Žemės ūkio naujienos: 2024-07-17

Verslas, teikiantis paslaugą

„Žemės ūkis nėra savitikslis. Būtina prisiminti, kad tai yra verslas, teikiantis paslaugą visuomenei – auginantis maistą ir jį užtikrinantis augančiai žmonių populiacijai. Tvariame žemės ūkyje privaloma efektyviai naudoti dirbamos žemės plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų bei taikyti pažangias tiksliąsias technologijas tam, kad būtų gaunamas kuo didesnis derlius iš kiekvieno dirbamo aro ar hektaro. Tokiu būdu net ir nedidindami dirbamos žemės ploto galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas ir parduodamas už visuomenei prieinamą kainą“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Svarbios trys dedamosios

Tvaraus žemės ūkio plėtrai labai svarbūs subalansuoti valdžios sprendimai. Pasak Z.Varanavičienės, biurokratiniai reikalavimai neturėtų kirstis tarpusavyje, norint išlaikyti tvarumo reikalavimus.

„Tvaraus žemės ūkio apibrėžimas apima tris dėmenis: aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį. Pirmasis žymi ūkių prisidėjimą prie klimato kaitos mažinimo, socialinis dėmuo reiškia, kad ūkininkams privalu užauginti pakankamą maisto kiekį ir išlaikyti gyvybingus regionus, o ekonomiškumo lygmuo žymi, kad maistas bus įperkamas, o ūkiai – pelningi. Todėl labai svarbu, kad tiek Lietuvos, tiek ES priimami sprendimai ne tik prisidėtų prie tausaus išteklių naudojimo, bet ir paisytų ūkininkų interesų. Daugelis jų šalyje yra pasiryžę pereiti prie aukštųjų technologijų sukurtų sprendimų naudojimo, pavyzdžiui, naujų veislių išvestų naudojant genų žirklių technologijos sodinimo, svarbiausia, kad reguliuotojai priimtų tai leidžiančius sprendimus. Tokiu būdu būtų rūpinamasi gamtos apsauga, taip pat nemažėtų išauginamas maisto kiekis“, – sako ekspertė.

Lietuvoje, anot Z.Varanavičienės, didžiąją dalį ūkių galime apibūdinti kaip tvarius, bandančius surasti tinkamą balansą tarp biurokratinių reikalavimų, visuomenės lūkesčių, pelningo ūkininkavimo ir aplinkos apsaugos.

„Turime ne vieną pavyzdį, kai ūkininkai savanoriškai taiko papildomus aplinkai palankius ūkininkavimo būdus ar technologijas. Taip stengiamasi užtikrinti biologinę įvairovę bei dirvožemio apsaugą. Toks ūkis cheminius produktus naudoja tvariai – tik tiek, kiek reikia, kada reikia ir kur reikia. Kartu mūsų šalyje esantys tokie ūkiai siekia dirbti efektyviai, užauginti sveiką ir gausų derlių“, – pažymi „CropLife Lietuva“ vadovė.

ES valgomas maistas – saugus

Vienas svarbiausių aspektų, kurį turėtų žinoti pirkėjai, įsigyjantis maisto produktus – nesvarbu, ar produktas užaugintas ekologiniame ar įprastame, tvaraus ūkininkavimo principais dirbančiame ūkyje, maistas ES šalyse yra saugus ir tinkamas naudoti.

„Paskutinio Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atlikto tyrimo metu, iš 2022 m. ES surinktų 110 829 maisto mėginių, net 96,3 proc. jų neviršijo įstatymuose nustatytų normų. Lyginant su 2019 m., šis rezultatas yra 0,2 proc. mažesnis, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą. Nors vis dar pasigirsta nuogąstavimų dėl nesaikingo pesticidų naudojimo, tyrimų rezultatai rodo, kad mūsų ūkininkai dirba pagal visus reikalavimus“, – atkreipia dėmesį Z.Varanavičienė.

Ekologinius produktus besirenkantys pirkėjai turi teisėtą lūkestį, kad šie produktai būtų užauginti išvis be pesticidų. Tiesa, EFSA skelbiami duomenys rodo, kad kone kas penktame ES paimtame produkto mėginyje, kuris pažymėtas kaip ekologiškas, buvo rasta pesticidų likučių, o 2,4 proc. mėginių – likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas.

