Žemės ūkio naujienos: 2024-04-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemę tausojantys ūkininkai sutinka, kad to reikia mokytis, bet darbas atsiperka – išmokos triskart didesnės
Maždaug penktadalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkininkauja taikydami dirvožemį tausojančią neariminio žemės dirbimo technologiją, nors jai reikia turėti ir daugiau žinių, ir patirties. Naudoti pažangias technologijas skatina ir triskart didesnės išmokos. Alytaus rajone ūkininkaujantis Vytautas – vienas pažangiausių ūkininkų, besigilinantis į naujas technologijas. Nejudindamas dirvožemio, nenaudodamas plūgo jis įvairias kultūras sėja jau penktus metus.
Tiesa, naudojant mažiau trąšų tenka kovoti su piktžolėmis, graužikais. Tačiau yra ir privalumų – degalų sunaudojama beveik perpus mažiau.
„Tikslas paprastas – taupyti resursus, mažinti savikainą ir būt kaip ūkininkui draugiškesniam gamtai. Jeigu laikais sėjomainos, tai kiekviena kultūra atiduos savo derlių, ekonomiškai naudingą derlių, svarbiausia, kad kažkiek padėtų gamta“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Vytautas Valaitis.
Biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckis pastebėjo, kad nors visame pasaulyje ūkininkai paprastai siekia piniginės naudos, tačiau tikroji vertė – gamtos tausojimas.
„Galima sunaudoti mažiau trąšų, augalinių apsaugos produktų, sėklos galima mažiau naudoti, ypač kuro, čia yra pagrindinė nauda“, – pabrėžė jis.
Ūkininkų teigimu, išbandyti pažangią technologiją ryžtasi ne kiekvienas, nors darbo mažiau, žinių reikia daug, bet pastangos atsiperka – išmokos triskart didesnės nei intensyvios augalininkystės.
„Pasėsi tarpinius pasėlius, gausi papildomų išmokų, taikysi minimalų žemės dirbimą, bet atsiranda problema – piktžolės, šliužai, kurie reikalauja papildomų investicijų. Bet tuos papildomus kaštus išmokos kompensuoja“, – kalbėjo Joniškio rajono ūkininkas Donatas Samaitis.
Alytaus rajone ūkininkaujantis Svajūnas Nevecka LRT TELEVIZIJAI kalbėjo, kad valstybė ne tik padeda, bet ir baudžia: „Duoda paramą sėjamajai, bet kartu atima kurą, to nereikėtų daryti, daug ką stabdo tas dalykas, nėra žmogus įsitikinęs, ar jam pavyks, tas atbaido, ganėtinai.“
Pasak žemdirbių, reikia laiko, kad būtų pasiektas rezultatas. Mokslininkai pastebi, kad atsisakius arimo gamtą tausojanti dirvožemio struktūra atsikuria tik po penkerių ar aštuonerių pažangaus ūkininkavimo metų, tačiau mažėja tarša, reikia mažiau padargų žemei dirbti, taupomas vanduo ir maisto medžiagų ištekliai.
„Ūkininkas, prieš pradėdamas beariminę technologiją, turi atlikti namų darbus – susistatyti sėjomainą tinkamą, kad kuo įvairesnių šaknų kultūrų būtų užauginta, reikėtų nusikalkinti dirvas“, – paaiškino Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje neariminę technologiją taiko apie dvidešimt procentų ūkininkų.
Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, lrt.lt, 2024-04-13
Išsigelbėjimas ar akmuo po kaklu? Ūkininkai savitarpio pagalbos fondo idėją vertina prieštaringai
Žemės ūkio ministerija kuria Žalio pieno gamintojų savitarpio pagalbos fondą. Jis būtų privalomas, pasak žemės ūkio viceministro, tai vienintelis būdas valdyti rizikas. Pieno gamintojų įmokos priklausytų nuo parduodamo pieno kiekio, jas mokėtų ir perdirbėjai. Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė teigia, fondo idėja gera, bet Pieno taryboje pristatytas projektas netenkina.
