Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nemažins išmokų ūkininkams, kurie paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus pateiks arba keis jos duomenis pavėluotai, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Kęstutis Navickas pasirašė tokį pavedimą NMA.
Anot K. Navicko, atsižvelgiama į tai, kad užsitęsus deryboms su Europos Komisija (EK) vėlavo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo patvirtinimas, pareiškėjai turėjo keisti su jų `veikla susijusius sprendimus.
„Taip pat atsižvelgėme į paraiškų priėmimo laikotarpiu paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvusius techninius trikdžius, kas lėtino deklaravimo tempą, tad vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams išmokos nebus mažinamos“, – pranešime teigė ministras.
Anksčiau buvo numatyta, kad šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyks iki birželio 21 dienos, o pavėluotai – iki liepos 1 dienos – pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc. Nauju sprendimu išmokos nebus mažinamos pasėlius deklaravus iki liepos 1 dienos.
Iki birželio 17 dienos Lietuvos žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus jau deklaravo 92,3 tūkst. (78,4 proc.) pareiškėjų, deklaravę 1,85 mln. ha (63,7 proc. kasmet deklaruojamo ploto).
Aktyviausiai pasėlius deklaravo Joniškio (81 proc.), Tauragės (80 proc.), Raseinių (80 proc.), Vilkaviškio (79 proc.) ir Jurbarko rajono (77 proc.) ūkininkai.
Gegužės pabaigoje ministerija teigė stebinti dar lėtesnį pasėlių deklaravimą nei pernai.
Šiais metais įsigaliojo reikalavimas, pagal kurį vandens telkinių pakrantėse ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir ten skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos ir kitus produktus, todėl, įgyvendinant ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas šiemet visa apimti pradėti apsauginių juostų prie vandens telkinių išskyrimo ir, jei reikia, deklaravimo darbai.
Ūkininkai gegužės pabaigoje teigė, jog pasėlių deklaravimas labai pasunkėjo jau praėjusiais metais – ūkininkai nebesusitvarko su dokumentų apimtimi, be to, apsauginių juostų deklaravimo sistema yra neaiški, sudėtinga, ne visada tinkamai veikia, todėl jie šiais metais dar labiau vėluoja su deklaravimais.
Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad deklaracijų rengimas ir tikslinimas prasidėjo jau balandžio viduryje – ūkininkai galėjo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas.
Deklaravimo pradžia porai savaičių – iki gegužės 2-osios – buvo atidėta, nes laukta oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano keitimų. Jis buvo gautas balandžio pabaigoje.
Vieni svarbiausių strateginio plano pokyčių yra atnaujintas daugiamečių pievų referencinis dydis, nustatytos didesnės ekologinio ūkininkavimo išmokos, atidėtas šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimų taikymas.
Pernai deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkininkų.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-06-17
Ūkininkai, kuriems rūpi aplinkosauga, gali lengviau atsikvėpti – paramos sąlygos jiems tapo parankesnės
Neatitikimai – minimalūs, bet sankcijos – taikomos. Kai kurie ūkininkai, dalį ariamosios žemės skyrę aplinkosaugai – tie, kurie dalyvauja ekologinėse sistemose, dėl tam tikrų menkų neatitikimų šiemet pavasarį sulaukė nemalonių staigmenų – atsirado grėsmė, kad praras dalį išmokų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad administravimo metu dalis deklaruotų plotų buvo pripažinti netinkamais, todėl jų kiekis sumažėjo ir nebesiekė 5 proc.
Dabar gi situacija keičiama. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriame numatė teisingesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį žemės paskyrė negamybiniams plotams.
Dalis žemės – pievoms
Vido Valančiaus augalininkystės ūkis – specifinis. Joniškio rajone, Gataučių seniūnijoje esančioje žemėje jis augina pašarinius augalus – kukurūzus ir liucerną, kuriuos eksportuoja į arabų šalis.
Tuo tarpu Vilniaus rajone ūkis augina grūdines kultūras – grikius, avižas ir kitas, o šiemet dalį žemės pirmą kartą apsėjo daugiamečiais žoliniais augalais. Iš viso ūkis deklaruoja 207 hektarus žemės, iš kurių dešimtadalį – apie 20 hektarų – šiemet skyrė negamybinei veiklai.
„Vilniaus rajone viduryje dirbamos žemės laukų bei jų pakraščiuose yra krūmų bei nedidelių miškelių, iš viso – apie 3 hektarus. Galėtume juos visus išrauti, bet kol kas jų nejudiname – pernai deklaravome tai kaip kraštovaizdžio elementus.
Ten pat, Vilniaus rajone, yra tokių mūsų žemės plotų, kur nėra drenažo sistemų. Ten priauga asiūklių, kurie užgožia kitus augalus, ir neįmanoma gauti gero derliaus.