Miestų ūkininkystė

Didmiesčiai vis daugiau dėmesio skiria ūkininkavimui mikrorajono erdvėse. Miestiečiai kuria bendruomeniškas lysves, kurių plotus išsidalija ir ten augina daržoves bei vaisius. Nors toks ūkininkavimo principas iš pažiūros atrodo tvarus, įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad tokiose miestiečių suformuotose lysvėse daržovės užauginamos paliekant 6 kartus didesnį CO2 pėdsaką, nei įprastuose ūkiuose. Visgi, ekspertė išskiria, kad toks ūkininkavimas pagrindinę savo naudą duoda ne dėl užaugintų daržovių kiekio, o dėl ugdomos bendradarbystės.

„Augindami daržoves bendruomenės lysvėse miesto gyventojai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir patiria socializavimosi naudas. Tokių lysvių pagrindine reikšme tampa ne derliaus kiekis, o tarpusavio bendravimas, laisvalaikio praleidimas ir bendruomenės įgalinimas. Todėl, nepaisant jų sukeliamo didesnio CO2 pėdsako, drąsiai galima teigti, kad tokie daržai yra reikalingi miestui ir padeda lengviau užmegzti kaimynų tarpusavio ryšius, skatina daugiau laiko praleisti lauke. Kartu tokie daržai didina miestiečių supratimą apie tai, kad ūkininkauti nėra paprasta, o augalus puola ligos ir kenkėjai. Pastebima, kad net ir mieste esančiose lysvėse prireikia apsaugančių produktų“, – atkreipia dėmesį „CropLife Lietuva“ vadovė Z.Varanavičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-17

Iki rugpjūčio 15 d. būtina pasėti posėlį, kai privalomas bent vienas, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalas, kuris turi vyrauti. Gali būti renkamasi iš šių augalų: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradelės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai, kanapės. Posėlį gali sudaryti ir žemės ūkio augalų mišinys iš augalų, nurodytų ir nenurodytų šiame sąraše.

Posėlį nepertraukiamai išlaikyti privaloma bent 8 savaites. Jis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d. Visgi posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar per „NMA agro“ mobiliąją programą informuoja Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) apie sėją.

Informuojant NMA apie posėlį, būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-17

„Esmė yra tame, kad ūkininkas turi nurodyti, kuriose pievose vyksta ekstensyvus ganymas, turime sumą hektarų. Tiesiog ten neturi būti nei mažiau, nei daugiau gyvulių gynimo metu“, – trečiadienį Seimo Kaimo komiteto posėdžio metu atsakė E. Giedraitis. „Čia jokių sankcijų, man atrodo, neturėtų būti. Bet VMVT atlieka patikras, tai galbūt kažko nežinau. Bet jeigu rastų per daug, tai matomai mažintų išmoką“, – pridūrė jis.

Taip viceministras atsakė į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininko Vytauto Buivydo klausimą. ŽŪR atstovas taip pat pabrėžė, kad žemės ūkio praktika daro tokį gyvulių „surikiavimą“, kokio reikalauja deklaravimas ir patikrinimai, sudėtingu. „Deklaravimo metu reikėjo nurodyti ganomus galvijus konkrečiuose laukuose. Bet gamyboje turbūt visi suprantame, kad neįmanoma juos taip „surikiuoti“. Kas atsitiks, jeigu nacionalinio mokėjimo patikrinimo metu, gyvulys bus ne tame lauke, kuriame yra nurodyta. Ar bus sankcijos ar bus tolerancijos ribos? Nes tikrai buvo keistai, kai reikėjo konkrečiuose laukuose nurodyti gyvulius“, – klausė V. Buivydas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2024 m. deklaruotų žemės plotų, naudojamų gyvulininkystei, apimtys išaugo du kartus. ELTA primena, kad Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iš viso šiemet žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravime patvirtinta beveik 113 tūkst, paraiškų, deklaruotas plotas siekia 2,914 mln. ha.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2024 m. ekologiniai ūkiai, įskaitant pereinančius į ekologiją, deklaravo 238,1 tūkst. ha plotų. Kaip skelbiama, šiemet 27 proc. didėjo ekologiniai, įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos, plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai.

