Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-06-17
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-06-17

NMA parama, žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-06-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kvietimas teikti paraiškas vienam efektyviausių būdų sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkio sektoriuje – jau birželio 17 d.

Pirmadienį, birželio 17 d., startuoja nauja priemonė „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“, kuriai įgyvendinti skirta 19,36 mln. Eur (16 mln. Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos ir 3,36 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos). Už 1 ha atkurto pelkių ploto galima gauti 2515,73 Eur be PVM (3044,03 Eur su PVM).

Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 19 d. Antras kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę planuojamas rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones. Viena efektyviausių – durpinių šlapynių atkūrimas įgyvendinant RRF veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“. Atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto užimančius durpžemius, ŠESD emisijos žemės ūkio sektoriuje sumažėtų beveik 25 proc.

Bendras Lietuvos durpžemių plotas yra 371,15 tūkst. ha. Durpžemių plotas, kuriame yra arimai/ pievos, sudaro apie 250 tūkst. ha. Investavus 16 mln. Eur ir atkūrus 6000 ha pelkių plotą, per 30 metų bendras ŠESD kiekis galėtų sumažėti apie 1,9215 mln. t CO2 ekv.

Įgyvendinant šią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d. būtina pasiekti tarpinę rodiklio reikšmę – 2000 ha plote atkurti pelkėdaros procesus.

Pareiškėjai:

* Pirminę žemės ūkio produktų gamybą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės plotus
Valdą įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;

* Neturi įsiskolinimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM (NMA), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

* Nėra gavę valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

Paramai tinkamas plotas ne mažesnis kaip 1 ha vientiso lauko ploto dydžio, žemės ūkio naudmenų (plotai turi būti projekto pareiškėjo teisėtai valdomi (nuosavybės, nuomos, patikėjimo ar panaudos pagrindais). Jei plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis), pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis (sutikimai turi būti notariškai patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka; sutikimai turi būti pateikiami kartu su projekto paraiška).

Tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – patenkantis į durpžemių sluoksnį https://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html

Su paraiška pateikti:

* Planuojamo atkurti ploto vietovė bei koordinatės (shape formatu);

* Savivaldybės išduotos techninės sąlygos melioracijos inžineriniams statiniams pertvarkyti;

* Techninėse sąlygose turi būti įvertintas galimas projekto poveikis kaimyniniams sklypams, keliams, kitai infrastruktūrai. Jei Projektas įgyvendinamas saugomose teritorijose, su projekto paraiška turi būti pateiktas valstybinio parko ar biosferos rezervato direkcijos arba direkcijos, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms ir funkcijų vykdymo jose“ priskirtos saugomos teritorijos, sutikimas dėl projekto įgyvendinimo;

* Techninis projektas kartu su techninio projekto ekspertize turi būti pateiktas po paraiškos pateikimo arba su mokėjimo prašymu, bet ne vėliau.

Pareiškėjo įsipareigojimai:

* Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo valstybės pagalbos skyrimo patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d.

* Įgyvendinęs projektą iki jo kontrolės laikotarpio pabaigos pareiškėjas turi užtikrinti investicijas, veiklos priežiūrą ir tęstinumą, t. y. nekeisti nuosavybės pobūdžio, nekeisti projekto tikslų ir veiklos pobūdžio – nesausinti atkurtos pelkės ar kitaip keisti jos hidrologinio režimo. Taip pat pareiškėjas, jei iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos įvykta įvykis ir sugadinamos ar sunaikinamos paramos lėšomis įsigytos pelkės atkūrimo priemonės, savo lėšomis turi atkurti jas ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne prastesnių techninių parametrų. Daugiau įsipareigojimų nurodyta kvietime teikti paraiškas.

Projekto kontrolės laikotarpis trunka 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Tikrinama, kaip paramos gavėjas užtikrina investicijų, veiklos tęstinumą ir laikosi projekte numatytų įsipareigojimų.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti NMA interneto svetainėje www.nma.lrv.lt

Paraiškos bus priimamos elektroniniu būdu naudojantis ŽŪM informacine sistema ŽŪMIS adresu www.zumis.lt užpildžius ten esančią elektroninę formą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-14

Už bioįvairovės, buveinių ir kraštovaizdžių išsaugojimą ūkininkai gali gauti  70 tūkst. Eur paramą

Europos aplinkos agentūros duomenimis, biologinės įvairovės būklė žemyne blogėja – dėl žmogaus veiklos nyksta vis daugiau augalų ir gyvūnų rūšių. Per pastaruosius 40 metų laukinės gyvūnijos populiacija sumažėjo 60%, beveik milijonas rūšių balansuoja ties išnykimo riba. Keisti susidariusią situaciją ir padėti išsaugoti buveines, kraštovaizdžius suinteresuoti žemdirbiai, nes dėl nykstančios bioįvairovės mažėja ir derlingumas.

