Žemės ūkio naujienos: 2024-06-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šienavimo terminai „Natura 2000“ veikloje
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, kad šienauti pievas galima nuo birželio 15 d. Pagal KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ deklaruoti plotus galima pagal dvi veiklos sritis: „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“.
Šienavimas galimas pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ – jį leidžiama pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 d.
Ūkininkaujantiems pagal priemonės veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pievas (kodai GPŽ, DGP, AGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) galima šienauti ir sutvarkyti bent kartą per metus ir nuganyti nuo birželio 15 d. iki spalio 30 d.
Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas, gali būti ganoma ne didesniu kaip vieno sutartinio gyvulio per hektarą (SG/ha) intensyvumu įsipareigotame plote.
Jei ganoma ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha, žolės likučių šienauti nebūtina, o po ganymo lauke likusi nenuėsta žolė nebus laikoma neatitikimu reikalavimams. Nenuėstos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama. Jei ganoma nuo 0,5 SG/ha iki 1 SG/ha, tokiu atveju nenuėstos žolės likučiai gali būti smulkinami ir paskleidžiami.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-31
Ką reikia žinoti norintiems gauti paramą ir už aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad pareiškėjai gali kreiptis paramos pagal 4 Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas. Svarbu žinoti, kad yra naujovių siekiantiems užtikrinti aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą pagal dvi veiklas: „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ ir „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“.
„Viena jų – ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį deklaruoti laikomus ūkinius gyvūnus. Tai svarbu, nes vėliau priemonėje „Gyvūnų gerovė“ dalyvaujančių deklaruotų ūkinių gyvūnų suma padalinama iš deklaravimų skaičiaus. Jei per ketvirtį nebuvo jokių deklaravimo duomenų, imama 0 reikšmė ir užskaitomas kaip vienas deklaravimas, o jei ūkyje buvo atlikta patikra, jos metu nustatyti faktiniai duomenys užskaitomi kaip papildoma deklaracija, deklaravimų skaičius neribotas“, – atkreipia dėmesį ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.
Per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo pareiškėjas turi informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) elektroniniu paštu info@vmvt.lt apie technologines pertraukas kiekviename tvarte (nurodyti paukštidės ir/ar kiaulidės unikalų numerį), įrašytame į priemones, (jei tokios taikomos), nurodant jų pradžią ir pabaigą. Jei technologinės pertraukos pradžia ir/ar pabaiga dėl nenumatytų priežasčių pasikeitė, būtina informuoti VMVT per vieną darbo dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo datos
„Atsirado ir dar vienas pokytis dėl antibiotikų naudojimo. Jei antibiotikų panaudojimas yra neišvengiamas, jų skyrimas turi būti pagrįstas laboratorijoje atliktos gaišenos ir (ar) patologinės medžiagos, ir (ar) klinikinės medžiagos mėginio tyrimo rezultatais, kuriais patvirtinamas tikslinis patogenas ir jautrumas antibiotikams (antibiograma)“, – sako vyr. specialistas G. Vagonis.
Pareiškėjas privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį informuoti VMVT, pateikdamas antibiotikų skyrimo pagrįstumą įrodančius dokumentus (laboratorijoje atlikto gaišenos ir (ar) patologinės medžiagos, ir (ar) klinikinės medžiagos mėginio tyrimo protokolą, kuriame nurodytas nustatytas tikslinis patogenas, antibiograma) bei nurodydamas unikalų paukštidės numerį ir paukščių, kuriems suduoti antibiotikai, skaičių.
Laboratorijų sąrašą, kuriose galima šiuos tyrimus, savo tinklalapyje skelbia VMVT.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-31
Klaipėdoje – viena didžiausių šalyje žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos investicijų
Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. „Tai puikus bioekonomikos pavyzdys, kai iš ūkininkų užaugintų žaliavų gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai: biodyzelinas ir baltyminiai priedai“, – kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonijos metu sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos du projektus, įmonė taps lygiaverčiu konkurentu didžiosioms Europos kompanijoms bei išspręs likutinio kvapo problemą.
Visiškai naują rapsų perdirbimo gamyklą „Mestilla“ pradėjo statyti greta dabartinės savo infrastruktūros. Įgyvendinus šį 50 mln. Eur vertės projektą, bendrovės rapsų sėklų perdirbimo pajėgumai išaugs iki 500 tūkst. tonų per metus, biodyzelino gamyba – iki 200 tūkst. tonų, o rapsų baltyminių priedų gamyba – iki 300 tūkst. tonų per metus. Tokie pajėgumai bus 2-3 kartus didesni nei leidžia dabartinė „Mestilla“ gamykla.
Beveik du dešimtmečius veikiančios dabartinės „Mestilla“ gamybos linijos bus iš esmės modernizuojamos jas pritaikant panaudoto kepimo aliejaus perdirbimui ir pažangių biodegalų gamybai. Šis 10 mln. Eur vertės projektas iš panaudoto aliejaus leis išgauti 20-30 tūkst. tonų pažangių biodegalų, maišomų su įprastu biodyzelinu.
„Mestilla“ plėtroje numatytos įvairios jau pasiteisinusios ir naujos kvapų valdymo technologijos.