2024 m. šis skaičius siekė 7,5 tūkst. ha, kai 2023 m. sudarė 5,9 tūkst. ha. 2024 m. deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas 30 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 93,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 72,1 tūkst. ha). 2 proc. didėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2024 m. – 136,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 133,8 tūkst. ha).

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-15

Prisitaikyti prie rinkos pokyčių, pereiti prie tvaresnės ir efektyvesnės gamybos šalies ūkininkams padėjo naujos technologijos, inovacijos, kurių sparčią plėtrą paskatino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir valstybės parama.

Milijardinė parama 6 prioritetinėms sritims

2014–2023 m. Programos įgyvendinimui skirta beveik 2,85 mlrd. Eur. Iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos sudarė beveik 2,1 mlrd. Eur, EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti) lėšos siekė 139,9 mln. Eur.

2014–2023 m. pagal Programą patvirtintos paramos suma siekė beveik 2 648 mln. Eur ir sudarė 93 proc. visų Programos įgyvendinimui skirtų lėšų (iš jų per 2023 –160 mln. Eur). Daugiausiai paramos lėšų buvo patvirtinta pagal projektus, skirtus ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimui ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimo ir modernizavimo sudarymui bei vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui.

2014–2023 m. pagal Programą išmokėtos paramos suma siekė beveik 2 379 mln. Eur, t. y. 84 proc. Programai skirtų lėšų (iš jų per 2023 m. – 230 mln. Eur), iš kurių EŽŪFKP, bendrojo finansavimo (toliau – BF) ir papildomo nacionalinio finansavimo (toliau – PNF) lėšos sudarė beveik 2 318 mln. Eur, o EURI lėšos –60,2 mln. Eur.

2014-2023 m. įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programą buvo siekiama ambicingų tikslų 6 prioritetinėse žemės ūkio ir miškininkystės srityse.

Pirmasis prioritetas – žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas kaimo vietovėse. Šiai sričiai patvirtina paramos lėšų suma siekė 55,1 mln. Eur. Antrasis prioritetas – žemės ūkio konkurencingumas ir tvarus miškų valdymas . Šiai priemonei patvirtinta lėšų suma siekė kiek daugiau nei 1 mlrd. Eur . Trečiasis prioritetas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių bei žemės ūkio produktų perdirbimo skatinimas. Pagal šį prioritetą patvirtinta 165,2 mln. Eur paramos.

Ketvirtajam prioritetui – biologinės įvairovės, vandens ir dirvožemio kokybės išsaugojimui – 2014–2023 m. patvirtinta lėšų suma siekė kiek daugiau nei 897 mln. Eur. Penktajam prioritetui, kurio tikslas – skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie tvarių technologijų – patvirtinta lėšų suma siekė 103,6 mln. Eur. Šeštajam prioritetui, kuriuo buvo siekiama mažinti socialinę atskirtį ir didinti ekonominę plėtrą kaimo vietovėse – patvirtinta lėšų suma siekė 322 mln. Eur.

Investicijos į žinias

Vienas svarbiausių KPP prioritetų – suteikti žemdirbiams, plėtojantiems kitą žemės ūkio veikla, miškininkystės bei verslo kaimo atstovams naujausių profesinių žinių, kurios atveria daugiau galimybių, kurti bei pritaikyti inovacijas ir sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančioje rinkoje. 2014–2023 m. pagal 1-ąjį prioritetą, žinių skatinimui, patvirtina lėšų suma siekė 55,1 mln. Eur (84 proc. šiam prioritetui skirto finansavimo), o išmokėta parama siekė 43,6 mln. Eur.

Lyginant su 2014–2022 m., per 2023 m. patvirtintos paramos lygis išaugo 12,6 mln. Eur. Iki 2023 m. pabaigos buvo užbaigti 29 projektai (dar 14 įgyvendinama), susiję su profesiniu mokymu. Šiuose projektuose iš viso dalyvavo 50 972 mokymų dalyviai. Taip pat buvo užbaigti 54 projektai (dar 17 įgyvendinami), kuriais prisidedama prie parodomųjų projektų ir informavimo veiklos. Be to ūkininkams sudarytos sąlygos gauti nemokamas konsultacijas – tokia galimybe pasinaudojo 10 044 paramos gavėjai, kurių didžiąją daugumą domina agrarinės aplinkosaugos klausimai.

