Žemės ūkio naujienos: 2024-06-20

Apeidami teisės aktais nustatytus reikalavimus ir taip kliudydami sąžiningiems ūkininkams greitai ir efektyviai gauti paramą.

Paramos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra laikoma viena rizikingiausių – remiantis 2022–2023 metų duomenimis, ją įgyvendinant buvo sukčiaujama daugiausia. Pastebima, jog sukčiauti bando tiek pavieniai subjektai, tiek galimai organizuotai veikiantys subjektai. Pastaroji pareiškėjų kategorija 2023 m. teikė paraiškas ypač aktyviai. Visi šie atvejai pagal kompetenciją buvo perduoti FNTT tolesniam stebėjimui ir analizei atlikti.

NMA primena – bandymai neteisėtai pasinaudoti paramos lėšomis yra nusikaltimas, už kurį baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

NMA nuolat glaudžiai bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri padedant NMA tiria galimus sukčiavimo atvejus, siekiant nustatyti veiklos, kuriai skirta parama, imitavimą, sąskaitų-faktūrų klastojimą ir kt. Pasitvirtinus sukčiavimo atvejams, parama ne tik neskiriama (susigrąžinama), tačiau projekto vykdytojui gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Kaip bandoma sukčiauti?

Nesąžiningą kai kurių pareiškėjų veiklą skatina noras savo naudai pakreipti paramos jauniesiems ūkininkams įgyvendinimo taisyklių nuostatas, kuriose nurodytas ilgas ir platus tinkamų finansuoti investicijų sąrašas, galimybė įsigyti naudotą žemės ūkio techniką, žemės sklypus, be to – labai patrauklus 100 proc. skiriamos paramos intensyvumas, 80 proc. dydžio avansas, o pažadėjus vykdyti ekologinę veiklą, perdirbti produkciją ir atitikti kitus atrankos kriterijus yra dar lengviau surinkti maksimalius projektų atrankos balus, taip užkertant kelią tikriesiems jauniesiems ūkininkams gauti paramos lėšas.

2023 m. buvo pateiktos 1 022 jaunųjų ūkininkų paraiškos, kuriose bendra prašoma dotacijų suma sudarė daugiau nei 61 mln. Eur, tuo tarpu paraiškų teikimo etapui buvo skirta 15 mln. paramos lėšų, todėl parama galėjo būti skirta tik mažiau nei 30 proc. paraiškų.

Atlikus visų 2023 m. pateiktų paraiškų analizę, identifikuota, kad galimai net 2/3 iš pateiktų paraiškų yra fiktyvūs projektai, o daugiau kaip 100 projektų (15 subjektų grupių) galimai buvo koordinuojami, siekiant imituoti veiklą, kuriai teikiama parama, ir gauti didelės vertės asmeninės naudos.

Tokie nesąžiningi pareiškėjai iš tolesnio vertinimo išstūmė dalį sąžiningai paramos siekiančių jaunųjų ūkininkų.

Didesnės rizikos veiklos ir investicijos

Remiantis 2023 m. surinktų paraiškų analizės rezultatais, nustatyta, jog labiausia paplitęs būdas nesąžiningai gauti šią paramą – imituoti pagal priemonę remiamą veiklą – pavyzdžiui, kai už paramos lėšas įsigytos ne visos investicijos, kai faktiškai nevykdoma paraiškoje nurodyta žemės ūkio veikla, kai sudaromi fiktyvūs sandoriai dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, paskolų, agrarinių paslaugų suteikimo, žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai su tarpusavyje giminystės ryšiais susijusiais, bendrus ūkius valdančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, – siekiant gautas paramos lėšas bei investicijas panaudoti ne projekte numatytai žemės ūkio veiklai vykdyti, arba kitų (dažniausia stambesnių) ūkių naudai.

Identifikuotos tokios didesnės rizikos veiklos: daržininkystė (ypač moliūgų, cukinijų, smidrų auginimas), uogininkystė (ypač šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (ypač lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas bei grybų, sliekų ir sraigių auginimas. Taip pat dažnai prie pagrindinės veiklos įtraukiama papildoma veikla (pvz., prie lazdyno riešutų auginimo įtraukiama ir grybų auginimo veikla), siekiant atitikti įgyvendinimo taisyklėse reikalaujamą valdos ekonominį dydį, tačiau papildoma veikla nėra realiai vykdoma, o tik imituojama, neretai klastojant ir produkcijos pardavimo sąskaitas-faktūras, atsiskaičius grynaisiais pinigais.

