Žemės ūkio naujienos: 2024-07-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siūloma švelninti sankcijas ūkininkams gyvulininkystės srityje
Žemės ūkio ministerija parengė ir teikia derinti žemės ūkio ministro įsakymo projektus, kuriais siūloma nebetaikyti procentinių nuoskaitų nuo galutinių apskaičiuotų išmokų už neišlaikytą įsipareigotą sutartinių gyvūnų (SG) kiekį per metus. Apskaičiuojant galutines išmokas imti apskaičiuotą vidutinį ir patikrų metu nustatytą SG skaičių ar duomenis apie geresnėmis sąlygomis laikomų gyvūnų skaičių ir už tai mokėti išmokas, netaikant sankcijų.
Įsakymu keičiamos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ ir veiklos „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ bei veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ įgyvendinimo taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, kad SG kiekio pokyčiai dėl įprastinio gamybos / auginimo proceso ūkyje gali lemti neproporcingai dideles sankcijas, pakeitimais siūloma švelninti gyvulininkystės sektoriuje numatytas sankcijas bei harmonizuoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) ekoschemose dalyvaujantiems pareiškėjams taikomą sankcijų sistemą augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose.
Šio įsakymo nuostatos bus taikomos ir 2023 m. pateiktoms paraiškoms, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat turės peradministruoti 2023 m. paraiškas, dėl kurių jau yra priimti sprendimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-17
Navickas tikina nesulaukęs premjerės kvietimo pasikalbėti apie savo ateitį Vyriausybėje
Prezidento kritikos sulaukęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako kvietimo į pokalbį apie savo ateitį Ministrų kabinete iš premjerės dar nesulaukęs, tačiau bet kokius galimus pokyčius Vyriausybėje tikina matantis kaip „politikos dalį“. „Ne, dar nebuvo“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį į klausimą, ar kalbėjo su premjere I. Šimonyte dėl savo kėdės ministerijoje, lakoniškai atsakė K. Navickas.
Praėjusią savaitę politikas teigė nesąs užtikrintas, ar po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo prezidentui Gitanui Nausėdai tęs savo darbą ministrų kabinete. Kaip teigė K. Navickas, jis buvo „tiek kartų laidotas“, jog tokios minties neatmestų, tai pakartojo ir trečiadienį, pabrėždamas, kad dėl savo ateities „niekaip nejaučia“.
„Jokio jausmo, aš tų jausmų per kadenciją, patikėkit, ne vienas toks būna. Jeigu aš galvočiau, kad čia yra paskutinis posėdis, tai išvis dirbti negalėčiau net. Natūralu, kad planuoji darbus ir neišvengsi to, bet čia yra politikos dalis ir viskas čia labai normaliai vyksta“, – pažymėjo ministras.
Paklaustas apie ateities planus, K. Navickas taip pat nedaugžodžiavo – teigė šiuo metu ketinantis dalyvauti rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
„Dalyvauju rinkimuose, esu Seimo narys, tai tokie ir planai“, – trumpai nurodė jis.
Preliminariame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į Seimą sąraše K. Navickas buvo išreitinguotas 67 vietoje. Pats ministras liepos pradžioje teigė tokią poziciją vertinantis kaip logišką ministro pareigas einančio politiko matomumo regioniniuose partijos skyriuose trūkumą.
Šaltinis: Ūla Klimaševska, lrt.lt, 2024-07-17
K. Navickas: džiugina šiemet bent dvigubai išaugęs ekologinių ūkių plotas
Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravime žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaip džiuginančią tendenciją išskiria ekologinių ūkių plėtrą ir bent du kartus išaugusį jų savininkų deklaruojamų pasėlių plotą. „Kalbant apie deklaravimo rezultatus – maloniai nustebino ekologinių ūkių plėtra ir gana stipri.
Buvo nuogąstavimų, kad šitas sektorius trauksis, o pagal kai kuriuos (ūkininkus – ELTA) perėjus prie ekologinio ūkininkavimo deklaravimo plotas išaugo 12-13 proc., ekologiškų daržovių, uogų sektorius – 27 proc.“ – pristatydamas liepos pradžioje pasibaigusio deklaravimo rezultatus antradienį žurnalistams sakė K. Navickas.
„Ypač džiugina, kad dėl sėjomainos, nors jos negalima vadinti dar pilna sėjomaina, kaip ji traktuojama vadovėliuose, bet augalų įvairovė tikrai padidėjo, tai irgi yra labai svarbu dirvožemio sveikatai, kokybei – ypač ankštinių augalų, kurie svarbūs fiksuoti azotą ir taip jo naudoti mažiau žemės ūkyje“, – teigė K. Navickas.
Viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, atnaujinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2023–2027 metams, jame numatytos bazinės išmokos už savanorišką ūkininkų dalyvavimą aplinkai draugiškose sistemose – ekoschemose – šiemet išmokamos tiksliau. Tai, anot jo, taip pat prisideda prie ekologinių ūkių plėtros šalyje.
„Šiemet ekoschemų išmokos tikrai bus tikslesnės, tikrai mažiau mažės“, – pabrėžė E. Giedraitis.
„Apskritai ekologiniam ūkininkavimui, lyginant su ankstesniu periodu, išmokos padidėjo du kartus. Tikrai turbūt tai suveikė, aišku, atsirado ir kitokių lengvatų ekologiniams ūkiams – ateiti be jokių ribojimų į ekoschemas“, – teigė viceministras.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2024 m. ekologiniai ūkiai, įskaitant pereinančius į ekologiją, deklaravo 238,1 tūkst. ha plotų.