Už pastangas tvarkant apleistas natūralias pievas bei šlapynes, ūkininkai gali gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano  (SP) intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.

Bioįvairovės išsaugojimas – svarbi užduotis

Paraiškos pagal šią priemonę bus priimamos nuo rugsėjo 2 iki spalio 31 d. Priemonei visam 2023-2027 m. laikotarpiui skirta beveik 4 mln. Eur paramos lėšų.

Lietuvoje ariami plotai siekia daugiau kaip 2,89 ha, o natūralios ar kultūrinės pievos – 554 tūkst. ha. Kasmet jų plotai vis mažėja, kai tuo metu vis didesnius plotus užima monokultūromis užsėti laukai, nebelieka didelių vientisų miško masyvų, kuriuose miško rūšys nebūtų trikdomos, toliau degraduoja numelioruotos pelkės, nyksta natūralios pievų buveinės.

Bioįvairovės išsaugojimas – strateginė ne tik mūsų šalies, bet visos Europos užduotis ir įsipareigojimas.

„SP numatyta intervencinė priemonė ir dotacijos negamybinėms investicijoms, kuriomis siekiama paskatinti ūkininkus, užsiimančius žemės ūkio veikla, tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (t. y. teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.

Pasak specialistės, pagrindinis šios priemonės tikslas – padėti atkurti ir išsaugoti meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvioauksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžiolinlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingosbuveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines – miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas ir kt.

Paraiškas pagal šią priemonę galės teikti savo vardu žemės ūkio valdą kaimo vietovėje įregistravę tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 m. Tvarkomos teritorijos plotas turi siekti ne mažiau kaip 0,5 ha plotą, patenkantį į saugomų rūšių buveinių žemėlapį, kurį galima rasti adresu: http://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html

Be to, parama gali būti skiriama tik plotams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo nebuvo deklaruojami paramai gauti pagal SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, ir kuriuose identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės arba saugomų rūšių buveinės, kurioms gresia išnykimas.

Parama ir įsipareigojimai

Kartu su paraiška ūkininkai turės pateikti ir gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą, parengtą pagal šios priemonės taisyklių priede nustatytą formą (gamtotvarkos darbų poreikio aprašymo rengėju gali būti pats pareiškėjas). Kaip pažymi R. Smilgaitytė, gamtotvarkos darbų poreikio aprašymas taip pat turi būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas.

Paraiškoje numatytus darbus ūkininkai turės atlikti per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Užbaigęs projekto įgyvendinimą pareiškėjas įsipareigoja 2 metus su tais pačiais plotais dalyvauti SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.

Didžiausia paramos suma, kuri gali būti skirta vieno projekto įgyvendinimui – 70 tūkst. eurų. Paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis pripažįstamos šios išlaidos: sumedėjusios augalijos ir žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo, sutvarkymo bei jos išvežimo darbai, kelmų frezavimas, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę, elektrinio piemens ir jo komponentų įsigijimo išlaidos; naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas.

Paramos lėšomis negalima finansuoti statinių statybos, technikos įsigijimo, gilių kūdrų kasimo ir kt. veiklų.

Ūkininkai – neabejingi biologinės įvairovės išsaugojimui
Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas teigia, kad jo vadovaujamos bendruomenės žemdirbiai atsakingai rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu, nes jų ūkiai įsikūrę paukščių rojumi vadinamoje teritorijoje.

„Mūsų ūkininkų žemės – išskirtiniame Lietuvos regione, daugelio žemdirbių laukai patenka į saugomo Nemuno deltos parko teritoriją. Mūsų krašte ūkininkams įprasta saugoti ne tik nendrines meldinukes, bet ir visą supančią gyvąją gamtą. Mūsų krašte yra virš 3000 ūkininkų, iš jų – apie 2000 vykdo aktyvią veiklą. Ūkininkams priklauso apie 65 tūkst. ha žemės. Maždaug pusė ūkininkų užsiima gyvulininkyste, likusi dalis – augalininkyste“, – pasakoja K. Andrijauskas.