Didesnės rizikos investicijos yra žemės sklypų, naudotų lengvųjų automobilių (dažniausiai – M1 klasės), statybos darbų, statinių (modulinių ir kilnojamųjų statinių, pastatų, turinčių gyvenamojo namo požymių, konteinerių), registruojamos bei neregistruojamos naudotos technikos arba padargų (keturračių, ekskavatorių, greiderių, buldozerių), vandens valymo įrenginių įsigijimas ar gręžinių įrengimas.

Dažnai tokios investicijos įsigyjamos aukštesne nei rinkos kaina, jų kiekis bei našumas sunkiai suderinami su veiklos ar verslo logika, o kartais – iš viso neatitinka nei esamos situacijos ūkyje, nei ūkio potencialo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai patikrų metu užfiksuojami ūkinei veiklai skirti, tačiau faktiškai – gyvenamosios paskirties požymių turintys statiniai.

Taip pat didesnis dėmesys yra ir bus skiriamas naujai kuriamiems gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams, jeigu jaunojo ūkininko tėvai vis dar ūkininkauja ir vykdo tą pačią veiklą.

Kaip nurodyta 2022 m. vykusio Europos Komisijos audito išvadoje: NMA turi sustiprinti tokių projektų identifikavimą bei kontrolę. Šiais atvejais NMA privalo nustatyti, ar jaunasis ūkininkas veiks arba jau veikia atskirai nuo tėvų, t. y. ar jis pats visapusiškai valdo savo ūkį ir yra atskiras ekonominis vienetas. Deja, kartais NMA tenka konstatuoti, jog jaunasis ūkininkas nėra tikrasis ūkio valdytojas ir naudos gavėjas. Tokiu atveju, parama neskiriama arba NMA tenka susigrąžinti jau išmokėtą paramą.

Pažymėtina, kad atvejai, kai tėvai ir vaikai veiklai vykdyti naudojasi ta pačia žemės ūkio technika ar dalinai naudojasi ta pačia infrastruktūra, savaime pažeidimu nelaikytini, tačiau laikoma, kad tai yra didesnio rizikingumo projektai, kurių atžvilgiu NMA privalo atlikti papildomus tikrinimo veiksmus.

Sustiprinta projektų kontrolė

Siekiant užkirsti kelią sukčiavimo atvejams, 2024 m. paraiškų vertinimo metu nustačius, jog projektas rizikingas, bus teikiami papildomi klausimai, siekiant išsiaiškinti verslo plano ir investicijų pagrįstumą, kainas, pajamų šaltinius, išlaidas ir kitus aspektus. Taip pat jaunieji ūkininkai bus kviečiami pristatyti savo projektus NMA Projektų atrankos komisijoje. Ši praktika pirmą kartą buvo pritaikyta vertinant 2023 m. pateiktas paraiškas ir leido atskirti tikruosius ir netikruosius jaunuosius ūkininkus. Dažnu atveju pareiškėjai – netikrieji jaunieji ūkininkai – nesugebėjo pagrįsti verslo plano, nes nebuvo įsigilinę į numatytos vykdyti veiklos modelį, reikalingas investicijas, ilgalaikę strategiją ir kt. svarbius aspektus.

Priskyrus projektą rizikingų projektų grupei, jam vietoj bazinių 3 metų bus nustatomas 5 metų projekto kontrolės laikotarpis. Kadangi NMA negali iš anksto numatyti, kurie projektai rizikingi, 2024 m. paraiškos formoje pareiškėjų prašoma iš karto nurodyti 5 metų planuojamus projektų priežiūros rodiklius taip siekiama išvengti papildomo paklausimo ir paraiškos papildymo vertinimo metu.

Rizikingiems projektams taip pat bus nustatomi papildomi įsipareigojimai, susiję su finansinėmis operacijomis: turėti atskirą sąskaitą finansų įstaigoje, per kurią vykdomos visos su projektu susijusios buhalterinės operacijos; su mokėjimo prašymu pateikti pareiškėjo bei susijusių asmenų finansų įstaigos sąskaitų išrašus; grynaisiais pinigais atliekamas ūkinės operacijas užregistruoti apskaitos registruose ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo; grynuosius pinigus, gautus už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas, įnešti į sąskaitą vėliausiai kitą darbo dieną.

Svarbu pažymėti, jog 2024 metais teikiant paraiškas numatytas ir papildomas reikalavimas fiziniams asmenims – užtikrinti, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos per metus bus ne mažesnės nei 12 paraiškos pateikimo metais galiojusių minimalių mėnesinių algų (MMA). Pavyzdžiui, šiuo metu MMA yra 924 Eur, metinės pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 11 088 Eur. Be to, gautos produkcijos perdirbimas bus galimas tik savame ūkyje, t. y. nebebus galima įsigyti atitinkamos paslaugos iš kitų subjektų.

