Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-04-11

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-04-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kol ūkininkai sunerimę dėl stumbrų žalos, ministerijos aiškinasi, kuri turi spręsti problemą

Kauno rajone apsigyvenus stumbrams, iš ūkininkų jau gauta pranešimų apie žalą pasėliams. Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad jei stumbrai suniokos uogynus arba sodus, ūkininkams nuostolių esą niekas neatlygins ir tvarką ragina keisti. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos kol kas laukia viena kitos iniciatyvos. Kauno rajono ūkininkai filmuoja stumbrus jų laukuose. Stambiausi iš laukinių žvėrių pernai atklydo iš Kėdainių.

Kanapes ir šilauoges auginantis Rolandas Šimkus pamatęs stumbrus neapsidžiaugė, sako, kad pažiūrėti gražu, bet kelia daug nerimo.

„Jeigu ant 5 ar 7 hektarų užeitų 50 stumbrų banda, tai nelabai kas ir liktų iš jų. Taip pat auginame ir šilauoges, jeigu stumbrus kas išgąsdintų, nors šilauogynas pats yra aptvertas, bet jokios tvoros jų nesustabdytų“, – teigia ūkininkas.

Laukuose matomi ir stumbrų pėdsakai. Savivaldybei apie stumbrų padarytą žalą pranešė trys ūkininkai, jų greičiausiai bus daugiau.

„Apžiūrėjome apie 200 hektarų, bet čia bendras pasėlių plotas. Iš jų, negaliu sakyti, kad sunaikinta, bet pažeista apie 70–80 hektarų, kuriuos atvyksime dar kartą vertinti rudenį“, – sako Kauno rajono savivaldybės darbuotojas Tomas Kantaravičius.

Pasak Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko, reikia keisti žalų skaičiavimo metodiką – jei stumbrai suniokotų javus ar cukrinius runkelius, žala esą būtų atlyginta, tačiau jei uogynus ar sodus – ne.

„Jei jau taip globojame kaip valstybė šitą gyvūną ir norime atstatyti populiaciją, mes kaip ūkininkai tikrai nesame prieš, bet tai negali būti daroma ūkininkų sąskaita. Jei atsitiks žalos, reikia kompensuoti sąžiningai“, – tvirtina Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad sprendimus turi priimti Žemės ūkio ministerija.

„Šilauogės taip, yra ne pasėliai, o sodai privalo būti saugomi tvoromis, bet čia reikėtų šitą klausimą užduoti Žemės ūkio ministerijai, kokia jų pozicija dėl žalos atlyginimo ir sodams“, – komentuoja Aplinkos ministerijos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Žemės ūkio ministro patarėjas teigia, kad laukiama Aplinkos ministerijos sprendimų.

„Kaip ir vilkų padaryta žala, taip ir stumbrų visiems pasėliams apmokama Aplinkos rėmimo fondo. Tai mes esame už žalos atlyginimą, bet kolegos iš Aplinkos ministerijos turėtų sėsti prie stalo ir dėti savo pasiūlymus“, – tvirtina Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas sako, kad stumbrai atsivedė jauniklių ir Kauno rajone apsistojusią bandą jau reikėtų skaidyti.

„Iš Kėdainių, Panevėžio rajono perkelti į Dzūkiją – sėkmingai buvo įgyvendinta, virš 30 stumbrų yra perkelta į Dzūkijos nacionalinį parką, suformuota banda, išleisti jau. Taip pat tą tęsti būtų galima ir toliau“, – mano mokslininkas dr. Artūras Kibiša.

Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, kol kas stumbrų bandos skaidyti neplanuojama.

Šaltinis: Jūratė Anilionytė, lrt.lt, 2024-04-10

NMA konferencijoje aptartos su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos

Balandžio 9 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įvyko tradicinė konferencija „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos“. Nuotolinėje NMA organizuojamoje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 500 NMA socialinių partnerių, savivaldybių žemės ūkio skyrių bei seniūnijų specialistų. Konferencijos įrašą rasite NMA „Youtube“ kanale paspaudę šią nuorodą.

