Žemės ūkio naujienos: 2024-05-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dvidešimt ES narystės metų: Lietuvos kaimo ir žemės ūkio sėkmės istorija
Šiemet jau dvidešimtąjį pavasarį Lietuvos ūkininkai sutinka būdami Europos Sąjungos (ES) dalimi. Per tą laiką mūsų šalies žemės ūkis labai pasikeitė, apie šiuos pokyčius bei kaimo viziją Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ diskutavo politikos, mokslo, verslo ir žemės ūkio sektoriaus atstovai.
Dvidešimt metų – nemažas laiko tarpas patvirtinti, kad narystė NATO ir ES – Lietuvos sėkmės istorija. Šiandien esame tvirti ES šeimos nariai, užsitarnavę kitų šalių pagarbą, gebantys atstovauti savo interesams ir sutelkti kitus narius bendram tikslui.
Sėkmės istorija yra ir ekonominis Lietuvos šuolis, per šį laikotarpį į Lietuvos žemės ūkį įlieta 18 mlrd. Eur. Žemės ūkis ir kaimai pasikeitė: palyginti su 2004 metais, 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, beveik 10 kartų išaugo eksportas, kaimuose veikia daugiau kaip 1300 kaimo bendruomenių.
Tačiau ekonominė gerovė turi savo kainą. Nors per narystės ES laikotarpį darbo našumas išaugo 3,8 karto, užimtumas kaime sumažėjo net 67 proc. Tokį pokytį patiria visos ES šalys, o kad jis būtų kuo mažesnis, numatyti rėmimo instrumentai, investicijos į kaimą.
„Visi yra svarbūs. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane sudarėme galimybes save rasti visiems: padidinome paramą jauniems ūkininkams. Sukūrėme geresnes sąlygas smulkiems ir vidutiniams ūkiams – mokame didesnes išmokas už pirmuosius 50 ha, mažesniems ūkiams sukūrėme atskiras priemones investicijoms, kad konkuruotų su tos pačios „svorio kategorijos“ ūkiais. Skatiname ūkininkus kooperuotis, plėtoti trumpas tiekimo grandines. Bendruomenių iniciatyvoms, verslams, kaimo spartuoliams – LEADER ir „Sumanių kaimų“ parama. Remiame ūkių modernizavimą, kartu tikimės augimo / pokyčio vertės grandinėje – žaliavos perdirbimo, tvarių investicijų projektų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ne mažiau svarbus ir saugumas, juk, pasak ministro, vienareikšmiškai atsakyti, kas būtų, jei nebūtume ES nariai, negalima.
„Šiandien sunku įsivaizduoti, kas būtų, jei nebūtume ES. Lietuva patyrė keletą stebuklų, pirmiausia, aišku, nepriklausomybė, narystė ES neišvengiamai yra antrasis stebuklas, bet kas man visoje šioje sėkmės istorijoje svarbu – tuos stebuklus daro žmonės“, – kalbėjo ministras.
Pasak ministro K. Navicko, ekonominis ūkininkų raštingumas, žinios, inovacijos yra neišvengiami – kuo anksčiau tai išnaudosime, tuo geriau būsime pasiruošę iššūkiams ir efektyvesni. Jis taip pat pabrėžė, kad šalims narėms svarbu liautis konkuruoti tarpusavyje ir išmokti kooperuotis. Liko padaryti svarbų darbą – reguliacinėmis priemonėmis užtikrinti didesnį teisingumą ūkininkams visoje maisto tiekimo grandinėje.
Vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES Petras Auštrevičius savo kalboje prisiminė, kad stojimo į ES procesas buvo ilgas, sudėtingas, o derybas itin komplikavo referencinis laikotarpis – 1995-1998 metai – vienas nepalankiausių Lietuvai, ypač žemės ūkiui, metas.