Atsukti nugarą ar pritarti žemės ūkio ministerijos kuriamam fondui – šią dilemą sprendžiantis ir apie šimtą karvių Kauno rajone auginantis Nojus Steponaitis teigia, dar neskaičiavęs, kiek mokėtų į fondą.
„Kuomet pieno kaina kris žemyn, tai automatiškai ūkininkų išlaidos nenukris, jis turės atsiskaityti ir paskolas, ir pats pragyventi, išlaikyti darbuotojus, išmaitinti tas pačias karves, tai jam ta įmoka gali būti ir kilpa“, – nuogąstauja jis.
Ūkininkas sako nesuprantantis, kodėl fondas privalomas. Esą jo ūkis ir taip priklauso kooperatyvui, tad jaučiasi ramiai.
„Galima teigti, kad tai yra išeitis užklupus krizei dėl to, nes paėmus praėjusių metų mūsų kooperatyvo sprendimą, tai kooperatyvas išdalijo nariams pelną“, – sako N. Steponaitis.
Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė teigia, kad fondo idėja gera, bet Pieno taryboje pristatytas projektas netenkina. Esą smulkesniems ūkiams įmokos bus didelės.
„Grindžiama tuo, kad smulkesnis ūkis pateikia mažesnį pieno kiekį ir jo galutinė bendroji dalis bus mažesnė tame fonde. Bet smulkūs pieno gamintojai gauna mažesnę kainą ir nuo jos atiduoti didesnę dalį į rizikos fondą būtų skausminga“, – argumentuoja Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernotienė.
Be to, esą smulkiesiems gali būti sunkiau įrodyti patirtą žalą.
Žemės ūkio viceministras sako, nedideliam ūkiui parduodant iki 50 tonų per metus, į fondą reikėtų mokėtų penkis eurus už toną arba 200 eurų per metus. Didesniems – nuo 4 eurų iki euro. Patys stambiausi pieno ūkiai gali sumokėti ir daugiau kaip 10 tūkst. per metus. Taip per metus būtų sukaupti 4–5 milijonai eurų. Prisidėtų ir valstybė, tačiau kiek – dar sprendžiama.
„Fondą būtų galima naudoti, jei kainos vidurkis per paskutinius 3 metus sumažėjo daugiau kaip 20 procentų. Tam, kad būtų galima naudoti valstybės lėšas. Jei vien tik iš privačių lėšų būtų sudarytas fondas, tai galėtų įsijungti ir sumažėjus kainai 10 procentų“, – skaičiuoja viceministras Vytenis Tomkus.
Fonde dalyvautų ir perdirbėjai. Žemės ūkio viceministras sako, jų įmoka būtų euras už supirktą pieno toną. Pieno perdirbėjų asociacijos vadovas sako, jog fondo reikia.
„Toks fondas padėtų gamintojams ir valstybei, nes nukritus kainoms, visada žemdirbiai kreipiasi dėl kompensacijų į valstybę, į Vyriausybę, kad būtų išskirta pinigų, tai esant tokiam fondui, būtų labai teigiamas dalykas ir nereikėtų ieškoti papildomų pinigų“, – įsitikinęs pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė sako, kad Jungtinėse Valstijos ir Europoje tokie pienininkų savitarpio pagalbos fondai veikia.
„Atėjo laikas, kada ūkininkai turi išmokti ir gebėti naudotis finansų inžinerijos priemonėmis. Žinoma, ministerija turėtų įdėti daug žmogiškųjų resursų ir finansinių resursų, kad sumodeliuotų tinkamiausius variantus“, – teigia ji
Pasak žemės ūkio viceministro, jei pavyktų priimti įstatymus, fondas galėtų veikti nuo kitų metų pradžios.
