Žemės ūkio naujienos: 2024-05-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Smulkieji ūkininkai jau pirmumo eilėse
Vos prieš porą savaičių – gegužės 15 d. – baigus priimti aktyvių smulkiųjų ūkininkų paraiškas, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai jau įvertino jų atitiktį atrankos kriterijams ir surikiavo jas į pirmumo eiles. Kviečiame susipažinti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę„Parama smulkiesiems ūkiams“ buvo sudaromos dvi pateiktų paraiškų pirmumo eilės – pienininkystės ir ne pienininkystės (kitiems žemės ūkio) sektoriams atstovaujančių pareiškėjų pirmumo eilės.
Pienininkų paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 173 paraiškos, surinkusios nuo 25 iki 75 atrankos balų. Bendra šiose paraiškose prašoma paramos suma sudaro 2,595 mln. Eur.
Pienininkams šiuo paraiškų teikimo etapu buvo skirta 6 mln. Eur, taigi paramos lėšų visiems šio sektoriaus atstovams pakanka.
Su pienininkystės sektoriui atstovaujančių smulkiųjų ūkininkų paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujančių smulkiųjų ūkininkų paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 435 smulkiųjų ūkininkų paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 21,5 mln. Eur. Primintina, jog šiuo paraiškų teikimo etapu kita žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkininkams buvo skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Suskaičiavus paraiškoms skirtus atrankos balus, paaiškėjo, jog paramos visiškai pakanka 1 230 pareiškėjų, surinkusių nuo 60 iki 95 atrankos balų. Pareiškėjams, kurie surinko 55 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies. Tokių pareiškėjų susidarė 87. Dėl trūkstamų lėšų skyrimo šiems ūkininkams NMA jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą, ar bus skirta papildomų lėšų visiškai finansuoti šių pareiškėjų projektus.
Likusiems 118 kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems smulkiesiems ūkininkams, surinkusiems 50 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako.
Primename, kad pagal KPP veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei jų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai.Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 15 000 Eur, 100 proc. kompensuojant tinkamas finansuoti išlaidas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-29
Kada tarpinių pasėlių plotuose draudžiama naudoti AAP
Nacionalinė mokėjimo agentūra atkreipia dėmesį į geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto reikalavimą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo. Informuojame, jog įgyvendinant GAAB 8 standartą draudimas naudoti augalų apsaugos produktus yra taikomas tarpinių pasėlių plotuose tada, kai jie auginami (išlaikomi) po pagrindinės rūšies derliaus nuėmimo.
(Įsėliui − nuo pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos, o posėliui ir tarpiniams pasėliams per žiemą − nuo sėjos dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos).
Kitais laikotarpiais AAP naudoti galima.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-29
Lietuvos kaimai kviečiami tapti sumaniais – tam skiriama 15 mln. eurų
Lietuvos kaimai kviečiami tapti sumaniais. Tam Žemės ūkio ministerija numatė skirti 15 milijonų eurų. Tarp siūlomų idėjų – ir išmanios skelbimų lentos, ir pavėžėjų paslaugų mobiliosios programėlės. Tačiau kaimų bendruomenės sako, kad rūpinantis sumanumu, nereikėtų pamiršti kaimiškų mokyklų ar gydymo įstaigų.
Rumšiškių miestelio centre pastatyti du mobilūs nameliai – tai vienas iš bandomųjų „Sumanaus kaimo“ projektų. Čia įrengtoje studijoje ketinama ruošti laidas, kurių svečiais taps Kaišiadorių rajono gyventojai – inciatyvūs krašto žmonės, verslininkai, jaunimas.
Kitame namelyje Kaišiadorių gyventojams ketinama teikti neatlygintinas konsultavimo ir informacijos teikimo paslaugas.
„Buvo darytos mini apklausos, išaiškėjo, kad žmonės nukreipiami į internetą, o tai, kas vieniems elementaru ir paprasta, kitiems yra sudėtinga, todėl žmonėms reikia pagalbos. Kartais atsispausdinant paprasčiausią prašymą, kartais atsakant į klausimą, kaip gauti dantų protezavimo paslaugas – nuo ko pradėti ir kur kreiptis“, – aiškina „Voverė ir gilė“ direktorė Viktorija Šinkūnienė.
Iš viso Kaišiadorių rajone įgyvendinami trys sumanių kaimų bandomieji projektai.
Žiežmariuose įprastas skelbimų lentas turėtų pakeisti išmanios. Kaišiadoryse turėtų pradėti veikti sumani biblioteka ant ratų.
„Čia, kur mes gyvename, tai dar to sumanumo, inovatyvumo, mūsų akimis, trūksta. Bet tai, kaip žmonės domisi, kaip rodo suinteresuotumą įvairiais dalykais, akivaizdu, kad poreikis tikrai yra“, – akcentuoja „Voverė ir gilė“ direktorė.