Šilutės krašte ūkininkams tenka prisitaikyti prie ne itin ūkininkavimui palankų sąlygų – čia žemės nėra derlingos, o dalis teritorijų apsemiamos potvynių. Tačiau žemdirbiai, pasak K. Andrijausko, prisitaiko ir dirba gamtos ritmu.

„Mūsų ūkininkai puikiai supranta biologinės įvairovės svarbą, tad ir darbus planuoja gamtos ritmu ir laikydamiesi žemės ūkio darbams taikomų reikalavimų. Laukų purškimus ūkininkai atlieka vakare, kai bitės miega, šienauja pievas kai išskrenda juose perėję paukščiai, nors dėl to ir prarandama pašaro kokybė. Dalis ūkininkų laukų patenka į Nemuno deltos nacionalinio parko teritoriją, kurioje jie negali net laukų suarti.

Tačiau žemdirbiai prie to prisitaikė – užsiima gyvulininkyste, nors ir ši veikla reikalauja daug pastangų, nes prasidėjus potvyniams su savo gyvuliais tenka persikelti iš apsemiamų ganyklų į aukštesnes teritorijas Mūsų krašto ūkininkai iš tiesų domisi aplinkos išsaugojimu, o galimybė gauti paramą biologinės įvairovės projektų įgyvendinimui jiems labai aktuali. Todėl svarbu, kad mūsų krašto ūkininkus pasiektų informacija apie paramą ir jie spėtų laiku paruošti projektus“, – sako Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-17

Namišietės gyvulininkystės ūkis išaugo nuo vienos pasoginės karvės

Namišietė ūkininkė Dalė Anilionienė (Šamelytė) prisiminė, kaip 1987-aisiais susituokė ir pasogos gavo karvę:  – O šiandien mūsų bandoje 28 melžiamos karvės ir dar yra tos pirmosios palikuonė – žaloji Spirgė. Mano karvės jaunos, dauguma pirmo ar antro veršio. Bet bandos vadeivė Vincė – septynių veršių, seniausia, dar duoda apie dvidešimt litrų pieno. Ji – tarsi puošmena.

Su Vince įsiamžinęs ir mūsų anūkas Elijus. Šiemet jis baigia antrą klasę.

Dalė ir Vidas Anilioniai – dviejų dukrų ir dviejų sūnų tėvai.

– Vyriausias Mantas ūkininkauja Namišiuose pas močiutę, mano mamą. Su žmona Egle augina 2018-aisiais gimusią Emiliją. Šiuo metu šeima išlėkusi atostogauti į Prancūziją pas seną šio krašto ūkininkų bičiulį Mišelį, – atskleidžia Dalė. – Dukra Inga – Danijoje. O Daivos šeima, auginanti Elijų, gyvena Panevėžyje. Daiva dirba policijoje. Mūsų pagrandukas Nedas, atitarnavęs Lietuvos kariuomenėje, dabar Norvegijoje.

Ir Dalė, ir jos vyras Vidas – iš Deveitonių.

– Aš buvau šešerių metų, kai persikėlėm gyventi į Namišius. Vidas dar jaunesnis – trejų, – vaikystės prisiminimus pasakoja Dalė. – Nors jau gyvenome Namišiuose, tačiau vasarą kokia aštuonmetė takeliu žygiuodavau į Deveitonių sodybą melžti karvės. Parnešdavau pieną, buvau nedidelė, tik galvelė lauku einant matydavosi. Iš neaptverto prūdo ir vandens pasemdavau. Didžiulėje sodyboje buvo takeliai, liepteliai, parkas. Melioracija apie 1978-uosius viską nuvertė…

Taigi Dalė nuo mažumės su karvutėmis susigyvenusi:

– Gal jau šešerių metų išmokau ant karvės joti, neilgai trukus – ir melžti. Baba, mama melžė karves. Kokios aštuntokės su draugėmis išleisdavom kolūkio melžėjas.

Beje, Dalė turėjo ir visai kitokių svajonių:

– Svajonė buvo sklandyti, nes sklandė giminaitis, ir Panevėžyje mokytis audėja. Bet į Kiemėnų aštuonmetę mokyklą, kurioje mokiausi, atvažiavo iš Joniškėlio technikumo ir po šio susitikimo penkios merginos nutarėm mokytis agronomijos, o penki vaikinai – mechanizacijos. Tad iš trisdešimt vieno klasioko dešimt pasuko į Joniškėlio technikumą.

