Žemės ūkio naujienos: 2024-06-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pristatyta aktuali informacija apie paramą jauniesiems ūkininkams
Vakar jaunieji ūkininkai, teikiantys paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, tiesioginės transliacijos metu turėjo galimybę sužinoti aktualiausią informaciją apie šios paramos galimybes. Transliacijos metu buvo pateikti atsakymai į žiūrovų pateiktus klausimai – visus klausimus su atsakymais artimiausiu metu rasite NMA interneto svetainėje DUK skiltyje „Atsakymai į transliacijos metu pateiktus klausimus“ – čia.
Transliacijos metu NMA atstovė Ana Suboč išsamiai papasakojo apie šiuo metu vykstančiu paraiškų pagal priemonę teikimo etapu pareiškėjams taikomus reikalavimus, įsipareigojimus, buvo pristatyta naujausia statistika, šios paramos formas, paramos mokėjimo tvarka, atrankos ir tinkamumo gauti paramą kriterijai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kokie jaunųjų ūkininkų projektai gali būti prisikirti rizikingiems bei į ką svarbu atkreipti teikiant paraiškas.
Kita aktuali informacija:
* Transliacijos įrašas
* Prezentacija
* Paraiškos pildymo instrukcija
Visa tai rasite NMA svetainėje prie informacijos apie priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-13
Kita savaitė paskutinė, kai galima deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus
Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus žemdirbiai gali deklaruoti iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškos priimamos 10 kalendorinių dienų, t. y. nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.
Pareiškėjai iki pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpio pabaigos gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybėje, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje arba patys, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS).
Prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiu, laikomas pavėluotai pateiktu, o už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas ar įbraižytas laukas dalijamas į kelis laukus) arba didinamą lauko dalį (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas) mažinamos 1 proc., išskyrus atvejus, kai:
* keičiami paraiškos pirmajame lape nurodyti duomenys ar atsisakoma paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką;
* keičiamas deklaruojamų naudmenų ar kito ploto klasifikatoriaus kodas, nekeičiant prašomos paramos sumos (kai keičiamas klasifikatoriaus kodas, prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas paraiškų teikimo laikotarpiu, nelaikomas pavėluotai pateiktu);
* taisoma įbraižytų laukų grafinė konfigūracija (netikslaus deklaruojamų laukų įbraižymo atveju), ir toks taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto) keitimo.
Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės). Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Taip pat pareiškėjai gali patys pateikti paraišką, ją užpildydami PPIS, o prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus išsiųsti paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pareiškėjai gali atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos pareiškėjui už atsisakytą visą paraišką arba jos dalį netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos pareiškėjas nebuvo jo pasirinktu būdu informuotas apie NMA planuojamą patikrą, paraiškoje aptiktas klaidas (išskyrus Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos nustatytas neatitiktis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijams) arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-13
Pakeisti intervencinių priemonių už deklaruotus plotus išmokų dydžiai
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano tiesioginių išmokų intervencinių priemonių už deklaruotus plotus išmokų dydžiai. Atkreipiame dėmesį, jog šios išmokos mokamos už 2023 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius tiesioginių išmokų intervencinių priemonių reikalavimus.
Padidinti šių išmokų dydžiai:
* išmoka jauniesiems ūkininkams pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus – 79,95 Eur/ha;
* papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus – 133,90 Eur/ha;
* susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 109,35 Eur/ha;
* susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami vaisiai, – 503,45 Eur/ha;
* susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginamos uogos, riešutai, – 360,52 Eur/ha;
* susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte, – 454,93 Eur/ha.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-14
Skambina pavojaus varpais dėl dirvožemio: būklė kritiškai prastėja
Klimato kaita sufleruoja, kad žemės ūkyje reikalingi pokyčiai, išryškina problemas, kurias turi spręsti ir ūkininkai, ir vartotojai. Viena jų – kritiškai prastėjanti dirvožemio būklė. Jis kenčia dėl intensyvaus naudojimo, nesaikingo tręšimo, erozijos, taršos ir kitų priežasčių. Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj?
Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami tarptautinės projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) 5-ojoje konferencijoje birželio 10–14 dienomis Vilniuje.
Klimato kaita veikia dirvožemio būklę
Dirvožemis palaiko biologinę įvairovę, yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Kuo svarbi anglis? Ji gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Tačiau dirvožemis yra ribotas išteklius, jo būklė prastėja, užterštumas didėja. Iššūkius stiprina ir dėl didėjančios pasaulinės maisto ir biomasės paklausos intensyvėjanti gamyba. „Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo – pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti. Būtina pagerinti supratimą apie žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymą, prisitaikant prie klimato kaitos, užtikrinant maisto saugą, ekosistemų paslaugas, vykdant švietimą dirvožemio tvarumo klausimais“, – teigia projekto EJP SOIL koordinatorė Lietuvoje dr. Žydrė Kadžiulienė. Taigi, vienas iš galimų atsakų į klimato kaitos pokyčius – tvarus dirvožemio valdymas.
Dirvožemio būklės gerinimas – mokslininkų ir politikų rankose?
