Žemės ūkio naujienos: 2024-04-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Navickas: net ir mažas žemės ūkio produkcijos importas iš Rusijos kelia nerimą
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad praėjusiais metais žemės ūkio produkcija iš Rusijos sudarė kiek daugiau nei du procentus, tačiau net ir maži skaičiai kelia nerimą. „Mes įsivežame truputį daugiau nei už 6 mlrd. eurų žemės ūkio produkcijos, tai iš jos 2023 metais rusiška produkcija sudarė 2,3 proc., o iš Baltarusijos – 1,6 (procento – BNS)“, – laidoje „LRT forumas“ sakė K. Navickas. 2022 metais, žemės ūkio produkcija iš Rusijos sudarė 3,6 proc. viso importo.
„Bet aš nenorėčiau tuo ir pabaigti, kad čia maži ar niekingi skaičiai. Taip nėra, nes mes esame netiesioginio, bet karo poveikio zonoje ir tas Rusijos, Baltarusijos ekonomikos maitinimas tikrai neprideda jokio pasitenkinimo, bet kelia nerimą“, – teigė ministras.
Jo teigimu, Lietuva pernai kviečių iš Rusijos neimportavo, o tranzitu geležinkeliais, „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, per šalį gabenta 161 tūkst. tonų grūdų.
Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
K. Navicko teigimu, Briuselis pasirinko kitą, tačiau ne blogą variantą – muito įvedimą rusiškai produkcijai.
„Mes šiuo aspektu kalbame, kad reikia plėsti ir daugiau produktų, kuriems turėtų būti taikoma importo į Europos Sąjungą muito tarifai. Tikimės, kad palaikymo sulauksime“, – teigė ministras.
Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti EK pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus.
Lietuvos daržovių augintojai praėjusią savaitę pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA), tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
Šaltinis: Vilmantas Venckūnas, lrt.lt, 2024-04-08
ES šalys susitarė griežtinti žemės ūkio produkcijos importo iš Ukrainos apribojimus
ES valstybės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė sugriežtinti tam tikros ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importą, pranešė šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Belgija. Kviečiams jokie apribojimai nebus taikomi, nors to pirmiau ir reikalavo tokios šalys, kaip Prancūzija ir Lenkija. Preliminari sutartis dar turės būti įforminta pirmadienį įvyksiančiame ES ambasadorių susitikime, o antradienį – Europos Parlamento komiteto posėdyje.
Šia sutartimi Ukrainos žemės ūkio prekėms bus toliau taikomos muito lengvatos, įvestos nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, tačiau paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus importui nustatomi apribojimai, siekiantys vidutines šios produkcijos importo apimtis, kurios buvo fiksuojamos laikotarpiu nuo 2021 m. vidurio iki 2023 m. pabaigos.
Diplomatai pirmiau teigė, kad dėl šių apribojimų pelnas, Europoje gaunamas iš ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos, lyginant su 2023 m. sumažės maždaug 240 mln. eurų.
Europos Sąjunga stengėsi neprarasti solidarumo su Ukraina, tuo pačiu mėgindama išklausyti Europos ūkininkus, protestuojančius dėl sumažėjusių pajamų – jų teigimu, dėl mažesnio uždarbio iš dalies kaltos iš Ukrainos atvykstančios prekės, kuriomis dempinguojamos jų pačių produkcijos kainos.
Ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai taikomos muito lengvatos bus pratęstos ir įsigalios dar iki birželio 5 d., kai sueis šiuo metu nustatytų lengvatų galiojimo terminas.
Europos Parlamentas išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad jeigu „dėl prekių, pavyzdžiui, kviečių importo iš Ukrainos reikšmingai sutriktų ES rinkos arba vienos ar daugiau iš ES šalių rinkų veikla, reglamentu būtų užtikrinta, kad (Europos) Komisija galėtų operatyviai imtis veiksmų ir pritaikyti jos nuomone reikalingas priemones“.
Įstatymų leidėjai laukia birželį įvyksiančių rinkimų, po kurių turėtų pradėti dirbti naujas parlamentas. Daugelis iš jų, ypač konservatoriai ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai, nori parodyti Europos ūkininkams, jog yra jų pusėje.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-04-08
Pakeistos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai paramos paraiškoje turi nurodyti, jog prašo skirti kompensacinę išmoką už nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinių gyvūnų, naminių paukščių ir bičių laikymą bei veisimą ir deklaruoti ne mažiau kaip 0,01 ha žemės ūkio naudmenų ar kitos paskirties plotą.
