Žemės ūkio naujienos: 2024-05-17

Klausimai dėl taikos sutarčių sudarymo svarstomi NŽT komisijoje probleminiams klausimams spręsti (Komisija), išskyrus tam tikrus vidaus taisyklėse numatytus atvejus, kai sprendimas sudaryti taikos sutartį ar jos nesudaryti priimamas sprendimo neapsvarsčius Komisijoje:

– jei byloje skundžiami NŽT priimti sprendimai (atsakymai į skundus, prašymus) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) ar teismo prašoma įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti skundą ar prašymą, nekeliant kitų reikalavimų, ir su taikos sutarties sąlygomis sutinka sprendimą priėmęs ar atsakymą į prašymą ar skundą pateikęs administracijos padalinys;
– kai taikos sutartis sudaroma byloje dėl skolos valstybės biudžetui ar įsiskolinimo už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus priteisimo, termino skolai valstybės biudžetui ar įsiskolinimui už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus sumokėti atidėjimo ir (ar) išdėstymo, ir (ar) ieškinio senaties termino taikymo palūkanoms ir delspinigiams;
– kai kita bylos šalis sutinka su NŽT pareikštais reikalavimais ar NŽT priimtais sprendimais, kuriuos ginčija teisme, arba atsisako reikalavimų NŽT atžvilgiu, ir taikos sutartimi iš esmės yra sprendžiami tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, išskyrus atvejus, kai taikos sutartimi NŽT įsipareigoja apmokėti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas;
– kai taikos sutartis sudaroma byloje, kurioje pareikšti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai dėl žemės sklypo (jo dalies), priskirtino (priskirtinos) neprivatizuojamai žemei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, grąžinimo valstybei, kai taikos sutartimi siūlomi spręsti restitucijos taikymo klausimai atitinka tos kategorijos byloms taikomą teisminę praktiką ir kitais atvejais.

Komisija taip pat nesvarsto taikos sudarymo klausimo, kai konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių, kad taikos sutartis siūlomomis sąlygomis galėtų būti sudaroma (pvz., yra suformuota teismų praktika analogiškose bylose, kuri yra priešinga siūlomoms taikos sutarties sąlygoms; taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei, viešajai tvarkai; taikos sutartimi šalis nesiekia išspręsti ginčo kompromisų ir nuolaidų būdu, o tik reikalauja, kad NŽT pritartų byloje pareikštiems reikalavimams).

Taikos sutarties sudarymo klausimo pateikimą svarstyti Komisijai organizuoja NŽT atstovas byloje, todėl taikos sutartimi suinteresuotos šalys dėl taikos sutarties sudarymo turėtų kreiptis į minėtą atstovą arba siunčiant prašymą sudaryti taikos sutartį, kartu pridedant ir taikos sutarties projektą, į NŽT, adresu Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, ir el. paštu nzt@nzt.lt .

Taikos sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu ji atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas ir viešąjį interesą, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (jeigu NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo užtikrinti jų apsaugą).

Sudarant taikos sutartį, laikomasi šių principų:

– taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat jos negali būti sąlyginės, t. y. taikos sutarties sąlygų įvykdymas negali priklausyti nuo kito subjekto ar institucijos, kuri nėra taikos sutarties šalis, atliekamų veiksmų, priimamų sprendimų, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad taikos sutarties sąlygų ateityje nebus galima įvykdyti;
– taikos sutartyje turi būti numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka;
– taikos sutartyje turi būti nurodytos taikos sutarties įsigaliojimo, patvirtinimo, jos nevykdymo pasekmės;
– taikos sutartimi gali būti abipusių nuolaidų būdu prisiimti įsipareigojimai, kuriais būtų užtikrinamas viešasis interesas ir nebūtų pažeisti valstybės (Vyriausybės) ir (ar) NŽT teisės ir teisėti interesai;
– taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turi užtikrinti, kad tokiu būdu bus išvengta didesnės žalos valstybei, negu taikos sutarties nesudarius;
– taikos sutarties sudarymo galimybė svarstoma bylose, susijusiose su individuliais administraciniais aktais, valstybinės žemės sandorių vykdymu, darbo ginčais, civiline atsakomybe ir piniginiais ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo, ir kitose bylose, taip pat vykdymo proceso metu. Taikos sutarties sudarymo galimybė vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kompleksiškai įvertinus bylos aplinkybes bei susiklosčiusią faktinę situaciją, teismų praktiką tos kategorijos bylose, materialines ir proceso teisės normas.

Komisijos posėdžiai nėra vieši, juose dalyvauja tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžio sekretorius, atsakingi darbuotojai ir kviestieji asmenys. Komisijos posėdžiai gali vykti nuotoliniu, kontaktiniu ir mišriu būdu. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

Komisijos sprendimas pritarti taikos sutarties sudarymui priimamas 2/3 Komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi vieną balsą. Balsavimo metu Komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.

Komisija, apsvarsčiusi taikos sudarymo klausimą, savo siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo / nesudarymo teikia NŽT direktoriui. Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo priima NŽT direktorius.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-17

Taigi, nuo šiol viską, ko Jums reikia, rasite vienoje vietoje. Naudokitės naujuoju kalendoriumi ir leiskite jam tapti visapusišku Jūsų pagalbininku!