Renginio metu buvo pristatyti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, su plotu bei gyvuliais susijusių priemonių taisyklių pakeitimai, paramos administravimo aktualijos, patikrų naujovės, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) pakeitimai bei informacija, kaip pradėti ekologiškai ūkininkauti.

NMA direktorius Fortunatas Dirginčius pasveikino konferencijos dalyvius ir pabrėžė, jog būtent seniūnijų, žemės ūkio skyrių darbuotojai yra arčiausiai žmonių – padeda jiems užpildyti paraiškas, suteikia informaciją, padeda ištaisyti neatitikimus. Mes visi kartu bendradarbiaudami nuolat siekiame greitesnio, paprastesnio, efektyvesnio paramos administravimo ir išmokėjimo mūsų žemdirbiams.

„NMA tikslas yra kuo anksčiau išmokėti paramą, kuo mažiau varginti patikromis ir paklausimais bei suteikti kuo aiškesnę informaciją tam, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai galėtų nesunkiai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus“, – teigė Fortunatas Dirginčius.

Konferencijos metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. patarėjas Tadas Švilpauskas ir vyr. specialistė Jurgita Čiučkienė pristatė žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus.

ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas Skirmantas Ramoška pristatė su plotu susijusių priemonių taisyklių pakeitimus 2024 metais.

Susietosios paramos už gyvulius taisyklių pakeitimus pristatė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė ir Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistė Neringa Michailovaitė.

Su 2023 m. paramos administravimo aktualijomis supažindino NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė.

NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus pristatė 2024 m. patikrų aktualijas bei naujoves.

Žemės ūkio verslo centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė pristatė Paraiškų priėmimo informacinės sistemos pakeitimus 2024 metais.

Pristatymą apie tai, kaip pradėti ekologiškai ūkininkauti, skaitė VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo vadovas Tautvydas Burneika.

Tradiciškai konferencijos metu pagerbti ir NMA direktoriaus padėkomis apdovanoti seniūnijų darbuotojai. Už pagalbą ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, apdovanoti: Krokialaukio sen. vyresnioji specialistė Laimutė Ravinskienė, Liolių sen. specialistė žemės ūkiui Danutė Penikienė ir Bartninkų sen. Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Jovita Kygienė.

Už ūkininkų skatinimą naudotis elektroninėmis bendravimo su NMA priemonėmis padėkos įteiktos Rietavo sen. specialistei Danguolei Bružinskienei, Kupiškio sen. vyresniajai specialistei Irenai Meškauskienei ir Ylakių sen. vyriausiajai specialistei Janinai Simonavičienei.

Dėkojame dalyviams ir visiems linkime sėkmingo deklaravimo.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-10

EIP veiklos grupės kviečiamos suklusti – greitai bus priimamos paraiškos įgyvendinti EIP planus

Nuo gegužės 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėms skirto kvietimo teikti paraiškas dėl EIP projektų įgyvendinimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ pradžią.

Bus priimamos paraiškos, kuriose prašoma skirti paramą projektinėms idėjoms, kuriomis vystomas aktyvus bendradarbiavimas tarp žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių, mokslo ir (arba) studijų institucijos atstovų, konsultantų ir kitų suinteresuotų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių, kai planuojamos bendros veiklos, orientuotoms į:

* naujų produktų, procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų sukūrimą arba esminį jų patobulinimą;

* naujų arba patobulintų procesų ir technologijų, gamybos ir (arba) paslaugų teikimo metodų įdiegimą (naudojimą) EIP veiklos grupės nario žemės, maisto ar miško ūkyje.

Primintina, jog šiuo kvietimu teikti paraiškas galės tik EIP veiklos grupės, kurių EIP projektų planai įvertinti NMA ir Inovacijų agentūros bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtinti kaip tinkami įgyvendinti. Žiemą, kai buvo teikiami EIP įgyvendinimo planai, NMA buvo gauti 11-os EIP veiklos grupių projektų įgyvendinimo planai. NMA ragina planų, kuriuos ŽŪM patvirtins kaip tinkamus įgyvendinti, „šeimininkus“ nepraleisti galimybės ir teikti dokumentus dėl jų parengtų projektų finansavimo – jie NMA bus priimami iki birželio 28 d.