Yra ir tokių vietų, pavyzdžiui, pamiškėse, kurių nepasiekia saulė ir kurios ypač patinka miško gyvūnams. Dirva ten – nederlinga, jeigu trūksta drėgmės, ten kultūriniai augalai apskritai neužauga.
Tas žemės juostas nutarėme skirti negamybinei veiklai „Daugiamečių žolių juostos“, ir šiemet jas apsėjome daugiamečiais žoliniais augalais.
Jie mažiau jautrūs nepalankioms gamtos sąlygoms nei kultūriniai augalai ir smarkiai pagerina dirvožemio kokybę.
Taigi šiemet pirmą kartą deklaravome 20 hektarų negamybinių plotų pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Daugiamečių žolių juostos“, o išmokos už juos, ko gero, pasieks arba metų pabaigoje, arba kitąmet“, – sakė V.Valančius.
Prarado išmokas
„Skaudu, nes susidarė protu nesuvokiama situacija, – patikino Rokiškio rajone, Strepeikių kaime ekologinį pieno ūkį turinti ir jau 20 metų ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė. – Pernai, deklaruodama pasėlius, dalį žemės deklaravau kaip kraštovaizdžio elementus. Tai – palaukės, kuriose yra ir medžių, ir krūmų.
„Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – nauja veikla, ir mes, ūkininkai, apskritai pirmą kartą pasėlių deklaravimo metu žemėlapyje turėjome pažymėti tokius plotus.
Deklaruojant sistema nerodė kokių nors neatitikimų. Bet, pasibaigus deklaracijų pateikimo laikui, paaiškėjo, kad esą padarėme kažkokių klaidų.
Tai man brangiai kainavo. Negavau išmokų nei pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“, nei už veiklą „Tarpiniai pasėliai“, taigi praradau maždaug 4-5 tūkst. eurų.
Skaudu, o juk ne man vienai tai nutiko – daug ūkininkų, deklaravę kraštovaizdžio elementus, dėl atsiradusių neatitikimų prarado išmokas būtent pagal šias dvi minėtas veiklas.“
Ekologinis D.Lūžienės-Malijonienės pieno ūkis valdo 150 hektarų žemės. Visa tai, kas joje užauginama, sunaudojama gyvulių pašarams.
Pasirašė įsakymą
Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į tai, kad 2023-iei buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose.
Ji nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas birželio 17-ąją pasirašė įsakymą, kuriuo siekiama didesnio teisingumo ūkininkams, 2023-aisiais dalyvavusiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrusiems negamybiniams plotams.
„Tai, kad jie dėl minimalių neatitikimų deklaruojant šiuos plotus prarado visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas, buvo neproporcinga“, – sakė ministras K.Navickas.
Įsakyme nustatytos teisingesnės paramos skyrimo sąlygos. Numatoma mokėti dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo, pavyzdžiui, anksčiau juos nušienavus, ar parinkus kraštovaizdžio elementą didesniame masyve, ar per toli nuo ariamos žemės.
Šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.
Dabar parama už gamybines veiklas bus sumažinama atsižvelgiant į tai, kokį negamybinį plotą pavyko deklaruoti, tiems, kuriems užskaityta 4,5 – 5 proc. negamybinio ploto, išmoka bus mažinama 10 proc., 2,5 – 4,5 proc – mažinama 30 proc. ir tiems, kurie surinko nuo 1 iki 2,5 proc., parama už gamybines veiklas mažinama 50 proc.
Šis įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1468 panaikinama pareiga pagal 8-ąjį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (8 GAAB) standartą dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-17
ES aplinkos ministrai pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui, Lietuva paskelbė nacionalinį pareiškimą
Į Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge susirinkę aplinkos ministrai pirmadienį pritarė daug diskusijų tarp ES valstybių narių sukėlusiam Gamtos atkūrimo reglamentui. Lietuva šiam reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai.
Pareiškime teigiama, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.
Todėl stabilus, aiškus, solidus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.
„Lietuva visuomet palaikė šio reglamento priėmimą. Vykstant deryboms dėl šio teisės akto mums pavyko pasiekti svarbių nuolaidų, kad šis teisės aktas labiau atlieptų mūsų šalies poreikius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gamtos atkūrimo reglamentu siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus. Iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.
Šiam reglamentui pritarė 20 valstybių (Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija), balsavo “prieš” 6 šalys (Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija), Belgija susilaikė.
Balsavimo dėl šio teisės akto metu reikėjo surinkti valstybių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų, balsų. Buvo surinkta daugiau kaip 66 proc. balsų.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-06-18
Aplinkos taryboje diskutuota apie ekologinį manipuliavimą, dirvožemio apsaugą ir atliekų rūšiavimą
Pirmadienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos Aplinkos taryboje ministrai pritarė bendram požiūriui dėl trijų svarbių teisės aktų: Ekologiškumo teiginių direktyvos, Bendrosios atliekų direktyvos pakeitimo ir Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Pernai pavasarį pateiktos Ekologiškumo teiginių direktyvos tikslas – panaikinti ekologinį manipuliavimą ir klaidinančius ekologiškumo, tvarumo, draugiškumo aplinkai teiginius rinkoje.