Didžiausia paskata – gyvulininkystės ūkių modernizavimui

KPP parama šalies žemės ūkiui turėjo milžinišką poveikį ir suteikė ūkininkams galimybę modernizuoti ūkius, pagerinti infrastruktūrą ir auginti savo verslo konkurencingumą. Aktualiausia ūkininkams buvo KPP parama investicijoms į žemės ūkio valdas. 2014–2023 m. iš viso buvo modernizuotos 4 684 žemės ūkio valdos ir buvo įgyvendinta 6 216 projektų (per 2023 m. užbaigti 243 projektai), kuriais modernizuotos žemės ūkio valdos remiant naujos žemės ūkio technikos ir naujos žemės ūkio įrangos, naujų technologinių įrengimų, skirtų specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ar perdirbti ir paruošti realizacijai ir kt.

Didžiausia dalis paramos – 507,8 mln. Eur arba 58,8 proc. buvo patvirtinta investicijų projektams gyvulininkystės sektoriuje. Iki 2023 m. pabaigos šiame sektoriuje įgyvendinami 9 593 projektai, įskaitant ūkių modernizavimo, paramos jauniesiems ūkininkams bei smulkiems ūkiams projektus, kuriems išmokėta 403,1 mln. Eur (58,2 proc. visos pagal analizuotas veiklos sritis išmokėtos paramos).

Antrą vietą pagal įgyvendintus projektus ir gautą paramą užima šalies augalininkystės sektorius. Jame įgyvendinami 3 197 investiciniai projektai, o jiems patvirtinta paramos suma siekė beveik 168 mln. Eur ir sudarė 19,5 proc. visos investicinės paramos. Šiai sričiai išmokėta parama siekė 146 mln. Eur .

Daržininkystės sektoriuje įgyvendinamiems 2 748 investiciniams projektams patvirtintos paramos suma siekė 142 mln. Eur, o išmokėtos paramos suma siekė beveik 104,3 mln. Eur.

Investicinė parama taip pat teikiama perdirbimui ir rinkodarai. 2014–2023 m. pagal šią veiklos sritį buvo patvirtinta beveik 125,4 mln. Eur. Daugiausiai projektų (58) įgyvendinama augalininkystės produktų perdirbimo srityje, jiems išmokėta parama siekia beveik 26,8 mln. Investicijoms į pieno perdirbimą (įgyvendinami 23 projektai) išmokėta 17 mln. Eur, o mėsos produktų perdirbimui (įgyvendinami 28 projektai) išmokėta beveik 12,6 mln. Eur.

Žemės ūkio konkurencingumui ir tvariam miškų valdymui skirta virš 863 mln. eurų paramos

2014–2023 m. pagal 2 prioritetą – žemės ūkio konkurencingumo ir tvarus miškų valdymui – išmokėtų lėšų suma siekė 863,6 mln. Eur (76 proc. šio prioriteto įgyvendinimui skirto finansavimo), EK deklaruotos paramos suma siekė 798 mln. Eur (70 proc. šio prioriteto įgyvendinimui skirto finansavimo). Baigtiems projektams išmokėta ir EK deklaruota beveik 764,4 mln. Eur (67 proc. prioritetui skirtos sumos). Iš jų per 2023 m. patvirtinta paramos už 40,5 mln. Eur.

2014–2023 m. periodu buvo paremtos 4 684 žemės ūkio valdos, įgyvendinusios investicijų į ūkių restruktūrizavimą ir modernizavimą projektus (per 2023 m. paremtos 156 žemės ūkio valdos). Taip pat buvo paremti 1 762 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektai (per 2023 m. baigtas įgyvendinti 361 projektas) bei 8 418 smulkių ūkių (per 2023 m. paremti 1 759 smulkūs ūkiai), siekiant jiems sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti rinkoje.