Gali prisidėti ir visuomenė

Prie skaidraus ir tikslingo paramos lėšų naudojimo savo ruožtu kviečiami prisidėti ir gyventojai. Apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus galima informuoti „Pasitikėjimo linijos“ telefonu +370 (5) 260 7901 ir kitais NMA svetainėje, skiltyje „Pasitikėjimo linija“nurodytais būdais.

Visos nurodytos sukčiavimo užkardymo priemonės taikomos tam, kad kuo daugiau paramos atitektų tikriesiems ūkininkams, o nesąžiningais būdais paramą norintys gauti pareiškėjai būtų nuo to atgrasyti dar ankstyvoje paraiškų teikimo ir administravimo stadijoje. NMA ir toliau ieškos tikruosius ūkininkus palaikančių metodų – be jau minėtų būdų tramdyti sukčiautojus, bus stiprinamas glaudus ir aktyvus bendradarbiavimas su jaunuosius ūkininkus vienijančioms organizacijomis, siekiant užtikrinti šio sektoriaus skaidrumą ir skatinant ūkininkauti sąžiningus jaunuosius ūkininkus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-19

Nacionalinei mokėjimo agentūrai surikiavus nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. teiktas paraiškas į pirmumo eilę paaiškėjo, jog pateiktose paraiškose prašoma bendra paramos suma (24,1 mln. Eur) neviršijo kvietimui skirtos sumos, tačiau pieninės galvijininkystės sektoriuje liko nepanaudota 3,4 mln. Eur, o kitų, ne pieninės galvijininkystės sektorių, paraiškoms finansuoti pritrūko 2,5 mln. Eur.

Taigi ŽŪM sprendimu padidinus kitų sektorių lėšas daugiau kaip 2,5 mln. Eur suma ir sumažinus pieninės galvijininkystės sektoriaus lėšas, į paramą galės pretenduoti visi smulkieji ūkininkai, surinkę minimalų atrankos balų skaičių ir užsiimantys kita nei pienininkystė žemės ūkio veikla.

Toliau bus vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą. Atlikus tinkamumo skirti paramą vertinimą, t. y. nustačius, kad paramos gavėjas atitinka sąlygas ir reikalavimus paramai gauti ir projektas atitinka priemonės prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus ir t. t., bus priimtas galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo ir neskyrimo. Apie priimtą sprendimą pareiškėjai bus informuoti paraiškoje nurodytu būdu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-19

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. gegužės mėnesį, palyginus su 2023 m. gegužės mėn., padidėjo 7,7 proc. ir buvo 310,89 Eur už t.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. gegužės mėnesį už natūralų pieną (4,14 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 421,98 Eur už t. Palyginus su 2024 m. balandžio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 3,5 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. gegužės mėn., palyginus su 2024 m. balandžio mėn., sumažėjo 1,3 proc. ir buvo 337,23 Eur/t Eur už t (2023 m. gegužės mėn. – 316,14 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://zudc.lt/statistika/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. gegužės mėn.).

2024 m. gegužės mėn. buvo supirkta 124,03 tūkst. t pieno, 7,7 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. gegužės mėn.

Šaltinis: zudc.lt, 2024-06-19

Šis paraiškų priėmimo etapas skirtas pieninės galvijininkystės sektoriui, jam numatytas beveik 22,5 mln. Eur biudžetas.

Paraiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Paramos paraiškos su partneriais nepriimamos.

Remiama veikla:

* žemės ūkio produktų gamyba;

* prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams:

* parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai ir valdoje pagamintiems produktams apdoroti bei perdirbti;

* pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 12 mėnesių;

* pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų;

* parama teikiama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie užsiima iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir jų realizavimu arba supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu, jei investicijos įgyvendinamos vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje ir jų rezultatais bendrai naudojasi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai;

* parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Paramos dydis ir intensyvumas

Parama vienam projektui negali viršyti 1,5 mln. Eur.

Finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų, kai vykdoma žemės ūkio veikla:

* jauniesiems ūkininkams, t. y. fiziniams asmenims, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta priemonės taisyklių 19.29 papunktyje;

* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta priemonės taisyklių 20.14 papunktyje;

* pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto arba kooperatinės bendrovės narių žemės ūkio paskirties žemės ploto yra vietovėse, kurios nurodytos priemonės „Išmokos už vietove, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse).

Intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų, kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai:

* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, kaip nustatyta priemonės taisyklių 20.14 papunktyje, vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje;

* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas savo valdoje, kaip nustatyta priemonės taisyklių 20.14 papunktyje.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Naudojantis ŽŪMIS portalu pateikta nuskenuota paramos paraiška nebus priimama.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-20

Paramos gavėjai, įgyvendinę projekto veiklas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, teikdami galutinį mokėjimo prašymą, kartu turi pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą kaip atskirą dokumentą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-19