Šaltinis: nma.lt, 2024-05-17

Jaunajam ūkininkui – iki 100 000 eurų paramos

Šia SP intervencine priemone siekiama suteikti alternatyvių finansinių išteklių, kurie padėtų jauniesiems ūkininkams kurtis kaimo vietovėse, gaminti ir perdirbti žemės ūkio produktus. Praėjusiais metais priemonė sulaukė didelio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo – vien tik dotacijai gauti buvo pateiktos 1045 paraiškos.

Jaunieji ūkininkai, turintys savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą ar ūkį ir parengtą verslo planą, nuo gegužės 31 d. iki birželio 28 d. gali teikti paraiškas gauti vienkartinę dotaciją arba lengvatinę paskolą ūkio įkūrimui. Didžiausia paskolos suma negalės viršyti 100 000 eurų, o dotacija – 60 000 eurų.

Jaunieji ūkininkai dotacijos arba lengvatinės paskolos lėšomis galės apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų ūkio verslo plane.

Dotacijos jauniesiems ūkininkams bus mokamos dvejomis dalinėmis išmokomis. Pirmoji, sieksianti iki 80 proc. paramos sumos, bus išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi 20 proc. suma – kitais metais, įgyvendinus verslo planą. Tačiau jei jaunajam ūkininkui nepavyks įgyvendinti užsibrėžto verslo plano įsipareigojimų, gautą paramą teks sugrąžinti į biudžetą.

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė, verslo planas bus laikomas įgyvendintu tinkamai, jei jaunojo ūkininko ūkis vykdys numatytą veiklą, bus atliktos visos numatytos investicijos, ūkio VED sieks ne mažiau kaip 12 000 eurų, metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudarys ne mažiau kaip 50 proc. VED reikšmės, pasiekti kiti privalomi rodikliai ir įsipareigojimai.

Kaip numatyta priemonės taisyklėse, jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas gauti ne tik dotaciją, bet ir lengvatinę paskolą, tačiau bendra paramos (dotacijos ir paskolos) suma negalės viršyti 100 000 eurų.

Ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama lengvatinė paskola – 5 metai. Terminas skaičiuojamas nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Paskolos palūkanos bus skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai.

Skiriant paramą bus vertinami ir atrankos kriterijai, o paraiškos, nesurinkusios minimalios 30 balų sumos bus atmetamos. Atrankos balų gali surinkti pareiškėjai, kuriantys ekologinius ūkius, prisidedantys prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo ir kt.

Pataria įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus ir rinkos poreikius

„Jaunieji ūkininkai labai domisi galimybėmis gauti paramą ar lengvatinę paskolą verslo pradžiai, tačiau konkurencija yra labai didelė ir ne visiems finansinės paramos lėšų užtenka. Didžiausias iššūkis jauniesiems ūkininkams – įveikti aukštą prioritetinių balų kartelę. Iš praktikos žinome, kad pagal šią priemonę teikiama daug paraiškų, todėl gauti paramą galima surinkus didelį balų skaičių – pvz. 60 ar net daugiau. Be to, norint gauti paramą, tenka prisiimti didelius įsipareigojimus, tačiau ne visi jaunieji ūkininkai į juos gerai įsigilina. Apie 80 proc. paraiškų rengia ne patys ūkininkai, o projektų rengėjai, tad dažnai būna, kad tik gavę paramą ūkininkai ima ieškoti informacijos apie prisiimtus įsipareigojimus. Tai dažniausia jaunųjų ūkininkų klaida“, – sako Rūta Jurgaitė, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė.

R. Jurgaitė jauniesiems ūkininkams pataria gerai įsigilinti į paramos sąlygas, už ką skiriami balai, kokie reikalavimai taikomi ir aklai nepasikliauti projektų rengėjų paslaugomis.

„Rengiant verslo planą jauniesiems ūkininkams taip pat labai rekomenduojame išsianalizuoti rinkos situaciją ir išsiaiškinti, kokia produkcija turi paklausą. Pastaruoju metu daug ūkininkų ėmė auginti šilauoges, todėl prieš teikiant paraišką reikėtų įsivertinti, ar rinka nėra perpildyta ir kokios galimybės realizuoti greitai gendantį produktą. Verta pagalvoti apie alternatyvius produktus, galbūt didesnę paklausą rinkoje turėtų riešutai, smidrai, svarainiai ar kiti nišiniai produktai“, – pataria R. Jurgaitė.

Pasak Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkės, šiandien visame pasaulyje kaip ir Lietuvoje auga susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba. „Ekologiškų produktų auginimas ir perdirbimas – perspektyvi veikla, todėl manau, kad šią kryptį pasirinkę jaunieji ūkininkai tikrai neprašaus“, – sako R. Jurgaitė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-15

Dėl nepakankamo galvijų sveikatingumo, netinkamo ženklinimo ir gyvūnų gerovės pažeidimų gyvulius ketinusioms išvežti įmonėms „Hantera“ ir „Ekoangus“ vidaus prekybos sertifikatas neišduotas. Taip pat gyvūnų neleista išvežti į kaimyninę valstybę. Be to, įmonių atstovams gresia sankcijos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, pranešė VMVT.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-05-10