Svajonę sklandyti bandė įkūnyti sūnus Nedas.

– Vasarą vežiojom į Biržus sklandyti, – išsitaria mama…

Dalės mama Marytė (kūmai dokumentuose užrašė Adelė) Šamelienė melžė kolūkio karves.

– O tėvelis Antanas 1967-aisiais ardydamas pastatą patyrė stuburo traumą ir liko neįgalus. Man buvo metai, mamytė laukėsi brolio Egidijaus, – Dalė prisipažįsta pavydėjusi kitiems vaikams sveikų tėvų, tačiau jų nuostabus tėtis padarė dar daugiau. – Deveitoniuose pats susimeistravo motociklą, kuriuo mus vežiojo. Tris mašinas yra turėjęs, visą Lietuvą išvažinėjom. Tėtis buvo nagingas meistras. Remontuodavo slides, vadovavo įrengiant krepšinio aikštelę. Ir aš buvau sportininkė, rankininkė. Sportininkai ir mūsų sūnūs – Nedas mėgsta krepšinį, Mantas – tinklininkas, krepšininkas. Mano vyras Vidas – medžiotojas ir žvejys, bet mūsų vaikai šiais pomėgiais nesusidomėjo. Tik policijoje dirbanti Daivutė gera šaulė, taikliai šaudo.

Dalė sako buvusi daugiau tėtės vaikas:

– Jis buvo labai tolerantiškas, bet ir tvarkos mėgėjas. Buvo ir griežtas tėtės žodis, žvilgsnis, reikėjo klausyti. Be galo mylėjo mūsų Mantuką, kuriam buvo dvylika metų, kai 2001-aisiais senelis mirė.

Mamytė gyvena Namišiuose.

– Dar ir drausmės duoda, – pašmaikštauja Dalė.

Ji prisimena, kad maždaug prieš tris dešimtmečius buvę tarp pirmųjų ūkininkų:

– Tėtis Deveitoniuose atsiėmė 32 hektarus savo senelio irgi Antano Šamelio žemės. Nuo mūsų prosenelių ūkis ir prasidėjo. Dabar Deveitoniuose kviečių laukai ir ganyklos.

Ūkininkauja ir Dalės brolis Egidijus, ir sūnus Mantas:

– Visi esame tokiame daugiau nei šimto hektarų šeimos katile, tarsi šeimyniniame kooperatyve.

O Dalės gyvulininkystės ūkis iš tiesų išaugo nuo vienos pasoginės karvės, kurią gavo prieš 37 metus:

– Vėliau dar iki dvylikos karvių rankom melžiau, berods, 2006-aisiais rašiau projektą dėl trijų melžimo aparatų. Maždaug prieš ketverius metus įrengtos linijos. Vasarą mano karvės lauke. Melžiu du kartus – ketvirtą valandą iš ryto ir po pietų. Vasarą užtrunku porą valandų, nes melžiu keturiais aparatais. Fermoje – penkiais, tad pasimelžiu pusvalandžiu greičiau.

Namišietė atskleidžia, jog visą gyvenimą jų gyvulių veterinaras Pavelas Isajevas. Sėklintojas – iš Pasvaliečių.

– Mano karvės žalosios, žalmargės, juodmargės, per parą duodančios apie trisdešimt litrų pieno. Iš pradžių parduodavom Pasvalio sūrinei, vėliau – kooperatyvui „Pieno puta“, o prieš ketverius metus perėjom į kooperatyvą „Pienininkai“. Abu jie iš Kupiškio rajono. Dabar moka po 29 centus. Anksčiau dar mokėjo po 42 centus. Bet prieš porą metų numušė iki 27 centų. Tada ir teko atleisti darbininką, kuris išvyko į užsienį. Dirbu be poilsio dienų. Jei reikia išvažiuoti, išleidžia geri žmonės, – šypteli Dalė ir išsitaria apie geliančias rankas.