Paraiškos priimamos NMA

Paraiškos dėl patvirtintų EIP projektų įgyvendinimo NMA priimamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, jas siunčiant skenuotas (PDF formatu) el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Paraiškos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki kvietimo teikti įgyvendinimo planus paskutinės dienos, t. y. birželio 28 d. 24 valandos.

Pareiškėjas ir sąlygos, kurias jis turi atitikti

Teikti paraiškągali EIP veiklos grupės, kurių EIP projekto įgyvendinimo planas yra patvirtintas, narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos sudarymo paskirtas pareiškėju. Kiti EIP veiklos grupės nariai laikomi EIP projekto partneriais.

EIP veiklos grupės sudėtyje esantis konsultantas (jei yra) turi būti įtrauktas į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą pagal Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašo sudarymo tvarkos aprašą, o mokslininkas (jei yra), atstovaujantis mokslo ir (arba) studijų instituciją, – turėti mokslo daktaro laipsnį.

Paramos suma

Didžiausia paramos suma inovaciniam projektui įgyvendinti negali viršyti 200 000 Eur.

Pagal priemonę parama skiriama kaip bendra suma bendradarbiavimo išlaidoms ir inovaciniam projektui įgyvendinti.

Paramos intensyvumas taikomas atsižvelgiant į įsigyjamas išlaidas ir gali svyruoti nuo 65 iki 100 proc. visų tinkamų įsigyti išlaidų.

100 proc. intensyvumas taikomas įsigyjant EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo išlaidas bei šias projekto įgyvendinimo išlaidas:

* darbo užmokestį EIP projektą įgyvendinantiems asmenims (mokslininkams ir konsultantams);

* žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio technikos ir įrangos nuomos paslaugas;

* žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio technikos ir įrangos eksploatavimo;

* laboratorinės įrangos nuomos paslaugos, laboratorinės įrangos eksploatavimo medžiagų ir priemonių įsigijimo;

* pagal sutartis vykdomus mokslinius, laboratorinius tyrimus, ekspertizes ir patentus, perkamus arba įsigyjamus pagal licenciją rinkos kaina iš kitų išorės šaltinių (ne EIP veiklos grupės narių);

* EIP projektą įgyvendinančių asmenų kelionės išlaidas EIP projekto įgyvendinimo tikslais (kuro pirkimo ir (arba) visuomeninio transporto išlaidos);

* darbo užmokesčio arba atlygio projektą administruojantiems asmenims.

65 proc. intensyvumas taikomas įsigyjant šias su EIP projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas:

* EIP projekto veikloms žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio valdose įgyvendinti reikalingas medžiagas ir priemones;

* EIP projekto veiklose tiesiogiai naudojamą žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio techniką (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangą, susijusią su žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veikla, ir jos įrengimą;

* kompiuterinę ir programinę įrangą, programavimo paslaugas.

Šių išlaidų intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc., kai įsigyjamos investicijos, susijusios su vienu ar daugiau bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) konkrečių tikslų, taip pat kai investuojama jaunojo arba labai smulkaus ūkininko ūkyje.

Paraiškoms taikomi atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:

1. EIP projekto įgyvendinimo plano kokybė (didžiausias suteikiamas balų skaičius 20):

* skirti ne mažiau kaip 40 ekspertinio vertinimo balai – suteikiama 10 balų;

* skirti ne mažiau kaip 45 ekspertinio vertinimo balai – suteikiama 20 balų.

2. EIP projekto įgyvendinimo plane pagrįsta projekto rezultatų praktinio taikymo ūkiuose ekonominė nauda – suteikiama 10 balų.

3. EIP projekto įgyvendinimo plane pagrįsta projekto rezultatų praktinio taikymo ūkiuose aplinkosauginė nauda ir (arba) prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo – suteikiama 10 balų.