Be to, buvo vykdomos investicijos į su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar pritaikymu susijusią infrastruktūrą. Šioje srityje buvo įgyvendinta 319 projektų, susijusių su žemės ūkiu, kuriems išmokėta ir EK deklaruota beveik 91 mln. Eur. Taip pat buvo įgyvendinta 19 projektų, skirtų miškų infrastruktūrai gerinti, o jiems išmokėtos paramos suma siekė 1,5 mln. Eur. Pagal 2 prioritetą parama taip pat buvo skirta ir miško kirtimo, apvalios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimui, jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymui. Šioje srityje iki 2023 m. pabaigos buvo įgyvendinta 240 projektų (per 2023 m. užbaigti įgyvendinti 69 projektai), kuriems išmokėtų ir EK deklaruotų lėšų suma sudarė beveik 19 mln. Eur.

Dėmesys maisto tiekimo grandinių plėtrai, aplinkosaugai bei efektyvių išteklių valdymui

2014–2023 m. pagal 3 prioritetą, kuriuo siekiama skatinti maisto tiekimo grandinių nuo lauko iki stalo plėtrą, patvirtintų paramos lėšų suma siekė 165,2 mln. Eur (89 proc. šio prioriteto įgyvendinimui skirto finansavimo), o išmokėtų lėšų suma siekė 103,2 mln. eurų. Baigtiems projektams išmokėta ir EK deklaruota beveik 97,6 mln. Eur (52 proc. prioritetui skirtos sumos). Per 2023 m. patvirtintos paramos lygis išaugo 41 mln. Eur, išmokėtos – 19 mln. Eur.

Bioįvairovės išsaugojimas – viena kertinių kaimo plėtros strateginių uždavinių, kuriam skiriamas ne tik didelis dėmesys, bet ir šimtamilijoninė parama.

2014–2023 m. šiai sričiai patvirtinta lėšų suma siekė kiek daugiau nei 897 mln. Eur, o išmokėtos paramos suma siekė 883 mln. Eur.

2023 m. buvo paremtas 58 154 ha žemės ūkio paskirties plotas (2,8 tūkst. ha mažiau lyginant su 2022 m.) ir 28 379 ha miško paskirties plotas (3,4 tūkst. ha daugiau lyginant su 2022 m.), kuriuose vykdomos su biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga susijusios valdymo sutartys.

Siekiant vandentvarkos gerinimo 2023 m. buvo paremtas 7 539 ha plotas (34 ha daugiau lyginant su 2022 m.). 2023 m. taip pat paremtas 269 095 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas (10,6 tūkst. ha daugiau lyginant su 2022 m.), kuriame buvo vykdomos veiklos, susijusios su dirvožemio valdymo gerinimo ir dirvožemio erozijos prevencija. Šie plotai daugiausia apėmė žemės ūkio veiklą „Natura 2000“ vietovėse, ekologinį ūkininkavimą, taip pat ūkininkavimą pagal aukštesnius nei privaloma aplinkosauginius reikalavimus, prisiimtus pagal „Agrarinės aplinkosaugos“ priemonės veiklas.

2014–2023 m. efektyvaus išteklių naudojimo prioriteto tikslams buvo patvirtina 103,6 mln. Eur paramos lėšų suma, o išmokėtos ir EK deklaruotos paramos suma siekė beveik 88,3 mln. Eur. Per šį laikotarpį buvo įgyvendinti 4 projektai, prisidedantys prie 5C tikslinės srities „Parama biodujų gamybai“ tikslo (per 2023 m. buvo užbaigti įgyvendinti 3 projektai, dar 4 projektai įgyvendinami). Taip pat 2023 m. buvo išmokėta parama pagal 3 286 paraiškas, pagal kurias įgyvendinti veiksmai, prisidedantys prie žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimo. Be to, 814 valdų gavo paramą miško įveisimui, taip siekiant prisidėti prie anglies dioksido išlaikymo ir sekvestracijos miškininkystėje (29 valdomis daugiau nei 2022 m.).

Žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame buvo vykdomos su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimu susijusios valdymo sutartys, siekė 33 675 ha (11,2 tūkst. ha mažiau lyginant su 2022 m.), o žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame buvo vykdomos su anglies sekvestracija ir išsaugojimu susijusios valdymo sutartys, siekė 58 407 ha (15,4 tūkst. ha mažiau lyginant su 2022 m.).

Ekonominės plėtros bei socialinės įtraukties projektams – beveik 290 mln. eurų

2014–2023 m. pagal 6 prioritetą, kurio tikslas didinti ekonomikos augimą, gerinti infrastruktūrą kaime bei skatinti socialinį įsitraukimą, patvirtinta lėšų suma siekė 322 mln. Eur (98 proc. šiam prioritetui skirto finansavimo), išmokėtos paramos suma siekė 287,6 mln. Eur.

2014–2023 m. buvo įgyvendinti 2 105 projektai, skirti ne žemės ūkio veiklos verslo plėtojimui kaime (2023 m. užbaigta įgyvendinti 315 projektų) bei sukurtos 3 626 darbo vietos (650 darbo vietų sukurta per 2023 m.). Taip pat įgyvendinti 8 294 projektai, kuriais gerinamos paslaugos ir infrastruktūra (įskaitant ir kultūrinį bei gamtinį paveldą) kaimo vietovėse (2023 m. užbaigti įgyvendinti 32 projektai).

2023 m. buvo įgyvendinamos 49 vietos plėtros strategijos (46 kaimo vietovių ir 3 dvisektorės, finansuojamos iš EŽŪFKP ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo). Gyventojų skaičius, tenkantis VVG, siekia 1 075 726 asmenis ir apima visus Lietuvos kaimo vietovėse gyvenančius žmones. Per 2014–2023 m. įgyvendinant M19 priemonę buvo sukurtos 1 895 darbo vietos (2023 m. sukurtos 526 darbo vietos).

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-10

Pasak ekologo Arūno Pranaičio, iš patirties žinoma, kaip brangiai vertingiausioms buveinėms atseina anksčiau gamtosaugininkų propaguoti vėlyvieji šienavimai. Atidedant šienapjūtę rugpjūčiui ar vėlesniam laikui, pelkėse vietoje saugotinų rūšių suveša nendrynai, o natūraliose pievose įsigali vingiorykštės, žilės, builiai ir kitos vėlyvosios žolės.

Pernelyg vėlyvas šienavimas (jei šienaujama vienąkart) bioįvairovei daro neigiamą įtaką. Šienavimas vienąkart per sezoną rugsėjo mėnesį, pievų rūšių sudėtį skurdina, užstelbiamos ir išnyksta žemaūgės žolės. Nendrėmis apaugusias pelkių dalis tiesiog būtina nušienauti iki rugpjūčio.

Šiuo metu jau būna išauginti daugumos pievose perinčių paukščių jaunikliai. O tuos, dar žioplesnius jauniklius, kurie palikę lizdus, reiktų išsaugoti ne vėlinant šienavimą, o šienaujant iš pievos centro į pakraščius, kad paukščiai ir kiti gyvūnai galėtų pasitraukti į nešienautus plotus. Išimtis taikomos tik rečiausiems – tarp jų, kad ir žinomoms meldinių nendrinukių, bene vėliausiai perinčių giesmininkų, radvietėms.

Siekiant biologinei įvairovei sudaryti geresnes sąlygas, ypač jei pievoje yra gausios vabzdžių populiacijos, jas reikia šienauti po birželio 15- tos dienos, o palikti mažesniąją dalį šienauti vėliau, kai išsirita vabzdžių lervos.

Pievų augalų sėklų subrandinimas ir išbarstymas priklauso nuo metų drėgmės ir šilumos kiekio, tačiau dažniausiai, po liepos 1 d. jau būna subrendusios. Jei nukirsite kelis vėliausius žiedus, nepergyvenkite – augalams visiškai nebūtina kasmet sėkmingai išbarstyti sėklas, didžioji jų dalis ir taip dauginasi vegetatyviškai, o sėklų bankas dirvoje užtikrina rūšių atsinaujinimą kartais net dešimtmečiams.

Šieną reikia išvežti, kitaip pelkese ar pievose ilgainiui susidaręs storas mulčo sluoksnis trukdo pro jį prasiskverbti ir augti jauniems augalams, todėl dalis jautresnių rūšių išnyksta.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-10