,,Labai svarbu tai, kad pridėtinė vertė lieka Lietuvoje. Ypač aktualus panaudoto aliejaus perdirbimas į antros kartos kurą – tai puikus žiediškumo pavyzdys. Visa tai leis palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Tikimės, kad šioje gamykloje pagaminti biodegalai bus naudojami Lietuvoje”, – sakė ministras K. Navickas.
„Mestilla“ direktoriaus Arūno Zubo teigimu, šis bendrovės žingsnis stiprina strateginius Lietuvos energetikos ir aplinkosaugos tikslus, šalies žemės ūkio sektorių bei visą ekonomiką.
„Per mūsų veiklos laikotarpį Lietuvoje išauginami rapsų kiekiai padidėjo 4-5 kartus, o supirkimo kainos – 2-3 kartus. Kiekvieno automobilio bake šiandien rastume 7-10 proc. atsinaujinančios lietuviškos energijos, duodančios darbo tūkstančiams ūkininkų, keičiančios importuojamas žaliavas ir leidžiančioms pinigams likti Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų verslo tikslai sutampa su svarbiausiai valstybės interesais, o klaipėdiečiai netrukus galės didžiuotis dar vienu strateginiu energetinės nepriklausomybės objektu“, – sakė A. Zubas.
„Mestilla“ Klaipėdos LEZ’e veikia nuo 2005 m. Bendrovė produkciją parduoda Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir kitose šalyse.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-31
Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas ir vietoje dyzelinio kuro grūdų džiovinimo įrenginiuose naudoti biometaną ar biodujas. ES strateginiuose dokumentuose biometanui – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintoms biodujoms, numatytas svarbus vaidmuo siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Iš maisto ir žemės ūkio atliekų, mėšlo ar kitų bioskaidžių atliekų gaminamos biodujos laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Biometanas gali ženkliai prisidėti siekiant dekarbonizacijos tikslų, nes jo gamybos bei naudojimo ciklo metu į aplinką išmetama žymiai mažiau CO2 nei vartojant dyzeliną. Įvairių tarptautinių organizacijų skaičiavimų duomenimis, biometano šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, priklausomai nuo biometano gamybos žaliavų, yra 70-95 proc. mažesnės nei dyzelinio kuro.
Iš Klimato kaitos programos lėšų šiam kvietimui plėsti biodujų ir biometano naudojimą žemės ūkyje, pakeičiant dyzelinį kurą, iš viso skiriama 2 mln. eurų. Kompensacinės išmokos (subsidijos) dydis vienam pareiškėjui siekia 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams bei žemės ūkio kooperatyvams. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminę žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža arba vidutinė įmonė.
Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojantiems grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius. Pavyzdžiui, biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms ir (ar) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams. Parama taip pat skiriama išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-30
Pernai rekordinį pelną uždirbusios „Pieno žvaigždės“ šiuos metus planuoja atsargiau
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ šiais metais planuoja uždirbti 5 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto mažiau nei pernai (13,3 mln. eurų), o jos pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) turėtų būti maždaug dukart mažesnis, sako bendrovės finansų vadovas. Pernai „Pieno žvaigždės“ uždirbo 13,3 mln. eurų grynojo audituoto pelno (2022 metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių), jos EBITDA siekė 23 mln. eurų (0,5 mln. eurų).
„Jeigu vertinant ilgalaikę perspektyvą, mes visą laiką skaičiuojam bent trejų metų slenkantį vidurkį, tai grynasis pelnas, mūsų tokia siekiamybė, turėtų būti apie 5 mln. eurų per metus, o EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos – BNS) mes taip siekiame apie 10-12 milijonų“, – pirmadienį „Nasdaq“ renginyje investuotojams sakė Laimonas Vaškevičius.
„2023 metų pelnas ir EBITDA buvo rekordiniai, tačiau 2024 metų rezultatus planuojame atsargiau. (…) Tikimės būti kažkur tarp 2023 metų ir istorinių vidurkių, ką rodo ir pirmasis šių metų ketvirtis“, – vėliau BNS pridūrė jis.
Per pirmus tris šių metų mėnesius įmonė uždirbo 2,2 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. mažiau nei pernai (2,8 mln. eurų), ir gavo 45,58 mln. eurų pajamų (45,67 mln. eurų).
„Mes šituos metus vertiname gerai, nes (…) pirmą ketvirtį už žaliavas sumokėjom 1,2 mln. eurų daugiau, atlyginimo sąnaudos buvo didesnės 1,4 mln., tai sakyčiau, su tokiais kaštų padidėjimais rezultatai yra geri“, – sakė bendrovės finansų vadovas.
Anot jo, šiuo metu pieno kaina stabilizavosi.
„Kainos yra aukštesnės negu buvo pernai, bet kažkokių didelių svyravimų nematome, kol kas tas kainų lygis, koks yra dabar, yra pakankamai geras žiūrint iš visų perspektyvų, tiek iš pieno gamintojų, tiek iš pieno perdirbėjų“, – teigė L. Vaškevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad „Pieno žvaigždės“ šiais metais toliau investuos į gamybos, energetinį efektyvumą, ieškos naujų rinkų.
„Pieno žvaigždžių“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
