemonės bus nukreipiamos į dešinėje kelio pusėje esančią aikštelę. ŽŪM taip pat akcentavo, kad kaltinimai dėl ukrainietiškų grūdų iš Lenkijos ūkininkų pusės Lietuvai yra nepagrįsti.

„Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta. Visos sunkiasvorės/krovininės transporto priemonės bus nukreipiamos į dešinėje pusėje esančią aikštelę/rankovę bei tikrinami minėtų transporto priemonių vežamų krovinių dokumentai“, – Eltai perduotame komentare teigė ŽŪM.

„Protestas planuojamas penktadienį 11 val. Lietuvos laiku. 12 val. organizatoriai darys spaudos konferenciją. Kaltinimai, kad per Lietuvą patekę ukrainietiški grūdai būtų išvežami į Lenkiją kaip lietuviški, nėra pagrįsti“, – pažymėjo ministerija.

Remiantis ŽŪM pateiktais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais 2023 m. duomenimis, iš Lenkijos grūdų importuota 39,2 proc. mažiau palyginti su 2022 m. Importuoti grūdai iš Lenkijos 2023 m. sudarė po 0,2 proc. visame Lietuvos grūdų importo kiekyje ir vertėje. Ši dalis 2022 m. siekė po – 2,2 proc.

Eksportuoti grūdai į Lenkiją 2023 m. sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksportuoto kiekio ir 1,5 proc. visos eksporto vertės. Ši dalis 2022 m. buvo – 0,9 proc. viso kiekio ir 1,4 proc. vertės. Grūdų importe iš Lenkijos dominuoja kukurūzai, kurie 2023 m. sudarė 82,5 proc. viso iš Lenkijos importuoto grūdų kiekio ir 69,5 proc. importo vertės.

Kukurūzų importas iš Lenkijos 2022 m. siekė 81,8 proc. viso grūdų kiekio ir 74,6 proc. importo vertės. Grūdų eksporte į Lenkiją 2023 m. dominavo avižos, kurių išvežta 9,5 tūkst. t arba 29,5 proc. viso eksportuoto į Lenkiją kiekio. Tačiau 2022 m. eksporte dominavo miežiai, kurie sudarė 25 proc. viso eksportuoto kiekio.

2023 m. Ukraina į Europos Sąjungą eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų, arba 24 proc. daugiau, negu 2022 m. (15,96 mln. t). Visame ES javų importe tai sudarė – 5,2 proc., o 2022 m. – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 m. buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 m.

Bendras Ukrainos grūdų importas iš Ukrainos į Lietuvą 2023 m., palyginti su 2022 m. padidėjo 1,5 proc., nuo 114 iki 115,7 tūkst. t. Kviečių importas išaugo 45 proc., nuo 25,9 iki 37,7 tūkst. t, miežių – nuo 23 iki 335 tonų, kukurūzų – sumažėjo 12 proc., nuo 87,8 iki 77,6 tūkst.t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lietuvą kviečiai sudarė 33 proc., kukurūzai – 67 proc.

Bendras Ukrainos grūdų importas į Lenkiją 2023 m., palyginti su 2022 m. sumažėjo 59 proc., nuo 2 449 iki 1 015 tūkst. t. Kviečių importas sumažėjo 34 proc., nuo 522,9 iki 347,2 tūkst. t, kukurūzų – sumažėjo 72 proc., nuo 444,3 iki 125,1 tūkst. t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lenkiją kviečiai sudarė 34 proc., kukurūzai – 59 proc.

ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-02-29

Savivaldybėse bus priimamos paraiškos kompensacijai už pasėlių draudimą gauti

Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. bus priimamos paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo sausros įmokų daliai kompensuoti (2024 m. vegetacinis laikotarpis). Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.

Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. Eur paramos lėšų.

Remiama veikla

Pagal veiklos sritį remiamas ūkininkas (fizinis arba juridinis asmuo), bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal Aplinkos ministro įsakymą) rizikos apdraudęs remiamus Lietuvos Respublikos teritorijoje auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Galimi pareiškėjai

Paramą gali gauti ūkininkas (fizinis arba juridinis asmuo), užsiimantis žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, bei savo vardu įregistravęs valdą.

Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla negali būti likviduojama.

Paramos dydis ir intensyvumas

Pagal intervencinę priemonę parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Paramas intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai gauti paramą

Pareiškėjas, prieš patirdamas draudimo įmokų išlaidas, gali teikti vieną paramos paraišką pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui, laikydamasis nustatytų terminų: nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki birželio 30 d.