„Todėl reikėjo imtis papildomų veiksmų, nenuleidome rankų, dirbdami su ŽŪM, tą darbą prisimenu tik iš gerosios pusės… Radome kalbą ir su ūkininkais, ir su kitais“, – sakė europarlamentaras. Jis pabrėžė, kad per dvidešimt metų net dešimt kartų išaugęs žemės ūkio ir maisto produktų eksportas skatina nesustoti, išnaudoti žmogišką potencialą ir technologijas, kad rodikliai būtų dar geresni.
Lietuvos žemės ūkis – sėkmės istorijos
Milžinišku eksporto apimčių augimu pasidžiaugė ir ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Marius Dubnikovas. Kalbėdamas apie permainas žemės ūkyje įstojus į ES, jis pabrėžė, kad žemės ūkio sektorius yra labai sudėtingas.
„Ši šaka patyrė milžinišką transformaciją, turbūt retas sektorius gali pasigirti dešimt kartų pagerinęs rodiklius. Per dvidešimt metų labai keitėsi žemės ūkio aplinka. Žemės ūkis išskirtinis tuo, kad veikia vietos rinkoje, bet yra pasaulinis žaidėjas“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, technologijos yra raktas, kurį turime naudoti, nes reikės pakeisti žmones, kurių neturime. Kalbėdamas apie žemės ūkio ateitį jis pabrėžė neišvengiamą našumo didinimą, mat augant žmonių populiacijai maisto poreikis tik didės. Tad žemės ūkis turės prisitaikyti prie šio poreikio didindamas našumą ir naudodamas technologijas.
Sparčiai kito ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, nors ūkių skaičius per 20 metų sumažėjo, vienam ūkininkui tenkantys dirbami plotai padidėjo. Nuo 2003 iki 2020 metų ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo 51,5 proc., iki 132 tūkst. Vidutinis jų plotas išaugo 141,1 proc., iki 22,1 hektaro. Nepaisant neišvengiamo ūkių stambėjimo, savo nišą, pasak ekonomisto, galės rasti ir smulkieji ūkininkai.
Informacija ir savo įžvalgomis apie Lietuvos žemės ūkį tarptautinėse rinkose su konferencijos dalyviais dalijosi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Pasak jo, žemės ūkio sektoriui pavyko augti kartu su kitais sektoriais, o augalininkystės sektoriaus virsmas buvo labai didelis – pajamos augo tris kartus, tai, anot K. Šimo, sėkmės istorija, kurią lėmė tikslingai investuotos lėšos.
Kalbėdamas apie sėkmingą grūdų eksportą jis pabrėžė, kad rinkos nėra pastovios, persiorientuojama į Vakarus, o naujų rinkų atvėrimas nebuvo ir nėra lengvas procesas. Jis pasidžiaugė, kad lietuvių užauginami grūdai yra konkurencingi ir Lietuva gali pasidžiaugti šiuo pranašumu. Lietuva, anot K. Šimo, yra viena daugiausiai kviečių per žmogų eksportuojanti šalis, taip pat ir perdirbanti.
„Mes ,lietuviai, esame labai laimingi žmonės. Esame labai maža tauta, šalis, bet turime daug dirbamos žemės, tad turime tikrai didelį potencialą ir kur judėti“, – sakė K. Šimas.
Maisto reikia vis daugiau – kaip to pasiekti be kainos gamtai?
Kęstutis Juščius, įmonių grupės „AUGA group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas papasakojo apie veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant sukurti tvaraus maisto ateitį, ko trūksta, kad maisto gaminimas be kainos gamtai taptų realybe. Tokia gamyba itin svarbi, nes klimato kaitos keliami iššūkiai didėja.
„2050-aisiais pasaulyje reikės 50 proc. daugiau maisto nei jo reikia dabar. Mes turėsime pagaminti maisto daugiau ir rasti būdų, kaip jo pagaminti tvariau“,- teigė K. Juščius, pristatęs tris svarbiausias, itin pažangias emisijų technologijas, kurias šiandien naudoja jo įkurta įmonių grupė. Lietuvos ūkininkai, pasak jo, imlūs naujovėms, tai padeda imtis lyderystės kurti inovacijas, išeinančias į pasaulį.