Be Kaišiadorių sumanių kaimų bandomuosius projektus rengė dar keturiolika kaimiškų vietovių veiklos grupių. Šiemet, patvirtinus taisykles, paraiškas sumanių kaimų finansavimui kviečiamos teikti ir kitos.
„Pirmos mintys, kai tik užsiminėme bendruomenių renginyje apie sumanius kaimus, tai visi sakė – kur paspausti, kad rastume, kas prižiūrėtų vaikus, arba kur paspausti internete ar telefone, kad atvažiuotų ir padėtų nuvežti. Iš karto atsirado, kad reikia tokių paslaugų, tai realiai turime sukurti tai, kas bus už to mygtuko“, – aiškina Kaišiadorių vietos veiklos grupės vadovė Janina Augustinavičienė.
Sumaniųjų kaimų iniciatyvoms numatytas 15 mln. eurų biudžetas. Vienam projektui didžiausia skiriama suma – 200 tūkst. eurų. Paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos.
„Nauda tokia, kad kaimo bendruomenės bendradarbiautų ir bendradarbiautų, tiek realizuojant savo produkciją, pristatant, taikant inovacijas – nebūtinai technologines inovacijas, bet taip pat socialines inovacijas“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė dvejoja, ar numatytas finansavimas pakankamas kaimus paversti sumaniais. Anot jos, norint plėtoti kaimo vietoves, reikėtų keisti dabartinį požiūrį.
„Jeigu mes kursime tik verslus, bandysim kurti darbo vietas, nesirūpinsim kita infrastruktūra, nesirūpinsim mokyklomis, medicinos įstaigomis kaimo vietovėse, gyventojai ten ir nenorės gyventi“, – tvirtina Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai kaimuose gyveno beveik 900 tūkstančių žmonių, tai yra apie 30 procentų visų šalies gyventojų.
Šaltinis: Kristina Karlonė, lrt.lt
Kviečiame dalyvauti svarbioje ūkininkams apklausoje
Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ir įvertinti pagrindines priežastis, stabdančias pareiškėjus nuo savarankiško žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimo. Atsakyti į apklausos klausimus galite čia. Apklausos klausimyną prašome užpildyti iki šių metų birželio 5 d. (imtinai).
Savarankiškas deklaravimas yra tuomet, kai paraiška teikiama pareiškėjo savarankiškai, užpildant paraiškos elektroninę formą ir per elektroninių valdžios vartų portalą prisijungus prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS).
Prašome visų pareiškėjų, tiek tų, kurie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus deklaruoja savarankiškai, tiek tų, kurie deklaruoja su savivaldybių ar seniūnijų žemės ūkio specialistų pagalba, skirti iki 15 minučių klausimyno užpildymui ir pasidalinti savo patirtimi, susijusia su deklaravimo procesu.
Apklausa yra anoniminė. Visi pateikti atsakymai bus naudojami tik tyrimo tikslais ir tik apibendrinta forma. Tyrimą atlieka ir apklausą vykdo UAB „ESTEP Vilnius“.
Kilus klausimams, prašome kreiptis į ekspertę Ingridą Urbonaitę, elektroniniu paštu i.urbonaite@estep.lt arba telefonu: +370 638 77276.
Jūsų atsakymai padės Žemės ūkio ministerijai tobulinti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimo procesą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-29
Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas ir vietoje dyzelinio kuro grūdų džiovinimo įrenginiuose naudoti biometaną ar biodujas.
ES strateginiuose dokumentuose biometanui – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintoms biodujoms, numatytas svarbus vaidmuo siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Iš maisto ir žemės ūkio atliekų, mėšlo ar kitų bioskaidžių atliekų gaminamos biodujos laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Biometanas gali ženkliai prisidėti siekiant dekarbonizacijos tikslų, nes jo gamybos bei naudojimo ciklo metu į aplinką išmetama žymiai mažiau CO2 nei vartojant dyzeliną. Įvairių tarptautinių organizacijų skaičiavimų duomenimis, biometano šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, priklausomai nuo biometano gamybos žaliavų, yra 70-95 proc. mažesnės nei dyzelinio kuro.
Iš Klimato kaitos programos lėšų šiam kvietimui plėsti biodujų ir biometano naudojimą žemės ūkyje, pakeičiant dyzelinį kurą, iš viso skiriama 2 mln. eurų. Kompensacinės išmokos (subsidijos) dydis vienam pareiškėjui siekia 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams bei žemės ūkio kooperatyvams. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminę žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža arba vidutinė įmonė.
Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojantiems grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius. Pavyzdžiui, biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms ir (ar) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams. Parama taip pat skiriama išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.
Paraiškos priimamos iki 2025 m. sausio 7 d. arba kol pakaks kvietimui numatytų lėšų. Daugiau informacijos, išsamios sąlygos ir paraiškos forma – APVIS sistemoje.