Tiesa, pasak viceministro, ekologinių ūkių plėtrą apsunkina mažas jų gaminamų produktų vartojimas, Lietuvoje sudarantis apie 1 proc., kai pagal suvartojimą lyderiaujančiose šalyse šis skaičius gali siekti iki 15-16 proc.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iš viso šiemet žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravime patvirtinta beveik 113 tūkst, paraiškų, deklaruotas plotas siekia 2,914 mln. ha.
2023 m. buvo sulaukta 116,2 tūkst. pareiškėjų, deklaravusių 2,904 mln. ha ploto. Anot ŽŪM, keletą metų išlieka tendencija, kad pareiškėjų skaičius mažėja, o deklaruotas plotas nežymiai didėja. Anot E. Giedraičio, tam įtakos turi mažėjantis smulkiųjų ūkių skaičius.
„Patys smulkiausi ūkiai traukiasi, mažėja. Nors neturime išsamių duomenų, visą laiką mažėja ūkiai iki 10 ha., ne gamybiniai ūkiai, ne tie, kurie gamina produkciją. Bent jau aš džiaugiuosi, kad vis daugiau ūkių tampa prekiniais ūkiais, vidutiniai – šiek didėja, o mažiukai pasitraukia“, – kalbėjo viceministras.
Kaip skelbiama, šiemet 27 proc. didėjo ekologiniai, įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos, plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai. 2024 m. šis skaičius siekė 7,5 tūkst. ha, kai 2023 m. sudarė 5,9 tūkst. ha.
Kaip pabrėžė K. Navickas, daugiamečių pievų išsaugojimo politika nebūtina yra efektyviausia priemonė kovojant prieš klimato kaitą.
„Padaryti daugiau visada galima. Ir su Europos Komisija reikia ir toliau derėtis, kad, jeigu daugiametės pievos ir ganyklos yra klimato kaitos mažinimo instrumentas, tai klimato kaitą galima mažinti daug efektyviau ir kitomis priemonėmis – apsodinimas mišku, nusausinto durpžemio atkūrimas, tai šitos priemonės daug efektyvesnės“, – pabrėžė K. Navickas.
„Man atrodo, nėra visiškai sąžininga, kad yra paliekamos tik pievos, kaip absoliutus gėris ir dėl to su Komisija toliau deramės. (…) Kadangi esame susiderėję išimtį dėl deleguoto akto, tai atkūrinėti (daugiamečių pievų – ELTA) nereikės“, – aiškino ministras.
2024 m. deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas 30 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 93,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 72,1 tūkst. ha). 2 proc. didėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2024 m. – 136,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 133,8 tūkst. ha).
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-09
Vaikų ugdymo įstaigose į meniu bus įtraukti ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai
Skatindama ekologinių ūkių plėtrą ir siekdama, kad vaikai gautų daugiau kokybiško maisto, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau šiemet į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus. Iki šiol vaikai ugdymo įstaigose galėjo skanauti tik ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų, kurių įsigijimą rėmė ŽŪM.
Pakeitimai dviejose programose
Atsižvelgusi į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pasiūlymą, ŽŪM jau parengė ir pateikė su visuomene derinti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos pakeitimo projektą. Vaikai, lankantys ikimokyklines ugdymo įstaigas, ir pradinių klasių mokiniai pagal šią programą gauna ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų (pagamintų) produktų: obuolių, morkų, kriaušių, obuolių sulčių ir pieno bei jo gaminių (jogurto, šviežio ir brandinto sūrio). Dabar vaikams pagal šią programą galės būti tiekiami ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai.
Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktai taip pat galės būti tiekiami ir pagal šiuo metu keičiamas Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles. Pagal jas ŽŪM parama teikiama vietoje vaikams maistą gaminančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, taip pat daugiafunkciniams centrams.
Pradedantys ekologiškai ūkininkauti galės tiekti vaisius ir daržoves
Vadovaujantis Ekologinės gamybos taisyklėmis, pradedančiam ekologiškai ūkininkauti taikomi dveji perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metai. Ūkininkas privalo visame ūkyje taikyti Ekologinės gamybos taisykles, nors jo produktai tuo metu dar nelaikomi ekologiškais. Javus ir daržoves auginantis ūkis ekologiniu tampa tik trečiaisiais, o uogas ir vaisius – tik ketvirtaisiais veiklos metais.
ŽŪM remiamose vaikų maitinimo programose ūkininkai galės dalyvauti jau antraisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais. Pagal Ekologinės gamybos taisykles, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu ūkininkai gali tiekti tik augalinius neperdirbtus produktus, t. y. obuolius, kriaušes, morkas, bulves ir kt.
Naujieji programų pakeitimai įsigalios jau nuo 2024-2025 mokslo metų pradžios.
Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos 2023–2029 mokslo metų strategijos pakeitimo projektas paskelbtas Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-12
Veiklos „Dirvožemio apsauga“ augalų suarimo terminai
Siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“ primename apie įsipareigojimą suarti ankštinius augalus ir jų mišinį ar ražienas. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. suarti pasėjimo metais ankštinius augalus ir jų mišinį arba jų ražienas.
Tuo pačiu laikotarpiu būtina suarti ir antraisiais metais pasėtas daugiametes žoles, jų nešienavus.
Atkreipiame dėmesį, jog plotuose, kuriuose auginami pasėti ankštiniai augalai, jų mišiniai ar įsėtos daugiametės žolės, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas.
Primename, jog paramos dydis pagal šią veiklą už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą yra 250 Eur už ha.