Tačiau jis pastebėjo, kad Lietuvoje dar trūksta kooperacijos ir pasitikėjimo, negana sukurti technologijų, reikia jas maksimaliai išnaudoti, diegti kooperaciją.
„Lietuvoje dar turime individualizmą, prisimenant kolūkius, tačiau šie procesai neišvengiami, kad technologijos ateitų iki kiekvieno ūkininko kiemo, turi ateiti bendradarbiavimas. Lietuva ne tik gali, bet ir turi būti pasaulio lyderė gaminant produktus tvariai, labiausiai išsivysčiusių vartotojų akyse“, – kalbėjo K. Juščius.
Taigi vienas svarbiausių Žaliojo kurso tikslų išlieka aktualus – galima daug ko pasiekti per gamybą tausojant aplinką.
„Galime pasidžiaugti, kad mūsų ūkininkai tai supranta ir didžioji dauguma taiko tvaraus ūkininkavimo būdus, tikrai galime tuo didžiuotis, gal per mažai tai vertiname ir į tai atsižvelgiame“, – sakė ministras K. Navickas.
Apie tai, kaip socialinės inovacijos keičia Lietuvos kaimo gyvenimą kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja, mokslininkė Rasa Melnikienė, o Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pristatė ne vieną veiklių bendruomenių, įkvepiančių Lietuvos kaimą gyvuoti ir kurti, pavyzdį.
Apie poreikį ieškoti vietos lyderių ir suteikti galimybių įgauti patirties konferencijoje kalbėjo Rasa Valaitytė, VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių programos „Accelerator_x“ vadovė,
Konferencijos metu taip pat vyko diskusijos apie žemės ūkio transformaciją ir Lietuvos kaimą, jose dalyvavo ir buvęs žemės ūkio ministras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius, ūkininkas Šarūnas Šiušė, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Taip pat pagerbti tie, kurie savo sprendimais ir darbais paskatino, sukūrė proveržį ir svariai prisidėjo prie sektoriaus modernizavimo.
Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) imasi veiksmų užkirsti kelią nelegaliam daržovių įvežimui iš Rusijos. Jau sustiprinta kontrolė, atliekami į Lietuvą patenkančių produktų laboratoriniai tyrimai. Svarstoma pasitelkti ir Austrijos laboratoriją tyrimams dėl vaisių ir daržovių kilmės nustatymo. Jau taikomos ir dar planuojamos priemonės aptartos su socialiniais partneriais iš Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA).
Žemės ūkio ministerijos, VMVT, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei LŠA atstovų susitikime aptartos problemos, su kuriomis susiduria daržovių ir vaisių sektorius, sutarta dėl veiksmų, padėsiančių šias problemas spręsti.
LŠA prieš kelias savaites paskelbė, kad Rusijoje užauginti agurkai ir pomidorai per Lenkiją galimai patenka į Lietuvą, klastojant jų kilmės dokumentus. Tokiu būdu vietos augintojai susiduria su nesąžininga konkurencija, nes rusiška produkcija pardavinėjama keleriopai pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje. Be to, pirkėjai gali nė neįtarti, kad įsigijo rusiškų daržovių.
Reaguodama į socialinių partnerių pateiktą informaciją, VMVT sustiprino į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę. Taip pat vertinama produktų sauga.
„Išgirdome įtarimus, kad į Lietuvą gali būti bandoma įvežti rusiškų daržovių nurodant, kad jos užaugintos Europos Sąjungoje. Todėl sugriežtinome vartotojams pateikiamos informacijos apie šviežių vaisių ir daržovių kilmės šalį tikrinimą. Produktų sauga tikrinama laboratoriniais tyrimais. Iki šios dienos gauti laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus atkreipia dėmesį, kad sugriežtinta kontrolė veikia ir kaip prevencinė priemonė. Jei anksčiau kažkas įveždavo produkcijos su suklastotais kilmės dokumentais, tai dabar tą darydamas susidurtų su kur kas didesne rizika įkliūti.