Dėl šilto balandžio kai kurie ūkininkai sėją pradėjo anksčiau
Kai kurių regionų ūkininkus balandžio karščiai paskatino sėją pradėti trimis savaitėmis anksčiau, tačiau kai kur žemdirbiai dėl drėgmės darbų dar negali pradėti. „Vienur, pavyzdžiui, Šiaulių regione, dar labai šlapia, kitur jau kaip ir dirbama – sodina į dirvą. O štai Kėdainiuose viena augintoja susodino į dirvą kopūstų daigus“, – BNS teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Kėdainių rajone susodino kopūstų daigus
Kaip sakė morkų ir kopūstų augintoja Sandra Kuprevičiūtė iš Kėdainių rajono, dėl palankių orų šiemet sodinimą pradėjo trimis savaitėmis anksčiau.
„Pernai ankstyvąsias morkas sėjome kaip šiandien (penktadienį – BNS), tai šiemet leido orai į dirvą įeiti trimis savaitėmis anksčiau“, – sakė ūkininkė.
„Džiaugiamės dėl to, kad drėgmės laukuose dar užtenka, nors taip jau ant ribos viskas, nes kai kur jau per sausa šiek tiek, bet galime sėti, galime sodinti. Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti. Laukiame lietaus“, – pasakojo S. Kuprevičiūtė.
Blogiausias scenarijus būtų šalnos
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad po tokių rekordinių karščių pats blogiausias scenarijus būtų šalnos.
„Atėjusios šalnos gamtai gali pakenkti, padaryti bėdos nemažai žydintiems pumpurams, tai yra sodininkams, daržininkams“, – BNS sakė A. Svitojus.
Pasak jo, dėl orų permainų, ypač tada, kai temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau negu 20 laipsnių, augalai jaučia didelį stresą, nuo kurio atsiranda ligos. Tuo tarpu žiemkenčiams didelės orų permainos neturėtų pakenkti, jie gali ištverti šaltį iki 7 laipsnių.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad braškių augintojams temperatūrų svyravimai pridaro papildomų rūpesčių – reikia ryte apdangalus nuimti, o vakare – vėl apkloti.
„Tas, kas dengia braškių derlių agroplėvele, tas šokinėjimas verčia sunerimti. Uždengt-nudengt-uždengt-nudengt… O hektarų tai šimtai. O jeigu dar stiprus vėjas? Labai apsunkina vėjuotumas“, – pasakojo T. Gurskas.
Anot jo, labiausiai orų permainos kenkia dekoratyviniams augalams, kurių pumpurai greitai išsprogsta, bet didžioji dalis uogininkų, pavyzdžiui, šilauogių, aviečių augintojų orų įtakos nepajus.
„Kai staigiai atšyla, viskas sužydi, bitės nespėja skraidyti“, – kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Didžiausią nerimą augintojams kelia ne balandžio mėnesio temperatūros svyravimai, o gegužės.
„Minusas apie Motinos dieną pridaro daugiausiai žalos. Todėl uogininkai, sodininkai derlių skaičiuoja po šios dienos šalnų“, – teigė T. Gurskas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-15
Ministerija patikslino žydinčių augalų purškimo augalų apsaugos produktais reikalavimus
Žemės ūkio ministerija patikslino augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) yra patvirtinusi sąrašą žydinčių žemės ūkio augalų, kuriuos leidžiama purkšti augalų apsaugos produktais nuo 4 val. iki 21 val. Žemės ūkio ministro 2024 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 3D-277, kuriuo patikslintos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės, galite rasti čia.
Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse yra patikslinta, kada nereikalaujama suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) informacijos apie augalų apsaugos produktų naudojimą, kai planuojama purkšti žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), ir kada netaikomos naktinio purškimo (nuo 21 val. iki 4 val.) nuostatos. Šios nuostatos netaikomos nuo spalio 25 d. iki kovo 19 d. ir jei lauko oro temperatūra yra mažesnė nei +12 °C.
Nesikeičia reikalavimas, kad žydintys augalai (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), turi būti purškiami augalų apsaugos produktais nuo 21 val. iki 4 val. ir informacija apie tokių augalų planuojamą purškimą, kuris yra pavojingas bitėms, turi būti suvesta į PPIS. Nauja tai, kad dabar nustatyta tiksli data, kada privaloma tai padaryti, t. y. nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d.
ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad augalų žydėjimo metu (nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d.) išimtys dėl augalų apsaugos produktų naudojimo naktį (nuo 21 val. iki 4 val.) ir reikalavimo suvesti informaciją į PPIS apie augalų apsaugos produktų, kurie yra pavojingi bitėms, planuojamą naudojimą nėra taikomos. Žemės ūkio veiklos subjektai, besirengiantys nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d. purkšti žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą), visais atvejais, kai naudos bitėms pavojingus augalų apsaugos produktu, privalės suvesti informaciją į PPIS. Taip pat žemės ūkio veiklos subjektai nuo kovo 19 d. iki spalio 25 d. žydinčius augalus (išskyrus tuos, kurie yra įrašyti į VAT patvirtintą sąrašą) privalės purkšti naktį (nuo 21 val. iki 4 val.).
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-12
VMVT griežčiau tikrins, ar neprekiaujama baltarusiškomis ir rusiškomis daržovėmis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada stiprinti vaisių ir daržovių prekybos kontrolę reaguodama į pranešimus dėl nelegalios prekybos rusiška ir baltarusiška produkcija. Tarnyba penktadienį pranešė, jog šią savaitę su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos šiltnamių asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovais aptarė „įrankius ir galimybes“, kaip operatyviau įvertinti prekybininkus dėl nelegaliai į Lietuvą patenkančių vaisių ir daržovių iš Rusijos ir Baltarusijos.
VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė sako, kad susitikimo dalyvių išsakytos įžvalgos bus naudingos tarnybos inspektoriams vykdant patikras.
„Tam tikros indikacijos padės kontrolės metu greičiau nustatyti nesąžiningų daržovių pardavėjų veiksmus bandant suklaidinti vartotojus dėl parduodamos produkcijos kilmės ar kokybės. Mes neturime duomenų, kad pernai ir šiemet iš padidintos rizikos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, į Lietuvą tiesiogiai įvežamos daržovės, tačiau tokių abejonių kyla sąžiningiems rinkos dalyviams“, – sakė ji.
„Norime giliau suprasti situaciją, todėl šviežių vaisių, uogų ir daržovių prekeivių kontrolė bus sustiprinta, atlikti papildomi ir produkcijos kilmės tyrimai“, – tvirtino VMVT vadovė.
Susitikime sutarta, kad daržovių augintojus vienijančių asociacijų atstovai nuolat palaikys tiesioginį ryšį su VMVT bei teiks informaciją ir naujas indikacijas į kurias būtų naudinga atsižvelgti vykdant prekybos daržovėmis kontrolę.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas tvirtina, kad Lietuvos daržovių augintojai pastebi ypač pigios produkcijos prekyboje, kuri parduodama „kartais net mažesne nei rinkos kaina šalyje iš kurios buvo importuota“.
„Tokie faktai kelia abejonių, ar nėra klastojama produkto kilmė. Todėl taip pat svarstome galimybę inicijuoti daržovių tyrimus dėl saugos ir kilmės, taip prisidėdami prie situacijos stebėsenos rinkoje. Duomenimis pasidalinsime su VMVT kolegomis“, – sakė jis.
Lietuvos daržovių augintojai teigia, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos, tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Pasak tarnybos, susitikime dalyvavusios asociacijos pateikė informacijos, kuria remianti VMVT „nedelsiant kreipėsi į Lenkijos kompetentingą instituciją dėl galimų produkcijos, patenkančios į Lietuvą iš Lenkijos, kilmės šalies klastojimo atvejų“.
VMVT vadovė taip pat patvirtino, kad atlikus prekybos kontrolę, jos rezultatus, susijusius su prekybiniais ryšiais su Lenkija, perduos Lenkijos kolegoms. Su abejomis asociacijomis taip pat sutarta organizuoti nuolatinius susitikimus VMVT svarbiausių klausimų sektoriuje aptarimui.