4. EIP projekto paramos paraiškoje pagrįsta, kad projekto rezultatų praktinis taikymas ūkiuose leis reaguoti į rinkos paklausą, įskaitant reagavimą į krizes, didins atsparumą krizėms – suteikiama 10 balų.

5. EIP projekto paramos paraiškoje pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad projektas skirtas labai smulkiuose ūkiuose (įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur) ūkininkaujančių asmenų inovaciniams poreikiams tenkinti – suteikiama 10 balų.

6. EIP projekto paramos paraiškoje pagrįstas projekto rezultatų praktinis taikomumas ir sukurtų rezultatų pritaikomumo mastas yra (balai sumuojami):

* sektorinis – suteikiami 5 balai;

* regioninis (daugiau nei vienos savivaldybės ribose) – suteikiami 5 balai;

* tarptautinis – suteikiami 5 balai.

7. EIP projekto veiklos ir rezultatai (be privalomo viešinimo nacionaliniame BŽŪP tinkle) papildomai viešinami skirtingomis viešinimo priemonėmis ir būdais (radijas, televizija, internetas ir kt.) (didžiausias suteikiamas balų skaičius 15):

* papildomai taikoma 1 viešinimo priemonė – suteikiami 5 balai;

* papildomai taikomos 2 viešinimo priemonės – suteikiama 10 balų;

* papildomai taikomos 3 viešinimo priemonės – suteikiama 15 balų.

8. EIP veiklos grupės sudėtyje be žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veiklos subjekto yra ir konsultantas, ir mokslo ir (arba) studijų atstovas – suteikiama 10 balų.

Norint gauti paramą privaloma surinkti 70 atrankos balų. Nesurinkus privalomojo mažiausio 70 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Šaltinis: nma.rv.lt, 2024-04-10

Su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais aptarti žemdirbiams aktualūs klausimai

Šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai susitikime su  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais aptarė žemės ūkio klausimus, svarbius ir žemdirbiams, ir jiems padedantiems specialistams regionuose. Ministerijos specialistai informavo apie planuojamus dalinio pasėlių draudimo įmokų kompensavimo, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo, žemės ūkio technikos registravimo pokyčius.

Diskutuota ir savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimo bei kitais aktualiais klausimais.

Vienas jų – melioracijos fondo, valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti, steigimas. Ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius informavo susirinkusiuosius, kad Melioracijos fondo įstatymas jau pateiktas derinti su visuomene.

„Melioracijos fondas būtų ilgalaikė investicija į Lietuvos ateitį, padėsianti užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkis ir toliau išliktų konkurencingas ir tvarus. Apie tokio fondo steigimą su socialiniais partneriais diskutavome ne sykį, tad parengtas įstatymo projektas yra kompromisas. Esame atviri siūlymams, kad rezultatas pateisintų visų lūkesčius ir neštų naudą“, – sako ministerijos kancleris.

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, kalbėdama apie pasėlių draudimo įmokų dalinį kompensavimą, paaiškino, kas svarbu renkantis pagalbos formą, kuo skiriasi skirtingų pagalbos formų reikalavimai, kada turi būti sumokamos įmokos. Taip pat daug dėmesio skirta planuojamiems pokyčiams, kad savivaldybių darbuotojams tenkanti našta būtų paprastesnė, o ūkininkams – patogesnė.

Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad šios priemonės – išties labai reikalingos – administravimas yra per sudėtingas, vyksta ištisus metus. Iškeltas klausimas dėl jos supaprastinimo ir efektyvumo didinimo.

Svarbu tai, kad pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo administravimą apibrėžia ne tik ministerijos nustatyti reikalavimai, kurie bus lengvinami, bet ir Europos Sąjungos reglamentai, kurių perkeliamos nuostatos derinamos su Konkurencijos Taryba. Ministerija kreipsis į Konkurencijos tarybą prašydama paprastinti priemonės administravimo reikalavimus.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas informavo savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistus apie medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo metodikos pokyčius. Planuojama leisti žalos nustatymui pasitelkti dronus. Savivaldybių atstovai palankiai sutiko žinią, kad ministerija siekia palengvinti jiems tenkančią administracinę naštą – specialistams nebereikėtų nustatinėti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių.

