Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-04-05

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Foto iš Pexels, Candine Dufant

Žemės ūkio naujienos: 2024-04-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Parama ūkių modernizavimui: galima gauti ne tik dotaciją, bet ir lengvatinę paskolą

Nuo balandžio 2 d. ūkininkai ir žemės ūkio įmonės galės kreiptis dotacijų ir lengvatinių paskolų žemės ūkio valdoms modernizuoti, kurios remiamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tai bus antrasis paraiškų kvietimas pagal šią priemonę, kuri startavo praėjusių metų pabaigoje.

Pernai aktyviausi buvo augalininkystės sektoriaus pareiškėjai

Parama žemės ūkio valdų modernizavimui, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, tvarią gamybą ir pažangių technologijų diegimą – viena svarbiausių ir paklausiausių.

Įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką ir siekiant modernizuoti žemės ūkio valdas, 2014–2023 m. laikotarpiu buvo teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiai priemonei įgyvendinti 2014–2020 m., įskaitant ir pereinamąjį 2021–2023 m. laikotarpį, buvo skirta 724 mln. Eurų paramos lėšų, iš kurių 16 mln. Eurų – lengvatinėms paskoloms.

„Ši priemonė labai populiari, o pareiškėjų aktyvumas labai didelis, todėl visu laikotarpiu buvo sulaukta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų, kuriose buvo paprašyta 1 mlrd. 214 mln. Eurų paramos lėšų. Jau patvirtintos 6936 paraiškos, kurioms numatyta skirti 689 mln. Eurų paramos – beveik 95 proc. nuo visų šiai priemonei skirtų lėšų. Jau išmokėta 505 mln. Eurų – 70 proc. nuo skirtų visų lėšų“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė. Pagal šią veiklos sritį pareiškėjai galėjo įsigyti žemės ūkio technikos, statyti gamybinius pastatus, investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, pirkti transporto priemones.

Tęstinis šios priemonės ir Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų įgyvendinimas vyksta ir naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu, parama yra teikiama pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tačiau šiai priemonei, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, skirta mažiau lėšų – 230 mln. Eurų, iš kurių 30 mln. – lengvatinių paskolų teikimui. M. Jusienė priminė, kad ši priemonė startavo 2023-ųjų lapkritį ir gruodį, kada įvyko pirmasis paraiškų teikimas. Jo biudžetas – 80 mln. Eurų, iš kurių 30 mln. Eurų skirta lengvatinėms paskoloms.

Lėšos buvo padalintos pagal sektorius: 15 mln. Eur teko pieninei galvijininkystei, 7,5 mln. Eur– mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams, 7,5 mln. Eur – kiaulininkystei ir paukštininkystei, 10 mln. Eur – sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei ir dar 10 mln.Eur – kitiems augalininkystės sektoriams. „Iš viso buvo pateiktos 146 paraiškos, tačiau ne visos jos buvo kokybiškos, todėl į atrankos vertinimą pateko tik 134 paraiškos.

Paprašyta 41 mln. Eurų. Aktyviausi buvo augalininkystės sektoriaus pareiškėjai, jų prašoma paramos suma beveik du kartus viršija skirtą lėšų biudžetą. Šiek tiek mažiau aktyvūs buvo pienininės ir mėsinės galvijininkystės, taip pat kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių dalyviai“, – pastebėjo ŽŪM atstovė.

Naujas kvietimas – balandžio-gegužės mėnesiais

Šiemet nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. vėl bus galima teikti paraiškas pagal šią SP intervencinę priemonę. Paraiškų kvietimo biudžetas – 50 mln. Eurų, lėšos vėl paskirstytos pagal sektorius: 15 mln.Eur numatyta pieno gamintojams, 7,5 mln.Eur – mėsinei galvijininkystei, 7,5 mln. Eur– kiaulininkystei ir paukštininkystei, 10 mln. Eur– sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, tiek pat ir kitiems augalininkystės sektoriams. Parama bus teikiama pagal taisykles, kurios žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-640 yra patvirtintos 2023 m. spalio 4 d.

Pasak M. Jusienės, didelių pokyčių nėra, paramos galės kreiptis ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kuriems keliami reikalavimai išlieka tie patys: iki paramos paraiškos pateikimo jie turi nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus; gauti 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos; valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

ŽŪM atstovė akcentavo, kad šiek tiek buvo pakeistas reikalavimas, susijęs su paramos padidinimu jauniesiems ūkininkams. Jis buvo konkretizuotas, nustatant, kad 20 proc. punktų didesnė paramos suma gali būti teikiama jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą pagal šią intervencinę priemonę teikia paraišką 5 metų laikotarpiu po įsikūrimo. Svarbus administracinis palengvinimas pareiškėjams – atsisakyta paramos sutarčių sudarymo. Tačiau atsirado reikalavimas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kad parama nebus teikiama kailinių žvėrelių auginimui.