Paklausta, kokia buvo aukščiausia pieno supirkimo kaina ir koks jos gyvulininkystės ūkis buvo didžiausias, Dalė prisiminė:

– Kai dar prie lito mokėjo po 92 centus. Nors ir neilgai, bet tai buvo kosminė kaina. Turbūt daugiausia esam turėję 36 melžiamas karves, o iš viso – 52 raguočius. Krito pieno supirkimo kainos ir bandą ėmėm mažinti. Pernai atvažiavę lenkai siūlėsi pirkti visą bandą, tik mažai davė. Laiko klausimas, kiek dar laikysimės. Ilgiausiai gal iki dvejų metų.

Beje, Dalė užsimena, kad palaiko ir daug padeda giminaitis Velžių ūkininkas Dalius Motejūnas:

– Iš jo gaunam aštuonis hektarus ganyklų, kurias tris kartus nusišienaujam, gaminam šienainį, rulonus sukam į baltą plėvelę. Turim savo technikos, viską dirbam savo jėgomis. Nedas parlekia iš Norvegijos. Visi pas mus prie žemės, prie ūkio, myli gyvulius. Kiekviena karvė su charakteriu, visos turi vardus. Jei krenta, gaila iki ašarų. Ir šeimininkas privalės nuspręsti, koks bus šių karvių likimas – mėsai paskersti ar toliau laikyti ir melžti…

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-17

Nuomonės nepakeitė: Lietuva ir toliau palaiko ES Gamtos atkūrimo reglamentą

Nors šią savaitę kilo abejonių dėl Lietuvos pozicijos Gamtos atkūrimo reglamento, įgyvendinančio Europos žaliąjį kursą, klausimu, vis tik ji nesikeičia ir išlieka palanki dokumento atžvilgiu, atskleidė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. Tuo metu posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad tikslas nebuvo keisti pozicijos, bet įsitikinti visų politinių jėgų sąmoningu pritarimu.

„Ką tik Seimo Europos reikalų komitetas neleido pakeisti pozicijos dėl Gamtos atkūrimo akto. Jūsų spaudimas suveikė. Tiesa konservatoriai su valstiečiais prastūmė kažkokią išlygą, kurią patys tegul pristato“, – savo „Facebook“ paskyroje pasidalino T. Tomilinas.

„Aš sakyčiau, kad tai per svarbus klausimas, jog Vyriausybė pati savo pasitarime be platesnių diskusijų priimtų sprendimą, nukeliautų į tarybą ir tada, prasidėjus reglamento įgyvendinimui, visi vienas į kitą žiūrėtų ir klaustų, kas jam pritarė“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje teigė I. Šimonytė.

Anot premjerės, priimant tokius sprendimus svarbu suprasti pasekmes ir įvertinti, ar Lietuva tuos sprendimus galės įgyvendinti. Be to, anot jos, būtent Europos Žaliojo kurso sprendimai sukėlė tiek Lietuvos, tiek likusios Europos ūkininkų nepasitenkinimą. „Neužtenka tik meilės gamtai ir to vedinais motyvais pritarti sprendimams, kurie svarbus gamtos išsaugojimui. Reikia labai aiškiai suprasti pasekmes ir įsivertinti, kad iš ties tuos sprendimus galėsime įgyvendinti. Juolab, kad tai yra reglamentas, kas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir pasirinkimų, kaip su juo elgtis, bus mažiau“, – komentavo ji.

„Mes matėme, kaip atrodė Europa šių metų pradžioje. Įskaitant ir tai, kaip atrodė Vilnius. Tada, kai iš esmės diskusija su ūkininkais, atsiribojus nuo akcizų, vyko apie aplinkosauginius reikalavimus“, – tikino ji. Tokiai Vyriausybės pozicijai paantrino posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, Gamtos atkūrimo reglamentas yra itin karštai diskutuojamas tarp Europos institucijų, tad būtina bendra ir nuosekli Lietuvos pozicija. „Norėjome gauti platesnį mandatą parlamente, nes pats klausimas buvo itin karštai diskutuojamas Europos Parlamente. Šiaip tarp Europos politinių partijų buvo labai daug debatų ir norėjosi, kad ir komitetas ir parlamentas aiškiau duotų mandatą dėl nuoseklios pozicijos“, – Europos reikalų komiteto posėdyje teigė S. Gentvilas.