„Norime iš savivaldybių paimti šią funkciją, manome, kad tai turi būti dviejų subjektų – ūkininkų ir medžiotojų reikalas. Siūlysime draudimo modelį, tai, ką daro kitų šalių ūkininkai – draudžia savo pasėlius. Taip pat svarstomi kiti variantai“, – sakė patarėjas D. Rybakovas, pabrėžęs, kad šis klausimas yra ir Aplinkos ministerijos kompetencijoje, tad būtina rasti bendrą kompromisą.

Ministerija pakeitė traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo tvarką, kuri įsigalios nuo š. m. rugpjūčio 1 d. – prieš įregistruojant žemės ūkio techniką būtų privaloma atlikti techninę apžiūrą, o transporto priemonės tikrinimo metu būtų padaromos registruojamos transporto priemonės nuotraukos su vietos nustatymo funkcija (GeoTag).

„Registro duomenimis, didesnė dalis traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų neturi galiojančios techninės apžiūros ir viešajame eisme gali kelti pavojų eismo dalyviams. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, Registravimo taisyklėse būtų nurodymas, kad registracijos metu transporto priemonė turi turėti galiojančią techninę apžiūrą, o eksploatuoti transporto priemones, kurioms neatlikta techninė apžiūra, būtų draudžiama“, – susitikime kalbėjo ministerijos Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas.

Aptartas mokymų žemės ūkio skyrių atstovams klausimas, taip pat pabrėžta, kad laukiama siūlymų dėl įstatymų tobulinimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-10

Žemės ūkio ministerija siūlo riboti ir daržovių importą iš Rusijos bei Baltarusijos

Neformaliame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime Belgijoje, kuriame diskutuota ES apsirūpinimo augaliniais baltymais tema, Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai kėlė klausimą dėl žemės ūkio produktų, įskaitant baltyminius augalus, daržoves bei kitus, importo iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo. „Lietuva pasiūlė į sąrašą produktų, kuriems bus taikomi padidinti muito mokesčiai, įtraukti ir daržoves“, – sakė susitikime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Nors pastaruoju metu ES augalinių baltymų gamyba didėja, vis tik ES didžiąją dalį jų importuoja. Susitikime vyravo nuomonė, kad reikia gerinti ES apsirūpinimą augaliniais baltymais, diversifikuoti jų importą, nes tai labai svarbu strateginei ES autonomijai šioje srityje. Augalinių baltymų gamybos plėtojimas ES gali ne tik duoti ekonominės naudos ūkininkams ir maisto bei pašarų gamintojams, bet ir įvairiais aspektais pasitarnauti aplinkai bei kovai su klimato kaita.

ES yra numatyta galimybė augalinius baltymus remti per Bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus: sektorines intervencijas, ekologines sistemas, susietąją paramą. Į savo strateginius planus bent dalį šių paskatų įtraukė net 20 valstybių narių. „Turime skatinti ūkininkus įvairinti augalininkystę ir auginti daug baltymų turinčius augalus. Tai ne tik padidintų baltymų įvairovę, bet ir prisidėtų prie dirvožemio sveikatos bei biologinės įvairovės išsaugojimo“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.

Susitikimo dalyviai ragino Europos Komisiją parengti platesnę ES apsirūpinimo baltymais strategiją, galvoti ir apie papildomus instrumentus, finansinę paskatą gamintojams. Plėtrai labai aktualu moksliniai tyrimai, įskaitant tvarių pašarų gamybos, žinių sklaida, inovacijos.

Europos Komisijos nuomone, strateginė ES autonomija svarbi, bet turi būti pripažinta ir tarptautinės prekybos svarba bei nauda. Aktualios ir valstybių narių iniciatyvos šioje srityje, būtinas glaudus koordinavimas tarp skirtingų sektorių ir visų maisto grandinės grandžių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-10

Ankstesnės žemės ūkio naujienos