LŠA atstovai taip pat sako sulaukę reakcijų, kad rinkoje jaučiama sustiprinta vaisių ir daržovių kontrolė, taip pat jaučiamas vietos gamintojų produkcijos paklausos augimas. „Tikimės, kad nebeliks nė menkiausios galimybės įvežti daržoves iš Rusijos, kilmės dokumentuose nurodant, kad jos – iš Lenkijos. Taikomos priemonės padeda siekti šio tikslo“, – teigia LŠA vadovas Paulius Andriejavas.
VMVT atstovai bendradarbiauja su kolegomis Lenkijoje, kad galėtų operatyviai nustatyti rizikas. Lietuvos institucijos svarsto ir dar vieną kontrolės priemonę – Austrijos laboratorijoje yra galimybė atlikti vaisių ir daržovių kilmės nustatymo tyrimus. Vis dėlto viceministras V. Tomkus ragina neapsiriboti vien tik griežtesne kontrole Lietuvoje. Efektyviausiai veiktų apribojimai visos Europos Sąjungos mastu.
„Kai prekės patenka į bendrą ES rinką, vėliau daug sunkiau kontroliuoti jų judėjimą. Todėl turėtume siekti riboti šių prekių patekimą į ją“, – tvirtina V. Tomkus.
Dar kovo mėnesį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją išanalizuoti galimybę apriboti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES. Iki tol, kol bus priimti sprendimai ES mastu, Lietuvos institucijos ir LŠA atstovai sutarė reguliariai keistis naujausia informacija apie padėtį vaisių ir daržovių rinkoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-07
Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškos – pirmumo eilėje
Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas) nariai, kovo – balandžio mėnesiais Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikę paraiškas dėl paramos vykdyti komunikacijos projektus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“, jau gali susipažinti su paraiškų prioritetine eile. Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Primename, kad NMA buvo pateikta 19 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma, siekianti 1,03 mln. Eur, dukart viršija šiam paraiškų teikimo etapui skirtąją.Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir suskaičiavus jų surinktus balus, paaiškėjo, kad 13 paraiškų surinko didžiausią – 100 balų skaičių. Jų bendra prašoma paramos suma sudaro 789 216 Eur. Kadangi ir ši suma viršija kvietimui skirtąją – 555 750 Eur, visoms joms paramos lėšų pakanka tik iš dalies, todėl NMA dėl trūkstamų lėšų skyrimo šioms paraiškoms kreipsis į Žemės ūkio ministeriją.
Likusioms 6 paraiškoms, surinkusioms 95 (3 paraiškos), 90 (2 paraiškos) ir 65 (1 paraiška) atrankos balus, paramos lėšų nepakako.
Primintina, jog parama pagal intervencinę priemonę Tinklo nariams skirta organizuoti ir vykdyti renginius, skirtus suinteresuotus subjektus supažindinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, skatinti jų dalyvavimą įgyvendinant šį planą, prisidėti prie jo įgyvendinimo kokybės gerinimo ir užsiimti kita su strateginio plano kokybišku įgyvendinimu susijusia veikla.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-08
Lietuvos mokslininkai kviečiami įgyvendinti novatoriškus projektus, padėsiančius gerinti gyvūnų sveikatą ir gerovę
Žemės ūkio ministerija kviečia mokslinius tyrimus vykdančias Lietuvos institucijas teikti paraiškas ir įgyvendinti tarptautinius projektus, padėsiančius gerinti gyvūnų sveikatą ir gerovę. Vienam projektui numatoma skirti iki 120 tūkst. eurų. ŽŪM, kaip tarptautinius mokslinius tyrimus finansuojanti institucija, kartu su kitomis šalimis yra prisijungusi prie „Europos Horizonto“ partnerysčių.
Viena jų – Europos partnerystė „Gyvūnų sveikata ir gerovė“, kurioje dalyvauja 90 partnerių. Šios partnerystės koordinatorė yra Turkijos mokslo ir technologijų tyrimų taryba.