Jis laikomas tinkamu gauti paramą, jeigu yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą gauti paramą draudimo sutartį.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos. Draudimo sutartyje turi būti nurodyta:

* draudimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip vienas augalų ir (arba) pasėlių vegetacijos laikotarpis;

* draudžiamos kompensuojamos rizikos – sausros stichiniai meteorologiniai reiškiniai, kurie laikomi įvykusiais, jei atitinka Aplinkos ministro įsakyme nustatytus rodiklius ir yra užfiksuoti vadovaujantis Žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka;

* kiekvieno apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies pagal draudžiamą riziką plotas (ha), draudimo suma (Eur), draudimo įmoka (Eur);

* kiekvienos apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies 20 proc. vidutinė metinė produkcija paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu;

* kiekvienos apdrausto pasėlio ir (arba) augalo rūšies 20 proc. vidutinės metinės produkcijos, apskaičiuotos remiantis tos savivaldybės, kurioje yra registruota pareiškėjo valda, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą produkcijos rūšies derlingumą (t/ha) paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės;

* pareiškėjo įsipareigojimas imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.

Pažymėtina, kad nuo praėjusių metų, supaprastinus tvarką, nebereikalaujama vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų. Parama išmokama atsižvelgiant į nustatytus įkainius.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra:

* patirtos ne anksčiau kaip kitą dieną nuo paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;

* faktiškai patirtos ir pagrįstos dokumentais;

* patirtos atsiskaitant su draudimo įmonėmis per finansų įstaigas;

* patirtos draudimo paslaugą įsigijus iš pripažintų tinkamų teikti pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugas draudimo įmonių ar kitų Ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų, turinčių teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą.

Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai

Draudimo sutartyje nurodytas pasėlių ir (arba) augalų plotas pagal augalų rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.

Apdraudus didesnį pagal augalų rūšis plotą negu deklaruotas plotas, pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą ir sumažintą draudimo įmoką už šią augalų rūšį, išskyrus tuos atvejus, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, už juos yra sumokėtos draudimo išmokos bei pateikti paaiškinimai dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo.

Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami ar sėjami augalai ne vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu metu augančių augalų plotas negali būti didesnis už deklaruotą bendrą šių augalų plotą.
Paraiškų teikimo tvarka

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Taip pat kviečiame teikti paraiškas kompensacijai už augalų ir pasėlių draudimą nuo pavojingų meteorologinių reiškinių sukeltų padarinių. Daugiau informacijos https://www.paramakaimui.lt/index.php/parama/nacionalinemis-lesomis-finansuojamos-priemones/priemoniu-sarasas/valstybes-pagalba-uz-draudimo-imoku-dalini-kompensavima-2024-m-vegetacinis-laikotarpis–ii/46485?tab=1

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-29

Viceministras V. Tomkus: „Siekiame plėsti lietuviškų maisto produktų asortimentą JAV rinkoje“

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Indianos valstijos žemės ūkio instituto vadovų mokymo programos dalyviais. Šios programos dalyviai į Žemės ūkio ministeriją atvyko susipažinti su Lietuvos žemės ūkiu, jo perspektyvomis, gerosiomis praktikomis nuo pirminės gamybos iki galutinių produktų, domėjosi Lietuvos prekybiniais santykiais su JAV.

Viceministras V. Tomkus pristatė svečiams informaciją apie Lietuvos žemės ūkį, prekybą, buvo aptarti aktualūs eksporto klausimai.

Lietuva laiko JAV strategine partnere visose ekonomikos srityse ir yra labai suinteresuota stiprinti dar glaudesnius ekonominius ryšius. JAV yra labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė: tai 4-oji lietuviškų prekių eksporto rinka, kurios bendra dvišalės prekybos apyvarta viršija 4,76 mlrd. eurų.

Dvišalė prekyba žemės ūkio produktais, maistu ir gėrimais kasmet didėja. Pernai Lietuvos žemės ūkio produktų eksportas į JAV siekė 88,6 mln. Eur, importas – 78,5 mln. Eur. Į JAV eksportuota: kviečių glitimas, sūriai, aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, sriubos ir sultiniai, homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai. Eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 21 vietoje iš 157 eksporto partnerių.

„Labai vertiname kiekvieną galimybę plėsti ir gilinti bendradarbiavimą skirtinguose sektoriuose. Džiaugiamės augančia dvišale prekyba maisto produktais, tuo, kad JAV vartotojai prekybos tinkluose gali rasti lietuviškų gaminių, tokių kaip ekologiškos sriubos, duonos gaminiai, pieno produktai, ekologiškos kanapių sėklos, įvairūs užkandžiai, liofilizuoti ledai ir kt. Mūsų tikslas – plėsti lietuviškų maisto produktų asortimentą JAV rinkoje ir didinti šių produktų žinomumą tarp šios šalies vartotojų, skatinti natūralių, ekologiškų ir didesnės pridėtinės vertės lietuviškų maisto produktų eksportą į JAV ir galimybę jais tiekti daugiau JAV nacionalinių prekybos tinklų“, – teigė viceministras.