„Augant visuomenės sąmoningumui, ekologiškų ir tvarių produktų paklausa tik didės. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad mūsų gaminami produktai ir teikiamos paslaugos tikrai darytų teigiamą poveikį aplinkai arba bent sumažintų žalą jai. Ekologiškumo teiginių direktyva leis sustiprinti Europos Sąjungos pažangą tvarumo srityje, prisidės prie žaliojo kurso, klimato neutralumo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslų. Šis teisės aktas užtikrins, kad vartotojui įtaką darantys ekologiški ir tvarūs teiginiai būtų moksliškai pagrįsti“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Šiuo teisės aktu siekiama suteikti aiškumo vartotojams ir suvaldyti žaliąjį smegenų plovimą ES rinkoje dėl ekologiškumo aplinkai teiginių naudojimo. Būtų nustatyta vieninga reikalavimų sistema, kuri užtikrintų naudojamų ekologiškumo teiginių pagrįstumą europiniu lygiu.
Toks pasiūlymas būtų naudingas verslui, kuris galės pagrįstai išskirti savo gaminius iš kitų, o tai didins gaminių patrauklumą vartotojams, bus skatinama sąžininga ir aplinkosaugos kriterijais pagrįsta konkurencija.
Aplinkos taryboje taip pat pritarta bendram požiūriui ir dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos.
„Iki šiol ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje nebuvo vieningo dirvožemio apsaugos reguliavimo, todėl džiaugiamės šiuo bendru sutarimu. Tikimės, kad siūloma dirvožemio stebėsenos sistema padės palyginti duomenis , tiksliai įvertinti dirvožemio būklę, stebėti tvarių dirvožemio valdymo praktikų veiksmingumą, tinkamai valdyti dirvožemio taršą. Įgyvendinus pasiūlymą žemės savininkai ir bendrai visuomenė gaus aktualią informaciją apie dirvožemio būklę“, – sako aplinkos ministras.
Valstybės narės įpareigojamos nustatyti tvaraus dirvožemio valdymo principus ir juos taikyti. Taip pat valstybės narės įpareigojamos identifikuoti visus potencialius taršos židinius, juos tirti ir, nustačius taršą, taikyti taršos valdymo priemones, pirmiausia vadovaujantis „teršėjas moka“ principu. Viliamasi, kad bešeimininkės taršos valdymui valstybės narės galės pasinaudoti ES lėšomis.
Pasiektas bendras požiūris ir dėl Bendrosios atliekų direktyvos pakeitimų, kurie apima tekstilės ir maisto atliekų prevencijos sritis.
Valstybėms narėms bus nustatyti atliekų susidarymo mažinimo tikslai. ES Taryba sutarė, kad iki 2030 m. šalys turės sumažinti 10 proc. maisto atliekų perdirbimo ir gamybos grandinėje ir 30 proc. vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų mažmeninės prekybos ir vartojimo srityse, palyginus su 2020 m. Dėl tikslų dydžio dar bus deramasi su Europos Parlamentu.
Bus sukurtos privalomos gamintojo atsakomybės principu pagrįstos tekstilės gaminių tvarkymo sistemos, sukurta naudotų tekstilės gaminių ir tekstilės atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo ekonomika.
Anot aplinkos ministro, Lietuva jau buvo suplanavusi įdiegti tekstilės gamintojo atsakomybę, todėl palankiai vertina šį pasiūlymą, kuris valstybių narių patikslintas derybų metu. Derybose buvo atsižvelgta į Lietuvai ir kitoms šalims susirūpinimą kėlusius klausimus.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-06-18
Kviečiame susitikti parodoje „Agrovizija 2024“!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susitikti birželio 19–21 dienomis vykstančioje parodoje „Agrovizija“ ir sužinoti naudingos informacijos apie paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei užduoti aktualius klausimus. „Agrovizija“ yra viena didžiausių žemės ūkio technikos ir technologijų parodų Lietuvoje, skirtų žemės ūkio verslo profesionalams.
Kas antrus metus vykstančioje parodoje pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų pasiekimai, naujausius standartus atitinkančios pažangiausios žemės ūkio mašinos ir aktualiausios žemės ūkiui temos.
NMA stendas bus įsikūręs A alėjos pradžioje. NMA darbuotojai parodos lankytojams teiks informaciją apie populiariausias paramos priemones žemės ūkiui bei kaimo plėtrai, Automatinės laukų nuolatinės stebėjimo sistemos (ALNSIS) naudojimą ir atsakys į kitus aktualius klausimus.
Paroda vyks Kėdainių r. Dotnuvos seniūnijoje, netoli Akademijos.
Parodos organizatoriai – „CropLife Lietuva“ ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