Mokslinius tyrimus vykdančios institucijos kviečiamos burtis į tarptautinius konsorciumus. Vieną konsorciumą turi sudaryti bent 3 nepriklausomi subjektai, t. y. tinkami pareiškėjai iš kvietime dalyvaujančių ES šalių. Didžiausias leistinas konsorciumo partnerių skaičius – 8. Finansavimas bus teikiamas atranką praėjusiems projektams.
Pirmuoju Europos partnerystės „Gyvūnų sveikata ir gerovė“ paraiškų kvietimu siekiama gerinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, remiant novatoriškus mokslinius tyrimus, skirtus naujoms ir patobulintoms technologijoms kurti. Taip pat spręsti pagrindiniams bei socialiniams ir ekonominiams mokslo klausimams, susijusiems su sausumos ir vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės problemų prevencija, nustatymu, vertinimu ir valdymu.
Šio kvietimo biudžetas – 120 mln. eurų. Didžiausia galima Lietuvos pareiškėjo prašoma suma vienam projektui yra 120 tūkst. eurų.
Pareiškėjai gali teikti paraiškas projektams, kurių temos atitinka šias mokslinių tyrimų sritis:
* 1 tema „Naujos technologijos, skirtos gyvūnų sveikatos ir gerovės valdymui, prevencijai, nustatymui, įvertinimui“. Į šią temą įtraukti mokslinių tyrimų projektai, skirti kurti ir tobulinti naujoviškas technologijas, skirtas gyvūnų sveikatai ir gerovei gerinti. Šios technologijos gali apimti įvairias sritis – nuo genominės sveikatos priežiūros ir patobulintų ligų diagnostikos metodų iki naujų vakcinų platformų.
* 2 tema „Fundamentiniai gyvūnų sveikatos ir gerovės moksliniai tyrimai“. Ši tema apima mokslinius tyrimus, kuriais siekiama pagilinti mokslines žinias ir supratimą apie biologinius, imunologinius ir fiziologinius mechanizmus, lemiančius gyvūnų sveikatą ir gerovę.
* 3 tema „Gyvūnų sveikata, gerovė ir visuomenė“. Ši tema apima socialinius, ekonominius ar etinius tyrimus, kuriais tiriamas patogenų ar naujų technologijų poveikis ūkininkams, žvejams, akvakultūros produktų gamintojams, vartotojams ar gamybos grandinei.
Į pirmąjį paraiškų teikimo etapą nepatenka moksliniai tyrimai, kurie pagrindinį dėmesį skiria žmonių sveikatos gerinimui; naminiams gyvūnams (augintiniams); per maistą plintantiems ligų sukėlėjams; su visuomenės ir (arba) žmonių sveikata susijusiam antimikrobiniui atsparumui; socialiniams ir ekonominiams projektams, kurie neapima gyvūnų sveikatos ir (arba) gerovės; naujų antimikrobinių medžiagų kūrimui.
Trumposios projektų pasiūlymų paraiškos (anglų kalba) elektroninėje sistemoje priimamos nuo gegužės 8 d. iki liepos 8 d. Atrinktų projektų galutinės paraiškos bus priimamos iki 2025 m. vasario 4 d.
Svarbu: gegužės mėn. 14 d. kvietimo koordinatorė organizuoja informacinį seminarą paraiškų rengėjams.Seminaro prisijungimo nuoroda:
Webinar password: EUPAHW_2024!w (38724903 from phones and video systems)
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-09
Lietuvoje 2024 m. balandžio viduryje grūdų ir rapsų supirkimo kainos sumažėjo.
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 16 savaitę (04 15–21) buvo superkami vidutiniškai po 198,38 EUR/t ir, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, sumažėjo 1,38 proc. bei buvo 23,24 proc. mažesnė negu prieš metus (2023 m. 16 savaitę (04 17–23). Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina sumažėjo atitinkamai 3,39 proc. ir 47,09 proc. (iki 146,55 EUR/t).
Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 152,43 EUR/t – 5,24 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę bei 47,20 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 432,79 EUR/t – atitinkamai 1,73 proc. ir 12,66 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir prieš metus.