Pareiškėjai gali prašyti tik dotacijos, dotacijos ir lengvatinės paskolos investicijoms ar apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos investicijoms ar apyvartiniam kapitalui. „Norėtume, kad lengvatinės paskolos būtų populiaresnės, tačiau tai nėra taip paklausu. Po praėjusių metų kvietimo pagal SP intervencinę priemonę paaiškėjo, kad paskolų paprašė tik 24 pareiškėjai, o prašoma paskolų suma sudarė beveik 4 mln. eurų. Tikimės, kad ši paramos forma įgaus pagreitį ir pareiškėjai bus aktyvesni.

Paraiškas dėl lengvatinės paskolos galima teikti visus metus, yra tęstinis tokių paraiškų kvietimas, tad raginame žemės ūkio subjektus tuo pasinaudoti. Visgi lengvatinių paskolų palūkanų normos yra mažesnės, tai turėtų būti patrauklu“, – aiškino M. Jusienė.

Parama tvarioms investicijoms

Iki šių metų vasario 29 d. buvo galima teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – dotacijoms ir lengvatinėms paskoloms gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM duomenimis, dotacijoms buvo skirta 36,7 mln. Eur paramos, o paprašyta – daugiau kaip 18 mln. Eur, pateiktos 38 paraiškos.

Lengvatinėms paskoloms kompensuoti buvo skirta 5 mln. Eur, tačiau paraiškų dėl šios paramos nebuvo sulaukta. Paskelbtas naujas tęstinis kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Sudarytos galimybės paraiškas teikti nuo 2024 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Pagal šią priemonę galima prašyti paramos šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimui ūkyje (privaloma veikla), taip pat biodujų gamybai iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų bei investicijoms į perėjimą prie aukštesnių, nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Šaltinis: LR žemės ūkio ministerija

Pernai smukusi „Lytagros“ grupė šiemet dėl neaiškios verslo aplinkos augimo nesitiki

Viena didžiausių žemės ūkio technikos ir paslaugų tiekėjų Lietuvoje „Lytagros“ grupė, pernai gavusi 7 proc. mažiau pajamų ir uždirbusi tris kartus mažiau pelno, šiemet tikisi dar 2 proc. mažesnių pardavimų ir beveik 40 proc. mažesnio ikimokestinio pelno.

Pernai grupės konsoliduotos pajamos siekė 284,9 mln. eurų (2022 metais – 306,4 mln. eurų), konsolduotas grynasis pelnas – 7,25 mln. eurų (24 mln. eurų), pelnas prieš mokesčius – 8,1 mln. eurų (27 mln. eurų). Šiemet tikimasi uždirbti 5 mln. eurų ikimokestinio pelno, teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Pasak grupės, jos planams šiemet įtakos gali daryti tebesitęsiantis karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, karas Izraelyje, bankų diktuojama nepalanki verslui palūkanų normų politika, aukštesnės energetinių išteklių kainos, bendros ekonominės perspektyvos.

„Vadovybei sunku prognozuoti, kiek tai atsilieps veiklos rezultatams, tačiau akivaizdu, kad turės neigiamų pasekmių. (…) Tikėtina, kad ekonominio sunkmečio pasekmes ims jausti net ir tvarūs verslai. Išlieka labai daug neapibrėžtumų verslo aplinkoje“, – rašoma ataskaitoje.

Šiais metais į veiklos modernizavimą grupė ketina investuoti 11,5 mln. eurų.

„Daugiau dėmesio numatoma skirti veiklos vertę didinantiems veiksniams ir pagrindinių veiklos rodiklių valdymui, nes konkurencija rinkoje nusimato labai arši. (…) Planuojama, kad bendrame „Lytagros“ pardavimų portfelyje dar didesnę dalį užims technikos, atsarginių dalių bei serviso paslaugų pardavimai“, – teigia grupė.

„Lytagros“ grupė šiemet tikisi mažesnių žemės ūkio mašinų pardavimų. Didžiausią jų dalį rinkai, be „Lytagros“, pernai patiekė „Dojus agro“, „Dotnuva Baltic“ ir „Baltic agro machinery“ – visos jos užėmė 70 proc. rinkos.

„2023 metais technikos pardavimai dar didėjo, tačiau dėl tvyrančio neapibrėžtumo, aukštų palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų grupė prognozuoja mažesnes technikos pardavimo apimtis“, – teigiama ataskaitoje.

2023 metais grupė stokodama apyvartinių lėšų skolinosi iš SEB ir „Luminor“ bankų. Be to, šių metų sausį SEB bankas jai suteikė papildomą 0,5 mln. eurų kredito ir 31 mln. eurų sąskaitos perviršio limitus. Jų gražinimo terminas – 2026 metų vasaris.

Grupė 2024 metais planuoja išlaikyti panašų darbuotojų skaičių.

Šaltinis: lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2024-04-05

Trijų šalių atstovai Vilniuje tarsis dėl ukrainietiškų grūdų importo į ES

Seime penktadienį vyks trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų bei žemdirbių organizacijų atstovų susitikimas, skirtas grūdų iš Ukrainos importo į Europos Sąjungą (ES) problemoms. Kaip BNS sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikimas skirtas spręsti politinius nesutarimus dėl prekybos ukrainietiškais grūdais.

„Politinės darbotvarkės pagrindinis klausimas yra civilizuotai išspręsti prekybą tarp šalių, ypač tarp Lenkijos ir Ukrainos. Ir ES bendras požiūris į Ukrainos produkciją – kaip ji turės būti integruojama į ES“, – teigė V. Pranckietis.

Seimas yra kreipęsis į Europos Komisiją (EK) prašydamas uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importą į ES.

Parlamentarai siekia, kad EK išanalizuotų galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.

EK siūloma apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą.

EK kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2024-04-05

Šį pavasarį mineralinio azoto laukuose nedaug

Šį pavasarį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija vėl atliko mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose. Paaiškėjo, kad visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug.

Praėjusių metų lapkričio pradžioje žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 57,8 kg/ha, o šiemet pavasarį – jau tik 32,5 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą nuo 2020 metų.

Šiemet visose šalies zonose mineralinio azoto rasta mažai: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 27,8 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 34,6 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 35,2 kg/ha. Šiek tiek didesnis mineralinio azoto kiekis nustatytas tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyje – 40–46 kg/ha.

Žiemkenčiuose ir po praėjusiais metais augintų rapsų bei žiemkenčių mineralinio azoto dirvožemyje kiekių vidurkiai svyravo 35–37 kg/ha ribose. Po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų mineralinio azoto nustatyta dar mažiau – 33,7 kg/ha, o mažiausiai jo rasta daugiamečių žolių plotuose – 24,5 kg/ha.

Skirtinguose gyliuose jo rasta tiek: 0–30 cm – 20,9 kg/ha, 30–60 cm – 12,0 kg/ha, 60–90 cm – 11,9 kg/ha. Likę nedideli mineralinio azoto kiekiai visuose dirvožemio sluoksniuose rodo, kad azotas intensyviai plovėsi ir dalis jo pateko į gruntinius vandenis, upes bei ežerus. Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 82–120 kg/ha – taip buvo vos keliuose tirtuose šalies ūkiuose, nors ankstesniais metais pavasarį jo buvo daug daugiau.

Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha – tai sudarė 73 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto buvo mažiau nei viršutiniame – tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.

Mokslininkų teigimu, žiemkenčiai ir žieminiai rapsai daugelyje šalies plotų gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra labai svarbus ir neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug.

Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga tikslinga didinti 30–45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Didesnę azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normą tikslinga didinti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-04

Lenkijos ūkininkai blokuoja tris Ukrainos pasienio kontrolės punktus, eilėse stovi 1 400 sunkvežimių


Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną.

„Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Čia lenkų ūkininkai faktiškai neleidžia per sieną į Lenkiją vykti krovininėms transporto priemonėms. Ukrainos link jie leidžia pravažiuoti keliems sunkvežimiams per valandą“, – pasakojo A. Demčenka.

Pasak jo, Jahodynės kontrolės punktas yra didžiausia krovininių transporto priemonių sienos su Lenkija kirtimo vieta. Per parą jis gali aptarnauti 1 200-1 400 sunkvežimių. Tuo tarpu per pastarąją parą sieną Ukrainos kryptimi čia kirto tik 70 sunkvežimių.

Pasak A. Demčenkos, minėtuose trijuose kontrolės punktuose eilėje laukia kiek daugiau nei 400 sunkvežimių. Tuo pat metu pasienio punktuose, kurie neseniai buvo atblokuoti, irgi susidarė tam tikros eilės. Daugiausia kalba eina apie Krakiveco ir Šehynės kontrolės punktus, kur šį rytą eilėje laukė atitinkamai apie 550 ir 450 sunkvežimių.

Kol kas sienos blokada palietė tik krovininį transportą, pažymėjo A. Demčenka. Lengvosios motorinės transporto priemonės ir autobusai gali laisvai važiuoti per visus pasienio kontrolės punktus. „Ukrinform“ primena, kad 2024 metų kovo 28 dieną Ukraina ir Lenkija surengė tarpvyriausybinį susitikimą, kuriame buvo pristatyta bendra vizija dėl sienos blokados nutraukimo.

Šaltinis: tv3.lt, 2024-04-04

Ankstesnės žemės ūkio naujienos