Žemės ūkio naujienos: 2024-06-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus
Nuo šios savaitės pradžios draudžiamą į Lietuvą importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.
Į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos draudžiama importuoti įvairius augalinius produktus.
Nuo birželio 3 dienos į Lietuvą negalima bus importuoti ir paruoštų maisto produktų bei alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų. Tarp jų įvardinti įvairūs gaminiai iš mėsos, žuvies, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ar iš vabzdžių, taip pat cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus, kakava ir gaminiai iš kakavos, gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno, daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, maisto pramonės liekanos ir atliekos, paruošti pašarai gyvūnams.
Be maisto produktų uždrausta importuoti iš Rusijos bei Baltarusijos tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus, produktus, kurių sudėtyje yra arba nėra nikotino, skirtus tam, kad nikotinas patektų į žmogaus organizmą.
Vis tik atsižvelgiant į detalią importo iš Rusijos ir Baltarusijos duomenų analizę bei galimą didelę žalą perdirbėjams, taip pat į viešųjų konsultacijų su visuomene metu gautas pastabas, į sąrašą neįtraukti žemės ūkio produktai, neturintys alternatyvių importo šaltinių (kai kurie grybai, uogos, augalinės pynimo medžiagos, melasa, kai kurie pašarai gyvūnams ir kt.).
Vyriausybės nutarimas draudžia minėtų produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau jų tranzitas per Lietuvos teritoriją nėra draudžiamas.
Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-06-03
Rastas palankus sprendimas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Su teisės akto projektu galima susipažinti čia.
„Parengę naują įsakymo projektą siekiame didesnio teisingumo ūkininkams, kurie 2023 m. dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams.
Tai, kad jie dėl minimalių neatitikimų šiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas, buvo neproporcinga“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Naujajame įsakymo projekte nustatomos palankesnės paramos skyrimo sąlygos ir numatoma mokėti visą arba dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo (pvz., dėl ankstesnio negamybinių plotų nušienavimo). Šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.
Šis įsakymo projektas parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1468 panaikinama pareiga pagal 8 GAAB standartą dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-01
Ministras K. Navickas: „Muitai agresoriaus grūdams – tik pusė darbo“
Europos Sąjunga šiandien galutinai apsisprendė užkirsti kelią į ES rinką rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. ES Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais pritarė padidintiems importo muitams iš rusijos ir baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai. Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES neturėtų sustoti – būtina plėsti apribojimus rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams.
Lietuva buvo viena iniciatorių stabdyti rusišką ir baltarusišką žemės ūkio produkciją. Kovo mėnesį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos ministrai, atsakingi už žemės ūkį, oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindami apriboti rusiškų bei baltarusiškų grūdų importą.
Šiandien priėmus galutinį sprendimą, didesni tarifai grūdams įsigalios nuo šių metų liepos mėnesio. Neabejojama, kad tai sustabdys jų importą į ES.
Ministras K. Navickas atkreipia dėmesį, kad rusija ir baltarusija iki šiol pelnydavosi ne tik iš grūdų pardavimo ES rinkoje. 2023 m. ES narės iš rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų – 2 proc. daugiau nei 2021 m. Grūdai sudaro maždaug pusę šios sumos. Todėl svarbu nesustoti pusiaukelėje.
Praėjusią savaitę Lietuva kartu su Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija kreipėsi į EK ragindamos toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai produkcijai.
„Rusiška ir baltarusiška produkcija nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ES rinkoje parduodama maisto produktus rusija uždirba milijardus, kuriais gali finansuoti savo sukeltą karą Ukrainoje“, – teigia K. Navickas.
Planuojama, kad įsigaliojus padidintiems muitams ES grūdų importas iš rusijos ir baltarusijos sumažės beveik 5 mln. tonų per metus. Šią paklausą užtikrins ES ūkininkai bei importas iš trečiųjų šalių, tarp jų iš Ukrainos.
Pasak K. Navicko, efektyviausiai veikia apribojimai visos ES mastu. Tačiau Lietuva ėmėsi ir savarankiškų veiksmų. Anksčiau priimtas sprendimas griežčiau tikrinti iš rusijos ir baltarusijos įvežamus grūdus. O vakar Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam draudžiamų į Lietuvą įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašui, kuriame yra daugiau nei 2800 produktų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-30
Siūloma didinti paramą apsaugai nuo vilkų
Žemės ūkio ministerija ruošiasi atnaujinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Apsaugos priemonė nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles. Siekiama ne tik patikslinti paramos paraiškų atrankos vertinimą ir reikalavimus apsaugos priemonėms, bet ir atnaujinti tinkamų paramai gauti savivaldybių grupes bei padidinti didžiausią paramos sumą vienam pareiškėjui.
Savivaldybių grupių suskirstymas atnaujintas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis (žalos atvejų skaičius):
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r. Utenos r. ir Vilniaus r.;
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r. sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Telšių r., Vilkaviškio r., ir Zarasų r.;
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Biržų r., Druskininkų r., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šalčininkų r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., ir Varėnos r.
Taisyklėse siūloma pakeisti elektrinį tinklinį 1,2 m apsauginį aptvarą stacionariu 2 metrų aukščio neelektriniu tinkliniu aptvaru ir stacionariu 2 metrų aukščio neelektriniu, tinkliniu aptvaru su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, skirtu ūkiniams gyvūnams apsaugoti nuo vilkų.
Atsižvelgiant į naujų, aukštesnių aptvarų įrengimo ir įsigijimo sąnaudų padidėjimą, taisyklių projekte iki 12 000 Eur didinama didžiausia paramos sumą vienam pareiškėjui (anksčiau didžiausia parama siekė 10 000 Eur).
Pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais vykusio paraiškų rinkimo metu paraiškas pateikė 17 pareiškėjų: 15 ūkininkų ir 2 juridiniai asmenys.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-30
„Pieno žvaigždžių“ pelnas šiais metais krito 27 proc., pajamos beveik nepakito
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 2,2 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis siekė 2,8 mln. eurų. Bendrovė sausio–kovo mėnesiais pajamų gavo beveik tiek pat kaip ir tuo pačiu metu 2023 metais – 45,58 mln. eurų (45,67 mln. eurų), neaudituotus rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė bendrovė.
Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 3,9 mln. eurų ir buvo 18 proc. mažesnis (2023-ųjų sausį–kovą – 4,6 mln. eurų).
Pajamų iš sausų pieno produktų pardavimų šiemet įmonė gavo 1,6 karto mažiau – 1,2 mln. eurų (1,9 mln. eurų), sūrių – 4 proc. mažiau – 4,9 mln. eurų (5,1 mln. eurų), tačiau iš šviežių pieno produktų – 1 proc. daugiau – 36,8 mln. eurų (36,4 mln. eurų).
Bendrovės pardavimai sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje krito 4 proc. ir siekė 27,4 mln. eurų (28,4 mln. eurų), tačiau kitose ES šalyse jie augo 6 proc. – iki 8,9 mln. eurų (8,4 mln. eurų), o ne ES šalyse kilo 4 proc. – iki 9,3 mln. eurų (8,9 mln. eurų).
„Pieno žvaigždžių“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