Siekiant įveikti dirvožemio problemas, labai svarbios tampa žinios ir tvari ūkininkavimo praktika. Žalos mažinimo efektyvumas priklauso nuo mokslinių, politinių, ekonominių, visuomeninių ir švietimo sprendimų. Europos Komisijos direktyvoje „Dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo“ 60–70 proc. Europos dirvožemių įvardijami kaip nesveiki, ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos. „Tarptautinės dirvožemio programos leidžia savo žiniomis ir kompetencijomis dalintis su kitų šalių atstovais.
EJP SOIL konferencijoje kalbama apie tris pagrindinius aspektus: anglies sekvestraciją, dirvožemio sveikatos stebėseną ir tvarų dirvožemio valdymą. Šie trys kertiniai dalykai gali padėti pagerinti Lietuvos ir pasaulio dirvožemių būklę“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Įvairių šalių mokslininkai dalijasi patirtimi ir pasiūlymais, kaip užtikrinti dirvožemio kokybę.
Dirvožemio sveikatą atkurianti praktika – tai ne tik atitinkama technologija, bet ir politiniai sprendimai, mokslininkų siūlymai. Bet, visų pirma, tai požiūris. Tik suprasdami, kad dirvožemis yra gyvoji erdvė, kurioje egzistuoja milijardai mikroorganizmų, ir pripažindami visų gyvų būtybių tarpusavio ryšį, galėsime atkurti dirvožemio sveikatą. Tuomet žmonėms nebereikės ieškoti galimybių apsigyventi Marse.
Šaltinis: lrytas.lt, 2024-06-10
Prasidėjo ES Interreg Europe programos EAGER projekto įgyvendinimas
2024 m. balandžio pabaigoje Vokietijoje įvyko Europos Sąjungos (ES) Interreg Europe programos finansuojamo projekto EAGER – „Saulės elektrinių spartesnio pritaikymo Europos žemės ūkyje užtikrinimas“ („Easing AGrophotovoltaics for EuRope“) įžanginis susitikimas. Projekto tikslas – dalintis gerąja patirtimi tarp ES šalių, tobulinant įvairias politikos priemones bei siekiant palengvinti saulės elektrinių (agrovoltinių sistemų) diegimo žemės ūkyje procesus Europoje.
Šį projektą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja 14 partnerių iš 9 šalių: Vokietijos (Bavarijos regionas), Ispanijos (Palencijos regionas), Belgijos (Flandrijos Brabanto regionas), Italijos (Bolonijos regionas), Lietuva, Lenkijos (Podkarpackie regionas), Bulgarijos (Strelčia regionas), Ukrainos (Zakarpatia regionas) ir Serbijos (Voivodinos regionas). Šiame projekte Lietuvai atstovauja Lietuvos Inovacijų Centras ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Susitikimo metu, kuris vyko taip pat ir nuotoliniu būdu, projekto koordinatoriai (Vokietija) pateikė trumpą projekto apžvalgą, konsorciumo partneriai pristatė savo atstovaujamus regionus ir susijusius strateginius dokumentus bei kitas politikos priemones, pasidalino įžvalgomis dėl projekto įgyvendinimo. Buvo aptarti darbai, kuriuos reikia atlikti artimiausiu metu, suderintas pažintinių / mokomųjų vizitų planas. Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta projekto veiklų viešinimui, numatytam projekto auditui.
Saulės elektrinių naudojimas žemės ūkyje užtikrina žymų energetinių bei teritorinių išteklių sutaupymą, tokiu būdu skatinant ekonominę regionų plėtrą, todėl palankesnių sąlygų užtikrinimas šios technologijos diegimui Europos mastu yra išties aktualus.
Projekto trukmė – ketveri metai. Pirmuosius trejus projekto metus konsorciumo partneriai dalinsis gerąja patirtimi, parengs atitinkamas metodines gaires bei rekomendacijas, pasidalins gerosios praktikos pavyzdžiais. Bus parengtos atitinkamos regioninės studijos, pateikti esamos situacijos projekto partnerių šalyse lyginamųjų tyrimų rezultatai. Pirmajame projekto etape projekto partnerių šalyse bus surengti mokomieji / pažintiniai vizitai, kurių metu bus galimybė tiesiogiai susipažinti su partnerių pasiekimais minėtoje srityje. Tokiu būdu partneriai galės pasinaudoti kitų regionų gerosios praktikos pavyzdžiais ir pritaikyti juos savo šalyje.
Konsorciumo lygmenyje bus organizuotos trys partnerystės, kurių dėka mokymosi ir gerosios praktikos perėmimo procesas taps paprastesnis ir greitesnis. Pasinaudojus gerąja patirtimi bus siekiama daryti įtaką politikos formuotojams tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinti spartesnį saulės elektrinių naudojimą žemės ūkyje. Baigiamajame projekto etape bus organizuojami nuotoliniai seminarai, skirti politikos priemonių tobulinimui ir dialogo su atitinkamomis institucijomis užtikrinimui.
Pirmasis pažintinis / mokomasis vizitas, įgyvendinant Interreg Europe programos EAGER projektą, įvyks Lietuvoje 2024 m. spalio mėnesį.