Lietuva turi teisę į JAV eksportuoti mėsos ir kiaušinių produktus. Neseniai pradėta paukštienos gaminių eksporto leidimų gavimo procedūra. Tęsiamas derybų procesas dėl kviečių (vartojimui) eksporto leidimo. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus sulaukta teigiamų žinių.

Viceministras pabrėžė, kad siekiant glaudesnio bendradarbiavimo žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, būtina stiprinti ekonominius ir diplomatinius santykius su įvairiomis JAV valstijomis.

„Džiaugiamės bendradarbiaudami su JAV. Šiaurės Amerikos lietuvių verslo forumas, organizuotas 2022 metais Filadelfijoje (Pensilvanija), suartino Lietuvos ir Šiaurės Amerikos įmones bei sustiprino transatlantinius santykius. Buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Pensilvanijos žemės ūkio departamento dėl bendradarbiavimo stiprinimo abiejų šalių žemės ūkio sektoriuose. Taigi domimės bendradarbiavimu ir su kitomis JAV valstijomis. Lietuvos maisto įmonės nuolatos ieško verslo partnerių, todėl būtume labai dėkingi už pagalbą ieškant kontaktų Indianos valstijoje“, – apie jau vykstantį bendradarbiavimą kalbėjo viceministras.

Indianos valstijos žemės ūkio instituto vadovų mokymo programos dalyviai domėjosi, kokius produktus Lietuva eksportuoja į JAV, kokiose parodose dalyvauja, ekosistemomis, reikalavimais tvarumui, gyvulių draudimu, kaip kontroliuojamas kiaulių maras ir kitais aktualiais klausimais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-28

Įvertintos paraiškos dėl ugdymo įstaigose vaikų maitinimo kokybiškais produktais

2023 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 31 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo įstaigas kvietė teikti paraiškas, kad jos galėtų gauti paramą dėl 2024 m. vaikų maitinimo ekologiškais bei pagal nacionalinės kokybės sistemą pagamintais maisto produktais. Informuojame, kad pateiktos paraiškos šiuo metu jau įvertintos.

Iš viso įvertinta 70 dėl paramos pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles besikreipusių mokymo įstaigų paraiškų. Šiam kvietimui teikti paraiškas finansuoti 2024 m. skirta 2,13 mln. Eur.

Primintina, jog dėl paramos galėjo kreiptis vaikų ugdymo įstaigos, daugiafunkciniai centrai ir pagal pradinio ugdymo programas dirbančios vaikų ugdymo įstaigos, dirbančios pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas. Paraiškas teikė ugdymo įstaigos iš 18 Lietuvos vietovių (miestų ir rajonų), daugiausia – 20 paraiškų gauta iš Šiaulių miesto darželių, 9 paraiškas pateikė Panevėžio rajono, 7 Ukmergės miesto darželiai.

NMA jau informavo ugdymo įstaigas apie sprendimą skirti paramą. Žinotina, kad paramos gavėjas, jei nebuvo pateikęs su paraiška, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo NMA sprendimo skirti paramą priėmimo dienos privalo NMA pateikti galiojančios sutarties (-ių) su pagal kokybės sistemas pagamintų produktų tiekėju (-ais) dėl maisto produktų tiekimo kopiją (-as), ekologiškų produktų tiekėjo (-ų) patvirtinamųjų dokumentų kopijas ir planuojamų įsigyti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų, paženklintų ženklu „Kokybė“, gamintojų sąrašą. Nepateikus šių dokumentų per nustatytą terminą, parama nebus teikiama.

Parama teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, kompensuojant maisto produktų ir žaliavų, skirtų gaminti į valgiaraštį įtrauktiems patiekalams, kainų skirtumą, susidarantį vaikų maitinimui naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus vietoj įprastinių maisto produktų ir žaliavų. Pagal kokybės sistemas pagamintais produktais laikomi ekologiški ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminti maisto produktai, atitinkantys žemės ūkio ministro įsakymo reikalavimus ir pažymėti ženklu „Kokybė“.

Vaikų maitinimui skirtą maistą pareiškėjas turi gaminti tik tam tikslui skirtose patalpose ir turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, t. y. nepirkti maitinimo paslaugos.

Paramos laikotarpis yra nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-27

Ankstesnės žemės ūkio naujienos