Ministras paminėjo, kad svarstant reglamentą, jis buvo sušvelnintas, pagal valstybių narių siūlymus pakeisti kai kurie aspektai. Anot jo, tarp šių pakeitimų buvo išimties taikymas poligonuose ir krašto apsaugos sistemoje, daugiau lankstumo durpynų reguliavime ir pasirenkami miškų sistemos būklės rodikliai. „Mes kartu su Danija prašėme išimties, kad gamtos atkūrimo reglamentas nebūtų taikomas poligonuose ir krašto apsaugoje. Į tai atsižvelgta. Kartu su Latvija prašėme lengvesnio durpynų reguliavimo. Vėlgi į tai atsižvelgta. Ir nebeliko privalomų miško ekosistemų nurodymų, pavyzdžiui negyvos medienos kiekio miškuose, jis buvo pašalintas iš rodiklių“, – aiškino jis.

S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva reglamentą visais derinimo etapais palaikė, tad siūlyti daugiau korekcijų nebus galima. T. Tomilinas: noriu konstatuoti, kad pozicijos įvyko pokytis per naktį Nors parlamentaras T. Tomilinas džiaugėsi, kad Lietuva nepakeitė savo pozicijos, jam klausimų iškėlė valdančiųjų požiūrio pokytis. Anot jo, ketvirtadienį iškėlus reglamento klausimą Seime, Vyriausybės atstovai palaikė prieštaraujančią dokumentui poziciją. „Tik noriu konstatuoti, kad pokytis per naktį pozicijos, nes vakar bandėte man aiškinti, kiek šalių nepritaria šiam reglamentui ir kokios jos geros, bei kaip mums būtų „faina“ šalia jų atsistoti. Tai jeigu yra pokytis įvykęs, tai labai džiaugiuosi“, – posėdžio metu pastebėjo jis.

„Tai jeigu nesiruošiama žudyti šio reglamento, tai dirbkime toliau“, – pridūrė jis. Po posėdžio jis priminė, kad jeigu Lietuva būtų pasirinkusi prieštarauti reglamentui, ji būtų atsistojusi į tokią pačią poziciją, kaip Vengrija. „Lietuva piliečių spaudimo dėka nestoja į Vengrijos pusę ir nekeičia savo pritarimo. Tiesa panašu, kad ir Slovakija blaškosi, Belgija blaškosi, tad pirmadienį Europos ministrų taryboje gali būti visko“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.

Į tokią kritiką I. Šimonytė atsakė teigdama, kad jos reakcija buvo į Lietuvos palyginimą su Vengrija. 2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė siūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose. Aktu siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.

Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo. Anot Komisijos, apie 80 proc. Europos buveinių ir 70 proc. kontinento dirvožemio yra prastos būklės.

Todėl reglamentu numatoma, kad iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. tokių buveinių. Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc. Taip pat užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis, kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.

Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, lrytas.lt, 2024-06-14

Skaidrumas – nuolat puoselėjama vertybė NMA

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuolat siekia, kad visuomenė imtų labiau ja pasitikėti, o tam reikalingos tiek pareiškėjų, paramos gavėjų,  tiek NMA darbuotojų pastangos. Kartu įveikiant netoleruotiną elgesį didėja galimybės pasiekti gerų rezultatų, gerėja viešojo administravimo kokybė.

NMA, puoselėdama skaidrumą kaip vieną iš pagrindinių vertybių, nuolat ieško būdų užkirsti kelią galimoms neskaidrioms veikloms, todėl nuolat peržvelgia ir tobulina NMA vidinius procesus bei susijusius teisės aktus. NMA informuoja, kad apie NMA darbuotojų netinkamą ir neskaidrią NMA gali pranešti ne tik bet kuris aktyvus pilietis, bet ir, NMA darbuotojui sulaukus siūlymo gauti atlygį arba bandymo kitaip neteisėtai paveikti sprendimus,NMA darbuotojai apie tokį bandymą privalo pranešti atsakingiems asmenims.

Primintina, kad pranešimus apie galimus neskaidrius darbuotojų veiksmus, netinkamus paramos panaudojimo veiksmus, kitus piktnaudžiavimo atvejus, susijusius su Europos Sąjungos ir valstybine parama žemės ūkiui galima pateikti naudojantis visą parą veikiančia anonimine „Pasitikėjimo linija“ telefonu +370(5) 260 7901, elektroniniu paštu pasitikėjimo.linija@nma.lt arba užpildę pranešimo formą NMA interneto svetainėje skiltyje „Pasitikėjimo linija“.

Pranešimai (pranešant tik apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus) gali būti teikiami ir naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos