Žemės ūkio naujienos: 2024-07-29

Sūrininkėms patraukli priemonė

Žinomos Ukmergės rajono, Petronių kaimo, sūrių spaudėjos džiaugiasi, kad atsirado galimybė gauti papildomą išmoką už tai, kad vasarą jų karvės ganosi pievose. Alvyda Talalienė sakė dabar laikanti nedaug karvyčių – tik keturias, tačiau iš jų pieno prigamina skanių sūrių. „Mes visada šiltuoju metu laiku ganome karves laukuose, o dabar už tai dar gauname papildomas išmokas. Deklaruojant pasėlius reikia tik pažymėti, kad karvės atitinkamą laiką bus laikomos pievose, ir viskas.

Aišku, reikia ne tik pažymėti, bet ir to laikytis“, – aiškino A. Talalienė. Sūrininkė dalyvauja ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje, kuri pritaikyta pieno sektoriaus dalyviams, – „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Pagrindinis jiems įsipareigojimas – ganyti pieninius galvijus ganyklose nepertraukiamai 140 kalendorinių dienų, už tai numatoma vidutinė išmoka – 48 Eur už sutartinį gyvūną (SG).

2023 m. šioje veikloje panoro dalyvauti 6 972 pareiškėjai ir prašė išmokų už 112 328 SG. Antroji „Gyvūnų gerovės“ veikla – „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę ar ganyklas“. „Pagal šią veiklą numatoma vidutinė išmoka, ganant galvijus ganyklose arba laisvai išleidžiant juos į mociono aikšteles nepertraukiamai 120 dienų per metus, – 22 Eur už SG. Pernai buvo gauta 3 941 paraiška už 73 146 SG“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Parama už geresnes kiaulių laikymo sąlygas

Trečioji veikla „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ yra skirta kiaulių augintojams. O parama teikiama už penimų kiaulių gerovės reikalavimų taikymą, kurie viršija atitinkamus būtiniausius privalomus kiaulių apsaugos standartus, nustatytus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 2008/120/EB.

Skiriant šią paramą, siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl penimų kiaulių veisimo praktikos, susijusios su geresne gyvūnų gerove, taikymo, užtikrinant 20 proc. didesnį jų laikymo plotą nei nustatyti minimalūs reikalavimai. 2023 m. buvo pateikta 61 paraiška, o paramos prašyta už 24911,7 SG.

Remiama ir už naminių paukščių sveikatingumo gerinimą

Dar viena „Gyvūnų gerovės“ veikla, pagal kurią yra remiama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą. Parama broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių laikytojams teikiama už naminių paukščių gerovės standartų taikymą, kurie viršija būtiniausius privalomus paukščių laikymo standartus, taip pat ir sveikatingumo sąlygų naminiams paukščiams gerinimą, antimikrobinių medžiagų vartojimo laikant naminius paukščius mažinimą, užtikrinant, kad laikomi naminiai paukščiai turėtų geresnes sąlygas judėti, mažinant jų tankį ar sudarant galimybes išeiti į aptvarus, ilgesnį poilsio be dirbtinio apšvietimo laiką.

ŽŪM atstovė pažymėjo, kad yra numatyti du veiklos lygiai, tad paukščių augintojai gali rinkti vieną iš jų ir prisiimti tam lygiui patvirtintus įsipareigojimus. Tie, kurie dalyvauja ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ 3 ir 4 veiklose, įsipareigoja vidutinį skaičių SG, už kuriuos prašoma skirti ekologinės sistemos išmokas, išlaikyti nuo einamųjų metų gegužės 16 d. iki kitų metų gegužės 15 d. Jei išmokų prašo tik pagal vieną gyvūnų gerovės veiklą, minimalus laikomų gyvūnų skaičius turi būti: broilerių – 143 vnt.

I lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti ir 626 vnt. II lygio; kalakutų – 18 vnt. I lygio ir 141 vnt. II lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti; vištų dedeklių – 40 vnt. I lygio ir 52 vnt. II lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti. O penimų kiaulių, kurių svoris nuo 30 kg, turi būti 5 vnt. Numatomi ekologinės sistemos išmokų dydžiai už išlaikytą vidutinį SG skaičių per metus, mokant už vieną SG: už broilerį auginant pagal I lygį – 100 Eur, pagal II lygį – 22,86 Eur; už kalakutą pagal I lygį – 188,67 Eur, pagal II lygį – 23,67 Eur; už vištą dedeklę pagal I lygį – 181,43 Eur, pagal II lygį – 140 Eur; ekologinės sistemos išmoka už penimą kiaulę – 72,67 Eur.

Kiek konkrečiai pareiškėjai gaus paramos, bus aišku, kai bus įvertinti galutiniai duomenys. Pernai vištų dedeklių augintojai pagal I veiklos lygį pateikė 54 paraiškas, o pagal II – 36, iš broilerių laikytojų pagal I lygį sulaukta 4, o pagal II lygį – 24 paraiškų, kalakutų augintojai pagal 1 lygį pateikė 8, o pagal II lygį – tik vieną paraišką.

Gali dalyvauti pievų ir šlapynių priežiūros veiklose

Gyvulių augintojai gali dalyvauti ir ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklose: „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“. „Pirmąja veikla siekiama pievų palaikymo, pievų buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo, mažinant pievų ir ganyklų ganiavos apkrovą. Čia numatytas išmokos dydis – 192 Eur/ha, o įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos“, – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė.

Pareiškėjai turi turėti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha ir įsipareigotame pagal šią veiklą plote ganyti ūkinius gyvūnus ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Dar viena sąlyga – pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas), neskleisti nuotekų dumblo. Kita veikla norima išsaugoti ir tvarkyti EB svarbos natūralias pievas, šlapynes bei rūšių buveines, ganant arba šienaujant. Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą yra numatyta išmoka – 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą – 330 Eur/ha.

Pagal šią veiklą pareiškėjai įsipareigoja 2 metams, o tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos, patenkančios į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pievose ir joms artimų buveinių sluoksnį. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje veikloje, gali pasirinkti tvarkymo būdą – šienavimą arba ganymą. Kai pasirenkamas ganymas, reikia turėti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha įsipareigotame pagal šią veiklą plote ir ūkinius gyvūnus ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha.

Ganiavos laikotarpis neribojamas. Negalima naudoti augalų apsaugos produktų, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas), skleisti nuotekų dumblo, taip pat ir kalkinti. Abiem veikloms dar yra tokie įsipareigojimai: neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų; nearti, neįdirbti bearimėmis technologijomis, ir plotų nepersėti. Gyvulių augintojai gali pasirinkti dar vieną ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuri skirta paskatinti tvarkyti aplinkosaugos požiūriu svarbias šlapynes, siekiant išsaugoti jose susiformavusią florą ir fauną.

Čia įsipareigojimų laikotarpis trunka 5 metus, o išmokos dydis – 242 Eur/ha. Tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos, patenkančios į ekstensyvaus šlapynių tvarkymo teritorijas. Dalyvaujant šioje ekologinėje sistemoje kasmet galima pasirinkti tvarkymo būdą – šienavimą arba ganymą. Kai pasirinktas pastarasis, reikia turėti ūkinių gyvūnų ir ganyti juos ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame plote.

Negalima čia įrengti naujų sausinimo sistemų, taip pat – arti, įdirbti bearimėmis technologijomis ir plotų persėti, naudoti augalų apsaugos produktų, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas). Šiemet galima rinktis ir naują SP ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kur numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Kiekvienai jų nustatytas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis, o numatyti išmokų dydžiai – atitinkamai 202 Eur/ha ir 72,70 Eur/ha.

Kiekvienai veiklai nustatytas reikalavimas pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. pasėti žolinius augalus ar jų mišinį. R. Miknevičienė pabrėžė, kad dalyvaujantieji veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ tai gali padaryti tik taikant bearimes technologijas. Antraisiais−penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais įkurtų ar prižiūrimų pievų neleidžiama arti, taip pat neįdirbti bearimėmis technologijomis ir jų nepersėti.

Taip pat kiekvienai veiklai nustatytas reikalavimas – nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis trąšomis, o kai dalyvaujama veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – daugiamečių pievų plotuose negalima įrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų. Kiekvienais įsipareigojimų laikotarpio metais privaloma prižiūrėti pievas – jas nuganyti ar nušienauti. Svarbu žinoti, kad su tais gyvuliais, kurie ganomi pievose ir šlapynėse, kai ūkininkas dalyvauja pievų ir šlapynių tvarkymo veiklose, negali dalyvauti gyvūnų gerovės veiklose.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-08

Pagal priemonę remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu. Žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys užsiimti subjektai skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, bet šiuo metu yra nutraukta), atkurti palankią jų būklę ir sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. Veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje.

Pagal intervencinę priemonę atkuriamos ir saugomos šių rūšių buveinės: meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, ir Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės – miškapievių (6530), kadagynų (5130), medžiais apaugusių ganyklų (9070), nesusivėrusių žemyninių smiltpievių (2330), karbonatinių smėlynų pievų (6120), stepinių pievų (6210), rūšių, turtingų briedgaurynų (6230), melvenynų (6410).

Galimi pareiškėjai

Pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.

Tinkamos finansuoti išlaidos:

* sumedėjusios augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbų;

* žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbų;

* kelmų frezavimo darbų;

* pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbų;

* ganyklų tvorų įrengimo plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę;

* elektrinių piemenų ir jų komponentų įsigijimo;

* naujų seklių kūdrų buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimo;

* bendrosios.

Paramos dydis ir intensyvumas

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta beveik 1,6 mln. Eur paramos lėšų.

Parama teikiama dotacijos forma, kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 70 000 Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio), o mažiausias – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti SP Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, tai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-29

Jau beveik 30 metų gyvuojantis A. Vaupšo ūkis įsikūręs iš žemės ūkio bendrovės įsigytuose pastatuose, čia įrengtos daržovių saugyklos, gamybiniai pastatai ir ūkio biuras. Pasinaudojęs Europos Sąjungos teikiama parama, ūkis įsigijo šiuolaikinės technikos bei įrangos užaugintoms daržovėm perdirbti.

Šiandien ūkyje, kuriame darbuojasi 70 žmonių, auginamos 19 rūšių daržovės: agurkai, bulvės, burokėliai, cukinijos, griežčiai, juodieji ridikai, kmynai, kopūstai ir kt. Pirkėjai noriai perka skustas bulves, virtus burokėlius, raugintus agurkus ir kopūstus, fasuotus krienus ir kt. Ūkio daržovės tiekiamos ne tik Lietuvos rinkai, bet ir į kitas šalis: Latviją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Kanadą.

„Šis ūkis yra puikus pavyzdys, kaip modernios technologijos gali transformuoti tradicinį žemės ūkį. Matome, kad investicijos į inovacijas didina produktyvumą, leidžia kurti aukštos kokybės, sveikatai palankius produktus. Investuodami į technologijas, ūkininkai ne tik uždirba, bet ir kuria aukštesnę pridėtinę vertę, stiprina kaimo bendruomenes“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Indrės Lukoševičienės, šie metai daržovių augintojams geresni, nei praėję. Bulvių deklaruota 9 572 ha, daržovių – 8 291 ha, uždaro grunto daržovių – 65 ha.

Nors bulvių, baltagūžių kopūstų pasėlių plotai sumažėjo, tačiau išaugo krapų, cukinijų, moliūgų, baltųjų ir juodųjų ridikų, aguročių, lapinių kopūstų, salierų, patisonų, ropių, pastarnokų, smidrų, česnakų plotai. Moliūgai šiemet iš pirmosios vietos į antrąją išstūmė burokėlius, o trečioje vietoje, kaip ir pernai, liko svogūnai.

Atkreipusi dėmesį į spartų krapų, lapinių kopūstų, aguročių, patisonų, ropių, salierų, moliūgų ir ridikų plotų augimą, I. Lukoševičienė prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros ypač atidžiai tikrinti šių daržovių augintojus, siekiančius susietųjų išmokų.

Bendras susietosios paramos metinis finansavimas atviro ir uždaro grunto daržovių augintojams padidėjo 12,1 proc.: nuo 2,46 mln. Eur vidutiniškai per metus 2015-2020 m. iki 2,76 mln. Eur 2021-2024 m.

Asociacijos nariai su ministru aptarė aktualiausius klausimus, tarp kurių – geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, paramų skyrimo kriterijai, savidraudos plėtra ir valstybės pagalbos galimybės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-26

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina žemdirbių, ypač smulkių, vienijimąsi į kooperatyvus, kurie suteikia daugiau galimybių išlikti rinkoje ir išlaikyti ūkių gyvybingumą. O Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta privalumų tiek pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, tiek ir jų nariams.

Ekonominė ir socialinė nauda

Jau keliolika metų nuosekliai veiklą vykdo ir stiprėja Rokiškyje įsikūręs kooperatyvas „EKO tikslas“, kuris vienija daugiau kaip 60 narių – nuo 10 iki daugiau kaip 100 karvių laikančių ūkininkų. Kooperatyvas superka ekologišką pieną iš 10 rajonų – Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Biržų, Jonavos, Ignalinos ir Švenčionių, o didžiąją dalį ekologiško pieno eksportuoja į kaimynines šalis. Kooperatyvo veikla yra sertifikuojama viešosios įstaigos „Ekoagros“. Kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius įvardijo ne vieną privalumą, tenkantį kooperatyvo nariams: „Pirmiausia tai yra didesnė ir stabilesnė pieno supirkimo kaina, galimybė planuoti investicijas.

Kooperatyvas savo narius aprūpina pieno ūkiui reikalingomis priemonėmis daug mažesne nei rinkos kaina, o ūkininkui nereikia rūpintis atvežimu ir kitais logistiniais klausimais, nes priemonės pristatomos ten, kur jam reikia.“ Pasak jo, be ekonominės naudos, verta pažymėti ir socialinę vertę – per kooperatyvą vyksta patirties ir žinių sklaida, nes viena iš kooperatyvo veiklų – narių mokymai ir švietimas. Kooperatyvo nariai kartu dalyvauja bendruose renginiuose ir šventėse, taip ugdomas bendrumo jausmas, auga narių pasitikėjimas kooperatyvu ir įsitraukimas į jo valdymą.

Viešajame sektoriuje auga ekologiško maisto poreikis

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas sakė, kad ekologiško maisto poreikis auga, todėl ūkininkams atsiranda daugiau ūpo gaminti ekologišką produkciją, taip pat ir burtis į kooperatyvą. „Bio LEUA“ turi 36 narius, kurie gamina ekologišką produkciją. „Ypač viešajame sektoriuje – ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose – auga poreikis vaikus maitinti kokybišku maistu. Mūsų kooperatyvas toms įstaigoms tiekia ekologiškus produktus.

Džiaugiamės, kad auga supratimas, jog augančią kartą turime sveikai maitinti. Ekologiški produktai yra sertifikuojami, o tokių produktų kontrolės sistema yra labai griežta ir apimanti visą ciklą – nuo pirminės gamybos iki realizacijos galutiniam vartotojui. Visas šis procesas yra sertifikuojamas ir kontroliuojamas, o tai yra produktų kokybės užtikrinimas“, – aiškino N. Dubnikovas. Jis pastebėjo gerus pokyčius, kada kooperatyvo nariai daugiau gamina vištienos, kiaušinių, jautienos, daržovių. „Šie produktai, kitaip nei ekologiški grūdai, kurių dauguma eksportuojama, tiekiami vietos vartotojams. Čia yra tokie teigiami poslinkiai“, – pažymėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės vadovas.

Jis pabrėžė, kad steigti kooperatyvus yra naudinga, nes tiek kooperatyvo nariai, tiek kooperatyvai turi įvairių privalumų. „Kooperatyvo nariams pirmiausia yra geresnės galimybės kartu parduoti savo produkciją, nes įsijungia kai kurie masto ekonomikos dėsniai. Būdami kooperatyvo nariais tampame įdomesni ir patrauklesni vartotojams, nes galime užtikrinti pastovumą, kiekius ir kokybinius reikalavimus. Kitas dalykas – pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai gali gauti papildomų balų, teikdami paraiškas dėl paramos verslo projektams. Taip pat ir kooperatyvai naudojasi paramos priemonių privalumais, pavyzdžiui, didelį efektą duoda dalyvavimas trumpųjų grandinių projektuose“, – pasakojo kooperatyvo vadovas.

Kokie privalumai kooperatyvams?

ŽŪM primena, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams yra sudarytos palankios galimybės gauti investicinės paramos. Jie gali prašyti paramos ir teikti projektus pagal SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiomis priemonėmis gali pasinaudoti skirtingo ekonominio dydžio ūkiai, atitinkamai numatytas ir skirtingas paramos intensyvumas bei suma. Vykdant projektų atranką, SP intervencinėse priemonėse pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams suteikiami atrankos balai, taip pat – ir jų nariams.

Be to, sudaryta galimybė balus gauti kooperatyvams ir pagal kitus atrankos kriterijus – pagal jų narių atitikimą atrankos kriterijams. Taip pat yra supaprastintos paramos gavimo sąlygos – netaikomas reikalavimas žemės ūkio valdos įregistravimui ir dydžiui, todėl kooperatyvas turi galimybę pasirinkti priemonę, kurioje dalyvauti – su didesniu intensyvumu ar su didesne paramos suma. Žemdirbių bendradarbiavimas ir kooperavimasis skatinamas teikiant paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti. Čia dalyvauti ūkiai gali jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba kartu su juos vienijančiais kooperatyvais.

Pagal SP intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ žemdirbiai skatinami savo užaugintą ir pagamintą produkciją realizuoti vietinėje rinkoje už konkurencingesnę kainą, tiesiogiai arba pasitelkiant ne daugiau kaip 1 tarpininką. Parama trumposioms tiekimo grandinėms vystyti teikiama pagal tris modelius. Įprastam kelių ūkio subjektų bendradarbiavimui skiriama iki 150 tūkst. Eur. Ūkininkų grupei, orientuojantis į viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų aprūpinimą maisto produktais, dalyvaujant viešųjų pirkimų sistemoje – gali būti skiriama iki 250 tūkst. Eur paramos projektui.

Tais atvejais, kai įgyvendinami didelės apimties trumpų tiekimo grandinių projektai – t. y. kuriami logistikos centrai, galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą. ŽŪM daug dėmesio skiria pieno sektoriui, kuriame yra nemažai smulkių pieno gamintojų. Jų kooperacija skatinama ne tik teikiant paramą per investicines priemones, bet ir tiesioginėmis išmokomis. Jeigu pieno ūkis yra pripažinto kooperatyvo narys, nuo 2024 m. tokiam ūkiui, kuris gauna susietąją paramą už pieninių veislių karves, mokamas apie 30 Eur priedas už kiekvieną karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-04

Sutarimo, kaip iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 21 proc., palyginti su 2005 m., trejus metus kartu ieškojo Žemės ūkio, Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Žemės ūkio sektoriui numatytas tikslas sumažinti emisijas 11 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. Remiantis atliktu NEKSVP priemonių modeliavimu, šis tikslas turėtų būti pasiektas.

Rengiant NEKSVP buvo sukurtos 8 darbo grupės. Iš viso šiame procese dalyvavo 300 socialinių partnerių, gauta beveik 600 pasiūlymų, atrinkta 300 priemonių, iš kurių efektyviausiomis įvardintos 126. Šios priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir skatins būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Preliminariais skaičiavimais, visoms NEKSVP numatytoms priemonėms įgyvendinti iki 2030 m. iš viso reikės per 31 mlrd. eurų privačių ir viešųjų lėšų. Šiuo metu jau suplanuota daugiau nei 10 mlrd. eurų viešųjų investicijų, kurios pritrauks daugiau nei 7 mlrd. eurų privačių investicijų. NEKSVP priemonėms finansuoti iš viso reikės papildomai beveik 4 mlrd. viešųjų lėšų.

NEKSVP, kuris 2023 m. liepos mėn. buvo pateiktas derinti Europos Komisijai, galutinai turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.

Atnaujintam NEKSVP pastabų iš visuomenės ir socialinių partnerių bus laukiama iki rugpjūčio 5 d.

Žemės ūkio priemonės – emisijoms mažinti ir CO2 kaupimui didinti

Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinosi, kad į atnaujinamą NEKSVP būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės, Žemės ūkio ministerijos indėlis į atnaujinto NEKSVP rengimą, prasidėjusį dar 2021 m. pabaigoje, tikrai didelis. Derinimo procesas buvo ilgas ir kupinas iššūkių. Per pastaruosius metus žemės ūkio sektoriaus ir LULUCF žemės ūkio dalies priemonių krepšelis keitėsi nežymiai, bet buvo perskaičiuotas priemonių efektas, žemės ūkio sutaupymai. Kai kurios priemonės taip pat buvo patikslintos atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas NEKSVP projektui.

Žemės ūkis, kitaip nei kiti sektoriai, prisideda ne tik prie ŠESD emisijų mažinimo, bet ir prie CO2 kaupimo. Dalis numatytų priemonių turi dvejopą poveikį – mažina ŠESD emisijas ir didina CO2 kaupimą.

Žemės ūkio ir LULUCF sektoriuose planuojama įgyvendinti 36 priemones, susijusias su žemės ūkiu. Iš jų 27 padės taupyti ŠESD, 9 – kurą ir energiją, o dar 9 bus skirtos viešoms investicijoms.

Didžioji dalis NEKSVP priemonių žemės ūkio bei LULUCF sektoriuose yra įgyvendinamos per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Jame numatytos priemonės yra daugiausia savanoriškos, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų populiarios, ūkininkai jose dalyvautų ir prisidėtų prie tikslų siekimo“, – sakė K. Simonaitytė.

Atsižvelgus į 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus, Strateginis planas buvo kelis kartus keistas – kai kurių svarbių į NEKSVP įtrauktų priemonių (neariamųjų technologijų plėtra, tarpinių pasėlių ir augalų kaitos skatinimas) apimtys gerokai išaugo, tad tai neišvengiamai atsispindėjo ir NEKSVP.

Taip pat į NEKSVP įtrauktos ir dvi naujos Strateginio plano priemonės, skirtos pievų išsaugojimui ir atkūrimui.

Primename, jog aktualią informaciją apie šį susitikimą ir visą dekarbonizacijos procesą (skaidres, įrašus, būsimų ir praėjusių susitikimų kalendorių ir pan.) galite rasti portale https://klimatokaita.lt/dekarbonizacija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-25