Pareiškėjas turi laikyti jam priklausančius nykstančių Lietuvos senųjų veislių ūkinius gyvūnus, naminius paukščius ar bičių šeimas, registruotus Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR):
* galvijus (karves, telyčias, bulius), kurie įrašyti Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos (ŪGVIS) Pieninių galvijų veislininkystės posistemio atitinkamos veislės kilmės knygos pagrindiniame skyriuje;
* arklius (eržilus, kumeles), kurie įrašyti ŽŪDC ŪGVIS Arklių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
* kiaules (kiaulaites, paršavedes, kuilius), kurie registruoti ŽŪDC ŪGVIS Kiaulių veislininkystės posistemyje ir įrašyti į kilmės knygą;
* avis (avis, avinus), kurios įrašytos ŽŪDC ŪGVIS Avių veislininkystės posistemio atitinkamos veislės pagrindiniame kilmės knygos skyriuje;
* vištines žąsis (žąsis, žąsinus), kurioms išduotas jų veislę patvirtintas dokumentas (kilmės pažymėjimas);
* bičių šeimas (su šeimos kodu), kai dalyvaujama įgyvendinant veislininkystės institucijos selekcinę programą arba dalyvauta pripažintos veisimo organizacijos bičių veisimo programoje (sudarius sutartį su organizacija).
Siekiantys gauti paramą pagal priemonę turi laikyti bent 1 arklį arba galviją, 2 kiaules, 5 avis, 10 naminių paukščių arba 3 bičių šeimas, esančias selekciniame centre Marcinkonyse ir 18 km spinduliu nuo selekcinio centro teritorijos ribų, arba 10 bičių šeimų, esančių už selekcinio centro teritorijos ribų, priklausančių senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.
Kartu su paramos paraiška iki rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) būtina pateikti paramos paraiškoje įsipareigotų laikyti vištinių žąsų ar bičių motinų kilmės pažymėjimų kopijas ir nurodyti arklių, galvijų, kiaulių ir avių tapatybės nustatymo numerius.
Be to, taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai, keisdami bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą ūkinį gyvūną kitu tokios pačios veislės gyvūnu, privalo užpildytitaisyklių 2 priede nustatytos formos prašymą irpasirinktu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 darbo dienų NMAnurodyti paramos paraiškoje deklaruotų ūkinių gyvūnų tapatybės nustatymo numerį beipateikti naujai deklaruojamos paramai pagal priemonę ūkinio gyvūno kilmės sertifikatą ir tapatybės nustatymo numerį.
Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai, pretenduojantys į paramą pagal priemonę, gali pretenduoti į paramą ir pagal kitas priemones, atsižvelgę į paramos priemonių suderinamumą (pateiktas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo Paramos suderinamumo matricoje).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-09
Pakeistos priemonės „Gyvūnų gerovė“ galvijų veiklos taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ įgyvendinimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, jog Žemės ūkio duomenų centras einamaisiais metais perskaičiuoja sausio 1 d. laikytus pareiškėjo valdoje mėsinius ir pieninius galvijus į SG.
Taisyklėse patikslinti terminai, jog pareiškėjai pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ (1 veiklos sritis) privalo paraiškoje įsipareigoti pieninių veislių galvijus ganyti ganykloje nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 kalendorinių dienų einamaisiais metais nuo ganymo pradžios.
Pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ (2 veiklos sritis) pareiškėjai privalo paraiškoje įsipareigoti išleisti ganytis galvijus į atvirą erdvę, diendaržius ar ganyklas ne mažiau kaip 120 kalendorinių dienų arba pienines užtrūkusias karves 60 kalendorinių dienų per einamuosius metus pasirinktu nepertraukiamu laikotarpiu skaičiuojant nuo ganymo pradžios iki gruodžio 31 d.
Taip pat pagal pirmą veiklą pareiškėjai įsipareigoja ganyti pieninius galvijus ganyklose nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 kalendorinių dienų einamaisiais metais, o pagal antrą – užtikrinti, kad einamaisiais metais nuo ganymo ar išleidimo į diendaržį pradžios iki gruodžio 31 d. pieniniai arba mėsiniai galvijai turėtų galimybę netrukdomai išeiti į diendaržius, atvirą erdvę ar ganyklas nepertraukiamam ne trumpesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Taisyklėse nebelieka reikalavimo ne vėliau kaip per 7 dienas suvesti duomenis į Ūkinių gyvūnų registrą (ŪGR) apie galvijų bandos, kuriai įsipareigota taikyti aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus, išgynimo į ganyklą pradžią ar išleidimą ganytis į diendaržį, atvirą erdvę ar ganyklą pradžią (t. y. ganymo pradžios datą) ir ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. suvesti duomenis į ŪGR apie galvijų ganymo pabaigos datą.
Pakeistose taisyklėse patikslinti sutartinių gyvulių (SG) dydžiai:
* už galvijus, jaunesnius negu 6 mėn. amžiaus, taikomas 0,25 SG;
* už galvijus nuo 6 mėn. iki 2 metų amžiaus, taikomas 0,7 SG;
* už galvijus, vyresnius nei 2 metų, taikomas 1 SG.
Svarbu, jog pareiškėjai, teikdami paraišką, turi nurodyti, jog prašo skirti išmoką pagal pasirinktą priemonės veiklą ir nurodyti galvijų bandos numerį, ganymo pradžios (ne ankstesnę kaip gegužės 15 d.) ir pabaigos datą bei SG skaičių, kurį įsipareigoja ganyti ganykloje ar išleisti ganytis į atvirą erdvę.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-09
Pakeisti GAAB reikalavimai, taikomi nuo 2023 m.
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 m., aprašas. Kviečiame susipažinti su pakeitimais: GAAB standarte „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ nebelieka daugiamečių pievų klasifikatoriaus kodų DGA ir DGJ. Pareiškėjai, įgyvendinantys 1 GAAB standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“, deklaravę daugiametes pievas, privalo jų plotą išlaikyti, o suarę privalo atkurti.
Atkurtos daugiametės pievos, deklaruojamos kodu AGP, laikomos daugiametėmis nuo deklaravimo dienos, jei pareiškėjas įsipareigoja atkurtame plote deklaruoti daugiametes pievas mažiausiai 5 metus. Daugiametės natūralios ir pusiau natūralios pievos, kurių klasifikatoriaus kodai DGP, EPT, EPG, SPT, ŠLT, EBB, 5PT-2, MNP, nesant reikalavimo atkurti daugiametes pievas, anksčiausiai gali būti deklaruojamos praėjus 5 metams po paskutinio ariamosios žemės nustatymo žemės ūkio naudmenų sluoksnyje atitinkamame plote.
Pievų ir ganyklų iki 5 metų plotams, deklaruojamiems DKP ir EKP kodais, suteikiamas daugiametės pievos statusas su sąlyga, kad tokie plotai bus deklaruojami šiuo kodu bent 5 metus iš eilės.
Svarbu, jogpareiškėjai ir paramos gavėjai 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“ turės įgyvendinti nuo 2025 m. (anksčiau buvo nuo 2024 m.).
Pakeisti 4 GAAB standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimai. Melioracijos griovių, išskyrus, kai palei griovį deklaruojami ekologinio ūkio sertifikuoti laukai, nuo 2024 m. privalo būti deklaruojami pagrioviai (palaukė su žoline danga, neįskaitant griovio šlaito), kurių minimalus plotis 3 metrai. Pagrioviuose su žoline danga (kodas KEP) ganymas ar mulčiavimas nedraudžiamas, pagrioviai gali būti naudojami žemės ūkio technikos eismui.
Įgyvendinantiems 5 GAAB standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ pareiškėjams privaloma kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. (anksčiau iki kovo 1 d.) užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą, t. y. apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas. Atkreipiame dėmesį, jog ražienas ir augalų liekanas įdirbti nuėmus derlių, jei neplanuojama nurodytu laikotarpiu apsėti, draudžiama.
Taip pat pareiškėjai, įgyvendinantys 6 GAAB standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, reikalavimus vykdyti turi nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d.
Deklaruojantys iki 50 ha paramai tinkamo ploto ne mažesniame kaip 50 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti ražienas ar kitų augalų liekanas. Atkreiptinas dėmesys, jog ražienas draudžiama arti, tačiau nedraudžiama žemę įdirbti beariminiu būdu, tai yra ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas, kad ražienos išliktų matomos. Deklaruojantiems daugiau kaip 50 ha paramai ploto ne mažesniame kaip 65 proc. žemės plote reikia laikytis to paties reikalavimo.
Be to, iki spalio 1 d. yra būtina juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Nuo šių metų privaloma laikytis 7 GAAB standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ reikalavimų. Pagal šį standartą pareiškėjai bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet turi skirti kitam pasėliui auginti. Tai reiškia, jog kasmet turi būti vis kitas pasėlis. Taip pat svarbu, jog plotai, kuriuose per pastaruosius 2 metus pasėliai nebuvo pakeisti, trečiaisiais metais būti naudojami kitiems pasėliams auginti.
2024 m. pareiškėjai, įgyvendinantys 8 GAAB standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, ne mažiau kaip 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ploto turi skirti kraštovaizdžio elementams (kurie yra apsupti ar ribojasi su ariamąja žeme) ar negamybinėms veiklos ir sistemoms, žaliajam pūdymui, tarpiniams pasėliams arba azotą kaupiantiems augalams.
Negamybinės veiklos ir sistemos yra šios: „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpųjų medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veikloms „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.
